VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB „Charter Jets“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Charter Jets“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotieji asmenys: užsienio bendrovė Verdom Jet Limited ir antstolis Audrius Bublys ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydamas išdėstyti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2021-03-26 sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0051/2020e įvykdymą, nustatant, kad pusę priteistos sumos (216 735,91 Eur) atsakovas UAB „Charter Jets“ sumokės ieškovui Verdom Jet Limited ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2021-03-26 sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0051/2020e įvykdymo išdėstymo, o kitą pusę priteistos sumos (216 735,60 Eur) atsakovas UAB „Charter Jets“ sumokės ieškovui Verdom Jet Limited lygiomis dalimis per 24 mėnesius, t. y. po 9 030,65 Eur per mėnesį, mokėjimą atliekant paskutinę mėnesio darbo dieną, o kartu su paskutiniu mokėjimu sumokant 6 proc. metines paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2020-10-15 iki visiško reikalavimo įvykdymo dienos.

2. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Andriaus Bublio vykdomoje byloje Nr. 0042/21/00470 iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolis gali imtis priverstinio vykdymo veiksmų, kurių metu gali būti realizuoti pareiškėjui priklausantys orlaiviai, todėl pareiškėjo veikla bus paralyžiuota ir palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir pasidaryti neįmanomas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-15 nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjo UAB „Charter Jets“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Audriaus Bublio vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00470 iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

4. Suinteresuotas asmuo Verdom Jet Limited pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodė, jog tokio pobūdžio prašymas nenagrinėtinas teisme, taip pat prašymas pateiktas, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, nesumokėtas žyminis mokestis ir teisės aktai nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokio pobūdžio prašymams užtikrinti bei nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-28 nutartimi patenkino suinteresuotojo asmens Verdom Jet Limited 2021-04-23 atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-15 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir paliko nenagrinėtą pareiškėjo UAB „Charter Jets“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

6. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymą turėtų nagrinėti Vilniaus komercinio arbitražo teismas. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo išdėstymo. Ginčas kilęs iš paskolos sutarties, kurios 6.7 punkte šalys sulygo arbitražinę išlygą. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Šalys sudarė arbitražinį susitarimą, pagrindinį ginčą nagrinėjo arbitražo teismas, todėl ir visus šalutinius klausimus, įskaitant ir sprendimo vykdymo išdėstymą, turėtų nagrinėti ginčą sprendęs Vilniaus komercinio arbitražo teismas, o ne bendrosios kompetencijos teismas.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arbitražo teismo nagrinėtinose bylose nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, kuris taip pat nagrinėja ir ginčus, kurių suma viršija keturiasdešimt tūkstančių eurų, todėl pareiškėjas pagal teismingumą turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismui nustačius, jog jis neturi kompetencijos nagrinėti šią bylą ir palikus prašymą nenagrinėtą, nusprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, todėl jas panaikino. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

8. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2021-04-28 nutarties. Apeliantas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2021-03-26 sprendimo išdėstymo ir perduoti pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 nutarties dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15153-820/2021 ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15153-820/2021 nepakeistą.

9. Apeliantas nurodo, kad prašymas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo priimto sprendimo išdėstymo nėra teismingas Vilniaus komercinio arbitražo teismui, o Lietuvos Respublikos teisėje yra spraga dėl Lietuvos Respublikoje priimtų arbitražo teismo sprendimų įvykdymo išdėstymo, todėl tokio pobūdžio prašymus pagal analogiją turi nagrinėti arbitražo teismo vietos apylinkės teismas. Teigia, jog pagal Komercinio arbitražo įstatymo 49 straipsnio 10 dalies nuostatas arbitražo teismo įgaliojimai pasibaigia, priėmus galutinį arbitražo teismo sprendimą (išskyrus šio įstatymo 45 straipsnyje ir 50 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus), nutraukus arbitražo bylą ar palikus prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinio nenagrinėtą. Laikosi pozicijos, jog kaip ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, taip ir arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nėra susijęs su pakartotiniu ginčo išsprendimu, priimant nutartį dėl arbitražo teismo sprendimo išdėstymo byla nėra nagrinėjama iš esmės ar kokiu nors būdu pakeičiama arbitražo teismo sprendimo esmė. Sprendimo išdėstymo klausimas yra sprendimo vykdymo, o ne bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali būti nagrinėjamas teisme.

10. Skunde teigiama, jog pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo priimto sprendimo vykdymo išdėstymo yra teismingas sprendimą priėmusio arbitražo teismo (Vilniaus komercinio arbitražo teismo) vietos apylinkės teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip nagrinėtiną Vilniaus komercinio arbitražo teisme, turi nagrinėti Vilniaus apygardos teismas, kadangi sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas nėra teismingas Vilniaus komercinio arbitražo teismui ir pareiškėjo prašymą Vilniaus komercinio arbitražo teismas tuo pagrindu nagrinėti atsisakė. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas panaikinti 2021-04-15 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės yra išvestinis veiksmas, nustačius tariamą bylos neteisingumą teismui, 2021-04-15 nutartis turėtų būti palikta nepakeista.

11. Suinteresuotasis asmuo Verdom Jet Limited atsiliepime nurodo, kad sutiktina su pareiškėjo pozicija, jog įstatymuose nėra nenumatytas nacionalinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. Tačiau nesutinka ir laiko nepagrįsta pareiškėjo poziciją dėl to, jog įstatymo (t. y. CPK 284 straipsnio) analogija taikytina, sprendžiant ginčo teismingumo klausimą. Teigia, kad CPK 284 straipsnyje nėra nesprendžiamas teismingumo klausimas ir ši teisės norma nėra skirta šiam procesiniam teisiniam santykiui sureguliuoti. Sprendžiant, kam teismingas prašymas dėl arbitražo sprendimo išdėstymo, turėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis teismingumo normomis, įtvirtintomis Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje, CPK 23, 24, 137, 296 straipsniuose. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, CPK 23, 24, 137 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktų nuostatas, esant arbitražiniam susitarimui, šalių ginčas sprendžiamas arbitražo tvarka, o ne teisme. Esant šalių susitarimui perduoti ginčą spręsti arbitražo tvarka, negalioja ir netaikomos CPK 24 straipsnio 1, 2 dalyje numatytos bylų priskyrimo teismams prioriteto nuostatos. Pagal CPK 24 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios ginčų nagrinėjimo teisme prioriteto nuostatos netaikomos, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražo tvarka. Teigia, jog esant šalių sudarytam arbitražiniam susitarimui, įstatymas, esant neaiškumams dėl teismingumo, prioritetą suteikia arbitražiniam nagrinėjimui. Prieina išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl arbitražo sprendimo vykdymo išdėstymo yra išimtinai teismingas tik Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

12. Suinteresuotasis asmuo paaiškina, kad nei Komercinio arbitražo įstatyme, nei kitame įstatyme nėra numatyta galimybė išdėstyti nacionalinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymą. CPK 284 straipsnyje įtvirtintos teismo sprendimo vykdymo išdėstymo analogijos taikymo klausimą galėtų spręsti pats arbitražo teismas ir arbitražo teismas šį klausimą jau yra išsprendęs Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2021-05-03 nutartimi. Vilniaus komercinio arbitražo teismas nenustatė pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio analogijos, priešingai, nustatė, kad arbitražo sprendimo išdėstymas yra apskritai negalimas ir dėl to pareiškėjo prašymą apskritai atsisakė priimti. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2021-05-03 nutartimi nustatė, kad arbitražo sprendimo išdėstymas nesuderinamas su arbitražo prigimtimi bei šalių sudarytu arbitražiniu susitarimu, arbitražo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais. Teigia, kad tokia Vilniaus komercinio arbitražo teismo išvada lemia tai, jog CPK 284 straipsnio, kaip analogijos, taikymas negali būti pateisinamas, nes CPK 284 straipsnis yra skirtas iš esmės skirtingam teisiniam santykiui reguliuoti (teismo, o ne arbitražo, sprendimo išdėstymui) ir šios normos taikymas prieštaraus arbitražinio teismo sprendimo teisinio santykio esmei ir pobūdžiui.

13. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas visiškai įvykdė arbitražo sprendimą, pervesdamas visą priteistą sumą vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui. Esant arbitražo sprendimui įvykdytam, neliko ginčo objekto ir pagrindo taikyti CPK 284 straipsnį. CPK 284 straipsnis gali būti taikomas tik neįvykdyto sprendimo atžvilgiu. Esant arbitražo sprendimui įvykdytam, išnyko ir pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo UAB „Charter Jets“ prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra teisėta.

16. Pareiškėjas nurodo, jog kaip ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, taip ir arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nėra susijęs su pakartotiniu ginčo išsprendim, priimant nutartį dėl arbitražo teismo sprendimo išdėstymo byla nėra nagrinėjama iš esmės ar kokiu nors būdu pakeičiama arbitražo teismo sprendimo esmė. Sprendimo išdėstymo klausimas yra sprendimo vykdymo, o ne bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali būti nagrinėjamas teisme. Laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos teisėje yra spraga dėl Lietuvos Respublikoje priimti arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl tokio pobūdžio prašymus pagal analogiją turi nagrinėti arbitražo teismo vietos apylinkės teismas.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą, pagrindinį ginčą nagrinėjo arbitražo teismas, todėl ir visus šalutinius klausimus, įskaitant ir sprendimo vykdymo išdėstymą, turėtų nagrinėti ginčą sprendęs Vilniaus komercinio arbitražo teismas, o ne bendrosios kompetencijos teismas. Nustatyta, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2021-05-03 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ne dėl teismingumo, o dėl to, kad toks institutas nenumatytas teisės aktuose ir prieštarauja arbitražo paskirčiai. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2021-05-03 nutartyje nustatė, kad „Kaip teisingai nurodė pats pareiškėjas, nei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme, nei Vilniaus komercinio arbitražo teismo procedūros reglamente nėra reglamentuojama arbitražo sprendimo įvykdymo išdėstymo procedūra (Pareiškėjo prašymo 10 pastraipa). <...> Pareiškėjo prašymo svarstymas iš esmės reikštų arbitražo proceso atnaujinimą ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimą, kas būtų nesuderinama su arbitražo prigimtimi bei šalių sudarytu arbitražiniu susitarimu, taip pat arbitražo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais.“ 

18. Sutiktina su suinteresuotojo asmens pozicija, jog šiuo atveju nėra įstatymo spragos dėl pareiškėjo prašymo arbitražo sprendimo vykdymo išdėstymui teismingumo. Pagal bendrąsias teismingumo taisykles, esant arbitražiniam susitarimui ir kilus abejonėms ar kolizijoms dėl teismingumo, prioritetas teikiamas ginčo nagrinėjimui arbitraže, o ne teisme. Teismingumo klausimas įstatyme yra išspręstas. Įstatymų leidėjas neatsitiktinai CPK teismų kompetencijai nepriskyrė nacionalinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo. Sistemiškai ir nuosekliai aiškinant CPK nuostatas dėl sprendimų vykdymo išdėstymo, galima daryti išvadą, kad CPK tikslas – numatyti teritorinį sprendimų vykdymo išdėstymo nagrinėjimo principą, t. y. įtvirtinti, kad Lietuvoje vykdomo sprendimo vykdymo išdėstymą nagrinėtų vykdymo vietos institucija Lietuvoje. Pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, kai sprendimą priėmė Lietuvos teismas, sprendimo vykdymo išdėstymą nagrinėja bylą išnagrinėjęs ir tą sprendimą priėmęs Lietuvos teismas. Pagal CPK 777 straipsnio nuostatas užsienio teismų ir užsienio arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Todėl pagal CPK 23, 24, 137 straipsnių bei KAĮ 11 straipsnio nuostatas, prašymą dėl nacionalinio (Lietuvos) arbitražo sprendimo vykdymo išdėstymo turėtų atitinkamai spręsti sprendimą priėmęs nacionalinis (Lietuvos) arbitražo teismas. Šį klausimą arbitražo tismas yra išsprendęs Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2021-05-03 nutartimi.

19. Taip pat pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio analogija negali būti taikoma arbitražiniam sprendimui, nes CPK 284 straipsnis yra specialioji norma. Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalies nuostatas pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Teismų sprendimų vykdymo išdėstymą reglamentuojantis CPK 284 straipsnis, kuriuo savo prašymą grindžia pareiškėjas, yra specialioji, išimtinė teisės norma. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra išimtinis teisės institutas, kad CPK 284 straipsnis reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimų vykdymo tvarkos ir nustato išimtinę galimybę, išimtį iš bendrųjų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-34-943/2020, 2020-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2020, 2018-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-77-381/2018, 2012-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-84/2012). Dėl šios priežasties CPK 284 straipsnis yra specialioji norma ir juo negalima remtis kaip analogija arbitražo sprendimo vykdymo procese.

20. Kadangi bendrosios kompetencijos teismas neturi pagrindo nagrinėti nacionalinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimo, tai jis neturi įgalinimų spręsti ir išvestinio klausimo – taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones. Išsprendęs tolesnės bylos eigos klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 strasipsnio 2 dalis). Dėl teisinio aiškumo pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2021-04-28 nutartimi panaikino ne nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o panaikino pačias laikinąsias apsaugos priemones (taip nurodyta apsųstosios nutarties 2 lapo 5 nuo viršaus pastraipoje). Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas yra įvykdęs arbitražo sprendimą, tačiau atskirojo skundo neatsiėmė (atsiliepimo į skundą Zip. priedas „VJ atsiliepimo CJ atskiraji skunda priedas 1.pdf“). Vadinasi arbitražo teismo sprednimo vykdymo išdėstymas šiuo metu yra nebeaktualus ir neįmanomas (sprendimas jau įvykdytas). Vien dėl pastarosios priežasties atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

21. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su arbitražiniu susitarimu ir sprendimo vykdymo išdėstymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 600 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 600 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atmesti apelianto UAB „Charter Jets“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad pirmosios instancijos teismas 2021-04-28 nutartimi panaikino ne 2021-04-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-15153-820/2021, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet pačias laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti suinteresuotajam asmeniui Verdom Jet Limited, j. a. k. HE274178, iš pareiškėjo UAB „Charter Jets“, j. a. k. 302001545, bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu – 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.