Civilinė
byla Nr. 2-307/2011
Procesinio
sprendimo kategorija:
106.8.1.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo
V. L. atskirąjį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalies, kuria
atsisakyta priimti ieškovo V. L. dalį
ieškinio reikalavimų atsakovui Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas
kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas: 1) nušalinti nuo einamų
pareigų Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą R. J., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
prokurorę L. Ž., Vilniaus
miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą G. B. dėl baudžiamųjų bylų klastojimo, bandymo
nuslėpti nusikalstamas veikas, įvykdytas prieš ieškovą; 2) išnagrinėti ieškovo
rašytus pareiškimus, pateiktus Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui ir
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tačiau persiųstus nagrinėti
pagal kompetenciją Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, dėl G. B. kartu su A. C. ir D.
C. įvykdytų užpuolimų, plėšimų ir grasinimų nužudyti; ištirti, ar
prokuratūra tinkamai atliko tyrimus pagal ieškovo pareiškimus, ar nėra
prokuratūros nusikalstamų veiksmų; 3) priteisti 10 000 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo už nusikalstamų veikų slėpimą.
II. Pirmosios
instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi
atsisakė priimti ieškovo ieškinio dalį dėl reikalavimų nušalinti nuo užimamų
pareigų prokurorus, išnagrinėti ieškovo rašytus pareiškimus dėl įvykdytų
užpuolimų, plėšimų ir grasinimų nužudyti, nustatė ieškovui terminą pašalinti
nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
Teismas atsisakymą priimti dalį ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų motyvavo
tuo, kad šie reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka ir turi būti
nagrinėjami baudžiamojo proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą
argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas apskundė Vilniaus apygardos teismo
2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo
ieškinio dalį dėl reikalavimų nušalinti nuo užimamų pareigų prokurorus,
išnagrinėti ieškovo rašytus pareiškimus dėl įvykdytų užpuolimų, plėšimų ir
grasinimų nužudyti. Nurodė, kad visas ieškovo ieškinyje nurodytas veikas padarė
G. B. su A. C. ir D.
C., tačiau šiuos nusikaltimus bando nuslėpti Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūra. CPK 299, 300 straipsniai numato, kad teismas turi pats
spręsti, ar yra nusikaltimų požymių, ir nustačius juos, imtis šiuose
straipsniuose numatytų veiksmų.
IV. Apeliacinės
instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios
instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti šiuos ieškovo
ieškinio reikalavimus: 1) nušalinti nuo einamų pareigų Vilniaus apygardos
prokuratūros vyriausiąjį prokurorą R.
J., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorę L. Ž., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
vyriausiąjį prokurorą G. B. dėl
baudžiamųjų bylų klastojimo, bandymo nuslėpti nusikalstamas veikas, įvykdytas
prieš ieškovą; 2) išnagrinėti ieškovo rašytus pareiškimus, pateiktus Vilniaus
miesto 2 policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos generalinei
prokuratūrai, tačiau persiųstus nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūrai, dėl G. B. kartu
su A. C. ir D. C. įvykdytų užpuolimų, plėšimų ir grasinimų
nužudyti; ištirti, ar prokuratūra tinkamai atliko tyrimus pagal ieškovo
pareiškimus, ar nėra prokuratūros nusikalstamų veiksmų.
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos
prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui,
manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.
Teisės į teisminę gynybą realizavimo tvarką nustato civilinio, baudžiamojo ir administracinio
proceso įstatymai. Įstatymų nustatyta teisės į teisminę gynybą realizavimo
tvarka yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Apeliantas
kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 1 ir 22 straipsnių
nuostatas teismams nagrinėti civilinio proceso tvarka priskiriami ginčai,
kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto
restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, taip pat teismai
nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka bei prašymus dėl užsienio teismų
sprendimų ir arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Minėti
ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su baudžiamosios teisės normų
reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtini baudžiamojo proceso
tvarka. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai
atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų, kaip nenagrinėtinus civilinio
proceso tvarka. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir
piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai,
išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad
nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas
nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas mano, kad tam tikri
asmenys yra padarę nusikalstamas veikas, jis turi teisę baudžiamojo proceso
tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus, kompetentingus šias
nusikalstamas veikas atskleisti.
Apelianto nurodytos CPK
299, 300 straipsnio nuostatos taikytinos tais atvejais, kai teismas
nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus (kitas
teisės normas), arba nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja byloje dalyvaujančio
asmens ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių ir apie šias aplinkybes
teismas praneša atitinkamoms institucijoms arba prokurorui. Nagrinėjamu atveju
ieškovo ieškinio reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, todėl
pagal šiuos reikalavimas civilinė byla apskritai negali būti iškelta.
Išdėstytų argumentų
pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nurodytą ieškinio dalį, kadangi šie
ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl
skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1
punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria teismas
atsisakė priimti ieškovo ieškinio dalį dėl reikalavimų nušalinti nuo užimamų
pareigų prokurorus, išnagrinėti ieškovo rašytus pareiškimus dėl įvykdytų
užpuolimų, plėšimų ir grasinimų nužudyti, palikti nepakeistą.
|
Teisėjai
|
Virginija Čekanauskaitė
|
|
|
|
|
|
Danutė Milašienė
|
|
|
|
|
|
Vytas Milius
|