Civilinė byla Nr. 2-7194-824/2018

Proceso Nr. 2-06-3-4177-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                    2.4.1.1;2.4.2.10; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6;

                                                                                          3.1.18.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5;

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai,

dalyvaujant ieškovės UAB „Sadvesta“ atstovui, direktoriui R. S.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sadvesta“ ieškinį atsakovams J. L., V. L., institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje, dėl iškeldinimo iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovus J. L. ir V. L. bei jų nepilnamečius vaikus S. L.. gim. (duomenys neskelbtini) ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su jiems priklausančiu turtu, iš ieškovei UAB „Sadvesta“ priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. (duomenys neskelbtini) antstolio A. Selezniovo vykdytose antrose varžytinėse (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Sadvesta“, nupirko 70,33 kv.m ploto butą su 3,96 kv.m ploto rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus buto numeris (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. kovo 27 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre butą, adresu (duomenys neskelbtini) įregistravo ieškovė nuosavybės teisę į minėtas patalpas, kurias iki šiol valdo atsakovai. Ieškovė norėdama išvengti papildomų ginčų bandė susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiai ir 2018 m. balandžio 4 d. išsiuntė atsakovams raginimus dėl patalpų atlaisvinimo ir suteikė laiko išsikelti iš patalpų, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo. Žodinių pokalbių metu atsakovas J. L. informavo, kad visos aplinkybės dėl įvykusių varžytinių ir buto nuosavybės teisės pasikeitimo jam yra žinomos, tačiau į raginimus išsikraustyti iš buto nereagavo. Atsakovai nurodytomis patalpomis naudojasi neturėdami jokio teisinio pagrindo, tuo pažeisdami teisėtos patalpų savininkės (ieškovės) teises (b. l. 2-6).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius R. S. palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė yra teisėta ginčo buto savininkė bei patvirtino, kad abu atsakovai šiame bute gyvena kartu su vaikais. Ieškovės UAB „Sadvesta“ direktoriui R. S., atsakovas J. L. žodžiu paaiškino, kad iš buto neišsikels kol vyksta teisme procesas, nes taip jam yra naudinga ir nereikia mokėti buto nuomos mokesčio. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu.

Atsakovė V. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad bute, iš kurio ieškovė siekia iškeldinti atsakovus, negyvena. Nurodė, kad yra išsideklaravusi gyvenamąją vietą iš minėto buto, todėl jos atžvilgiu ieškinys turėtų būti atmestas (b. l. 24).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, ji apie teismo posėdį informuota tinkamai, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Atsakovas J. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįsta. Atsakovas J. L. nurodė, kad varžytinių aktas, kuriuo pagrindu nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) ieškovė įgijo, neteisėtas, todėl atsakovas nesutinka išsikelti iš buto ir ketina teikti ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Nurodo, kad jei teismas tenkintų ieškinį, išsikraustymui iš buto turėtų būti suteiktas proporcingas terminas, per kurį atsakovas galėtų pilnai išsikelti, persivežti daiktus ir t.t. (b. l. 25-26).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jis apie teismo posėdį informuotas tinkamai, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad

2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Sadvesta“, įm. kodas 303168141, adresas Pietinė g. 4-44, Klaipėda nuosavybės teisė į minėtą turtą įregistruota 2018 m. kovo 27 d. (b. l. 10). 2018 m. balandžio 4 d. pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovus, nurodydama, jog iki 2018 m. balandžio 30 d. atsakovai privalo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15). Atsakovai įspėti, jog neatlaisvinus gyvenamųjų patalpų, įstatymo numatyta tvarka J. L. ir V. L. su nepilnamečiais vaikais bus iškeldinti priverstinai. Minėtas pranešimas atsakovei V. L. įteiktas 2018 m. balandžio 9 d. Atsakovui J. L. raginimas neįteiktas, todėl jam 2018 m. balandžio 7 d. buvo paliktas kvietimas atvykti į Klaipėdos 4-ąjį paštą atsiimti siuntos, paieškos siuntų informacinės sistemos duomenimis, laiškas iki šiol neatsiimtas.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo įvertintina aplinkybė, jog (LITEKO duomenys) Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1073-826/2017 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas J. L. skundą dėl antstolio veiksmų dėl patvarkymo panaikinimo, kuriuo paskelbtos antrosios buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), arešto butui panaikinimo, atmetė, paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1073-826/2017 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas J. L. skundą dėl antstolio veiksmų dėl patvarkymo panaikinimo, kuriuo paskelbtos antrosios buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), arešto butui panaikinimo, atmetė, paliko nepakeistą. Taip pat vertintina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-155-253/2017 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas J. L. skundą dėl antstolio veiksmų dėl patvarkymo panaikinimo, kuriuo paskelbtos antrosios buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atmetė, paliko nepakeistą. Byloje nėra duomenų, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų negaliojantis ar nuginčytas. Priešingai, minėti bylos duomenys patvirtina 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą. Duomenų, kurie pagrįstų atsakovų naudojimosi ginčo butu teisėtumą, byloje taip pat nėra. 2018 m. kovo 28 d. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovai J. L., V. L., nepilnamečiai vaikai S. L. ir J. L. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo iškeldinti atsakovus, kartu su nepilnamečiais vaikais iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovai iki šiol naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu be jos sutikimo ir taip varžo ieškovės teises, kadangi ji negali butu naudotis savo nuožiūra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsniu) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-189/2011).

Aplinkybę, kad ieškovė yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas bei kiti aukščiau aptarti rašytiniai bylos įrodymai. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-249/2007). Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė neginčija ir atsakovai. Tai, kad atsakovė neginčija ginčo buto nuosavybės teises, teismo vertinimu parodo ir tai, kad atsakovė yra pakeitusi savo gyvenamosios vietos deklaraciją.

CK 6.612 straipsnyje nurodyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Aplinkybę, kad atsakovė V. L. fiziškai negyvena ginčo bute, paneigė ieškovo atstovas R. S. teisme paaiškindamas, kad jis nuolat mato lankantis V. L. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji nebegyvena ginčo bute, o tai, kad ji iš šio buto yra išsideklaravusi, nepaneigia ieškovo nurodyto fakto, jog atsakovė naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to, kaip nurodo atsakovas, jis ir jo nepilnamečiai vaikai, naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu be jų sutikimo ar leidimo, jų nesieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, o ieškovės teisės yra varžomos, nes ji negali butu naudotis savo nuožiūra, t. y. negali turto išnuomoti, parduoti ar kitaip įgyvendinti nuosavybės teisių. Atsakovai neginčijo šių aplinkybių, nepateikė teismui įrodymų, kad jie turi teisę naudotis kito asmens, t. y. ieškovės, nuosavybe (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei įsigijus butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir ieškovei nuosavybę į šį turtą Nekilnojamojo turto registre įregistravus nuo 2018 m. kovo 27d., atsakovai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas – atsakovai J. L., V. L. ir S. L. ir J. L. iškeldintini iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje, atstovė palaikė 2018-08-02 išvadą bei pažymėjo, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų gerovę ir interesus. Jei tėvai, kurie dėl įvairių priežąsčių negali pasirūpinti savo vaikais, tai gali padaryti valstybė, per savo institucijas.. Tokiu atveju kai tėvai neturi kito gyvenamojo būsto ir vyksta iškeldinimo procedūra, o tėvai neatlieka jokių veiksmų, siekiant užtikrinti vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, Vaiko teisių apsaugos skyrius gali paiimti vaikus iš šeimos ir laikinai apgyvendinti BĮ Šeimos ir vaiko gerovės centre, iki tėvai susiras kitą gyvenamąjį būstą. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovės buvo padaryta išvada, kad atsakovų iškeldinimas iš ieškovei priklausančio buto, nepažeis vaikų teisių ir interesų.

Taip pat teismas sutinka su ieškovės atstovo bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, bei vadovaudamasis susiformavusia kasacinio teismo praktika pažymi, kad įstatymai neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises, o pareiga pasirūpinti nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta tenka nepilnamečio vaiko tėvams (šioje byloje atsakovams J. ir V. L.) ir šiuo atveju negali būti perkeliama ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis Nr. 3K-3-128/2011; 2009-11-03 nutartis Nr. 3K-3-473/2009; 2010-10-25 nutartis Nr. 3K-3-410/2010).

Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovai kartu su nepilnamečiu sūnumi ir nepilnamete dukra dar gyvena ginčo bute, bute yra likę atsakovams priklausantys daiktai, tačiau atsakovai nesutinka buto atlaisvinti bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą (CPK 271 straipsnis). Ieškovė nenurodo termino per kurį įpareigoti atsakovus išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų bei iškeldinti iš šių patalpų visą atsakovams ir / ar tretiesiems asmenims priklausantį patalpose esantį turtą, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, teismo vertinimu, nustatytinas 15 dienų terminas išsikelti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovė UAB „Sadvesta“ sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 16-18), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei UAB „Sadvesta“. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB „Sadvesta“ ieškinį atsakovams J. L. ir V. L. dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimamos patalpos tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus J. L. ir V. L. iš ieškovei UAB „Sadvesta“ įmonės kodas 303168141, priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad atsakovai J. L. ir V. L. kartu su nepilnamečiais vaikais J. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš ieškovei UAB „Sadvesta“ priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovams ir/ar tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. L. ir V. L. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sadvesta“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                  Diana Navickienė