Civilinė byla Nr. 2-324-236/2021

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų R. G., V. B. G., D. K., E. K., S. R., M. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pagal ieškovo, ginančio viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, I. S., J. S., D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. ir kt. dėl administracinių teisės aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius,

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, I. S., J. S., D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. ir kt., prašydamas pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 27 patvirtintą pirmą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13 patvirtintą antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą; Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo – žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. aktą Nr. 22; Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 2 d. aktą Nr. 115; Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-10874; Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-2831; Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. birželio 4 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-4621; įpareigoti statytojas AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus: jachtininkų viešbučius, pažymėtus plane 2V1b ir 3V1b, žuvų restoraną, pažymėtą plane 4V1b, bei panaikinti šių pastatų teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Klaipėdos apygardos teisme         2020 m. spalio 12 d. gautas antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-399-253/2009. Antstolė nurodė, kad išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu informavo, kad skolininkės AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš dalies įvykdė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir nugriovė žuvų restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žuvų restoranas), tačiau jachtininkų viešbučiai iki šiol nėra nugriauti, todėl prašė kreiptis į teismą dėl sprendimo dalies, pagal kurią inspekcija turi teisę skolininkų lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,28 kv. m bendro ploto, ir jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), pastatus (toliau – ir Pastatai), vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 284 straipsnio taisykles. 2020 m. rugsėjo 18 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-75-11249. Skolininkės teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl būtina pakeisti vykdymo tvarką, nes teismo sprendime nenurodytos neįvykdymo pasekmės. Vadovaudamasi išieškotojos prašymu, CPK 593 straipsniu, 771 straipsnio 3 dalimi, antstolė prašė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 sprendimo vykdymo tvarką, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti Pastatus, išieškant visas patirtas išlaidas iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

4.       Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja antstolės prašymui civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

5.       Išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamentas atsiliepime nurodė, kad kadangi teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininkus, kai šie jų neįvykdo, jo nuomone, yra pagrindas spręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles.

6.       Skolininkė (atsakovė) BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepime nurodė, kad teismas privalo įpareigoti atsakingus asmenis įvykdyti teismo sprendimą ne sąžiningų statytojų, o teismo sprendimais nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Todėl tuo atveju, jei bus tenkinamas antstolės pareiškimas dėl 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, prašė įpareigoti išieškotoją Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės lėšomis nugriauti Pastatus.

7.       Skolininkė (atsakovė) AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime prašė antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti visiškai arba atmesti prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo UAB „Ąžuolynas“ atžvilgiu, nes pastaroji neginčija savo prievolės, tačiau negali jos įvykdyti, nes BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nenugriovė savo statinio dalies.

8.       Atsakovų R. G., V. B. G., D. K., E. K., S. R., M. R. vardu advokatas A. S. atsiliepime prašė antstolės pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkinti arba tenkinti iš dalies ir leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti Pastatus, tuo pačiu metu įvykdant pareigą sumokėti D. K., E. K. 205 630,21 Eur, S. R. 142 409,85 Eur, R. G., V. B. G. 231 696,01 Eur, M. R. 206 633,89 Eur, išieškant visas patirtas griovimo išlaidas iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, o D. K., E. K., S. R., R. G., V. B. G. ir M. R. sumokėtas lėšas – iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

9.       Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepime prašė antstolės pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

10.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

11.       Atsakovai I. S. ir J. S. atsiliepime prašė antstolės pareiškimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nenagrinėti iki to laiko, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus išspręstas jų iškeldinimo iš siekiamo griauti pastato klausimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti, pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 sprendimo vykdymo tvarką, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,28 kv. m bendro ploto, ir jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), išieškant visas patirtas išlaidas iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

13.       Teismas nustatė, kad įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalimi, pagal kurią valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 2012 m. sausio 26 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-377-253/2009, statytojos AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įpareigotos per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos (duomenys neskelbtini), esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 338,08 kv. m bendro ploto. Sprendimo dalis nugriauti žuvų restoraną yra įvykdyta, liko nenugriauti du statiniai.

14.       Teismas nurodė, kad CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

15.       Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kai atsakovas sprendimu buvo įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006). Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai.

16.       Teismas nurodė, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį teismas sprendime gali nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui.

17.       Teismas pažymėjo, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

18.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytus statinius būtų asmeninė skolininkų prievolė. Kadangi šiame sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininkus, kai šie jų nevykdo, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti išieškotojai teisę atlikti už skolininkus jų lėšomis 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

19.       Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad likusiuose nenugriautuose statiniuose gyvena žmonės. Jų iškeldinimo iš griautinų statinių klausimas nėra išspręstas. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Todėl teismas, pakeisdamas byloje sprendimo vykdymo tvarką, nurodė, kad išieškotoja realią galimybę pasinaudoti jai suteikta teise galės tik po to, kai griautinuose statiniuose nebegyvens atsakovai, t. y. bus sumokėtos teismo sprendimu priteistos lėšos ir išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas.

20.       Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ argumentus, kad sprendimas turi būti vykdomas ne sąžiningų statytojų lėšomis, o teismo sprendimais nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Teismas pažymėjo, kad toks skolininkės prašymas reiškia ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o sprendimo pakeitimą bei naujų teisių ir pareigų sukūrimą šalims, o toks reikalavimas nepatenka į CPK 284 straipsnio reguliavimo sferą.

21.       Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-295/2013) konstatuota, kad UAB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiga nugriauti statinius nėra solidari, t. y. nė viena iš jų negali būti laikoma įpareigota nugriauti kito asmens pastatytas statinių dalis. Dėl to teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad kliūtis UAB poilsio namams „Ąžuolynas“ įvykdyti sprendimo dalį dėl nugriovimo yra tai, kad jai nėra perduoti jachtininkų viešbučių pamatai. Todėl atgavusi jachtininkų viešbučių pamatus UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ yra pasiruošusi įvykdyti jai sprendimu nustatytą pareigą nugriauti jachtininkų viešbučių pamatus.

22.       Teismas pažymėjo, kad teisės suteikimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti statinių nugriovimą yra skolininkų pareigos įvykdyti teismo sprendimą nevykdymo pasekmė ir tai savaime nepaneigia skolininkų pareigos pašalinti neteisėtai pastatyto statinio padarinius, t. y. nugriauti statinį savo lėšomis. Įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad įpareigojimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, pašalinant neteisėtos statybos padarinius, nustatytas skolininkams ir tik skolininkams patiems jo neįvykdžius ir pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles, t. y. teismui suteikus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę, bet ne pareigą, vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, ji turės teisę vykdyti minėtą sprendimą.

23.       Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, veikdama per pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo pateikusią antstolę, faktiškai siekia pasirinktinai vykdyti tam tikras teismo sprendimo dalis, nes negalima nukrypti nuo teismo sprendimo vientisumo principo.

24.       Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatė, kad atsakovai AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pateikė dokumentus, kad patyrė 405,35 Eur, BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ – 580,80 Eur, D. K. – 155,60 Eur, S. R. – 273,95 Eur advokato pagalbos išlaidų ir  prašė jas priteisti.

25.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolės prašymas tenkintas, sprendė, kad atsakovų patirtos advokato pagalbos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26.       Atskirajame skunde atsakovai R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K. ir E. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir antstolės prašymo netenkinti arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti Pastatus, išieškant visas patirtas išlaidas iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, po to, kai bus įvykdyta sprendimo dalis sumokėti D. K., E. K. (205 630,21 Eur), S. R. (142 409,85 Eur), R. G., V. B. G. (231 696,01 Eur), M. R. (206 633,89 Eur), išieškant D. K., E. K., S. R., R. G., V. B. G. ir M. R. sumokėtas lėšas iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, priteisti iš solidariai iš antstolės A. R. Ž. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 155,60 Eur D. K. naudai ir 273,95 Eur S. R. naudai už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu UAB „Verslo investicijų projektų centras“ turėjo grąžinti apeliantams jiems priteistas lėšas – įvykdyti restituciją ir tik po to nugriauti Pastatus. Tuo tarpu, po sprendimo priėmimo nebuvo ne tik nugriauti Pastatai, bet neįvyko ir restitucija. Jau po sprendimo priėmimo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ tapo nemoki. Nemokumo atsiradimo po sprendimo priėmimo faktas buvo konstatuotas teismo nutartyse, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą, bei teismų sprendimuose kitose bylose. Jau po sprendimo priėmimo atsirado naujos aplinkybės, kurių nebuvo sprendimo priėmimo metu, t. y. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ tapo nemoki, nebuvo įvykdyta restitucija ir kilo ginčas dėl apeliantų ir kitų asmenų iškeldinimo iš Pastatų. Kadangi apeliantai negalėjo teikti motyvų dėl statytojo nemokumo, todėl sprendimą priėmęs teismas šių klausimų nesprendė ir jų nenagrinėjo. Be to, ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neteikė reikalavimo dėl apeliantų iškeldinimo iš ginčo pastatų. Kadangi teismas savo inciatyva nesprendžia nepareikštų reikalavimų, iškeldinimo klausimas sprendime negalėjo būti nagrinėtas ir išspręstas, todėl negali būti nustatytas keičiant sprendimo vykdymo tvarką.

26.2.                      Pirmosios instancijos teismas, pritardamas apeliantų pozicijai dėl sprendimo vientisumo ir mokėjimo apeliantams pirmenybės Pastatų griovimo atžvilgiu, kartu neįžvelgė grėsmės, kad tenkinus antstolės prašymą gali būti sudarytos prielaidos pasirinktinai vykdyti tam tikras sprendimo dalis (nugriauti Pastatus) neįvykdžius kitos sprendimo dalies (apeliantams priteistų sumų sumokėjimo). Apeliantai ir pirmosios instancijos teismas vienodai supranta sprendimo vientisumo ir sprendimo vykdymo tvarkos aspektus, bet nevienodai supranta dviprasmybių atsiradimo riziką.

26.3.                      Skundžiamos nutarties motyvai yra integrali skundžiamos nutarties dalis. Rezoliucinės dalies negalima aiškinti atskirai nuo motyvų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo neįtraukti visos naujos faktiškai nustatytos pakeistos sprendimo vykdymo tvarkos į skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, kai teisės nugriauti Pastatus perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo susietas su sprendimo dalies dėl mokėjimų apeliantams įvykdymu. Visų pakeistos sprendimo vykdymo tvarkos esminių aspektų įtraukimas į skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį padidintų skundžiamos nutarties aiškumą ir apibrėžtumą.

26.4.                      Nugriauti Pastatus su neiškeldintais apeliantais, išsaugant jiems ir jų vaikams gyvybę ir sveikatą, neįmanoma fiziškai. Tai lemia, kad skundžiamos nutarties motyvuose nurodytos vykdymo tvarkos nepaminėjimas jos rezoliucinėje dalyje sukeltų grėsmę, kad nesąžiningi ar neatidūs skundžiamos nutarties vykdytojai sukeltų nepagrįstą konfliktą su apeliantais ir teismų sprendimų byloje dėl iškeldinimo vykdytojais. Skundžiama nutartimi neįmanoma sprendimų dėl iškeldinimo iš Pastatų nei pakeisti, nei panaikinti, nei kitaip išaiškinti, nes reikalavimas iškeldinti apeliantus atmestas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir negali būti suvoktas dviprasmiškai.

27.       Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą. Nurodo:

27.1.                      Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo netenkinti antstolės A. R. Ž. pareiškimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos, kadangi taip būtų pažeisti ne tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interesai, bet ir įsiteisėjęs, teisėtas teismo sprendimas liktų neįvykdytas.

27.2.                      Nagrinėjamu atveju, leidus nugriauti statinius, po to, kai bus įvykdyta sprendimo dalis sumokėti atsakovams sprendime numatytas lėšas, iš esmės reikštų, kad teismas netiesiogiai išsprendžia klausimą dėl leidimo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes. Tai reikštų, kad teismas ne tik pakeičia sprendimo vykdymo tvarką, bet tokiu būdu būtų nustatomos sąlygos taikyti sprendimo nevykdymo pasekmės, kas reikštų, kad teismas peržengia šios bylos nagrinėjimo dalyką. Taip pat patenkinus tokį apeliantų prašymą būtų ne tik pakeičiama sprendimo vykdymo tvarka, bet ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 2-377-253/2009 rezoliucinė dalis.

28.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir antstolės prašymą atmesti. Nurodo:

28.1.                      Sutiktina su apeliantų atskirajame skunde dėstomu argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas dalyje dėl jachtininkų viešbučių griovimo gali būti įvykdytas tik tuomet, kai atsakovams D. K., E. K., S. R., M. R., V.B. G., R. G. bus išmokėtos tuo pačiu teismo sprendimu priteistos piniginės lėšos.

28.2.                      Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis, leidžianti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos griauti jachtininkų viešbučius, prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui byloje dėl asmenų iškeldinimo.

28.3.                      Nesutiktina su apeliantų atskirojo skundo siūlymu perkelti piniginių lėšų sumokėjimo naštą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Įstatymas reglamentuoja, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Jei teismas tenkintų apeliantų siūlymą, tai 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas būtų pakeistas – prievolė sumokėti už jachtininkų viešbučius priteistas sumas būtų perkelta kitam asmeniui.

29.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Swedbank, AB prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas patenkindamas antstolės prašymą pakeisti vykdymo tvarką, iš esmės pakeitė tik griovėją, t. y. vietoje skolininkų AB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nurodė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nors skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje ir nurodė tikrąją vykdymo negalimumo priežastį.

29.2.                      Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai yra formalūs, t. y. antstolis, priimdamas vykdymui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai išduotą vykdomąjį raštą, neįvertino sprendimo viseto – neįvertino teismo sprendimu siekiamo tikslo, neatsižvelgė į tai, kad be Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos interesų vykdymo procese yra kitų suinteresuotų asmenų su savo teismo sprendimu nustatytomis teisėmis ir teisėtais interesais.

30.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą. Nurodo, kad sutinka su antstolės A. R. Ž. pateiktu prašymu teismui.

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos  

32.       Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą, priimamas galutinis sprendimas; juo ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Be to, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytų taisyklių išimtis, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

33.       Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

34.       Viena iš galimybių pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006).

35.       Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškimu prašė sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-399-253/2009, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti Pastatus, išieškant visas patirtas išlaidas iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

36.       Apeliacinis teismas sutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo netenkinti antstolės A. R. Ž. pareiškimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos, kadangi taip būtų pažeisti ne tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interesai, bet ir įsiteisėjęs, teisėtas teismo sprendimas liktų neįvykdytas, kas reikštų konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų privalomumo paneigimą ir susidarytų netoleruotina situaciją, kai nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, teismo sprendimai gali būti nevykdomi, o šalys gali turėti naudą iš neteisėtų veiksmų.

37.       Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantų prašymą leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti Pastatus, išieškant visas patirtas išlaidas iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, po to, kai bus įvykdyta sprendimo dalis sumokėti atsakovams sprendime numatytas lėšas, kadangi tenkinus tokį prašymą būtų pakeistas sprendimas, o ne sprendimo vykdymo tvarka.

38.       Be to, byloje įstatymo nustatyta tvarka nėra pareikštas reikalavimas dėl sprendimu nustatytos restitucijos vykdymo tvarkos pakeitimo.

39.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2-377-253/2009, nenagrinėjo klausimo dėl gyventojų iškeldinimo iš griautinų statinių, todėl nagrinėjant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą šis klausimas taip pat nėra sprendžiamas.

40.       Apeliacinis teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2020 buvo spręstas gyventojų iškeldinimo iš minėtų Pastatų klausimas.

41.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad nugriauti Pastatus su neiškeldintais apeliantais, išsaugant jiems ir jų vaikams gyvybę ir sveikatą, neįmanoma. Tačiau byloje nėra duomenų dėl realios tokios grėsmės vykdant sprendimą. Tenkinus antstolės prašymą nesudaromos prielaidos pasirinktinai vykdyti tik sprendimo dalis (nugriauti Pastatus), nevykdant viso sprendimo. Be to, apeliantams, ginantiems savo teises ir teisėtus interesus, neužkertamas kelias skųsti antstolio veiksmus įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to laikytini nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarko pakeitimo iškyla grėsmė skirtingai vertinti ir vykdyti sprendimą.

        Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų        

42.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo klausimo aplinkybes ir  tinkamai pritaikė teisės normas, o apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

45.       Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas