Civilinė byla Nr. e2-678-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.3.4.1.
(S)
LIETUVOSAPELIACINISTEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOSRESPUBLIKOSVARDU
2020 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. UAB „Čelta“ 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakviesti buvusią ekspertę S. V., kuri ruošė Kredito sutartį bei nuslėpė, kad kreditas UAB „Čelta“ suteiktas 2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaitos pagrindu.
3. Pareiškėja nurodė, kad dėl jos ir AB banko „Snoras“ 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. 031-93418 pagrindinio parametro – Turto vertinimo ataskaitos ir jai nustatytų reikalavimų, kurie nebuvo įvykdyti, teismuose nebuvo pasisakyta. Teismų nustatyta, kad kreditas suteiktas UAB „Verslavita“ pagal 2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaitą, tačiau, ši ataskaita ne tik buvo sudaryta nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, tačiau pareiškėjai net ir nebuvo žinoma. Ši aplinkybė konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-106/2010. Kadangi viena pagrindinių Kredito sutarties sudarymo sąlygų buvo pilnos Turto vertinimo ataskaitos pateikimas, tačiau esant įrodymų, kad šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, Kredito sutartis negali būti laikoma galiojančia. Aplinkybė dėl pagrindinio Kredito sutarties parametro – įstatymus atitinkančios Turto vertinimo ataskaitos nebuvimo yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, įrodanti, jog civilinė byla Nr. 2-614-634/2015 išnagrinėta visiškai jos nesupratus bei neatskleidus bylos esmės, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
5. Teismas konstatavo, kad UAB „Čelta“ remiasi tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, tik nurodo naujus argumentus, o ne naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, apie kurias UAB „Čelta“ anksčiau nebuvo žinoma, ir kurios sudarytų pagrindą procesą atnaujinti. Atsižvelgdamas į tai ir į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 374 straipsnyje įtvirtintą apribojimą, pagal kurį pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu negalimas, teismas darė išvadą, kad UAB „Čelta“ prašo atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu – pareiškėjos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję, o likusi dalis dar bus nagrinėjama apeliacine tvarka.
III. Atskirųjų skundų argumentai
6. Pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė du analogiškus atskiruosius skundus, kuriuose nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi. Atskirieji skundai grindžiami tapačiais pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme išdėstytais argumentais, pareiškėja papildomai nurodė:
6.1. Teismas nepaaiškino, kokiu pagrindu remdamasis nustatė, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujos, o yra analogiškos ankstesniuose prašymuose pateiktoms, kuomet iki šios dienos nė vienas teismas nepasisakė dėl 2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaitos nepagrįstumo. Vien tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą dėl
2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaitos įvertinimo, nereiškia, kad teismai dėl šios aplinkybės yra pasisakę.
6.2. Teismas nutartyje paminėjo 2007 m. gegužės 28 d. Turto vertinimo atskaitą. Tai patvirtina, kad teismas pareiškėjos prašymo net neskaitė, nes Kredito sutartis su bendrove buvo sudaryta remiantis 2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaita. Iš šių aplinkybių aiškus teismo tikslas – nespręsti pareiškėjos prašymo remiantis jo pakartotinumu.
6.3. Prašymą atsisakyta priimti be jokio pagrindo, nesupratus nei ginčo esmės, nei atskleidus bylos esmę. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
7. 2020 m. birželio 2 d. pareiškėja UAB „Čelta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos grindžia analogiškais prašyme pirmosios instancijos teismui bei atskirajame skunde išdėstytais teiginiais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo
10. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
11. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
12. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, o buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, draudžiantis priimti UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos
4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
13. Taigi, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Sprendžiant dėl to, ar prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, svarbu ne tai, ar teismai jau yra pasisakę dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, jei išnagrinėtoje byloje procesas būtų atnaujintas. Siekiant nustatyti, ar UAB „Čelta“ pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti tai, ar šiame prašyme, kaip naujai paaiškėjusi, nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau.
14. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. birželio 10 d. prašyme,
2019 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme, 2019 m. spalio 11 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 13 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 22 d. prašyme,2019 m. lapkričio
28 d. prašyme, 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme, 2019 m. gruodžio 23 d. prašyme, 2019 m. gruodžio 27 d. prašyme, 2020 m sausio 8 d. prašyme, 2020 m. sausio 13 d. prašyme, 2020 m. sausio 20 d. prašyme, 2020 m. sausio 27 d. prašyme, 2020 m. sausio 28 d. prašyme, 2020 m. vasario 3 d. prašyme, 2020 m. vasario 11 d. prašyme, 2020 m. vasario 21 d. prašyme, kaip ir šioje byloje pateiktame prašyme atnaujinti procesą UAB „Čelta“ nurodė aplinkybę dėl 2008 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaitos, kurios pagrindu bendrovei buvo suteiktas kreditas neatitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, tai, kad apie šią Turto vertinimo ataskaitą pareiškėja nežinojo ir dėl to tarp bendrovės bei AB banko „Snoras“ sudarytos Kredito sutarties negaliojimo. Iš nurodyto akivaizdu, jog UAB „Čelta“ 2020 m. kovo
4 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad AB bankas „Snoras“ sąmoningai neatskleidė tikrosios Kredito sutarties sąlygų esmės.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo ir tai, kad Kredito sutartis buvo sudaryta iš esmės neišpildžius pagrindinės sąlygos – nepateikus pilnos Turto vertinimo ataskaitos. Tačiau galiausiai prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo pareiškėja grindžia neatskleista bylos esme. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis lyginant jas su aplinkybėmis, nurodytomis ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo byloje. Tai, kad UAB „Čelta“ 2020 m. kovo 4 d. prašyme atnaujinti procesą nurodo papildomus argumentus, nereiškia, kad prašymas grindžiamas kitomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju pareiškėja tuos pačius ne kartą teismui pateiktuose prašymuose išdėstytus argumentus formuluoja skirtingai, tačiau jų esmė nesikeičia – prašymas grindžiamas aplinkybe dėl 2018 m. sausio 31 d. Turto vertinimo ataskaitos, kuria remiantis buvo sudaryta Kredito sutartis, neteisėtumo. Tačiau pabrėžtina, proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, visgi šiuo atveju pareiškėja tokiu nepateikia. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai UAB „Čelta“ 2020 m. kovo 4 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir todėl teisėtai bei pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu.
16. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti UAB „Čelta“ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nesąžiningai pareikšto prašymo atnaujinti procesą
17. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso minėtoje civilinėje byloje atnaujinimo kreipiasi itin dažnai (prašymai teikiami nuo 2017 m., kiekvieną mėnesį po kelis kartus). Dalį prašymų buvo atsisakyta tenkinti,
t. y. buvo atsisakyta atnaujinti procesą (teismo nutartys įsiteisėjusios). Didžioji dalis prašymų buvo grąžinti, juos atsisakius priimti (nutartys įsiteisėjusios). Dalis nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo, dar nėra įsiteisėjusios, UAB „Čelta“ pateikus dėl jų atskiruosius skundus. Nepaisydama tebevykstančių procesų, kuriais sprendžiami UAB „Čelta“ prašymai dėl proceso atnaujinimo, UAB „Čelta“ ir toliau teikia teismui naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019 pareiškėjai UAB „Čelta“ išaiškino, jog kitą kartą nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, UAB „Čelta“ vadovui gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą skyrė pareiškėjai baudas už analogiškų prašymų teikimą, pvz.,
2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-242-330/2020 buvo paskirta 1 500 Eur bauda, 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-260-1120/2020 ir 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-562-1120/2020 buvo paskirtos 100 Eur dydžio baudos. Nepaisydama išaiškintos atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei paskirtų baudų, UAB „Čelta“ nuolat teikia iš esmės tapataus turinio prašymus dėl proceso atnaujinimo, nesulaukusi kaip bus išspręsti kiti atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Tai rodo, kad UAB „Čelta“ savo procesinėmis teisėmis (kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje) naudojasi nesąžiningai (ne pagal paskirtį), t. y. piktnaudžiauja šia savo teise, todėl UAB „Čelta“ šiuo atveju skirtina 100Eurdydžio bauda, kuri išieškotina iš UAB „Čelta“ direktoriaus A. K. Čeliausko asmeninių lėšų (CPK 103 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 3 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą, ją išieškant iš bendrovės direktoriaus A. K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.
Šios nutarties kopiją išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėja Agnė Tikniūtė