Civilinė byla Nr. e2A-809-638/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02151-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Legis LT“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Legis LT“ ieškinį atsakovui nemokumo administratoriui E. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB ,,Legis LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. R. 1 205 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. Reikalavimo perleidimo susitarimu pradinis kreditorius L. G. perleido savo reikalavimo teises į bankroto administratorių E. R. naujajam kreditoriui MB „Legis LT“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3832-560/2014 R. G. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas E. R.. Pradinis kreditorius L. G. su įmonės savininku R. G. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1989 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudarę santuoką, kuri nutraukta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu. Šiuo sprendimu tarp sutuoktinių buvo padalintas bendras turtas, nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Įmonės bankroto procedūrų metu, neužtekus R. G. IĮ turto kreditorių reikalavimams patenkinti, bankroto administratorius 2017 m. gegužės mėn. pardavė įmonės savininko R. G. vardu registruotą 1986 m. automobilį ,,Toyota L. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. automobilinę priekabą ,,T. T. C136“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir 1985 m. krovininį automobilį ,,Volvo F6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso už 2 410,00 Eur. Po santuokos sudarymo įgytas turtas buvo bendra jungtinė sutuoktinių R. G. ir L. G. nuosavybė, todėl jis atsakovo buvo neteisėtai pardavinėjamas be šio turto bendrasavininkės L. G. sutikimo. Neteisėtai pardavus šį turtą, iš jo gautos lėšos taip pat neteisėtai nebuvo padalintos tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Todėl pradinė kreditorė 2019 m. kovo 1 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas šią pretenziją tenkinti atsisakė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ½ turto pardavimo lėšų – 1 205 Eur, kaip žalos atlyginimą. Ieškovės nuomone, atsakovas, parduodamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, taip pat iš šio turto pardavimo gautų lėšų ½ dalimi neatsiskaitydamas su L. G., akivaizdžiai elgėsi neteisėtai.
3. Atsakovas E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, dėstydama faktines aplinkybes, remiasi CK 3.88 straipsnio 1 dalimi. Turtas, dėl kurio pardavimo reiškiamas ieškinys, buvo parduotas vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įmonės savininkas privalo pateikti viso turto sąrašą, tame tarpe ir turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje. Paaiškinime dėl įvykio aplinkybių R. G. nenurodė, kad automobiliai yra bendras sutuoktinių turtas. Jis, būdamas įmonės savininku, žinojo, kad turimo įmonės turto neužteks atsiskaityti su kreditoriais ir šiuos automobilius pats perdavė pirkėjams. Pardavimo aktai, sąskaitos ir sutartys nebuvo nuginčytos. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. leido R. G. priklausantį turtą parduoti, apie ką žinojo R. G. ir L. G.. Administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, kreditorių susirinkimų protokolų nutarimais bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis, teisėtai vykdė bankroto procedūrą ir pardavė R. G. priklausantį turtą. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ir priežastinio ryšio su žala nėra. Kadangi nėra neteisėtų veiksmų, tai nėra ir kaltės. Nesant civilinės atsakomybės bei priežastinio ryšio žala negali atsirasti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė iškelti R. G. IĮ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti E. R.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė pripažinti R. G. IĮ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje, išsiaiškinęs, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas yra tik R. G., 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. B2-167-560/2016, iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ informacinių sistemų duomenų nustatęs, kad R. G. priklauso 1986 m. automobilis ,,Toyota L. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. automobilinė priekaba ,,T. T. C136“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1985 m. krovininis automobilis ,,Volvo F6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) leido bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratoriui E. R. įmonės savininko turtą parduoti. Ši nutartis apskųsta nebuvo.
6. Bankroto administratorius, gavęs teismo leidimą parduoti turtą, R. G. 2017 m. kovo 2 d. paaiškinimą ir perėmęs turtą, 2017 m. gegužės mėn. jį pardavė už 2 410 Eur sumą. L. G. ir R. G. apie tai buvo žinoma, jie su tuo sutiko, nes nekėlė klausimo, kad turtas buvo parduotas neteisėtai ar pažeidė kurio nors iš sutuoktinių teisėtus interesus. Tiek 2017 m. rugsėjo 8 d. L. G. ir R. G. prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-561-931/2018 paliko nenagrinėtą, tiek L. G. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1076-1019/2019 tenkino iš dalies, šalys nereiškė jokių reikalavimų dėl parduotų transporto priemonių ar dėl santuokinio turto sumažinimo, taip pripažindami šio turto pardavimą teisėtu.
7. Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus E. R. sprendimai ir veiksmai buvo svarstyti ir patvirtinti kreditorių susirinkimuose, patikrinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir neteisėtai, siekdamas bankroto procese patenkinti kreditorių reikalavimus. Teismas sprendė, jog atsakovui vykdant bankroto administratoriaus pareigas, nėra nustatytas jo veiksmų neteisėtumas, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, jam negali nagrinėjamu atveju kilti civilinė atsakomybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Legis LT“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų, nepaisant nustatytų byloje faktų, įrodančių sutuoktinių turto teisinio režimo bei CK 3.112 straipsnio 1 dalyje imperatyvios nuostatos pažeidimą bei L. G. (atitinkamai jos reikalavimo perėmėjo) teisių pažeidimus. Teismas bandė atsakovo neteisėtus veiksmus pateisinti kreditorių susirinkimo sprendimais, teismo leidimu, taip pat pradinės kreditorės teisių negynimu anksčiau, tačiau tokie teismo argumentai niekaip nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, o labiau yra susiję su atsakovo kalte, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
8.2. Nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šią kaltės prezumpciją turėjo paneigti pats atsakovas, tačiau to jis nepadarė. Apeliantės nuomone, bankroto administratoriaus, kaip profesinę veiklą vykdančio profesionalo, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, turinčio didelę patirtį administruojant individualias įmones, netgi gavusio tiesioginę informaciją iš L. G. apie tai, kad ji yra R. G. sutuoktinė ir kad jų turtas yra įgytas santuokoje, veiksmai parduodant turtą be L. G. sutikimo, atitinkamai neatsiskaitant su L. G. iš turto pardavimo gautomis lėšomis, negali būti vertinami kaip nekalti CK 6.248 straipsnio prasme ir negali naikinti atsakovo civilinės atsakomybės už tokiais savo veiksmais sukeltą žalą.
8.3. Atsakovo atsakomybės bei kaltės nešalina ir skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi leido bankroto administratoriui turtą parduoti, bei kad kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo buvo priėmęs sprendimą. Apeliantė pažymi, kad, kaip nustatyta byloje, pats atsakovas neinformavo teismo apie faktą, jog prašomas parduoti turtas buvo įgytas santuokoje ir yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, taip pat į įmonės bankroto bylą laiku neįtraukė L. G. kaip suinteresuoto asmens, kuri priimant 2016 m. balandžio 18 d. nutartį apie tai informuota nebuvo. Apeliantės nuomone, tinkamai neinformuoto Vilniaus apygardos teismo veiksmai, priimant 2016 m. balandžio 18 d. nutartį, negali šalinti bankroto administratoriaus atsakomybės, kurio veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos L. G. (jos teises perėmusiam ieškovui) padarymą.
8.4. Teismo skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad pradinė kreditorė L. G. santuokos nutraukimo byloje nereiškė reikalavimų administratoriui, yra teisiškai nereikšminga. L. G. bei R. G. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu. Apeliantės vertinimu, nesuprantama teismo logika, kaip santuokos nutraukimo byloje, kurioje tarp sutuoktinių yra dalinamas santuokoje įgytas bei realiai egzistuojantis sutuoktinių turtas, L. G. galėjo kelti kokius nors reikalavimus įmonės bankroto administratoriui dėl turto (automobilių) pardavimo.
8.5. Akivaizdu, kad tokie reikalavimai nėra santuokos nutraukimo bylos ginčo dalyku ir negali būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje. Tokių reikalavimų santuokos nutraukimo byloje L. G. negalėjo kelti ir savo buvusiam sutuoktiniui, nes ne jis, o bankroto administratorius neteisėtai pardavė sutuoktinių turtą. Santuokos nutraukimo byla bei jos baigtis niekaip neapribojo L. G. galimybių teisme ginti savo pažeistas teises (CPK 5 straipsnis, CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Šiuo atveju teisiškai reikšminga tik tai, kad ieškovė į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi nepraleisdama ieškinio senaties termino, todėl teismo argumentai, esą L. G. turėjo reikalavimus dėl neteisėtai parduoto turto reikšti santuokos nutraukimo byloje, o to nepadarius esą pripažino, jog jos teisės nebuvo pažeistos, yra nelogiški ir nepagrįsti.
9. Atsakovas E. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė sąlygų, dėl kurių jam kaip R. G. IĮ administratoriui, galėjo atsirasti civilinė atsakomybė. L. G. skyrybų byloje nereiškė reikalavimo dėl parduotų transporto priemonių. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. G. perleido MB „Legis LT“ tariamą reikalavimo teisę.
10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju buvo reikšminga nustatyti, ar R. G. IĮ bankroto byloje buvo nukreiptas išieškojimas į L. G. priklausantį turtą, tuo tarpu kitos atsakovo nurodytos aplinkybės (įmonės savininko elgesys perduodant ginčo turtą, R. G. ir L. G. veiksmų galima įtaka žalos atsiradimui) vertintinos ne atsakovo neteisėtų veiksmų, o kaltės, kaip vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, kontekste (CK 6.248 straipsnio 3, 4 dalys). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisiškai argumentuotos išvados dėl ginčo turto nuosavybės teisinio režimo nėra pateiktos. Skundžiamos nutarties teiginiai, jog, viena vertus, bankroto administratoriaus veiksmai, nukreipiant išieškojimą į ginčo transporto priemones, buvo patikrinti ir patvirtinti R. G. IĮ bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kita vertus, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi leido bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į įmonės savininko asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą (skundžiamos nutarties 12, 15 punktai), leidžia spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas ginčo transporto priemones laikė buvus asmenine R. G. nuosavybe. Tačiau, kaip pagrįstai pažymima kasaciniame skunde, atsižvelgiant į tai, jog, R. G. IĮ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priimant 2016 m. balandžio 18 d. nutartį, L. G. į R. G. IĮ bankroto bylą nebuvo įtraukta, ši nutartis L. G. ir jos teises perėmusiai ieškovei neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl, ieškovei nagrinėjamoje byloje remiantis sutuoktinių bendrosios nuosavybės prezumpcija, teismas turėjo analizuoti ir vertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka šiai prezumpcijai paneigti. Teisėjų kolegija nustatė, jog R. G. IĮ buvo jo asmeninis verslas. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo teigimu, ginčo turtas R. G. jam buvo perduotas kaip asmenine nuosavybe valdomas turtas, todėl teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo, be kita ko, turėjo įvertinti, ar, atsižvelgiant į ginčo turto pobūdį (krovininis automobilis, automobilinė priekaba) bei byloje surinktų įrodymų visetą, šis turtas gali būti pripažintas R. G. asmenine nuosavybe, tačiau, kaip minėta, tokio vertinimo neatliko. Teisėjų kolegija konstatavo, kad be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo nusprendęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo, kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino ir jų nevertino.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
13. Atsakovas bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus paaiškinimus. Pirmajame paaiškinime, pateiktame 2021 m. gegužės 17 d., nurodė, kad jo parduoti automobiliai buvo registruoti R. G. vardu, t. y. įmonės savininko vardu ir buvo naudojami išimtinai įmonės veikloje kaip krovininiai automobiliai. Antrajame paaiškinime, pateiktame 2021 m. birželio 10 d., nurodė, kad R. G. dalyvavo nusikalstamoje grupuotėje, buvo teisiamas, atleistas nuo atsakomybės sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga, nusikalstamoje grupuotėje buvo atsakingas už transportą, jo vardu registruotas transportas buvo naudojamas išskirtinai verslo reikalams, nei santuokos nutraukimo byloje, nei kitose nebuvo dalinamas automobilis (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) registruotas R. G. vardu. Ieškovė taip pat pateikė į bylą papildomus paaiškinimus. CPK 323 straipsnis draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą, tokie patys draudimai atitinkamai taikytini ir atsiliepimams į apeliacinį skundą. Ši CPK norma būtų pagrindas nepriimti šalių papildomai pateiktų paaiškinimų, tačiau teismas, įvertinęs, kad paaiškinimuose iš esmės pakartojami jau išdėstyti argumentai, atsakovas pateikia kelis papildomus argumentus, byla grąžinta po kasacinio proceso, paaiškinimus priima ir juos vertins kartu su kitais įrodymais.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo parduodant bankrutavusios individualios įmonės savininko turtą ir nustatant savininko dalį bendroje nuosavybėje.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio ginčo situacijoje naudotini ne tik į šią bylą pateikti įrodymai, bet ir duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas padarė žalą atlikęs neteisėtus veiksmus administruodamas R. G. individualios įmonės bankrotą. Atsakovas buvo paskirtas R. G. individualios įmonės bankroto administratoriumi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi byloje Nr. B2-712-560/2021 (proceso numeris 2-55-3-00486-2014-0). Atsakovas kaip bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius 2016 m. prašė teismą išduoti leidimą parduoti R. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi bankrutavusios įmonės turtas ir debitoriniai įsiskolinimai jau buvo parduoti, ir 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis gavo leidimą parduoti R. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), bei transporto priemones TIKI TREILER C163, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VOLVO F6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šioje 2016 m. balandžio 18 d. nutartyje teismas nenagrinėjo klausimo, ar turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bankroto administratorius (atsakovas) šio nuosavybės teisės klausimo taip pat nekėlė ir nesprendė, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. už 2 410 Eur pardavė transporto priemones.
17. Jau pardavęs ginčo transporto priemones bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti L. G. į bankroto bylą bendraatsakove, ir 2017 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija L. G. buvo įtraukta į R. G. IĮ bankroto bylą bendraatsakove.
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje jau išreiškė abejonę administratoriaus veiklos tinkamumu, nurodęs, kad prieštaringos aplinkybės, susijusios su įmonės savininko (savininkų) nustatymu, L. G. bei R. G. turto teisinio režimo nustatymu, ir neaiškios aplinkybės, susijusios su tuo, ar buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, leidžia pagrįstai abejoti bankroto administratoriaus veiklos tinkamumu. Po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, atsakovas kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas leisti parduoti L. G. priklausantį turtą, o L. G. savo ruožtu prašė pašalinti ją iš atsakovų ir neleisti parduoti jai priklausančio turto. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi konstatavęs, kad bankroto administratorius neįrodė L. G. jungtinės veiklos pagrindais dalyvavus sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, administratoriaus prašymą leisti parduoti L. G. priklausantį turtą atmetė ir pakeitė L. G. procesinį statusą bankroto byloje pašalindamas ją iš bylos kaip bendraatsakovę ir palikdamas tik kaip suinteresuotą asmenį.
19. Dar vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1076-1019/2019 buvo konstatuotos papildomos reikšmingos šiam ginčui spręsti aplinkybės: 1) L. G. ir R. G. santuoką sudarė 1989 m. rugpjūčio 5 d.; 2) R. G. šalių santuokos metu įsteigė R. G. IĮ, tačiau ieškovė niekada nedalyvavo sutuoktinio individualios įmonės veikloje, t. y. neatliko jokių pareigų įmonėje, nedalyvavo priimant verslo sprendimus, neatstovavo įmonės santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir pan. 3) teismas sprendė, kad individualios įmonės savininko R. G. sutuoktinės L. G. prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda; 4) R. G. prievolės A. V., kylančios iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2015 ir 2019 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat prievolės VĮ Turto bankui, kylančios iš bankrutavusios R. G. IĮ skolos valstybei, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis; 5) dėl R. G. IĮ bankroto metu parduoto bendro sutuoktinių turto – transporto priemonių, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl santuokinio turto sumažinimo, ir šios aplinkybės nėra tokios, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
20. Visuma išvardintų kitose bylose nustatytų aplinkybių leidžia spręsti, kad atsakovas kaip bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus, kai 2017 m. gegužės 9-30 dienomis pardavė transporto priemones neįtraukęs ieškovės į bankroto bylą bendraatsakove, nenustatęs parduodamo turto nuosavybės teisės režimo ir nenustatęs bankrutuojančios individualios įmonės savininko dalies bendroje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą panaikina bankroto bylą nagrinėjusio teismo leidimas parduoti savininko turtą arba kreditorių susirinkimo sprendimas parduoti savininko turtą. Pažymėtina, kad būtent bankroto administratoriaus pareiga yra tinkamai įvykdyti įmonės turto ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pardavimą (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą reglamentuoja CPK 667 straipsnis.
21. Atsakovo papildomi paaiškinimai, kad jo parduoti automobiliai buvo registruoti R. G. vardu, t. y. įmonės savininko vardu ir buvo naudojami išimtinai įmonės veikloje kaip krovininiai automobiliai verslui arba nusikalstamos grupuotės reikalams, nekeičia bankroto administratoriaus veiksmų parduodant turtą vertinimo. Aplinkybė, kokiems tikslams naudojamas turtas, nekeičia to turto nuosavybės režimo. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių, ar vieno iš jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų, kad parduodami automobiliai yra asmeninė R. G. nuosavybė, bankroto administratorius neturėjo parduodamas turtą, tokių įrodymų nepateikta ir vėliau. Santuokos nutraukimo byloje ginčo automobiliai nebuvo dalinami, nes sutuoktinių turto padalinimo metu jie atsakovo jau buvo parduoti, tačiau tai nekeičia pardavimo metu buvusio tų automobilių nuosavybės teisės režimo. Kitose bylose nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės (žr. šio sprendimo 16-19 pastraipas) leidžia spręsti, kad parduotas turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė.
22. Konstatavus bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, yra pagrindas nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas: pardavus ieškovės turto dalį, jai padaryta turto vertės dydžio žala, tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Aplinkybių, šalinančių atsakovo kaltę, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą, yra privalomojo draudimo objektas, atsakovo draudikas yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus funkcijas ir pareigas (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis, CPK 667 straipsnis), todėl nepagrįstai nekonstatavo administratoriaus neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 205 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 81 Eur žyminio mokesčio ir 2843,50 Eur išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos, apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, iš viso 2 924,50 Eur. Išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei MB „Legis“, įm. k. 304959532, iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1205 Eur (tūkstantį du šimtus penkis eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2924,50 Eur ( du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėja Diana Labokaitė