Civilinė byla Nr. 3K-3-176-701/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01095-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 34.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutarties ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui antstoliui M. A. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareikšti reikalavimą palikėjo P. K. įpėdiniui atsakovui G. K. praleidimo priežastis svarbiomis ir terminą pratęsti; priteisti iš atsakovo 2171,67 Eur (7498,33 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad „Ūkio banko lizingo“ kortelės su kredito limitu 2008 m. rugpjūčio 14 d. sutarties pagrindu suteikė P. K. kreditą, o šis įsipareigojo jį grąžinti sutartyje nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį įnešdamas lėšas į ieškovo nurodytą kortelės sąskaitą. P. K. netinkamai vykdė sutarties sąlygas ir liko skolingas atsakovui 2171,67 Eur (7498,33 Lt), tarp jų 1647,70 Eur (5689,17 Lt) pradelsti periodiniai mokėjimai, 523,97 Eur (1809,16 Lt) delspinigiai. Ieškovo teigimu, jis pagal Gyventojų registro duomenis sužinojo, kad 2011 m. balandžio 19 d. P. K. mirė, o pagal Testamentų registro duomenis sužinojo, jog šio palikimą priėmė atsakovas. Anot ieškovo, jis 2012 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti palikėjo skolą pagal sutartį. Nurodęs, kad apie P. K. mirtį sužinojo tik 2012 m. gruodžio 10 d., o apie palikimą priėmusį asmenį – tik 2012 m. gruodžio 4 d. ir reikalavimą atsakovui pareiškė iš karto gavęs informaciją apie paveldėtoją, ieškovas teismo prašė patęsti trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti, pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškovui terminą reikalavimą palikėjo įpėdiniui pareikšti; patvirtino ieškovo 1647,70 Eur (5689,17 Lt) kaip kreditoriaus reikalavimą atsakovui; priteisė iš atsakovo ieškovui 43,44 Eur (150 Lt) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 11 Eur (38 Lt); likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė šias aplinkybes: ieškovas su P. K. sudarė „Ūkio banko lizingo“ kortelės su kredito limitu 2008 m. rugpjūčio 14 d. sutartį; P. K. mirė 2011 m. balandžio 19 d.; Testamentų registre 2012 m. gruodžio 4 d. duomenimis, palikimą po jo mirties priėmė atsakovas; ieškovas 2012 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į atsakovą dėl 1647,70 Eur (5689,17 Lt) skolos sumokėjimo; Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 13 d. pavedė antstoliui sudaryti palikėjo P. K. turto apyrašą; 2011 m. rugpjūčio 5 d. sudarytame paveldimo turto apyraše nenurodyta skola ieškovui; AB Ūkio bankas raštu suteikė antstoliui informaciją, kad P. K. vardu atidaryta lizingo mokėjimo kortelės sąskaita, joje lėšų nėra, kortelę išdavė UAB „Ūkio banko lizingas“, todėl dėl konkretesnės informacijos nurodyta antstoliui kreiptis į UAB „Ūkio banko lizingas“; antstolis į UAB „Ūkio banko lizingas“ nesikreipė. Atsakovas prašė taikyti senaties terminą, tačiau teismas konstatavo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: ieškovas neturėjo duomenų apie P. K. mirtį ir į jį kreipėsi dėl skolos grąžinimo; nesulaukęs atsakymo, patikrino duomenis Gyventojų registre; antstolis, nesikreipdamas išsamesnės informacijos į palikėjo kreditą administruojančią UAB „Ūkio banko lizingas“, surinko netikslią informaciją apie palikėjo prievoles, todėl skola ieškovui nebuvo įtraukta į turto apyrašą. Nors nenustatyta, kad skolos ieškovui neįtraukimą į apyrašą lėmė įpėdinio kalti veiksmai, tačiau teismas nurodė, jog įpėdinis turėjo nedelsdamas kreiptis dėl turto apyrašo papildymo. Palikėjo 1647,70 Eur (5689,17 Lt) skolą (pradelstus mokėjimus) teismas laikė įrodyta, o reikalavimui dėl 523,97 Eur (1809,16 Lt) delspinigių teismas taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir nustatęs, kad jis praleistas, delspinigių nepriteisė. Teismo nuomone, termino pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniui praleidimo priežastys automatiškai nesietinos su ieškinio terminu delspinigiams priteisti. Kadangi byloje nepateikta duomenų apie apyrašo papildymą, tai teismas ieškinį tenkino iš dalies – nepriteisė skolos, bet patvirtino ieškovo kreditoriaus reikalavimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, pakeista anksčiau buvusi praktika ir išaiškinta, jog kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas patenkinti savo reikalavimą iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Dėl to kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas galėjo jam reikšti reikalavimą tik iki palikimo priėmimo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių: 2012 m. birželio 4 d. pranešimu kreipėsi į P. K. dėl skolos grąžinimo ir, nesulaukęs atsakymo bei patikrinęs Gyventojų registro duomenis, nustatė, jog skolininkas miręs; antstolis, sudarydamas turto apyrašą, nesurinko pakankamai informacijos apie skolą ieškovui; ieškovas neturėjo duomenų apie skolininko mirtį, todėl negalėjo laiku įgyvendinti teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Kolegija pažymėjo, kad nenustatyta ieškovui pareigos periodiškai tikrinti duomenis apie skolininkus ir reikšti jiems pretenzijas, todėl nemanė, kad ieškovas apie skolininko mirties faktą turėjo sužinoti anksčiau. Kolegija nurodė, kad, sužinojęs apie palikimo priėmimą, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į palikimą priėmusį asmenį dėl kreditoriaus reikalavimo. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, jam kyla pareiga kreiptis dėl turto apyrašo papildymo, todėl atnaujintas terminas jo teisių labiau nesuvaržo, priešingai, taip įvykdoma įstatyme jam nustatyta pareiga. Be to, ir antstolis, sudarydamas paveldimo turto apyrašą, nevisapusiškai išsiaiškino aplinkybes dėl palikėjo P. K. kreditorių. Šios aplinkybės lėmė, kad ieškovas nebuvo laiku informuotas apie palikėjo mirtį ir negalėjo tinkamai pasinaudoti teise pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam kreditoriui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 185 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl termino reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti pratęsimo, nevertino termino praleidimo priežasčių svarbumo. Teismai sutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis turi daug klientų ir neturi galimybės visų, nemokančių įmokų, tikrinti registre, t. y. įvardijo aplinkybes, kurios priklausė nuo jo valios. Tačiau CK 5.63 straipsnyje nustatytas termino praleidimo priežastys, pagal kurias galima atnaujinti terminą, neturi priklausyti nuo kreditoriaus valios, jos turi būti neįveikiamos, nuo jo valios nepriklausančios. Tiek klientų kiekis, tiek jų mokėjimo stebėjimas, tiek raginimų grąžinti kreditą siuntimas, tiek užklausų įvairioms institucijoms siuntimas priklauso nuo jo valios. Kasatoriaus teigimu, ieškovas apie netinkamą sutarties vykdymą turėjo pastebėti praėjus trisdešimčiai dienų nuo paskutinės įmokos 2011 m. gegužės 6 d. sumokėjimo. Kasatorius mano, kad ieškovas neprivalėjo iš karto nutraukti kredito sutarties, bet turėjo pareigą domėtis dėl nesumokėjimo priežasčių. Ieškovas daugiau kaip keturis mėnesius nesidomėjo, kodėl nemokamos mėnesinės 48,37 Eur (167 Lt) įmokos, nesiuntė P. K. raginimo, neatliko kokių nors užklausų. Tuo metu kasatorius, siekdamas priimti palikimą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą turto apyrašui sudaryti, o šis 2011 m. liepos 13 d. nutartimi pavedė antstoliui per 20 dienų jį sudaryti. 2011 m. liepos 20 d. suėjo 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti. 2011 m. rugpjūčio 5 d. antstolis sudarė palikėjo paveldimo turto apyrašą ir šiuo pagrindu 2011 m. rugpjūčio 30 d. kasatoriui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo jis nepaveldėjo skolos ieškovui. Kasatorius pažymi, kad apie šią skolą jis nežinojo iki ieškinio iš teismo gavimo dienos. Be to, AB Ūkio bankas 2011 m. liepos 25 d. nurodė antstoliui, kad P. K. Kauno filiale turi UAB „Ūkio banko lizingas“ lizingo mokėjimo kortelės sąskaitą, joje lėšų nėra; šioje sąskaitoje buvo apskaitomas jam teiktas kreditas. Šį raštą kasatorius vertina kaip informaciją ieškovui apie P. K. mirtį (ieškovas yra AB Ūkio banko filialas Kaune). Teismai šių aplinkybių nevertino ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti. Kasatorius nurodo ir tai, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. baigėsi 2008 m. rugpjūčio 14 d. „Ūkio banko lizingo“ kortelės su kredito limitu sutarties kredito limito terminas, tačiau ir nuo šios datos ieškovas neatliko kokių nors veiksmų, t. y. daugiau kaip 8 mėnesius nuo palikėjo mirties nesiėmė veiksmų skolai susigrąžinti. Tik 2012 m. birželio 4 d. ieškovas nusiuntė pranešimą kredito gavėjui P. K. dėl jo grąžinimo; negavęs atsakymo, dar tris mėnesius nieko neveikė ir tik 2012 m. spalio 10 d. kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą ir iš šios sužinojo apie kredito gavėjo P. K. mirtį. Taigi ilgą laiką ieškovas nesirūpino kredito grąžinimu, jo negrąžinimo priežasčių nustatymu. Dėl to kasatorius teigia, kad ieškovas praleido terminą reikalavimui palikėjo įpėdiniui pareikšti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą pranešimą dėl kredito negrąžinimo ieškovas pateikė 2012 m. birželio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo P. K. mirties, tačiau teismai nesiaiškino ieškovo neveikimo priežasčių ir jų svarbos. Kasatorius pažymi, kad „Ūkio banko lizingo“ kortelės su kredito limitu sutarties 10.2 ir 10.2.3 punktuose nurodyta, jog lizingo įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį pirma laiko bei pareikalauti grąžinti kreditą, įspėjusi kortelės turėtoją prieš 14 d. (10.2 punktas), jei kortelės turėtojas ilgiau kaip 30 d. pradelsė nurodytus mokėjimus ar jų dalį (10.2.3 punktas). Iš šių nuostatų kyla pareiga ieškovui periodiškai tikrinti duomenis apie skolininkus. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės svarbios įvertinant termino praleidimo priežasčių svarumą. Nagrinėjamu atveju teismai to nepadarė. Pažeidę įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatą.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas teigia, kad teismai tinkamai taikė kasatoriaus įvardytas teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika. Ar ieškovo pateiktos termino praleidimo priežastys svarbios, yra ne teisės, o fakto klausimas. Ieškovas nurodo, kad iki tol, kol sužinojo apie kliento P. K. mirtį, jis veikė atsižvelgdamas į sutarties pobūdį ir pagal jos bei įstatymų reikalavimus. Sutarties 10.2.3 punkte nustatyta lizingo įmonės teisė vienašališkai nutraukti sutartį pirma laiko bei pareikalauti grąžinti kreditą. Veikdamas pagal įstatymų reikalavimus, ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį tik tada, kai mokėjimas uždelstas daugiau kaip vieną mėnesį ir jo suma tapo ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos, t. y. po šešių mėnesių 2011 m. lapkričio mėn. Tačiau tai tik jo teisė, bet ne pareiga. Be to, „Ūkio banko lizingo“ kortelės su kredito limitu sutartimi nesuteikiamas fiksuotas vartojimo kreditas, nėra numatyto įmokų grąžinimo grafiko. Taigi, ieškovui nebuvo pagrindo, P. K. pradelsus vieno mėnesio mokėjimą, nutraukti sutartį, nes visas kreditas net nebuvo išnaudotas. Bet sužinojęs apie P. K. mirties faktą, jis iškart ėmėsi visų priemonių įpėdiniams surasti ir kreditoriaus reikalavimui pateikti. Ieškovas neturėjo galimybių apie kliento mirtį sužinoti anksčiau. Ieškovas mano, kad kasatorius atsakingas už tai, jog skola UAB „Ūkio banko lizingas“ nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą (nors nustatyta, kad duomenys neįtraukti dėl antstolio netinkamai atliktų veiksmų). Kadangi už tinkamo apyrašo sudarymą atsakingas įpėdinis, tai jis turi prisiimti atsakomybę ir vykdyti prievolę ieškovui. Ieškovas nurodo, kad jis nėra AB Ūkio banko filialas Kaune – jis yra atskira uždaroji akcinė bendrovė, teikianti vartojimo kredito suteikimo ir kitas paslaugas, o AB Ūkio bankas buvo ieškovo akcininkas, todėl neturėjo pareigos informuoti ieškovo apie antstolio raštą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pagrindų pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą
Kasaciniame skunde keliamas CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo klausimas. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami dėl termino reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti pratęsimo, netinkamai vertino termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisakys dėl CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI prie Finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būt pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.
Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).
Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.
Nagrinėjamu atveju teismai svarbioms priežastims dėl termino pratęsimo pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis dėl didelio klientų kiekio neturėjo galimybės susižinoti apie kliento mirtį, taip pat neturėjo pareigos nutraukti sutartį, jei klientas laiku nemoka mėnesinių įmokų. Tačiau teismai nevertino ir nesiejo ieškovo nurodytų aplinkybių su kitomis turinčiomis reikšmės termino pratęsimui aplinkybėmis, susijusiomis su mokėjimo pagal lizingo kortelės sutartį vykdymu, kredito pasibaigus kortelės galiojimui grąžinimu, taip pat praleidusio terminą asmens veiksmų ir šių veiksmų nulemtų aplinkybių. Šiuo atveju terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo 2011 m. balandžio 19 d., mirus P. K., ir baigėsi 2011 m. liepos 19 d. Ieškovas į atsakovą kreipėsi 2012 m. gruodžio 11 d. Taigi teismai turėjo tirti, ar nurodytu laikotarpiu buvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo pareikšti reikalavimų palikėjo įpėdiniams, ar priežastys, dėl kurių kreditorius praleido terminą, nepriklausė nuo kreditoriaus valios.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas su P. K. sudarė „Ūkio banko lizingo“ kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurią kortelės turėtojas (P. K.) įsipareigojo kiekvieną mėnesį sutartyje nustatytą numatytą mėnesio mokėjimo dieną (paskutinę mėnesio dieną) įnešti į kortelės sąskaitą mėnesio įmoką (33,88 Eur (117 Lt), nuo 2009 m. kovo mėn. – 48,37 Eur (167 Lt) (Sutarties 1.10 punktas); sutartyje nustatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei kortelės turėtojas ilgiau kaip 30 dienų pradelsė sutartyje nurodytus mokėjimus (10.2.3 punktas); paskutinė įmoka sumokėta 2011 m. balandžio 6 d.; P. K. mirė 2011 m. balandžio 19 d.; 2011 m. rugpjūčio 31 d. baigėsi kortelės galiojimo terminas ir kredito bei kitų pagal minėtą sutartį mokėtinų sumų grąžinimo terminas, tačiau nuo šio momento ieškovas nesiėmė kokių nors aktyvių veiksmų negrąžinto kredito klausimams išsiaiškinti ar spręsti, sutartiniams santykiams tęsti; ieškovas su raginimu įvykdyti įsipareigojimą pagal sutartį kreipėsi į kortelės turėtoją tik 2012 m. birželio 4 d., t. y. daugiau kaip po metų nuo paskutinės įmokos įmokėjimo ir beveik po dešimt mėnesių nuo kortelės galiojimo pabaigos, o į palikimą priėmusį asmenį – daugiau kaip po pusantrų metų. Nustatytos per visą terminą buvusios aplinkybės (mėnesio įmokų mokėjimo stebėjimas, raginimas grąžinti kreditą pasibaigus kredito kortelės grąžinimo terminui) pagrindžia, kad ieškovas elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kaip vykdomi sutartiniai įsipareigojimai Tokių veiksmų atlikimas priklausė būtent nuo ieškovo valios ir galėjo būti jo kontroliuojamas. Ieškovo veiksmams (neveikimui) pateisinti teismai rėmėsi ieškovo teiginiu, kad sutartimi nustatyta tik teisė nutraukti sutartį, bet ne pareiga periodiškai tikrinti duomenis apie skolininkus. Tačiau kreditorių ir skolininką siejusių teisinių santykių pobūdis, taip pat sutartyje aptarta kreditoriaus teisė vienašališkai nutraukti sutartį pirma laiko ir pareikalauti grąžinti kreditą įspėjus kortelės turėtoją prieš keturiolika dienų, jei šis ilgiau kaip 30 dienų delsia vykdyti mokėjimus, turi lemiamą įtaką vertinimui, kiek aktyvus buvo (turėjo būti) kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką. P. K. ir ieškovo sudaryta lizingo kortelės su kredito limitu sutartimi kortelės turėtojui palikta teisė laisvai naudotis suteiktu kredito limitu, sutartimi nustatyta kortelės turėtojo pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę ieškovui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises. Ieškovo, lizingo įmonės, neaktyvumas, neoperatyvumas, nesidomėjimas gana ilgą laiko tarpą negrąžinamu kreditu, nors baigėsi kortelės galiojimo terminas, negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į kitas aplinkybes, kad ieškovas, išsiuntęs 2012 m. birželio 4 d. kortelės turėtojui raginimą grąžinti skolą, taip pat nepakankamai operatyviai, tik 2012 m. gruodžio 10 d., kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl susižinojimo apie kortelės turėtoją. Atsižvelgiant į teismų praktikoje akcentuojamą kreditoriaus teisių apsaugos derinimą su naujų, paveldėjimo pagrindu atsiradusių įpėdinio nuosavybės santykių stabilumu, padarinių, atsirandančių palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, vertinimą, svarbios yra ir nustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2011 m. balandžio 19 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. priėmė palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, kuriame skola ieškovui nebuvo nurodyta, o kreditorius dėl skolos iš įpėdinio išieškojimo kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo palikimo priėmimo. Be to, teismai nurodė, kad nenustatyta atsakovo kaltė, jog turto apyraše nenurodyta visa palikėjo prievolė. Taigi darytina išvada, kad paties kreditoriaus neaktyvumas, siekiant turėti informacijos apie skolininką, nebendradarbiavimas, delsimas išsiieškoti negrąžintą kreditą iš sutartį sudariusio asmens sukliudė jam operatyviai sužinoti apie skolininko mirtį. Toks kreditoriaus elgesys neteikia pagrindo pateisinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų nurodytos aplinkybės, nesiejamos ir nevertinamos kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, nesudarė pagrindo pripažinti jas atitinkančiomis svarbias aplinkybes CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą, nes jos priklausė nuo ieškovo valios, galėjo būti jo kontroliuojamos ir objektyviai netrukdė valdyti informacijos apie skolininką. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, vertindami termino praleidimo priežasčių svarumą, neatkreipė dėmesio į kreditorių ir skolininką siejusių teisinių santykių pobūdį, kreditoriaus veiksmus. Tai teikia pagrindą panaikinti apskųstus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus pratęsti terminą reikalavimui palikėjo įpėdiniui pareikšti ir priteisti skolą iš įpėdinio (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir priteisimo, sprendimo įvykdymo atgręžimo
Tenkinant kasacinį skundą ir naikinant apskųstus teismų procesinius sprendimus, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, taip pat atgręžtinas sprendimo įvykdymas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 760 straipsnio 1 dalis, 762 straipsnio 1 dalis).
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra įvykdyta: kasatorius 2014 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7 sumokėjo 11 Eur (38 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai, o 2014 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6 – 43,44 Eur (150 Lt) bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo naudai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atgręžtinas sprendimo vykdymas ir iš valstybės kasatoriaus naudai priteistinos jo sumokėtos 11 Eur (38 Lt) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo – 43,44 Eur (150 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius iš viso turėjo 99,34 Eur (343 Lt) bylinėjimosi išlaidų (49,81 Eur (172 Lt) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą, 49,53 Eur (171 Lt) – už kasacinį skundą), šios jo naudai priteistinos iš ieškovo. Taigi iš viso iš ieškovo kasatoriaus naudai priteistina 142,78 Eur.
Byloje nepateikta duomenų apie atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų perskirstymo ir priteisimo nesprendžia.
Pirmosios instancijos teisme patirta 11 Eur (38 Lt), o kasaciniame teisme – 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 1 d. pažyma). Šios bylinėjimosi išlaidos (24 Eur) priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ (j. a. k. 234995490) atsakovo G. K. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 142,78 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 24 (dvidešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Atgręžti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo vykdymą, pagal kurį iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista ir išieškota valstybės naudai 11 Eur (38 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis