Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-04-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1193-392-2016].docx
Bylos nr.: e2S-1193-392/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"PlusPlus Capital" AS Lietuvoje atstovaujama "PlusPlus Baltic" OU Lietuvos filialo 303012217 pareiškėjas
Swedbank, AB 112029651 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Vykdymo procesas

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. e2S-1193-392/2016

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00570-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.; 3.5.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. balandžio 22 d.

Vilnius

 

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital AS, Lietuvoje atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, prašymą vykdymo procese pakeisti išieškotoją, suinteresuoti asmenys – L. T., J. T., AB „Swedbank“, antstolis V. M..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti išieškotoją AB „Swedbank“ į išieškotoją „PlusPlus Capital“ AS, veikiantį per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, civilinėje byloje Nr. e2-424-723/2015. Nurodė, kad 2015-10-06 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-15-9378 kreditorius             AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per  „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą.  Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS Lietuvoje veikiančiai per  „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi prašymą tenkino ir pakeitė civilinėje byloje Nr. e2-424-723/2015 pradinį išieškotoją AB „Swedbank“ į išieškotoją „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-424-723/2015 priteisė solidariai iš atsakovų L. T. ir J. T. ieškovui AB „Swedbank“ 16 475,07 Eur skolos, 13 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 14 411,92 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-09-30 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-10-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 185,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu 2015-04-24 buvo išduoti vykdomieji raštai. 20151006 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ reikalavimo teisę į atsakovų solidarią skolą perleido naujam kreditoriui – „PlusPlus Baltic“ OU, o šis 2015-10-23 reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovų solidarią skolą perleido „PlusPlus Capital“ AS. „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas 20160201 raštu L. T. ir J. T. pranešė apie reikalavimo perleidimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 596 str. 1 d., sprendė, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas buvo tenkintinas.

 

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) J. T. prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nutartį panaikinti. Nurodo, kad L. T. ir J. T. kreditorius AB „Swedbank“ jokių įrodymų apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui nepateikė. Be to, kreditorius tinkamai neinformavo šalių apie minėtą perleidimą bei sudarytą perleidimo sutartį.

 

Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, atsiliepimu prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas tinkamai, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 111 str., 117 str., 130 str.).

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu nutarė priteisti solidariai iš atsakovų L. T. ir J. T. ieškovui AB „Swedbank“ 16 475,07 Eur skolos, 13 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 14 411,92 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-09-30 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-10-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu, bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, prašymas pakeisti išieškotoją AB „Swedbank“ į išieškotoją „PlusPlus Capital“ AS, veikiantį per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kadangi 2015-10-06 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-15-9378 kreditorius AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Apeliantė J. T. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu dėl minėtos nutarties panaikinimo, kadangi, apeliantės nuomone, ji ir L. T. nebuvo tinkamai informuoti per perleidimo sutartį.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus                      CK 6.109 str. 5 d. nurodytą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tuo tarpu, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tinkamu pranešimu yra laikomas skolininko informavimas (bet kokia forma ir bet kokiu būdu) apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui. Bylos duomenimis, su pareiškėjo 2016-02-15 prašymu buvo pateikti ir įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo perleidimo faktą: 2015-10-06 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-15-9378 išrašas; 2015-10-23 reikalavimo perleidimo sutarties išrašas; išrašas iš AB „Swedbank“ bylų priėmimo-perdavimo akto prie 2015-10-06 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-15-9378; išrašas iš „PlusPlus Baltic“ OU bylų priėmimo-perdavimo akto prie 2015-10-23 reikalavimo perleidimo sutarties; 2016-02-01 pranešimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties; pavedimo sutartis. Minėti duomenys patvirtina, jog AB „Swedbank“ 20 919,42 Eur dydžio reikalavimo perleidimo teisę perdavė „PlusPlus Capital“ AS, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Be to, kaip buvo minėta anksčiau, byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog apie reikalavimo perleidimą buvo informuoti suinteresuoti asmenys - L. T. ir J. T.. Apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkai buvo informuoti rašytiniu pranešimu, siųstu paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu - Aguonų g. 22, Raseiniai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog skolininkai apeliantė ir L. T. apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą buvo informuoti tinkamai, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo šalių informavimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą gali būti informuojamas ir teisme ir tai, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, laikoma tinkamu pranešimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

 

 

n u t a r i a :

 

J. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                       Virginijus Kairevičius

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-424-723/2015
  • CPK 596 str. Teisių perėmimas vykdymo procese
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK6 6.109 str. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą