Civilinė byla Nr. e2S-630-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01987-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dakaras“ dėl sutarties sąlygų modifikavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. Z. 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, pareikšdama ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dakaras“ dėl sutarties sąlygų modifikavimo, t. y. prašo modifikuoti tarp šalių pasirašytą paskolos sutartį taip: „V. Z. įsipareigoja UAB „Dakaras“ grąžinti piniginę prievolę, lygią 115 000 eurų ne vėliau kaip iki 2027-07-17“.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys žodiniu–rašytiniu susitarimu susitarė, jog UAB „Dakaras“ už 115 000 eurų sumą perima ieškovės skolinį įsipareigojimą iš Lindorf Oy, o ieškovė per šalių aptartą terminą grąžina ieškovei 115 000 eurų sumą bei atsakovė grąžina ieškovei jos nekilnojamąjį turtą (pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose). Tačiau, minimu susitarimu šalys neapibrėžė aiškaus termino, per kurį ieškovė turi įvykdyti prievolę ir sumokėti atsakovei 115 000 eurų sumą. Ieškovė šios prievolės nevengia ir ketina ją sumokėti per protingą terminą, kurį prašo teismo nustatyti. Ieškovė taip pat nurodė, kadangi šalys tokio termino nenusistatė, egzistuoja reali rizika, kad atsakovė bet kada nepagrįstai gali pareikšti savo teises į skolą arba vienasmeniškai nekilnojamojo turto rinkoje realizuoti turtą, kuris yra skolos užtikrinimo priemonė.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. Z. ieškinį dėl sutarties sąlygų modifikavimo atsakovei UAB „Dakaras“.

4.       Teismas nustatė, kad kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių duomenų apie šalių sudarytą paskolos sutartį ir jos sąlygas, o ieškinyje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokiomis sąlygomis buvo susitarta atpirkti parduotuvę (teismo nutartyje – butą); ar tame susitarime dalyvavo ir susirašinėjime nurodytas asmuo A. Teismas iš pateikto susirašinėjimo, ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog atsakovė gali vienasmeniškai nekilnojamojo turto rinkoje realizuoti turtą, sprendė, jog šalys galimai sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovė padengė ieškovės skolinį įsipareigojimą ir perėmė reikalavimo teisę į ieškovę, o taip pat, kad atsakovei nuosavybės teise perėjo ieškovės nekilnojamasis turtas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad šalių ginčas yra kilęs ne dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo (paskolos grąžinimo termino), kaip teigiama ieškinyje, o dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kurį, grąžinusi skolą, ieškovė norėtų susigrąžinti.

5.       Kadangi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, nustatęs, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio kyla ginčas šioje byloje, yra adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, teismas konstatavo ieškinio teismingumą Alytaus apylinkės teismui ir atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė V. Z., atstovaujama advokato Andriaus Krištapavičiaus, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas elgėsi neteisingai, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje atliko tokius procesinius veiksmus, kurie yra būdingi išimtinai ieškinio nagrinėjimo iš esmės stadijai, t. y. teismas šališkai ir per anksti sprendė, kad ieškovės teisės pagal pasirinktą gynybos būdą negali būti apgintos;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje net nemėgino identifikuoti kokius nors ieškinio trūkumus (pvz., pateikti papildomai dokumentų į bylą) ir pateikti juos ieškovei ištaisyti;

1.3.                        Ieškovės teisės galimai buvo pažeistos po to, kai atsakovė pareiškė ieškinį Alytaus apylinkės teismui dėl ieškovės iškeldinimo iš jai priklausiusio pastato, į kurį atsakovė įgijo teisę tada, kai tariamai ieškovė su ja neatsiskaitė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad vienintelė galimybė įrodyti, kad jos teisė į daiktą nėra prarasta, tai siekti, jog teisminiu būdu būtų patvirtinta, kad tarp ieškovės ir atsakovės iki šiol nėra pasibaigę sutartiniai santykiai, kad ieškovei nėra pasibaigęs terminas atsiskaityti su atsakove, ir kad ieškovei bus grąžintas užstatytas daiktas piniginės prievolės įgyvendinimui užtikrinti;

1.4.                        Ieškinys dėl sutartinių santykių modifikavimo ieškovei yra labiausiai priimtinas savo teisių gynybos būdas, jeigu tokio ieškinio teikimas atitinka bendruosius ieškinio turinio ir formai keliamus reikalavimus.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės V. Z. ieškiniu atsakovei UAB „Dakaras“, sprendė, kad šalių ginčas yra kilęs ne dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo (paskolos grąžinimo termino), kaip teigiama ieškinyje, o dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kurį, grąžinusi skolą, ieškovė norėtų susigrąžinti, todėl ieškinys turėtų būti paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad ieškiniu siekia sutarties sąlygų modifikavimo tokia apimtimi, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytame sandoryje atsirastų sąlyga dėl aiškiai apibrėžto termino iki kada ieškovė privalo atsiskaityti su atsakove už suteiktą paslaugą, t. y. iš esmės ji siekia patvirtinimo, kad ieškovei nėra pasibaigęs terminas atsiskaityti su atsakove. Atsižvelgdama į ieškinio dalyką, ieškovė mano, kad ieškinio teismingumas nustatytinas pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis). 

12.       Pažymėtina, kad ieškiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialieji reikalavimai, išdėstyti CPK 135 straipsnyje. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis ir kaip naudotis proceso normų nustatytomis teisėmis. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020). Nagrinėjamu atveju, pateikdama ieškinį, ieškovė V. Z. įgyvendino įstatymo jai suteiktą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta galimai pažeista jos teisė, ir pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą, kuris jai yra labiausiai priimtinas.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo šiuo atveju teigti, kad ieškovė ieškiniu siekia ne modifikuoti sutarties sąlygas, bet kelia ginčą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.35 straipsniu, aiškiai ieškinyje nurodė, kad šiuo metu yra susidariusi situacija, jog prievolės įvykdymo klausimas išimtinai priklauso nuo atsakovės valios – ji bet kada gali imtis bet kokių priemonių ir reikalauti iš ieškovės prievolės įvykdymo. Todėl konkretaus termino nustatymas piniginės prievolės įvykdymui šiuo atveju, anot ieškovės, įtvirtintų protingai apibrėžtą atidedamąją sąlygą sumokėti sutartimi sutartą sumą atsakovei. Taigi iš ieškovės ieškinyje suformuluoto reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų nekyla abejonių, kad ieškovė kelia ginčą prievolių teisės srityje dėl prievolės įvykdymo termino nustatymo. Be to, kaip nurodė ieškovė atskirajame skunde, ginčas tarp šalių dėl daiktinių teisių į ginčo objektą, jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-632-314/2019; sprendimas, kuriuo konstatuota, kad ieškovė neturi teisės į ginčo objektą, yra įsiteisėjęs. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju ieškiniu siekia sutarties su atsakove modifikavimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškiniu keliamo ginčo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, yra nepagrįsta.

14.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį naikina ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šis klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, be to, tokiu būdu neapribojama byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją po to, kai teismas iš naujo išspręs ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas