Civilinė byla Nr. e2A-337-643/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01217-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5.; 2.6.16.12.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės SIA „Sanlaits“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Sanlaits“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aderealis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „Sanlaits“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aderealis“ 35 428,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė paaiškino, kad su atsakove 2020 m. gegužės 4 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Subnuomos sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 632,65 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastato (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, nuomotą plotą sudarė Subnuomos sutartyje nurodytas 46,63 kv. m patalpų plotas ir 586,02 kv. m ploto faktiškai naudojama patalpų dalis, šalys susitarė, kad atsakovė už 1 kv. m nuomoto ploto mokės 8 Eur plius PVM. Taip pat paaiškino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė patalpų nuomotojas iš ieškovės į patalpų savininką trečiąjį asmenį E. G.. Pažymėjo, kad nuomos santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo įforminti 2020 m. liepos 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) ir tęsėsi iki 2021 m. gegužės 31 d. Nurodė, kad pasibaigus Nuomos sutarčiai, atsakovė toliau vykdė veiklą nuomotose patalpose, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d. patalpas atsakovė pagal susitarimą nuomojosi iš ieškovės. Pažymėjo, kad iš anksto nepranešusi, atsakovė iš nuomotų patalpų išsikraustė 2021 m. gruodžio 11 d. ir už patalpų nuomą 2021 m. birželio 1 d.–2021 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu liko skolinga ieškovei 35 428,40 Eur.
3. Atsakovė UAB „Aderealis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, paskirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5 000 Eur baudą, pusę baudos priteisiant sumokėti atsakovei, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė paaiškino, kad su niekuo ir jokia forma nebuvo sudariusi susitarimo dėl 632,65 kv. m ploto patalpų (duomenys neskelbtini), subnuomos, mokant 8 Eur plius PVM už 1 kv. m. Pažymėjo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) bendrovė, kuriai PVM patalpų nuomos atveju netaikomas, todėl susitarimas dėl ieškovės minimos patalpų subnuomos kainos objektyviai negalėjo būti sudarytas.
5. Taip pat paaiškino, kad pareikštą reikalavimą ieškovė grindžia bendrovės 2021 m. gruodžio 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), ji išrašyta remiantis Subnuomos sutartimi, kuri pasibaigė 2020 m. liepos 31 d. ir už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. sausio 5 d., tačiau didžiąją dalį šio laikotarpio Subnuomos sutartis nebegaliojo, be to, sąskaita išrašyta už 46,63 kv. m ploto patalpų nuomą ir už 586,02 kv. m faktiškai naudojamą plotą. Pažymėjo, kad iš sąskaitos neaišku, kokie santykiai šalis siejo faktiškai naudojamo ploto atveju, taip pat kaip apskaičiuotas 586,02 kv. m plotas, ką jis tiksliai apima. Akcentavo, kad atsakovė iš ieškovės pagal Subnuomos sutartį subnuomojosi tik 46,63 kv. m ploto patalpas, konkreti ieškovės subnuomotų patalpų vieta buvo pažymėta Subnuomos sutarties priede Nr. 1.
6. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė dėl patalpų subnuomos sąlygų, minimų ieškinyje, negalėjo susitarti žodžiu, Subnuomos sutarties 7.4 punkte šalys aiškiai nurodė, kad žodinės išlygos neturi juridinės galios, o bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu. Pažymėjo, kad pagal Subnuomos sutartį, kuri galiojo nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 31 d., ieškovė subnuomojo atsakovei 46,63 kv. m ploto patalpas, o atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti 8 Eur už 1 kv. m dydžio subnuomos mokestį, po Subnuomos sutarties nutraukimo ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų. Taip pat nurodė, kad iškart po Subnuomos sutarties nutraukimo tas pačias patalpas atsakovei pagal Nuomos sutartį išnuomojo patalpų savininkas trečiasis asmuo E. G.. Nuomos sutarties 1.2 punkte buvo nustatyta, kad nuomos trukmė iki 2021 m. gegužės 31 d., suėjus šiam terminui, atsakovė toliau naudojosi nuomotomis patalpomis, kas reiškia, jog dėl to remiantis Nuomos sutarties 7.2 punktu Nuomos sutartis tapo neterminuota, nuomos santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens faktiškai tęsėsi iki 2021 m. spalio 26 d., kai trečiasis asmuo uždraudė patalpose dirbusiai atsakovės darbuotojai patekti į patalpas.
7. Atsakovė pažymėjo, kad susitarimų su ieškove dėl patalpų subnuomos nuo 2021 m. birželio 1 d. atsakovė nesudarė, ypač ieškovės nurodomomis sąlygomis.
8. Pabrėžė, kad atsakovė neprekiauja baldais iš ekspozicijų, įmonės veikla susijusi išimtinai su baldų dizainu, interjerų projektavimu ir užsakomąja baldų prekyba iš katalogų, prie ieškinio pridėtose nuotraukose matomi baldai yra ne atsakovės, o UAB „Verslo rezervai“, kuri priklauso trečiajam asmeniui E. G., nuosavybė, UAB „Verslo rezervai“ byloje aptariamu laikotarpiu prekiavo ieškovės nurodytais baldais.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės reikalavimus tenkinti.
10. Paaiškino, kad atsakovė ginčo patalpas nuomojosi nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d. pagal keletą sutarčių, pagal Subnuomos sutartį ieškovė atsakovei iš pradžių išnuomojo 46,63 kv. m ploto patalpas, o vėliau atsakovės savininkai paprašė suteikti įmonei teisę naudotis papildomu 586,02 kv. m plotu ir mokėjimą už patalpų nuomą pagal faktiškai naudojamą plotą atidėti iki sutarties pabaigos, su tokiu pasiūlymu trečiasis asmuo sutiko ir Subnuomos sutartis buvo papildyta prierašu. Taip pat paaiškino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ginčo patalpas atsakovė nuomojosi pagal Nuomos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, o šiai sutarčiai pasibaigus, trečiasis asmuo davė sutikimą ieškovei subnuomoti ginčo patalpas atsakovei nuo 2021 m. birželio 1 d. Pažymėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d. ginčo patalpas nuomojosi iš ieškovės remiantis žodiniu susitarimu pagal anksčiau sutartas sąlygas, nurodytas Subnuomos sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Aderealis“ iš ieškovės SIA „Sanlaits“ 2 395,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, paskyrė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. G. 5 000 Eur baudą, pusę baudos (2 500 Eur) paskiriant sumokėti atsakovei UAB „Aderealis“. Taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės SIA „Sanlaits“ 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad trečiojo asmens nurodytas įrašas (Subnuomos sutarties egzemplioriaus paskutiniame lape trečiojo asmens ranka įrašyta: „Pagal subnuomininko prašymą sąskaita faktūra už nuomą bus išrašoma pasibaigus sutarčiai. Subnuomininkas turi teisę naudotis I–III aukštais. Pagal faktiškai naudojamą II–III aukštą subnuomininkas įsipareigoja sumokėti 8 eur / m2 pagal faktiškai naudojamą plotą.“) viename iš Subnuomos sutarties egzempliorių, bet ne abiejuose egzemplioriuose, turėjo būti atliktas po to, kai sutartis buvo pasirašyta, ir dėl to neatitinka ne tik abipusės valios, bet ir formos reikalavimo, nes sutartis pasirašyta iki įrašo atlikimo. Teismas nustatė, kad atsakovės disponuojamame Subnuomos sutarties egzemplioriuje tokio paties įrašo nėra, o Nuomos sutartyje, kuri buvo sudaryta vėliau nei Subnuomos, sąlyga, kuri atitiktų Subnuomos sutartyje trečiojo asmens ranka atliko įrašo turinį, nebuvo įtraukta, todėl nėra tikėtina, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui pasirašant Nuomos sutartį į ją nebūtų buvusi perkelta ir trečiojo asmens įraše Subnuomos sutartyje suformuluota sąlyga dėl ženkliai didesnio patalpų ploto nuomos. Teismas sprendė, kad aptariamas įrašas objektyviai negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu susitarimo dėl subnuomos faktą.
13. Teismas sprendė, jog nėra netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė ir atsakovė galėjo sudaryti susitarimą dėl patalpų subnuomos nuo 2021 m. birželio 1 d., trečiojo asmens E. G. į bylą pateiktas 2021 m. birželio 1 d. Sutikimas dėl patalpų subnuomos yra vienašalis trečiojo asmens parengtas dokumentas, kurio turinį trečiasis asmuo suformavo savo nuožiūra, dėl to šis dokumentas nelaikytinas turinčiu įrodomąją reikšmę sprendžiant dėl subnuomos sandorio sudarymo fakto ar turinio. Taip pat nurodė, kad nėra tikėtina, jog Subnuomos ir Nuomos sutartyse tiksliai identifikavus nuomojamų patalpų plotą, vietą, bylos šalys dėl ženkliai didesnio patalpų ploto nuomos būtų susitarusios tik abstrakčiai. Pažymėjo, kad ieškovės ir trečiojo asmens išskirtas papildomas susitarimas dėl subnuomos negali būti laikomas sudarytu ir dėl to, kad neatitinka CK 6.477 straipsnio 3 dalies antro sakinio sąlygų.
14. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad atsakovė galimai galėjo Nuomos sutarties galiojimo metu naudotis ir kitomis patalpomis, kuriose buvo išdėstyta baldų ekspozicija, pati savaime neįrodo nuomos fakto ar, juolab, kad būtent ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl papildomo 586,02 kv. m ploto subnuomos pagal ieškovės ir trečiojo asmens išskirtas finansines sąlygas.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra paremtas aiškiai nepagrįstais ir nepatikimais įrodymais, ieškinio faktinis pagrindas iš esmės motyvuotas tik trečiojo asmens E. G. prieštaringais, nenuosekliais ir tikėtinai melagingais paaiškinimais, jo vienašališkai ranka atliktu įrašu Subnuomos sutartyje bei galimai suklastotais individualiais užsakymais, į bylą nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų subnuomos santykių tarp bylos šalių egzistavimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. spalio 26 d. ar tokių santykių turinį, todėl ieškinį atmetė.
16. Teismas, įvertinęs tai, jog būtent trečiojo asmens E. G. paaiškinimais, pateiktais ir surinktais įrodymais buvo grindžiamas ieškinys, ieškinio pareiškimą turėjo lemti išimtinai jo valia, sprendė, jog pasekmės už piktnaudžiavimą procesu turi tekti tiesiogiai trečiajam asmeniui E. G., nes kitoks situacijos traktavimas sudarytų prielaidas sumažinti už civilinės teisės pažeidimą taikomų pasekmių efektyvumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog trečiasis asmuo savo teise kreiptis į teismą pasinaudojo nesąžiningai, t. y. siekiant apginti ne realiai egzistuojančią reikalavimą teisę, o kitais tikslais, nesuderintais su teisės į teisminę gynybą esme.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
17. Ieškovė SIA „Sanlaits“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o netenkinus pirmojo reikalavimo – pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria paskirta bauda trečiajam asmeniui E. G. sumažinat paskirtą baudą iki 100 Eur.
18. Paaiškina, kad remiantis CK 6.478 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nuomos sutarties forma, subnuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad Susitarimas turėjo būti rašytinis. Pažymi, kad Susitarimas Subnuomos sutartyje patvirtina, kad dalį sąlygų ieškovė ir atsakovė įformino raštu, vien ta aplinkybė, kad Susitarimas nėra išsamus, nesudaro pagrindo vertinti, jog šalių nesiejo subnuomos teisiniai santykiai, juolab, jog šalys neprivalėjo sudaryti rašytinės sutarties. Akcentuoja, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. subnuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žodinio susitarimo pagrindu ir remiantis Susitarimo sąlygomis.
19. Nurodo, jog atsakovė, naudodamasi Nuomojamomis patalpomis, įsipareigojo pagal sąskaitą apmokėti už nuomojamą daiktą iki 2022 m. sausio 10 d., šalys aiškiai susitarė, jog sąskaita už nuomą bus išrašoma pasibaigus sutarčiai, ieškovė neabejotinai turėjo pagrįstą lūkestį gauti iš atsakovės nuomos mokestį už 7 mėnesius realiai naudotas nuomojamas patalpas, tačiau atsakovė be jokios priežasties nevykdydama įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, neatsiskaitė su ieškove ir taip pažeidė susitarimo nuostatas bei CK nustatytą teisinį reglamentavimą.
20. Taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovės į bylą pateikti atsakovės individualūs užsakymai neatitinka atsakovės į nagrinėjamą bylą pateiktų užsakymų, nepagrindžia, kad ieškovės pateikti individualūs užsakymai nebuvo naudojami atsakovės veikloje, pateikti užsakymai buvo tik iliustracinio pobūdžio siekiant pagrįsti atsakovės nesąžiningai neigiamą aplinkybę apie naudojimąsi patalpomis, jie buvo suformuoti iš programos, kurią atsakovė naudojo savo veikloje ir prie kurios trečiasis asmuo buvo suteikęs prieigą.
21. Pažymėjo, kad vykdyti veiklą, tokią kokia užsiėmė atsakovė, 46 kv. m patalpose yra neįmanoma, t. y. teikti ne tik dizaino paslaugas, tačiau ir prekiauti baldais, dėl šių priežasčių atsakovė nuomojosi ir antru negyvenamųjų patalpų aukštu, kuriame taip pat vykdė veiklą (priiminėjo užsakymus, aptarnavo klientus ir kt.), kas reiškia, jog ieškovė visiškai pagrįstai išrašė atsakovei sąskaitą.
22. Paaiškino, kad iki 2021 m. gruodžio 11 d. atsakovė neatlaisvino nuomojamų patalpų, kadangi tik 2021 m. gruodžio 11d. atsakovės darbuotoja atvyko pasiimti atsakovei priklausančius daiktus (katalogus ir kt.), t. y. atlaisvino nuomojamas patalpas, todėl būtent iki šios datos laikytina, kad atsakovė naudojosi nuomojamomis patalpomis ir jokių pranešimų ar įspėjimų ieškovei apie subnuomos sutarties nutraukimą nepareiškė, atsakovė tokiais veiksmais pripažino, jog susitarimas yra galiojantis, privalomas ieškovei ir atsakovei bei sukeliantis teisines pasekmes.
23. Pabrėžia, kad nors ieškovės direktorius pripažino, kad techniškai įrašą Subnuomos sutartyje atliko jis, tačiau šis įrašas buvo atliktas kartu dalyvaujant atsakovei bei jai nurodant Susitarimo sudarymo sąlygas, todėl ši aplinkybė nepaneigia šalių valios dėl Susitarimo sudarymo, ieškovės direktorius tik įformino ranka šalių susitarimą dėl subnuomos santykių. Be kita ko, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų neva įrašas Subnuomos sutartyje galėjo atsirasti tik po bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo atlikta ekspertizė, atsakovė nereiškė reikalavimo dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tokiu būdu skundžiamas sprendimas, kuriame nesiremta Susitarimo nuostatomis, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, koks yra susidaręs atsakovės skolos likutis pagal Subnuomos sutartį, kiek atsakovė sumokėjo ieškovei pagal Subnuomos sutartį, nei koks skolos likutis buvo ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teisme metu, kas reiškia, jog nebuvo jokio pagrindo pilnai atmesti ieškinį, nes skola pagal Subnuomos sutartį buvo susidariusi atsakovei naudojantis Nuomojamomis patalpomis.
25. Ieškovė taip pat nurodo, jog skundžiamame sprendime nenurodyta jokių kitų tikslų nei ieškovės pažeistų teisių gynyba teikiant ieškinį, kas reiškia, jog sprendime visiškai nepagrįstai nustatyta, kad trečiasis asmuo piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą, juolab, jog į teismą kreipėsi ne trečiasis asmuo, o ieškovė, siekdama apginti savo teises, todėl skundžiama sprendimo dalis, kuria paskirta bauda trečiajam asmeniui, yra neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, kodėl nustatytas maksimalus baudos dydis, teismas nepagrįstai sutapatino ieškovę su trečiuoju asmeniu tokiu būdu pažeisdamas materialinės teisės normas. Pažymi, kad net ir nustačius, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, bauda tokiu atveju yra skirtina ieškovei, o ne jos vadovui.
26. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija priėmė ieškinį bei nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti neva nebuvo pateikti visi faktinį ieškinio pagrindą patvirtinantys įrodymai, kas patvirtina skundžiamos sprendimo dalies, kuria trečiajam asmeniui paskirta bauda, nepagrįstumą. Be kita ko, atsakovė atsiliepime į ieškinį baudą prašė skirti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, skundžiama sprendimo dalis neatitinka civilinio proceso principų, taip pat, teismas nenustatė trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sistemiškumo.
27. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės SIA „Sanlaits“ apeliacinį skundą tenkinti bei iš atsakovės UAB „Aderealis“ priteisti trečiojo asmens E. G. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu padarė procesinių teisės normų pažeidimą, palaiko apeliacinį skundą.
29. Paaiškina, kad ieškovė ir atsakovė aiškiai buvo sutarę, jog sąskaita faktūra už nuomą bus išrašoma pasibaigus sutarčiai, o pagal faktiškai naudojamą II-III aukštą subnuomininkas įsipareigoja sumokėti 8 Eur/m2 pagal faktiškai naudojamą plotą, dėl to atsakovė laikytina turinčia pareigą sumokėti už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis.
30. Pažymi, kad jokie įstatymai nedraudžia susitarti, jog išnuomojamas faktiškai naudojamas plotas, todėl susitarimas laikytinas galiojančiu ir įpareigojančiu šalis. Taip pat, susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės tęsėsi trumpiau nei vienerius metus, todėl susitarimas neturėjo būti įformintas rašytine forma.
31. Nurodo, kad trečiasis asmuo neturėjo pareigos reikšti pretenzijų atsakovei dėl naudojimosi nuomojamomis patalpomis po Nuomos sutarties pasibaigimo, nes šiomis patalpomis atsakovė teisėtai naudojosi Susitarimo pagrindu.
32. Akcentuoja, kad tarp šalių buvo susiklostę subnuomos teisiniai santykiai, sudarant Susitarimą šalims neatstovavo profesionalūs teisininkai, todėl šalys savo susitarimą įformino jiems suprantamu būdu.
33. Trečiasis asmuo pabrėžia, jog ieškinį pateikė ne jis, o ieškovė, t. y. įmonė, esanti savarankišku teisinių santykių subjektu, kuri veikia per savo valdymo organus (direktorių), todėl nėra jokio pagrindo vertinti neva ieškinį pateikusiu asmeniu laikytinas trečiasis asmuo, kas reiškia, jog bauda jam paskirta nepagrįstai. Pažymi, kad vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo į nagrinėjamą bylą įtrauktas, nes yra gyvenamųjų ginčo patalpų savininkas, dėl kurių naudojimo subnuomos teise ir susidariusios skolos priteisimo buvo pateiktas ieškinys, nesudaro pagrindo vertinti, kad trečiasis asmuo piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą, be kita ko, atsakovė baudą prašė skirti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui. Nurodo, jog skundžiamame sprendime nenurodyta, kodėl skirtas maksimalus baudos dydis, bauda suvaržo trečiojo asmens teises.
34. Atsakovė UAB „Aderealis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės SIA „Sanlaits“ atsakovės naudai visas apeliacinio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra du įrašai: 1) „Eil. Nr. 1. Už patalpų nuomą pagal sutartį (duomenys neskelbtini), 46,63 kv.m.” – suma 2 611,28 EUR; 2) „Eil. Nr. 2. Už faktiškai naudojamą plotą (duomenys neskelbtini), 586,02 kv. m.” – suma net 32 817,12 EUR, PVM sąskaitą faktūrą pasirašė trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje dalyvaujantis E. G., kas reiškia, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu ieškovė ir E. G. žinojo ir puikiai suvokė, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta tik dėl 46,63 kv. m. patalpų ploto, o dėl likusio sąskaitoje nurodyto patalpų ploto jokia sutartis tarp šalių sudaryta niekada nebuvo.
36. Nurodo, kad atsakovė su ieškove objektyviai negalėjo tartis dėl patalpų nuomos kainos „plius PVM”, kadangi ieškovei nesant Lietuvos Respublikos „UAB”, kaip nurodoma patikslintame ieškinyje, o (duomenys neskelbtini) bendrove, PVM patalpų nuomos atveju netaikomas.
37. Paaiškina, kad išrašydama PVM sąskaitą faktūrą ieškovė puikiai suvokė, kad dalis joje nurodyto mokesčio yra pagal Subnuomos sutartį, o dalis už neva faktiškai naudotą plotą, kai tuo tarpu patikslintame ieškinyje jau kalbėjo apie viso 632,65 kv. m. patalpų ploto nuomą ne pagal Subnuomos sutartį, o pagal kažkokį neva buvusį šalių žodinį susitarimą. Pažymi, kad patalpų savininkas E. G. prieš Subnuomos sutarties sudarymą ieškovei išdavė 2020 m. gegužės 4 d. „Sutikimą dėl patalpų subnuomos” tik dėl 46,63 kv. m. ploto patalpų dalies subnuomos, šio sutikimo pagrindu ieškovė ir sudarė su atsakove Subnuomos sutartį dėl konkrečių 46,63 kv. m. ploto patalpų dalies subnuomos, jokių kitų / kitokių E. G. sutikimų nebuvo ir atsakovė jų nematė, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo ir / ar poreikio.
38. Pažymi, jog jokių kitų susitarimų, nei nurodyti rašytinėje Subnuomos sutartyje, tarp ieškovės ir atsakovės dėl subnuomos nebuvo, be to, pagal CK 6.531 straipsnio 1 dalį, šalys objektyviai negalėjo dėl subnuomos susitarti žodžiu.
39. Atsakovė taip pat nurodo, kad Subnuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės galiojo nepilnus tris mėnesius, pagal Subnuomos sutarties 4.3 punktą už pirmą patalpų subnuomos mėnesį atsakovė ieškovei subnuomos mokesčio mokėti neturėjo, už likusius du mėnesius po sutartus 373,04 Eur tinkamai ir savalaikiai sumokėjo 2020 m. birželio 19 d. ir 2020 m. liepos 15 d. bankiniais pavedimais, jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų ieškovė atsakovei dėl Subnuomos sutarties vykdymo iki ir / ar po Sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 31 d. niekada neturėjo ir nereiškė, o tai patvirtina, kad jokių ieškinyje nurodytų žodinių ar kokių nors rašytinių susitarimų tarp šalių nebuvo.
40. Pabrėžia, jog nuomos sutartis nepasibaigė 2021 m. gegužės 31 d. ir tęsėsi toliau iki 2021 m. spalio 26 d., o atsakovė jokia forma nesudarė susitarimų su ieškove dėl patalpų ar bet kokių kitų papildomų plotų subnuomos laikotarpiui nuo 2021 m. birželio 1 d. ir atsakovė neįsipareigojo subnuomotis daugiau nei dvylika kartų didesnį atsakovei niekada neperduotą ir nenaudotą plotą už daugiau nei dvylika kartų didesnę kainą, nes atsakovė, prisiėmusi ieškinyje nurodomus įsipareigojimus, paprasčiausiai būtų tapusi nemokia, ji nebūtų buvusi pajėgi sau leisti tokią neadekvačią ir verslo bei ekonomine prasme nelogišką ir neleistiną prabangą.
41. Pasisakydama dėl trečiojo asmens prierašo padaryto viename iš Subnuomos sutarties egzempliorių nurodo, jog pats prierašas yra padarytas tokiu būdu (t. y. ranka rašomą tekstą kreipiant aukštyn), kad dešinėje pusėje išvengti žemiau esančio anksčiau padaryto ir ten prierašo atlikimo metu jau buvusio atsakovės, kaip nuomininko, vadovo parašo, nesąžiningas vienašališkas E. G. prierašas, kurio net apytikslio atlikimo laiko klausiamas teismo ir atsakovės atstovo E. G. negalėjo nurodyti, nėra ir negali būti laikomas sandoriu (sutartimi, susitarimu ir / ar pan.) tarp ieškovės ir atsakovės, kurio pastaroji iki pateikimo teismui niekada nebuvo mačiusi ir, juo labiau, sudarinėjusi ir / ar įgyvendinusi.
42. Atsakovė nurodo, jog galimai nusikalstamų veikų požymių turintiems aspektams (tarp jų ir dėl į bylą pateiktų „Individualių užsakymų” ir PVM sąskaitų faktūrų) įvertinti teismas 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė atskirąjį nutartį ir informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą apie tai, kad ieškovės ir jos vadovo E. G. atlikti veiksmai turi nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 1 dalies (sukčiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalies (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu), požymių.
43. Akcentuoja, kad atsakovė neprekiauja baldais iš ekspozicijų, jų savo dispozicijoje fiziškai neturi ir byloje aptariamu laikotarpiu patalpose neturėjo, visi baldai, kurie yra matomi prie ieškinio pridėtose nuotraukose, yra ne atsakovės, o priklauso E. G. valdomai ir vadovaujamai baldų saloną šioje civilinėje byloje aptariamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukštas, turinčiai ir turėjusiai UAB „Verslo rezervai”. Pažymi, kad atsakovės veikla yra išimtinai susijusi su baldų dizainu, interjerų projektavimu ir užsakomąja baldų prekyba iš katalogų, tokiai veiklai didelio ploto patalpos nėra reikalingos ir jai vykdyti visiškai pakako 46,63 kv. m. patalpų, kuriose pastoviai dirbo tik viena atsakovės darbuotoja.
44. Atsakovės nuomone, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, nėra saistomas byloje dalyvaujančių asmenų prašymų ir gali veikti savo iniciatyva ir nuožiūra, gali skirti baudą kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nei prašė atsakovė, jeigu tam teismas nustato pagrindą ir kadangi būtent trečiojo asmens, kaip ieškovės vadovo, paaiškinimais, surinktais ir pateiktais įrodymais buvo grindžiamas ieškinys, jis pats asmeniškai dalyvavo bylos nagrinėjime, teikė įrodymus, susijusius su ieškove, palaikė ieškinį ir mėgino jį stiprinti tikėtina jau prasidėjus procesui galimai suklastotais dokumentais teikdamas juos į bylą ir mėgindamas prisidengti kitoje jurisdikcijoje įsteigtu neaišku ar veiklą apskritai vykdančiu ir turto turinčiu juridiniu asmeniu – ieškove, visa tai yra itin šiurkštūs, be kita ko, nusikalstamos veikos požymių turintys piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
45. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
46. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo dėl nesumokėtos patalpų nuomos.
Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės.
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. gegužės 4 d. sudarė Subnuomos sutartį, pagal kurią ieškovė kaip subnuomotoja išnuomojo atsakovei 46,63 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini). Subnuomos sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad už patalpų nuomą atsakovė moka po 8 Eur už 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį, bendras nuomos mokestis sudaro 373,04 Eur. Taip pat nustatyta, kad Subnuomos sutartį ieškovė sudarė remdamasi trečiojo asmens E. G. kaip patalpų nuomotojo 2020 m. gegužės 4 d. duotu sutikimu dėl patalpų subnuomos, kuriame trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka, jog ieškovė subnuomotų 46,63 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini).
48. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. liepos 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Susitarimą dėl Subnuomos sutarties nutraukimo, kuriuo susitarė Subnuomos sutartį nutraukti nuo 2020 m. liepos 31 d., tą pačią dieną atsakovė ir trečiasis asmuo E. G. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo atsakovei tas pačias 46,63 kv. m ploto patalpas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Nuomos sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė už patalpų nuomą įsipareigoja mokėti po 9,41 Eur už 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį. Nuomos sutarties 7.2 punkte atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Subnuomos sutarties 7.4 punkte buvo nustatyta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams, taip pat, kad žodinės išlygos neturi juridinės galios.
49. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar tarp šalių buvo susiklostę negyvenamų patalpų nuomos teisiniai santykiai laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d. Ieškovės nuomone, nuo 2021 m. birželio 1 d. subnuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žodinio susitarimo pagrindu ir remiantis tarp šalių sudaryto susitarimo sąlygomis.
Dėl ginčo esmės.
50. CK 6.162 straipsnis, reglamentuojantis sutarties sudarymo tvarką, nustato: sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais; kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.
51. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).
52. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019).
53. Sandorių formos taisyklės, taikytinos visiems sudaromiems sandoriams, reglamentuojamos CK 1.71 straipsnyje: sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Specialioji norma, aktuali nagrinėjamam ginčui dėl įsiskolinimo už išnuomotas pastatuose negyvenamąsias patalpas, išdėstyta CK 6.531 straipsnyje, nustato, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė.
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad net ir nesudaryta raštu, sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-449/2012; Nr. 3K-3-103/2013; Nr. 3K-3-251/2013 ir kt.). Dėl paminėto, nesant sudarytos rašytinės nuomos sutarties, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti, kad pagal šalių žodinę sutartį atsakovei buvo išnuomotas konkretus turtas, šis turtas perduotas bei susitarta dėl nuomos kainos.
55. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
56. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-576/2013; Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011; Nr. 3K-3-84/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-42-378/2018, Nr. e3K-3-276-687/2018).
57. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Subnuomos sutartis šalių sutarimu buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 31 d., taip pat, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė 46,63 kv. m ploto patalpas tiesiogiai nuomojosi iš patalpų savininko trečiojo asmens E. G., dėl to byloje ginčo nėra. Taip pat teismas sprendė, jog nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės ir atsakovės sudarytą susitarimą dėl patalpų subnuomos nuo 2021 m. birželio 1 d., nei ieškovės, nei trečiojo asmens į bylą pateiti įrodymai nepagrindžia šalių susitarimo dėl subnuomos nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d.
58. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog nuo 2021 m. birželio 1 d. subnuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žodinio susitarimo pagrindu ir remiantis Susitarimo sąlygomis, be kita ko, kadangi tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus, tai susitarimas neturėjo būti rašytinis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
59. Byloje esantis Susitarimas dėl Subnuomos sutarties nutraukimo patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Subnuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 30 d., o iš byloje esančios Nuomos sutarties matyti, jog 2020 m. liepos 31 d. atsakovė ir trečiasis asmuo E. G. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo atsakovei 46,63 kv. m. ploto patalpas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad atsakovė už patalpų nuomą įsipareigoja mokėti po 9,41 Eur už 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį. Jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad nuo 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė būtų sudariusi kokį nors susitarimą su ieškove ar trečiuoju asmeniu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog Nuomos sutarties 7.2 punkte atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštaraus, bus laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Be kita ko, Subnuomos sutarties 7.4 punkte buvo nustatyta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams, taip pat, kad žodinės išlygos neturi juridinės galios. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo įrodinėjo, jog buvo sudarytas antras susitarimas dėl patalpų subnuomos nuo 2021 m. birželio 1 d. ir pateikė į bylą Subnuomos sutarties egzempliorių, kuriame trečiojo asmens ranka, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo padarytas įrašas dėl tolimesnių subnuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, tačiau jokių kitų įrodymų dėl to byloje nėra, nėra įrodymų, jog atsakovė įsipareigojo subnuomotis daugiau nei dvylika kartų didesnį plotą už daugiau nei dvylika kartų didesnę kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien ieškovės ir trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, kad Subnuomos sutartyje trečiojo asmens ranka padarytas įrašas buvo atliktas kartu dalyvaujant atsakovei bei jai nurodant Susitarimo sudarymo sąlygas nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, negali būti laikomas pagrįstu įrodymu ar tam tikros formos sandoriu tarp šalių, tokia aplinkybė jokia forma neįrodo šalių valios dėl Susitarimo sudarymo pakeičiant esmines nuomos sąlygas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės pateiktame ir disponuojamame Subnuomos sutarties egzemplioriuje tokio įrašo nėra, o Nuomos sutartyje, kuri buvo sudaryta vėliau nei Subnuomos, sąlyga, kuri atitiktų Subnuomos sutartyje trečiojo asmens ranka atliko įrašo turinį, nebuvo įtraukta. Remiantis tuo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra tikėtina, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui pasirašant Nuomos sutartį į ją nebūtų buvusi perkelta ir trečiojo asmens įraše Subnuomos sutartyje suformuluota sąlyga dėl ženkliai didesnio patalpų ploto nuomos.
60. Konstatuotina, kad kai rašytinė pastatų, statinių, juose esančių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nustato tam tikrą apibrėžtą patalpų nuomą, bet neapima vėliau šalių suderintu susitarimu pakeisto patalpų ploto, tuomet ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas rašytinės nuomos sutarties pakeitimas arba sudaryta atskira žodinė ar šalių suderinta valia (konkliudentiniais veiksmais) nuomos sutartis dėl papildomo patalpų ploto, neįtraukto į rašytinę nuomos sutartį. Teismas turėtų įvertinti įrodymų visumą ir spręsti, ar įrodymų pakanka daryti išvadai dėl patalpų, neįtrauktų į rašytinę nuomos sutartį, faktinės nuomos ir, jei nustatoma faktinė papildomų patalpų nuoma, priteisiamai nuomos mokesčio skolai apskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti vertinami ieškovės argumentai, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų neva įrašas Subnuomos sutartyje galėjo atsirasti tik po bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo atlikta ekspertizė, o pati atsakovė nereiškė reikalavimo dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog būtent ieškovė ir turėjo pateikti tokius įrodymus, siekdama įrodyti, kad tarp šalių buvo sudarytas atskiras susitarimas, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog trečiojo asmens ranka padarytas įrašas Subnuomos sutartyje objektyviai negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu susitarimo dėl subnuomos faktą.
61. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog nuo 2021 m. birželio 1 d. Subnuomos sutartis negaliojo, taigi tam, kad tarp bylos šalių atsirastų subnuomos santykiai, turėjo būti sudarytas naujas susitarimas dėl patalpų subnuomos pagal suderintas sąlygas arba susitarta dėl subnuomos santykių pagal tariamai anksčiau sutartas sąlygas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat, jei bent viena šalis pageidavo keisti kitas sutarties sąlygas, dėl nuomos santykių tęsimo buvo būtinas atskiras šalių susitarimas, tačiau byloje tokių duomenų nenustatyta ir ieškovė to neįrodė, trečiasis asmuo taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų, kurie įrodytų, jog tariamas antras susitarimas dėl subnuomos buvo sudarytas tik žodžiu ir trečiojo asmens vienašaliu įrašu. Vien argumentai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis nėra pakankami subnuomos faktui konstatuoti.
62. Apeliantė taip pat nurodo, jog atsakovė iki 2021 m. gruodžio 11 d. naudojosi nuomojamomis patalpomis ir jokių pranešimų ar įspėjimų ieškovei apie subnuomos sutarties nutraukimą nepareiškė, todėl tokiais veiksmais pripažino, jog susitarimas yra galiojantis, privalomas ieškovei ir atsakovei bei sukeliantis teisines pasekmes. Taip pat nurodo, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti iš atsakovės nuomos mokestį už 7 mėnesius realiai naudotas nuomojamas patalpas, tačiau atsakovė be jokios priežasties neatsiskaitė su ieškove ir taip pažeidė susitarimo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, priešingai, kaip remdamasis liudytojos V. R. bei kitais šalių parodymais nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuomotomis patalpomis naudojosi iki 2021 m. spalio 26 d., tačiau naudojosi šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygomis (Nuomos sutarties 7.2 punktas). Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl atsakovės naudojimosi patalpomis iki gruodžio mėn. nepagrindžia, jog nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ir po 2021 m. spalio 26 d., nes patalpos nuomotojui buvo grąžintos kai buvo faktiškai nutraukti nuomos santykiai, atsiradę Nuomos sutarties pagrindu.
63. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad vykdyti veiklą, tokią kokia užsiėmė atsakovė, 46 kv. m patalpose yra neįmanoma, t. y. teikti ne tik dizaino paslaugas, tačiau ir prekiauti baldais, o tai, ieškovės nuomone pagrindžia, jog atsakovė nuomojosi ir antrą negyvenamųjų patalpų aukštą, kuriame taip pat vykdė veiklą (priiminėjo užsakymus, aptarnavo klientus ir kt.). Minėti ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien ieškovės nurodomi teiginiai, kad atsakovė galimai naudojosi ir antruoju negyvenamųjų patalpų aukštu nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl papildomo patalpų ploto subnuomos pagal ieškovės ir trečiojo asmens nurodomas finansines sąlygas.
64. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Pabrėžtina, kad kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
65. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir paremtas nepatikimais įrodymais, pažymėtina, jog ieškovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų subnuomos santykių egzistavimą tarp ieškovės ir atsakovės nutartyje aptartu laikotarpiu.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
66. Ieškovė taip pat prašo netenkinus pirmojo reikalavimo, t. y. atmetus apeliacinį skundą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria paskirta bauda trečiajam asmeniui E. G. sumažinat paskirtą baudą iki 100 Eur. Skunde nurodo, jog skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nustatyta, kad trečiasis asmuo piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą, juolab, jog į teismą kreipėsi ne trečiasis asmuo, o ieškovė, siekdama apginti savo teises. Taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai sutapatino ieškovę su trečiuoju asmeniu tokiu būdu pažeisdamas materialinės teisės normas, o net ir nustačius, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, bauda tokiu atveju yra skirtina ieškovei, o ne jos vadovui, be kita ko, teismas nenustatė trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sistemiškumo.
67. CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).
68. CPK 95 straipsnio pagrindu paskirtos baudos teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas vadovaujantis CPK 107 straipsnyje įtvirtinta tvarka. CPK 107 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Vadovaujantis šia nuostata, dėl nutarties skirti baudą atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai negali būti paduotas. Teismui, skyrusiam nuobaudą, pirmiausia turi būti pateikiamas prašymas ją panaikinti arba sumažinti. Tai reiškia, kad CPK prašymą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo ar sumažinimo priskiria teismo, paskyrusio šią baudą (nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo) kompetencijai (CPK 107 straipsnis). Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas (CPK 107 straipsnio 2 dalis). Taigi, nutartis arba nagrinėjamuoju atveju sprendimo dalis (teismo priimto procesinio sprendimo dėl baudos paskyrimo forma nekeičia šio klausimo reguliavimo tvarkos) dėl teismo nuobaudos paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas. Svarbu akcentuoti ir tai, kad teisę skųsti teismo paskirtą baudą turi tik asmuo, kuriam ta bauda paskirta. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė ne trečiasis asmuo, kuriam šiuo atveju bauda buvo paskirta, o ieškovė, neturinti teisė kvestionuoti kitam proceso dalyviui paskirtos baudos.
69. Byloje nustačius, kad trečiasis asmuo E. G. yra pasinaudojęs teise apskųsti jam paskirtą baudą CPK 107 straipsnyje įtvirtinta tvarka, pirmos instancijos teismui 2022 m. lapkričio 22 d. yra pateikę prašymą paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti, ir šį jo prašymą teismas yra priėmęs nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudos paskyrimu trečiajam asmeniui, detaliau nepasisakys.
Dėl bylos procesinės baigties.
70. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
71. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
73. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G. prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
74. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas). Nors bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tačiau materialinio teisinio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę arba dalis jos turėtų išlaidų, jei ieškinys tenkinamas iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 15 punktas).
75. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Taigi, teismas, esant trečiojo asmens prašymui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, privalo spręsti dėl šių išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas.
76. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti trečiojo asmens E. G., nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į nagrinėjamą bylą priežastis, taip pat kurią pusę trečiasis asmuo palaikė, kadangi nuo to priklauso bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui klausimas.
77. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
78. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
79. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog E. G. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas ieškovės pusėje, trečiasis asmuo yra ieškovės SIA „Sanlaits“ (duomenys neskelbtini), jo byloje teikti įrodymai pagrindžia būtent ieškovės ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo byloje veikė aktyviai, teikė į bylą paaiškinimus, įrodymus, kurie tam tikra prasme prisidėjo prie bylos išsprendimo, nurodė savo argumentus susijusius su ieškiniu, samdė advokatą, kuris atstovavo jo interesus, dėl ko trečiasis asmuo patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog E. G. buvo įtrauktas į bylą ieškovės pusėje. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nekvestionuoja trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, jog ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atmetus ieškovės apeliacinį skundą, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir veikiančio ieškovės pusėje, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
80. Atsakovė UAB „Aderealis“ taip pat prašo priteisti iš ieškovės SIA „Sanlaits“ atsakovės naudai visas apeliacinio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie patirtas 1 016,40 Eur išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio ir priteistinos iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovės SIA „Sanlaits“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės SIA „Sanlaits“, juridinio asmens kodas 40103217045, atsakovės UAB „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, naudai 1 016,40 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Alvydas Barkauskas
Margarita Stambrauskaitė
Jelena Šiškina