Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-316/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38803-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.13.; 1.2.7.2.1.; 1.2.10.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,

nuteistajam Ž. K.,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės, nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. D. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir skirtas jam laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Ž. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas Ž. K. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 6 d. 16 val. 10 min. iki 2021 m. lapkričio 8 d. 15 val. 00 min. (dvi paros) ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki suėmimas bus panaikintas pradėjus bausmės vykdymą.

A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš Ž. K. 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       Ž. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 6 d., apie 13.00 val. A. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą, t. y. virtuvėje, demonstratyviai atlenkęs ir į A. D. pusę nukreipęs atsineštą peilį pagrasino „aš negyvensiu, bet negyvensi ir tu“, po to kambaryje pastūmęs ant lovos užgulė A. D. savo kūnu ir pasakė „dabar aš tave dulkinsiu“. Nukentėjusiajai sušukus „gelbėkit“ nuo jos atsitraukė, po to miegamojo kambaryje pridėjęs atlenkiamą peilį A. D. po smakru ir pasakęs „tu nežinai kam aš esu dabar pasiryžęs, dabar mes galime čia abudu gulėti, nes nebeturiu ką prarasti“, ties krūtine peiliu perpjovė nukentėjusiosios megztinį, po to prikišęs peilį prie jos veido pagrasino „ar tu nori, kad aš padaryčiau taip, kad tu šypsosiesi taip visą likusį gyvenimą?“. Po to A. D. liepė nusimauti kelnes ir stipriai prispaudė rankoje laikytą peilį prie jos kairės kojos, ją pastūmęs ant lovos, movė jai kelnes, A. D. prašant, kad jis taip nedarytų, atsakė „užtat aš to noriu“, iš baimės dėl išsakytų grasinimų, šalia padėto peilio, A. D. nusimovus kelnes, numovė jos apatines kelnaites, nuvilko megztinį, liemenėlę, laižė jos makštį, po to išsitraukęs savo lytinį organą liepė nukentėjusiajai išsižioti, A. D. atsakius, kad ji to nenori ir tai yra prievarta, prieš jos valią įkišo savo lytinį organą į jos burną, po to, nukentėjusiajai patraukus savo galvą, jis prieš jos veidą masturbavosi ir spermą išliejo jai ant krūtinės, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios A. D. valią bei savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. D. psichinę sveikatą.

2.       Ž. K., 2022 m. rugpjūčio 29 d. prokurorės prašymu pakeitus kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini), siekdamas nukentėjusiajai A. D. atkeršyti dėl jos 2021 m. lapkričio 6 d. kreipimosi į policiją dėl patirto seksualinio prievartavimo, veikdamas tiesiogine tyčia, pats ir pasitelkdamas kitus asmenis, ieškojo ginklo, ketino panaudoti prieš ją fizinį smurtą, atimti telefoną, apkaltinti, kad ji laiko narkotines medžiagas, neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas nukentėjusiosios A. D. sutikimo ir jai to nežinant, slapta ją sekė: stebėjo jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), langus siekdamas žinoti, kas vyksta A. D. bute, kada ji išvyksta iš namų ir grįžta į namus, kada ateina į drabą ir išeina iš darbo, kokie asmenys atvyksta pas ją į namus ir su kokiais asmenimis ir kur ji išvyksta, ar ji bendrauja su savo buvusiu vyru A. D., tokiu būdu rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios A. D. gyvenimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Mažeikienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. A. D. civilinį ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš Ž. K. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. D.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1.                      Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl nuosprendyje išdėstė išvadas neatitinkančias baudžiamosios bylos aplinkybių ir nepagrįstai Ž. K. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje ir sumažino A. D. pareikšto civilinio ieškinio dydį.

3.2.                      Pažymi, jog kaltinamasis Ž. K. dėl neteisėto informacijos apie privatų A. D. gyvenimą rinkimą kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad norėjo sužinoti, ar A. D. susitaikė su buvusiu vyru, gal susirado naują draugą, kodėl parašė pareiškimą. Todėl jis paprašė E. S., kad jis pažiūrėtų su kuo ji atvažiuoja, kas ją atveža, kaip ji išeina į darbą, paprašė, kad jis parašytų A. ir paklaustų, gal ji nori susitikti. E. S. jam pasakydavo, kad A. dar dirba, pasakydavo, ar dega šviesos namie ar darbe. Kartą pasakė, kad su baltos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ kažkas atvežė dokumentus, o ji juos pasiėmė. Prie darbo matė, kad kažkas ją atvežė ir jie pasibučiavo. Toliau apeliaciniame skunde prokurorė cituoja nukentėjusiosios A. D. parodymus ir tvirtina, kad jos parodymus patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, kontroliuojant nukentėjusiosios A. D. mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. užfiksuoti duomenys. Tai, kad A. D. jautėsi pastoviai sekama, patvirtino ir liudytojas D. D.. Toliau skunde cituojami liudytojo D. D. parodymai.

3.3.                      Nurodo, kad liudytojas E. S. parodė, kad po to, kai Ž. K. pasisakė, kad A. D. ant jo parašė pareiškimą dėl galimai laikomo peilio po kaklu ir išprievartavimo, kažkur po savaitės Ž. K. pradėjo prašyti pasižiūrėti, kaip nukentėjusioji eina į darbą, ar vyksta su mašina, iki kelių dirba. Prašymus Ž. K. išsakydavo darbe arba susitikus prieš darbą mašinoje. Prašydavo nuvažiuoti pažiūrėti ar dar namie, per pietus pasakydavo nuvažiuoti pažiūrėti ar yra darbe, su kuo išvažiuoja iš namų, ar pas ją atvažiuoja buvęs vyras. A. D. stebėjo iki dviejų mėnesių, vos ne kiekvieną dieną. Stebėdavo sėdėdamas prie jos namų savo automobilyje. Stebėdavo ir prie jos darbo, ar viena išeina, matė, kad išvyko su kolegės automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, buvo susitikusi su nepažįstama mašina, buvo susitikusi su D. D. savo kieme, žinojo, kad tai jis, nes Ž. K. jo nuotrauką parodė per „(duomenys neskelbtini)“. Su Ž. K. bendravo ir per raciją. Su liudytoju kartu būdavo ir draugė G. U., kad nesukeltų įtarimo. Kai Ž. K. nusipirko naują automobilį, pats pradėjo sekti A. D.. Mano, kad jo prašė atlikti šiuos veiksmus, nes Ž. K. nenorėjo, kad jį pamatytų A., o E. S. ji nepažinojo. E. S. patvirtino savo parodymus akistatos su įtariamuoju Ž. K. metu.

3.4.                      Prokurorės teigimu, liudytojo E. S. parodymus dėl A. D. sekimo ir stebėjimo patvirtino ir liudytoja G. U., 2022-01-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti įtariamojo Ž. K. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad buvo stebimas A. D. butas, stebima, kada ji išeina ir grįžta į namus ir į darbą, su kuo bendrauja. Prokurorė taip pat nurodo, kad nors E. S. parodė, kad paties buto nestebėjo, tačiau 2022-01-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti įtariamojo Ž. K. telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad buvo stebimas ir A. D. butas, esantis (duomenys neskelbtini), stebint langus buvo siekdama sužinoti, kas vyksta A. D. bute. Nurodo, kad 2021-12-10 08:08:04 kaltinamojo Ž. K. pokalbyje su vyru (dabar jau žinoma, kad tai buvo E. S.) užfiksuota, kad E. S. stebi kas vyksta buto viduje, kad pakeliamos ir nuleidžiamos žaliuzės, mano, kad kažko laukia atvažiuojant, Ž. K. nurodo laukti, o vyras (E. S.) pažada laukti ir pažiūrėti, kas išvažiuos. Teigia, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos prie IT Nr. (duomenys neskelbtini)) perkeltose E. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų pokalbių suvestinių Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. K. duoda nurodymus E. S. organizuoti jo ir A. D. susitikimą, nurodo, ką rašyti siunčiant SMS žinutes A. D., liepia E. S. vykdyti A. D. sekimą, užfiksuota informacija kaip yra stebima A. D., asmenys, su kuriais ji susitinka, jos butas ir darbovietė. Nurodo, jog į baudžiamąją bylą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos prie IT Nr. (duomenys neskelbtini)) perkeltose elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų pokalbių suvestinėse matyti, kad G. U., derindama veiksmus su E. S., teikia melagingus pranešimus policijai apie tai, kad A. D. disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Prokurorės teigimu, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai E. S., G. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. G. U. teisme nurodė, kad už tai buvo nubausta administracine bauda.

3.5.                      Pažymi, jog liudytojų E. S. ir G. U. parodymų teisingumą patvirtina ir kita bylos medžiaga, tai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (prie kurios buvo prijungtas IT Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys įtariamosios G. U. 2021-12-15 apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įtariamojo E. S. 2021-12-14 apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, 2022-05-19 daiktų apžiūros protokole užfiksuota CD laikmenos, pateiktos iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. CD laikmenoje užfiksuoti duomenys, t. y. telefono nuotrauka, kurioje portale (duomenys neskelbtini) pateikiamas pranešimas, kad A. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), galimai laiko ir platina narkotines medžiagas. Taip pat CD laikmenoje yra užfiksuoti E. S. ir Ž. K. pokalbiai „messenger“ programėlėje, kuriuose užšifruotai ir atvirai kalbama apie A. D. sekimą. Nurodo ir tai, kad 2021-12-03 tarnybiniame pranešime dėl informacijos užfiksuotos kontroliuojant pokalbius Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija apie A. D. sekimą, iš G. K. mobiliojo ryšio telefono kontrolės metu gauta informacija, kad Ž. K. persekioja A. D. ir gali jai atkeršyti.

3.6.                      Prokurorės teigimu, baudžiamosios bylos duomenys: liudytojų E. S., G. U. parodymai, Ž. K., G. K., E. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, pokalbių suvestinės, patvirtina, kad Ž. K. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 metų gruodžio 14 d., Šiaulių mieste, neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas nukentėjusiosios A. D. sutikimo ir jai to nežinant, tyčia slapta ją sekdamas ir stebėdamas rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios A. D. gyvenimą.

3.7.                      Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Konstitucinis Teismas dėl privatumo (privataus gyvenimo), kaip vertybės, į kurią žmogus turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, sampratos ne viename nutarime yra pasisakęs, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją ir kt. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama ir su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Pažymi, jog iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu; kad laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos. Nesant asmens sutikimo arba motyvuoto teismo sprendimo negalimas informacijos rinkimas apie asmens privatų gyvenimą. Rinkimas gali pasireikšti įvairiais aktyviais veiksmais, kurie leidžia gauti tam tikros kaltininkui reikalingos informacijos: asmens sekimu, stebėjimu, fotografavimu, fiksavimu, dokumentų kopijavimu.

3.8.                      Prokurorės teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. K., rinkdamas pats ir per kitus asmenis informaciją apie privatų nukentėjusiosios A. D. gyvenimą, neturėjo tam nei A. D. sutikimo, nei teismo sprendimo. Informacija apie privatų A. D. gyvenimą buvo renkama aktyviais veiksmais, t. y. ją sekant ir stebint namuose ir darbovietėje. Pažymi, jog nukentėjusioji A. D. suprato ir matė esanti sekama ir tai jai kėlė didžiulį stresą. Teigia, jog iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu, kad laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos. Todėl prokurorė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad kaltinamojo Ž. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės, nes Ž. K. pats ir pasitelkdamas kitą asmenį (E. S.), slapta rinko bendro pobūdžio, pačios nukentėjusiosios viešoje erdvėje atskleidžiamą informaciją. Prokurorės nuomone, Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, o pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepagrįstai jį išteisino.

3.9.                      Teigia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo A. D. didintinas iki 10 000 eurų, kadangi nukentėjusioji A. D. nurodė, jog neturtinė žala atsirado dėl abiejų kaltinamojo Ž. K. nusikalstamų veikų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiosios A. D. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 8000 Eur, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis Ž. K. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

4.       Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. K. gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria Ž. K. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Netenkinus prašymo priimti išteisinamąjį nuosprendį, gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo Ž. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje ir skirti Ž. K. 90 parų arešto bausmę, palikti nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį nenagrinėtą arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

4.1.                      Nurodo, kad nuteistasis Ž. K. laikosi pozicijos, jog skundžiamasis teismo procesinis sprendimas dalyje dėl jo pripažinimo kaltu įvykdžius BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neteisėtas. Teigia, kad nuteistasis taip pat mano, kad nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, jog jo įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmė – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. D. sveikata, neteisingai nustatyta bausmė ir nepagrįstai tenkintas nukentėjusiosios byloje pareikštas civilinis ieškinys.

4.2.                      Gynėjas apeliaciniame skunde dėsto 2022 m. balandžio 8 d. - gegužės 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. G. atsakydama į klausimus paaiškino, jog medicininės diagnozės „(duomenys neskelbtini), nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (duomenys neskelbtini)“, labai susijusios. Ekspertė nurodė, kad vidutinio sunkumo depresija galėjo išsivystyti be galimos seksualinės prievartos. Diagnozė (duomenys neskelbtini) dėl toksiškų santykių galėjo peraugti į diagnozę (duomenys neskelbtini), jog nukentėjusiajai Ekspertizės aktu nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atsirado dėl toksiškų santykių, dėl galimo seksualinio smurto ir teisminio proceso veiksnių visumos. Gynėjo teigimu, dėl šių ekspertės paaiškinimų, nuteistasis laikosi pozicijos, jog esant nepašalintoms abejonėms dėl jo galimai atliktų neteisėtų veiksmų lemiamos reikšmės nukentėjusiosios psichinės sveikatos sutrikdymui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės konstatuoti, kad dėl Ž. K. 2021 m. lapkričio 6 d. atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. D. susirgo vidutinio sunkumo depresija ir dėl to nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymi ir tai, kad nukentėjusiajai 2021-05-26 nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) galėjo pakisti į Ekspertizės akte nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini) ir dėl nesigydymo, nes nukentėjusioji nesilaikė jai nustatyto gydymosi grafiko, nesilankė pas gydytoją, nevartojo medikamentų. Dėl to liko nepašalinta abejonė, jog nukentėjusiajai Ekspertizės aktu nustatyta medicininė diagnozė „Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (duomenys neskelbtini)“ galėjo atsirasti dar iki galimai nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos – 2021 m. lapkričio 6 d. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4.3.                      Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes neatkreipė dėmesio į gynybos nuolat akcentuotą esminį prieštaravimą nukentėjusiosios parodymuose, t. y . jos išsakytos įvykių versijos loginį trūkumą, neatliko visų bylos įrodymų visapusiško įvertinimo, analizavo tik nukentėjusiajai palankius įrodymus, o nuteistojo duotus parodymus nepagrįstai pripažino nenuosekliais. Pažymi, jog nuteistasis apklausiamas teisme nurodė tas pačias aplinkybes, kokias jis buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu, tik atsakinėdamas į teismo jam užduotus klausimus, jis papildomai paaiškino kaip tiksliai nukentėjusioji burna tenkino jo lytinę aistrą, ir kur tada buvo jo rankos, o tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo nebuvo prašoma nurodyti. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino lietęs nukentėjusiosios kojos peiliu grasindamas jai, su tikslu ją įbauginti ar sužaloti, tokias aplinkybes jis nurodė ir teisme. Tačiau siekdamas sąžiningai ir nuoširdžiai atsakyti į teismo užduodamą klausimą, nuteistasis papildomai nurodė, jog nepamena, kad būtų palietęs jos koją, bet neneigė, kad taip galėjo būti. Gynėjo nuomone, nuteistasis negalėjo atsiminti kiekvienos nereikšmingos detalės, juo labiau, kad jis nedarė tokio veiksmo tikslingai. Nurodo, kad nuteistasis neprisiminė pokalbio su nukentėjusiąją miegamajame turinio, duodamas parodymus apie rūbų nusirengimą parodymų nekeitė, buvo nuoseklus, jo parodymai atitinka pačios nukentėjusiosios duotus parodymus, nuteistasis negalėjo tiksliai pasakyti teismui ką jis pasakė nukentėjusiajai dėl jo lytinio organo paėmimo į burną, nes to tiksliai nepamena. Nuteistasis taip pat negalėjo nupasakoti teismui kaip vyko šis santykiavimo epizodas, kiek sykių nukentėjusioji lietė jo varpą rankomis, ar visą laikė čiulpė visą varpą, ar tik patį galą, kur jis laikė rankas ir t. t. Gynėjo teigimu, nuteistasis Ž. K. visuomet laikėsi pozicijos, jog nebuvo jokios prievartos, o jeigu jis ir pasakė „čiulpk“, tai buvo ne liepimas, bet prašymas, ir tame nėra jokio smurto. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės, pasak gynėjo, neduoda pagrindo išvadai dėl nuteistojo parodymų nenuoseklumo.

4.4.                      Teigia, kad nuteistasis Ž. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiosios duotų parodymų logiškumo ir nuoseklumo. Atkreipia dėmesį į 2021-11-06 pareigūnų turėtomis vaizdo kameromis užfiksuotus nukentėjusiosios paaiškinimus, tą pačią dieną nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes policijos komisariate, į jos 2021-11-18 atliktų apklausų turinį. Nurodo, kad nukentėjusioji iki 2021-11-18, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepasakojo tokių svarbių aplinkybių kaip grasinimas peiliu virtuvėje išsakant žodžius „aš negyvensiu, bet negyvensi ir tu“ ir, kad po pargriovimo bei išsakyto grasinimo „dabar ar tave dulkinsiu“, nuteistasis buvo išėjęs iš buto. Gynėjo teigimu, tai tikrai negali būti pateisinama stresu ar išgąsčiu, nes kalbama apie grasinimą nužudyti demonstruojant peilį. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiosios duotų parodymų nuoseklumo, kalbant apie visą kaltinimo sudėtį, nėra teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga.

4.5.                      Nurodo, kad nukentėjusiosios duotų parodymų esmė leidžia spręsti, jog jos valia priešintis nuteistojo seksualiniam smurtui buvo palaužta peilio panaudojimo galimybės, ji bijojo dėl savo gyvybės. Tačiau pažymi, jog nuteistasis Ž. K. nuo pat pirmosios apklausos momento laikėsi pozicijos, jog peilis buvo naudojamas jų abiejų sutikimu, kaip seksualinis žaislas, nes jie žaidė vaidmenų - prievartautojų žaidimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nukentėjusiosios duoti parodymai yra logiški, tačiau nepateikė savo pozicijos dėl gynybos iškelto klausimo, kodėl ji neužsirakino durų po smurtinių įvykių vaiko kambaryje ir leido nuteistajam vėl įeiti į butą, nors šis neturėjo buto raktų. Pažymi, jog šis klausimas iškilo ir nukentėjusiąją apklaususiam ikiteisminio tyrimo teisėjui, į kurį nukentėjusioji negalėjo aiškiai atsakyti.

4.6.                      Gynėjo teigimu, analizuojant nukentėjusiosios elgesio adekvatumą, jos parodymų logiškumą, patikimumą, atsižvelgtina į ekspertų išvadas, kuriose nurodoma, kad nukentėjusioji suprato nuteistojo elgesio pavojingumą ir galėjo jam priešintis. Teigia, kad nukentėjusioji būdama nuovoki, suprasdama, kad nuteistojo elgesys virtuvėje, vaikų kambaryje, yra realus, pavojingas jos gyvybei, nuteistajam išėjus į namo kiemą pasidėti daiktų, ji nebėga į laiptinę, nešaukia kaimynų pagalbos, nebėga pas kaimynus, neskambina į jų butų duris, nebėga paskui nuteistąjį į namo kiemą, kur vidurdienį tikrai yra žmonių. Be to, nukentėjusioji žinodama, kad nuteistasis nebeturi buto durų rakto, ji neužsirakina buto durų, neskambina į policiją, sūnui D. D. ar bet kam kitam. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie nukentėjusiosios duotų parodymų logiškumą, pasak gynėjo, absoliučiai yra nemotyvuota ir nelogiška.

4.7.                      Teigia, jog šiuo konkrečiu atveju kalbama ne apie pirmą nukentėjusiosios ir nuteistojo pasimatymą, o apie gana ilgą laiko tarpą labai įvairų seksualinį gyvenimą gyvenusius du sekso partnerius. Nurodo, kad nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio teisėją parodė, kad su nuteistuoju jie buvo daugiau sekso partneriai nei sugyventiniais ir toks seksas jai būtų patikęs, jeigu tuo metu su nuteistuoju santykiai būtų buvę geri. Nurodo, kad nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad jos ir nuteistojo susirašinėjimai gali sudaryti įspūdį, jog jai patiko grubus seksas, bet tai nėra tiesa. Tačiau gynėjas nesutinka su šiais nukentėjusiosios teiginiais, nurodydamas, kad į bylą yra pateikta labai daug elektroninio susirašinėjimo korespondencijos leidžiančios spręsti apie tikrąjį seksualinio gyvenimo turinį, apie sekso žaislus, sekso pozas, sekso žaidimus, apie nukentėjusiosios prašymus nuteistajam jos atžvilgiu atlikti grubius seksualinius veiksmus, todėl standartinių seksualinių požiūrių taikymas šioje byloje bandant peilį prilyginti smurto priemonei tikrai negalimas.

4.8.                      Gynėjo teigimu, nors skundžiamame nuosprendyje teismas aptarė visą eilę įrodymų, kurie teismo vertinimu patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus, tačiau šioje byloje teismo įvardinti įrodymai nėra labai reikšmingi, kadangi jie tik parodo ką demonstravo nukentėjusioji, o ne kas vyko bute 2021 m. lapkričio 6 d. Teigia, jog kilus abejonėms dėl nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumo ir jų logiškumo, visi šalutiniai įrodymai tampa nebereikšmingi. Nurodo, jog liudytojos S. J. parodymai yra tik subjektyvūs, nes liudytoja pasakojo tai, ką jai sakė nukentėjusioji. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei nukentėjusioji, nei minima liudytoja, nenurodė, kuri iš jų įrašinėjo telefoninį pokalbį tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo. Nurodo, kad liudytoja nevežė nukentėjusiosios į policiją, pati neskambino į policiją, tačiau padėjo nukentėjusiajai atlikti provokacinio pobūdžio telefoninį pokalbį su nuteistuoju bei jį užfiksuoti. Teigia, jog šis pokalbis reikšmingas ir tuo, kad minimo telefoninio pokalbio metu nukentėjusiosios balsas neleidžia spręsti apie jos sutrikimą, ji neverkia, nedreba, balsas netrūkinėja, kaip kad nukentėjusiosios savijautą apibūdino liudytoja. Gynėjo teigimu, liudytojos duoti parodymai apie nukentėjusiosios savijautą yra neobjektyvūs, aiškiai perdėti, o ji pati tik sako tai, ką jai papasakojo nukentėjusioji. Gynėjas taip pat nesutinka su liudytojo D. D. parodymais, kuris nemėgo nuteistojo, laikė jį šeimos ardytoju, jog nuteistais tapo jo mamos ir tėčio ištuokos priežastimi. Mano, kad nukentėjusioji finansiškai išnaudojo nuteistąjį, siekė pasipelnyti jo sąskaita ir ji sąmoningai nepasikvietė sūnaus D. D. prieš atvykstant nuteistajam, kad galėtų inscenizuoti seksualinio smurtavimo atvejį, siekdama jį melagingai apkaltinti vengdama turtinių pretenzijų. Teigia, kad teismas neturėjo pagrindo remtis liudytojos T. T. duotais parodymais, nes papasakojo ką pamatė atvykusi į įvykio vietą, t. y. tai, ką jai pasakė nukentėjusioji. O liudytojas A. J. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nieko nenurodė, nes nebeatsiminė įvykio aplinkybių.

4.9.                      Gynėjas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusioji A. D. bei liudytojai S. J., D. D., policijos pareigūnai T. T. ir A. J. J. galėtų apkalbėti kaltinamąjį Ž. K., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė neatlikęs visapusiško bei objektyvaus visų byloje surinktų įrodymų tyrimo. Pažymi, jog liudytoja S. J. sakė netiesą dėl nukentėjusiosios emocinės būsenos, nes telefoninio pokalbio su nuteistuoju turinys leidžia daryti priešingas išvadas. Pažymi ir tai, kad pareigūnės T. T. 2021-11-06 tarnybinis pranešimas nepatikimas, nes nėra visapusiškas ir objektyvus. Nurodo, kad pareigūnė asmeniškai pati nedalyvavo sulaikant nuteistojo jo mamos bute, todėl jai nėra žinomos visos sulaikymo aplinkybės.

4.10.                      Nurodo, kad nuteistasis pirmą kartą apie 2021 m. lapkričio 6 d. įvykio aplinkybes su pareigūnais kalbėjo tik 2021 m. lapkričio 7 d., kai jam buvo pareikštas įtarimas. Teigia, kad vadovaujantis 2021 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, nepagrįstai buvo bandoma įtikinti teismą, kad nuteistasis iš pat pradžių neigė peilio naudojimą sekso su nukentėjusiąją metu. Mano, jog tarnybinio pranešimo turinys negali būti laikomas teisėtu ir pripažįstamas tinkamu kaltės įrodymu.

4.11.                      Gynėjo įsitikinimu, nukentėjusiosios duoti parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos nukentėjusiosios poelgių bei jos duotų parodymų loginės klaidos. Pažymi, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios seksualinis gyvenimas labai įvairus, jie žaidė įvairius žaidimus, turėjo sekso priemonių, elektroniniame susirašinėjime išsakė vienas kitam seksualinio pobūdžio prašymus, dalis kurių netgi buvo grubaus pobūdžio. Pasak gynėjo, todėl negalima teigti, jog jų seksualiai santykiai naudojant peilį 2021-11-06 buvo kuom nors išskirtiniai ar peržengė susistovėjusias ribas. Juo labiau, kad peilis 2021-11-06 buvo panaudotas tik padaryti skylę nukentėjusiosios megztinyje, ir kokie kiti rūbai ar nukentėjusiosios kūnas nebuvo kaip nors sužaloti. Pažymi ir tai, kad nukentėjusiosios kūne nenustatyta jokių fizinio smurto pėdsakų. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji atsisakė tyrimo poligrafu, nors tam nebuvo jokio svaraus argumento. Mano, kad nukentėjusiosios atsisakymas atlikti tyrimą poligrafu padidina abejonių jos duotais parodymais reikšmingumą.

4.12.                      Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jau telefoninio pokalbio su nukentėjusiąją metu nuteistasis neigė seksualinį smurtą, tačiau pripažino naudojęs peilį megztinio sugadinimui. Pirmosios apklausos metu nuteistasis taip pat neigė seksualiai smurtavęs. Tos pačios apklausos metu jis davė išsamius įrodymus apie 2021-11-06 vykusių seksualinių santykių aplinkybes ir nekeitė savo pozicijos viso baudžiamojo proceso eigoje. Pažymi, kad nuteistasis nežinodamas nukentėjusiosios duotų parodymų turinio nurodė iš esmės tas pačias seksualinių santykių aplinkybes, jų seksualinius veiksmus, ir netgi pripažino peilio naudojimą, išskyrus gausius grasinimus ir prievartą. Gynėjo teigimu, šiuos nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip nuoseklius ir nuoširdžius. Teigia, jog teismas nevertino tyrimo poligrafu. Pažymi, jog nuteistojo siekis atlikti tyrimą poligrafu turėjo būti vertinamas kaip nuoširdumo ir sąžiningumo įrodymas, o ne kaip nors kitaip. Kita vertus, nors gal būt tai ir nėra priimtina teisiniu požiūriu, jeigu tyrimo poligrafu rezultatai buvo sumaišyti vietoj „Teigiamos išvados“ nurodant „Neigiamą išvadą“, tai atsakydamas į visus šešis klausimus nuteistasis sakė tiesą. Mano, jog specialisto išvada galėtų būti laikoma nuteistojo duotų parodymų patikimumą patvirtinančiu įrodymu. Mano, jog reikšmingu įrodymu byloje buvo ir nuteistojo duoti parodymai apie tai, jog nukentėjusioji buvo pridėjusi kažkokį šalta daiktą priėjo sėklidžių ir liepė masturbuotis. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, peilis sekso metu buvo padėtas greta ant lovos, o ji vis dėl to nesutiko su nuteistojo prašymu leisti išlieti spermą jai į burną. Pasak gynėjo, šis  momentas kaip tik ir leidžia spręsti apie tai, jog jokios realios prievartos iš nuteistojo pusės nebuvo, o nukentėjusioji paėmusi peilį į rankas perėmė prievartautojo vaidmenį, liepė nuteistajam daryti ką norėjo būtent ji. Pažymi, jog siekdamas kaip nors pagrįsti tokius savo parodymus nuteistais prašė byloje skirti daktiloskopinę ir DNR pėdsakų nustatymo ekspertizes, jis tikėjosi kad bus nustatyti nukentėjusiosios pėdsakai ant peilio.

4.13.                      Apeliaciniame skunde gynėjas atkreipia dėmesį į nuteistąjį charakterizuojančią bylos medžiagą. Nurodo, kad Ž. K. keturiasdešimt metų, jis niekada jokio forma nėra baustas už teisės pažeidimus susijusius su smurtavimu, neteistas. Davė byloje nuoseklius parodymus ir pripažino visas seksualinio turinio aplinkybes, netgi peilio naudojimo faktą aistrai sukelti, išskyrus prievartos naudojimą, siekė savo nekaltumą įrodymai atliekant tyrimą poligrafu. Teigia, kad visi byloje esantys įrodymai ir netgi nukentėjusiosios duoti parodymai leidžia spręsti apie tai, kad susidūręs su gyvenimiškomis problemomis nuteistasis linkęs ne smurtauti kitų žmonių atžvilgiu, bet kenkti sau. Tuo tarpu nukentėjusioji psichiatrinio tyrimo metu išsakė tokį išgyvenimą kaip gailestį nuteistajam, nedetalizuojant dėl kokių priežasčių tai jaučia. Gynėjo teigimu, labai didelė dalis byloje surinktų bei ištirtų įrodymų patvirtino nuteistojo duotų parodymų patikimumą, bet teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino. Pažymi, jog nukentėjusiosios pozicija akivaizdžiai stokoja nuoseklumo ir logikos. Visi liudytojai byloje kartoja tik tai ką išgirdo bei matė iš nukentėjusiosios. Kokių nors objektyvių patirtos seksualinės prievartos įrodymų byloje nėra. Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją bei in dubio pro reo principu nustatytus standartus, apkaltinamasis nuosprendis jokiu būdu negali būti grindžiamas prielaidomis ar numanymais, o kaltinamojo kaltę patvirtinantys įrodymai turi būti patikimi ir vienareikšmiški. Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl paskirtos bausmės

4.14.                      Gynėjo teigimu, nuteistajam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra aiškiai per griežta. Teigia, kad teismas konstatavo ne visas teisingam bausmės individualizavimui reikšmingas teisines bei faktines aplinkybes, nors jos buvo nuolat akcentuojamos. Pažymi, jog nuteistojo pareiga yra išlaikyti savo sūnų, kuris šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje. Teismo sprendimu vaikui išlaikymas buvo priteistas iki jo pilnametystės. Nurodo, kad pastaruoju metu susikaupusį vaiko išlaikymo įsiskolinimo faktą patvirtina ir paties teismo paminėta antstolio kontoros pateikta informacija. Nurodo, kad nuteistasis gyvena kartu su savo mama, kuriai dėl prastos sveiktos būklės yra reikalinga pagalba. Nuteistasis padėdavo mamai G. K., ją vežiodavo pas medikus, apsipirkti, padėdavo buityje ir t.t. Nuteistais yra vienintelis artimas G. K. giminaitis, kadangi sesuo žuvo, o tėvas jau miręs. Nuteistasis yra neteistas, 2004 metais jis buvo teistas (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 13 metų, o teistumas išnykęs 2014 metais, prieš 8 metus. Teigia, kad byloje nebuvo analizuota, ar (duomenys neskelbtini) nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika būtų laikoma nusikaltimu remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktas. Pasak gynėjo, nuteistojo charakteristika baudžiamosios teisės prasme neleido teismui spręsti apie tai, kad nepaisant jau išnykusio teistumo, jis yra linkęs nusikalsti. Dėl ANK nuostatų pažeidimus, gynėjas nurodo, kad didžioji jų dalis yra susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Dėl 2018-12-29 įvykdyto nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, tai nebuvo susijęs su smurtu ar chuliganišku elgesiu. Gynėjo nuomone, nuteistojo iki šiol įvykdyti teisės pažeidimai leido spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę. Nurodo, kad nuteistasis oficialiai dirbo, mokėjo mokesčius, išlaikė ir tebeturi išlaikyti savo sūnų, padėti segančiai mamai. Nurodo, jog nuo suėmimo iki pat šios dienos nuteistasis negali gauti pajamų iš savo darbinės veiklos, todėl neteikia išlaikymo sūnui, o jo motina neturi galimybių viena pilnavertiškai išlaikyti vaiką. Pažymi ir tai, kad nukentėjusiajai nekilo jokios neigiamos fizinės ir/ar psichologinės pasekmės. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į visas nustatytas emocines bei faktines aplinkybes, už BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą teismas skirdamas dviejų metų laisvės atėmimo bausmę netinkamai ją individualizavo. Nusprendžiu nuteistajam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė turėtų būti pakeista į maksimalią 90 parų arešto bausmę, kurią jis jau atliko būdamas suimtas. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2022-03-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-744/2022, kurioje kaltinamo asmens teisinė padėtis buvo netgi sunkesnė, nes buvo nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, jis įvykdė dvi nusikalstamas veikas prieš du skirtingus asmenis, teismas skyrė jam arešto bausmę, ir netgi atidėjo bausmės vykdymą. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę nukrypo nuo naujausios ir šios bylos dalyko aplinkybėms artimos teismų praktikos.

Dėl civilinio ieškinio

4.15.                      Nurodo, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti nukentėjusiosios ieškinį, kadangi nebuvo atskleista civilinio ginčo esmė. Teigia, kad nuteistojo vertinimu, ieškinys esamoje situacijoje turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o nukentėjusioji galėtų savo teises ginti civilinėje byloje. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje nebuvo atskleista civilinio ginčo esmė, todėl pirmosios instancijos teismas suvaržė kaltinamojo asmens teises numatytas BPK 22 straipsnyje. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas neleido gynybai užduoti nukentėjusiajai klausimus susijusius su civiliniu ieškiniu, nors ji pati neatsisakė atsakyti į klausimus. Šio teismo posėdžio metu, pasak gynėjo, teismas labai aiškiai pademonstravo savo palankumą nukentėjusiajai ir nusistatymą prieš kaltinamąjį. Todėl mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

4.16.                      Teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas neleido gynybai užduoti nukentėjusiajai klausimus susijusius su šios pareikštu ieškiniu, ir tai sutrukdė atskleisti delikto esmę, apribojo kaltinamo asmens teises gintis nuo pareikštų civilinių reikalavimų, ginčyti ieškinio pagrįstumo bei reikalavimų dydžio klausimus. Kadangi nuteistasis buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų įvykdymu, tai gynyba norėjo sužinoti po kiek pinigų nukentėjusioji prašo priteisti už kiekvieną nusikalstamą veiką. Atsakymas į šį svarbų klausimą nebuvo gautas. Pažymi, jog teismas rodydamas savo palankumą nukentėjusiajai, gavo galimybę pats spręsti kiek pinigų nukentėjusioji galėjo norėti gauti už kiekvieną nusikalstamą veiką. Pažymi ir tai, kad gynyba norėjo gauti iš nukentėjusiosios atsakymus, su kuria iš veikų ji sieja ieškinyje nurodytus neigiamus emocinius išgyvenimus, t. y. išgąstį, šoką, nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes, baimę dėl kaltinamojo persekiojimo, nerimą, kaip pasireiškia bendravimo galimybių sumažėjimas, su kuo tai susiję. Tačiau atsakymai į šiuo labai reikšmingus klausimus, gynėjo teigimu, nebuvo gauti. Nurodo, kad gynybai buvo reikšminga gauti nukentėjusiosios atsakymą į klausimą dėl ko ji mano susirgusi vidutinio sunkumo depresija, ar prašo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Jeigu taip, tai gynyba būtų kėlusi klausimus dėl nustatytos gydymosi tvarkos laikymosi, aiškinusi, kodėl liga trunka taip ilgai, ar taikomas tinkamas gydymas. Tačiau pirmosios instancijos teismui neleidus užduoti klausimus susijusius su civiliniu ieškiniu, nukentėjusiosios atsakymai nebuvo gauti. Pažymi tai, kad teismas pats surado kur kas daugiau faktinių pagrindų pagrįsti bei argumentuoti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį nei buvo nurodžiusi pati nukentėjusioji, o tai, pasak gynėjo, yra akivaizdus teismo šališkumo įrodymas.

4.17.                      Nurodo, kad nuosprendyje nėra pateikta jokių argumentų ar bent trumpų paaiškinimų, kaip konkrečiai situacijoje teismas vertina veiksmų eiga, t. y. kada veiksmai prasideda, kada baigiasi, kaip jie pasireiškia objektyviai, ir kaip jie didina ar mažina neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad tas pats yra ir su intensyvumo bei išsakytų grasinimų kriterijais. Gynėjo teigimu, tai yra reikšmingi teisiniai argumentai, kadangi byloje nėra iki galo aišku, kada prasidėjo seksualinis prievartavimas – ar tada, kai galimai buvo pademonstruotas peilis virtuvėje, ar tada, kai nuteistasis galimai užgulė ir pasakė „dabar aš tave dulkinsiu“, ar tada, kai susinešęs daiktus į automobilį miegamajame kambaryje liepė nusimauti kelnes ir aiškiai išsakė seksualinio pobūdžio reikalavimus. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio turėjo aiškiai parašyti ką turėjo omenyje kalbėdamas apie veiksmų eigos, intensyvumo bei išsakytų grasinimų faktus, bei kaip šie faktai įtakoja neturtinės žalos dydį.

4.18.                      Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl Ž. K. 2021 m. lapkričio 6 d. atliktų nusikalstamų veiksmų sutriko nukentėjusiosios A. D. psichika, ji susirgo vidutinio sunkumo depresija, nes objektyviai bei visapusiškai vertinant visus byloje surinktus įrodymus, negalima daryti išvados apie diagnozės (duomenys neskelbtini) atsiradimą būtent dėl nuteistojo veiksmų 2021 m. lapkričio 6 d. Nurodo, kad nukentėjusiajai nustatytos medicininės diagnozės turinys leidžia spręsti apie tai, kad depresija nepriskirta kaip atsiradusi būtent po streso. Nukentėjusiajai nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo sieti su galimai 2021 m. lapkričio 6 d. vykusiu įvykiu nėra pagrindo. Teigia, kad nukentėjusioji 2022 m. rugpjūčio 10 d. dar tebesirgo vidutinio sunkumo depresija, nebūtinai yra tik dėl nuteistojo kaltės, nes gal nukentėjusioji netinkamai buvo gydoma arba pati nesilaikė medikų nustatyto gydymosi rėžimo.

4.19.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išskyrė tokias neigiamas pasekmes kaip nukentėjusiosios jaučiamas nerimas ir baimė, dėl ko tęsiamas gydymas. Teigia, kad Ekspertizės akte yra nurodyta, jog šiuos du neigiamo pobūdžio pojūčius nukentėjusioji jautė ir 2021 m. gegužės 3 d. dėl jai nustatyto „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog analogiškus neigiamus pojūčius nukentėjusioji jautė ir 2021 m. gegužės 26 d., kai jai buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini)“. Todėl byloje nesant medicininių dokumentų apie tai, jog po 2021 m. gegužės 26 d. gydytojos E. N. nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios psichinė sveikata buvo pagerėjusi, o nerimo ir baimės pojūčiai dingo. Todėl nuteistasis nėra teisiškai atsakingas už minėtų pasekmių atsiradimą. Pažymi ir tai, kad nukentėjusioji nesilaikė gydytojos E. N. nustatyto gydymosi grafiko ir neatvyko į numatytą 2021 m. birželio 23 d. vizitaciją pas gydytoją, kas, gynėjo teigimu, leidžia manyti, kad nukentėjusioji netęsė ir medikamentinio gydymo (duomenų apie tolimesnį medikamentų išsirašymą bei jų naudojimą nėra).Teigia, jog byloje nepašalinus abejonės dėl nukentėjusiosios patiriamų nerimo ir baimės atsiradimo tikrųjų priežasčių, priskirti šiuos emocinius pojūčius bei jų gydymą kaip susijusius išimtinai su nuteistojo asmens galimai atliktais neteisėtais veiksmais 2021 m. lapkričio 6 d. negalima.

4.20.                      Nurodo, kad nukentėjusiosios patiriamus nerimo ir baimės pojūčius bei jų gydymą pirmosios instancijos teismas susiejo su aplinkybe, kad nuteistasis pažeidė jam taikytas kardomųjų priemonių sąlygas. Gynėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepateikė netgi trumpų argumentų apie tai, kokias kardomųjų priemonių sąlygas pažeidė nuteistasis, kaip pasireiškė pažeidimas, kada tai buvo padaryta, kaip kardomųjų priemonių pažeidimas įtakojo nukentėjusiąją ir, kodėl kardomųjų priemonių pažeidimas sukėlė nukentėjusiajai nerimo ir baimės pojūčius, įtakojo poreikį juos gydyti. Pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo labai daug kalbama apie tariamus nuteistojo ketinimus įsigyti ginklą ir jį panaudojant galimai atkeršyti nukentėjusiajai, apie nuteistojo planus užpulti nukentėjusiąją ir atimti jos turtą, apie ketinimus apkaltinti ją narkotinių medžiagų platinimu, apie slaptą sekimą bei neteisėtą asmens duomenų rinkimą, tačiau nei vienas iš šių kaltinimų nepasitvirtino. Nurodo, kad  vienintelis kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimas buvo tada, kai G. U. SMS žinute pasiūlė nukentėjusiajai susitikti su nuteistuoju, o ši atsisakė. Gynėjo teigimu, nuteistasis iš tiesų pažeidėjam taikomą įpareigojimą neieškoti kontaktų su nukentėjusiu asmeniu, tačiau šis pažeidimas buvo išimtinai formalus, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių, apart juridinį teisės pažeidimą.

4.21.                      Teigia, kad nustatinėdamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tokiomis aplinkybėmis: nuteistasis nepripažino savo kaltės, kritiškai nevertino savo elgesio. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad ji neteisėta ir nelogiška, nes šios teismo įvardintos aplinkybės yra reikšmingos skiriant bausmę už nusikalstamų veikų įvykdymą, bet tik ne nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymi, jog nusikaltimu nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos mąstąs priklauso nuo jo emocinės reakcijos į teisės pažeidimo faktą bei teisinį procesą, bet ne į teisės pažeidėjo požiūrį, kaip šis vertina savo neteisėtą poelgį.

4.22.                      Gynėjo teigimu, byloje nebuvo atskleista, su kuria iš valstybiniame kaltinime buvusių veikų nukentėjusioji sieja šiuo metu išgyvenamas neigiamas emocijas, t. y. dėl ko ji bijo, jaučia nerimą, dėl jos teigimu patirtos seksualinės prievartos, ar dėl jos slapto sekimo, duomenų rinkimo. Dar kartą pažymi, kad nagrinėjant nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą nebuvo atskleista ginčo esmė ir dėl to civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, arba žalos dydis turėjo būti ženkliai mažinamas.

5.       Apeliaciniu skundu nukentėjusioji, civilinė ieškovė A. D. ir jos atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį iš nuteistojo Ž. K. nukentėjusios ir civilinės ieškovės naudai priteisti 1050 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už ikiteisminio tyrimą bei bylos nagrinėjimą pirmos instancijos metu. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl galimai Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, kuri nebuvo nagrinėta teisme. Prašo priteisti nukentėjusios patirtas išlaidas apeliacinės instancijos metu. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

5.1.                      Nurodo, kad nuosprendyje nėra pasisakyta dėl nukentėjusiajai patirtų proceso išlaidų priteisimo, nėra išdėstyti teismo argumentai ir pozicija dėl Ž. K. galimai padarytos ir kitos nusikalstamos veikos, ko buvo prašoma per baigiamąsias kalbas.

5.2.                      Nurodo ir tai, kad teismas išsprendęs klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo bei argumentavęs, kodėl tenkinamas ieškinys tik iš dalies, nepasisakė dėl nukentėjusios patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltininko pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymi, jog nukentėjusioji A. D. už advokato Ramūno Dobrovolskio teisinę pagalbą pagal 2021 m. lapkričio 24 d. pasirašytą teisnių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teiktą ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, patyrė 1050 Eur išlaidas. Nurodo, kad prie bylos yra pateiktos dvi sąskaitos – 2022 m. sausio 13 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (konsultacija, atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) bei teisme, prašymų rengimas), 450 Eur sumai, kuri apmokėta pavedimu 2022-01-14, mokėjimo kvitas taip pat pateiktas prie bylos; 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (konsultacija, atstovavimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apylinkės teisme, civilinio ieškinio rengimas) 600 Eur sumai, kuri apmokėta pavedimu 2022-08-02, mokėjimo kvitas taip pat pateiktas. Apeliantų nuomone, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. D. iš civilinio atsakovo kaltinamojo Ž. K. turėjo būti priteistinos visos patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su ikiteisminio tyrimo duomenimis, dalyvavimą su nukentėjusia ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duomenų analizę, konsultacijos, prašymų, skundų rengimą, civilinio ieškinio parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą pirmos instancijos teisme) sudaro 1050 Eur. Nurodo, jog atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidų advokato pagalbai dydis nėra maksimalus, net nesiekia vidurkio. Pažymi, kad minėtų Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas užmokesčio už ieškinio surašymą maksimalus priteistinas dydis yra 4324,75 Eur (1729,90 (bruto vidutinis darbo užmokestis be individualių įmonių) x 2,5 (indeksas)). Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas užmokesčio už vieną atstovavimo klientui, teisinių konsultacijų ir kt. teisinių paslaugų valandą maksimalus priteistinas dydis – 172,99 Eur (1729,90x0.1). Atkreipia dėmesį į tai, kad advokatas nukentėjusiajai teisines paslaugas teikė ir viso ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo eilėje proceso veiksmų.

5.3.                      Pažymi, jog BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas E. S., kuris nurodė „Vieną dieną darbe Ž. K. pasakė, kad turi kanapių. Šis pasakė nuvežti jas į A. D. sandėliuką ir padėti, o jo (E. S.) draugė turėjo paskambinti į policiją ir pranešti apie narkotikų platinimą. Kanapes turėjo darbe, jas turėjo šiaip sau, nes yra vartojęs. Po to pokalbio, atrodo kitą dieną su drauge nuvyko A. D. adresu ir padėjo narkotines medžiagas į sandėliuką. Pamatęs narkotines medžiagas Ž. K. sugalvojo jas padėti A. D. bute. Jis (E. S.) tas medžiagas padėjo ir parėjo į automobilį, o draugė paskambino policijai ir pranešė, jog tam tikru adresu A. D. laiko narkotines medžiagas“. Apeliantų teigimu, liudytojas nurodė, jog dėl pastarojo veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes narkotinės medžiagos buvo rastos bei byla jo atžvilgiu perduota Šiaulių apylinkės teismui, kaltinant jį narkotinių medžiagų platinimu.

5.4.                      Nurodo, kad baigiamųjų kalbų metu teismo buvo prašoma priėmus nuosprendį kaltinamojo Ž. K. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalimi priimti atskirąją nutartį dėl nuteistojo kitos nusikalstamos veikos, nes būtent Ž. K. sukurstė liudytoją E. S. nugabenti jo turėtas narkotines medžiagas, jas paslėpti nukentėjusios A. D. sandėliuke, po ko pranešti apie nebūtą sunkų nusikaltimą, jog nukentėjusioji platina narkotines medžiagas, kurias laiko sandėliuke, kuriame ir paslėpė bei taip platino narkotines medžiagas. Apeliantų teigimu, nors teisme ir buvo prašoma priimti atskirąją nutartį, teismas nepasisakė dėl šio prašymo ir šis klausimas liko neišspręstas.

6.       Teismo posėdyje prokurorė Laima Mažeikienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. D. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą prašo tenkinti iš dalies – priteisti iš Ž. K. nukentėjusiosios naudai jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl atskirosios nutarties priėmimo Ž. K. atžvilgiu, kitą apeliacinio skundo dalį prašė tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos metu, prokurorės apeliacinį skundą prašė tenkinti, nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinio skundo dalį dėl Ž. K. pripažinimo kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atmesti, nukentėjusiosios civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nukentėjusiosios A. D. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinio skundo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo palieka spręsti teismui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. D. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkintinas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8.       Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria Ž. K. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė išvadas neatitinkančias baudžiamosios bylos aplinkybių. Taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino A. D. pareikšto civilinio ieškinio dydį. Nuteistojo Ž. K. gynėjas advokatas A. Kazakevičius apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl Ž. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, jog Ž. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmė – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. D. sveikata, neteisingai nustatyta bausmė ir nepagrįstai tenkintas nukentėjusiosios byloje pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusioji, civilinė ieškovė A. D. ir jos atstovas advokatas R. Dobrovolskis apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl šių išlaidų nepasisakė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo

9.       Prokurorė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria Ž. K. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, nurodydama, kad liudytojų E. S., G. U. parodymai, Ž. K., G. K., E. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, pokalbių suvestinės, patvirtina, kad Ž. K. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 metų gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai – ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas nukentėjusiosios A. D. sutikimo ir jai to nežinant, tyčia slapta ją sekdamas ir stebėdamas rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios A. D. gyvenimą. Tačiau vien tai, kad prokurorė nepritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir mano, jog duomenys turėjo būti įvertinti kitaip, nereiškia, jog nuosprendis nepagrįstas.

10.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme Ž. K. neneigė, kad jis pats ir per E. S. slapta sekė ir stebėjo nukentėjusiąją A. D., rinko informaciją, kada ji išeina į darbą, kada grįžta, su kuo ji susitinka, ar ji susitaikė su buvusiu vyru, gal susirado naują draugą, tačiau tvirtino, kad A. D. nebuvo nei filmuojama, nei fotografuojama, informaciją iš E. S. jis gaudavo tik žodžiu. Pati nukentėjusioji A. D. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog ji jautė, kad yra sekama asmens iš Ž. K. aplinkos, jai nežinomas asmuo gali rinkti apie ją informaciją ir ją perduoti Ž. K., tačiau nėra duomenų, kad Ž. K. būtų peržengęs nukentėjusiosios  privataus gyvenimo erdvę, ar nukentėjusioji būtų filmuojama, fotografuojama, daromi garso ir vaizdo įrašai nukentėjusiosios gyvenamojoje patalpoje, ar jos darbo vietoje. Kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas E. S., kad paprašytas Ž. K. jis stebėjo A. D. apie du mėnesius. Stebėdavo sėdėdamas savo automobilyje pagrindinėje gatvėje prie jos namų ir prie darbo, ar viena išeina. Stebėdavo, kada bute užges šviesa ir kada ji išeis į darbą, tada važiuodavo prie darbo. Paties buto nestebėjo. Informaciją apie ją rinko, kai matydavo ją gatvėje. Jai išėjus iš darbo, matydavo ją viešoje erdvėje. A. D. sekimas nebuvo fiksuojamas jokiomis priemonėmis.  

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors anksčiau paminėti Ž. K. veiksmai buvo netinkami, sukėlė nukentėjusiajai nemalonius išgyvenimus tačiau asmens veiksmus pripažįstant kaip atitinkančius baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 167 straipsnyje numatytą veiką, negalima nevertinti renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog negalima pernelyg sureikšminti vien tik patį informacijos rinkimo faktą ir neatkreipti dėmesio į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje būtent ir yra įvertinta visuma aplinkybių, t. y. įvertinta, kad Ž. K. pasitelkdamas E. S., slapta, nenaudodamas kitokių privatumą ribojančių, paprastai teismo sankcijos reikalaujančių būdų, sekė ir stebėjo nukentėjusiąją A. D. bei rinko informaciją apie jos judėjimą, buvimo vietą, susitikimus su kitais asmenimis, viešoje erdvėje (gatvėje), jog buvo renkama bendro pobūdžio, pačios nukentėjusiosios viešoje erdvėje atskleidžiama informacija.  

12.       Taigi atsižvelgdama į visą tai, kas byloje nustatyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės nėra tokios pavojingos, kad Ž. K. reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę, numatytą už privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą, t. y. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį

Dėl įrodymų vertinimo ir Ž. K. pripažinimo kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį

13.       Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

14.       Analizuodama pirmosios instancijos teismo atliktą surinktų įrodymų vertinimą bei skundžiamo nuosprendžio turinį pirmiau aptartų BPK reikalavimų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors esmines bylos aplinkybes ar padarė klaidų dėl įrodymų turinio.

15.       Apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuteistojo Ž. K. kaltės klausimą išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiosios A. D. parodymais, o nuteistojo Ž. K. nuoseklius parodymus, kurie taip ir liko nepaneigti, nepagrįstai atmetė. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai iš esmės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, todėl yra atmetami.

16.       Nors nuteistojo gynėjas nukentėjusiosios parodymus vertina kritiškai teigia, jog nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, jog priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl jais abejoti teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

17.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo vis papildomi naujomis aplinkybėmis, iki 2021 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nukentėjusioji nepasakojo tokių svarbių aplinkybių kaip grasinimas peiliu virtuvėje išsakant žodžius „aš negyvensiu, bet negyvensi ir tu“ ir, kad po pargriovimo bei išsakyto grasinimo „dabar ar tave dulkinsiu“, nuteistasis buvo išėjęs iš buto. Tokius apeliacinio skundo argumentus nuteistojo gynėjas iš esmės grindžia iš karto po įvykio duotais nukentėjusiosios pasisakymais, tačiau nevertindamas jos emocinės būsenos po patirto streso, po suvartotų nervinę sistemą raminančių vaistų bei jos parodymų visumos, todėl tokius nuteistojo gynėjo skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip visiškai nepagrįstus. Įvertinusi 2021 m. lapkričio 6 d. pareiškime ir liudytojos apklausos protokole, nukentėjusiosios 2021 m. lapkričio 18 d., gruodžio 3 d., gruodžio 7 d. papildomų apklausų protokoluose ir 2022 m. balandžio 14 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuotus nukentėjusiosios A. D. parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaravo. Tai, jog dėl kai kurių neesminių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai skyrėsi ir kad vėlesnių apklausų metu ji savo ankstesnius parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, nėra pagrindas jos parodymus laikyti prieštaringais ar nepatikimais.

18.       Nukentėjusiosios A. D. parodymus taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja apklausta T. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog buvo gautas pranešimas apie galimą išprievartavimą (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad prieš jo valią, nežino kokios statuso vyras, jai liepė jį tenkinti oraliniu būdu ar santykiauti. Tokios aplinkybės yra užfiksuotos ir liudytojos 2021 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime (6 t., b. l. 155–157), jas patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai bei šių įrašų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės (3 t., b. l. 96–109). Nukentėjusiosios A. D. nurodytas aplinkybes patvirtino ir iš karto po įvykio su ja bendravusi liudytoja S. J., kuri nuosekliai, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad jai telefonu A. D. jai pasakė, „S., neįsivaizduoji kas man nutiko, aš vos išlikau gyva, Ž. buvo atėjęs su peiliu, man grasino, supjaustė megztinį ir prirėmęs peilį prie kaklo, grasindamas mane išprievartavo“. Liudytoja taip pat tvirtino, kad A. D. buvo labai išsigandusi, kalbėjo drebančiu balsu, balsas buvo kaip šoko ištikto žmogaus. Joms susitikus, A. D. buvo perbalusi, jos rankos drebėjo, vos rinko žodžius, abstrakčiai papasakojo, kad Ž. K. peiliu supjaustė megztinį, prievartavo kažkokiu būdu. Panašias aplinkybes, patvirtindamas A. D. parodymus, nurodė ir liudytojas D. D., kuris netrukus po įvykio atvažiavo pas nukentėjusiąją, matė kokios ji būsenos bei jam nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes. Liudytojas D. D. iš esmės patvirtino ir liudytojos S. J. nurodytas aplinkybes, kad A. D., t y. jo mama, jam atvykus buvo išbalusi, drebanti, jį apsikabinusi pradėjo verkti. Liudytojas nurodė, kad jam paskambino mama ir pasakė, jog buvo atvykęs Ž. K., susirinko daiktus ir ją išprievartavo. Jam atvykus, mama pradėjo pasakoti apie įvykį, kad ji buvo parversta ant lovos, peilis buvo laikomas prie gerklės ir kojos, kažkuriuo metu buvo perpjautas jos megztinis. O toliau mama nenorėjo smulkiau pasakoti visų seksualinių detalių. Jis atvykęs pas mamą iškvietė policiją, atvyko ir greitoji, medikai davė mamai raminamųjų. Aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų liudytojų T. T., S. J. ir D. D. parodymais, kurie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodyta ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. 

19.       Vertindamas aptartus įrodymus, aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog tokio pobūdžio bylose, kaltinamajam neigiant kaltę, paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis būtent ir yra nukentėjusiojo asmens parodymai. Seksualinės prievartos bylų specifikai taip pat būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, todėl šiuo atveju išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su seksualinę prievartą patyrusiu asmeniu ir kuriems jis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai yra labai svarbūs.

20.       Nėra pagrindo sutikti ir apeliacinio skundo argumentais, jog susitikimas tarp nukentėjusiosios ir Ž. K. įvyko abipusiu susitarimu, kaip prieš tai buvusio bendravimo pasekmė. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, jog nuteistojo Ž. K. ir nukentėjusiosios A. D. seksualinis gyvenimas buvo labai įvairus, jie žaidė įvairius žaidimus, turėjo sekso priemonių, jog elektroniniame susirašinėjime išsakė vienas kitam seksualinio pobūdžio prašymus, dalis kurių netgi buvo grubaus pobūdžio, tačiau kaip tvirtino pati nukentėjusioji A. D. ir to nepaneigė ir pats nuteistasis Ž. K., kad jų seksualinis gyvenimas buvo įvairus, tačiau jų seksualiniame gyvenime smurtinių veiksmų nebuvo, o juo labiau jų seksualiniams žaidimams peilis niekada nebuvo naudojamas. Todėl, įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo skundo argumentus, jog nukentėjusiosios ir nuteistojo seksualiniai santykiai naudojant peilį nebuvo kažkuo išskirtiniai ar peržengiantys nusistovėjusias ribas, vertina kaip siekį suklaidinti teismą ir juos atmeta.

21.       Nepagrįstais kolegija laiko ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, kad nukentėjusioji A. D. turėjo galimybę užsirakinti duris po Ž. K. atliktų smurtinių veiksmų, tačiau to nepadarė ir leido jam vėl įeiti į butą. Tačiau šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji A. D. parodė, kad Ž. K. virtuvėje jos nepuolė su peiliu, o tik grasino, tada ji griežtai pasakė jam eiti dėtis daiktus. Jis išsinešė daiktus į automobilį ir prašė neužrakinti durų, nes ateis pasiimti likusių daiktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nukentėjusios versija akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusioji po tokio nuteistojo elgesio, kai jai liepus jam krautis ir neštis daiktus, jis tam pakluso, jokių veiksmų tuo metu jos atžvilgiu daugiau nesiėmė, ji negalėjo tikėtis, kad grįžęs į butą pasiimti daiktus, nuteistasis elgsis nusikalstamai.

22.       Nors nuteistasis Ž. K. viso proceso metu neigė, jog nukentėjusiajai peiliu grasino virtuvėje, po to miegamajame, tvirtindamas, kad peilį panaudojo sukelti aistrai tik nukentėjusiosios megztiniui perpjauti bei pripažino, jog lytinių santykių su nukentėjusiąja metu pirmą kartą naudojo peilį, nukentėjusioji matė, kaip jis jį išsitraukė iš kišenės, ir tam neprieštaravo, neišsigando, tačiau šias nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiosios A. D. parodymai, kurie yra iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos L. M. nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiosios A. D. elgesį jai bendraujant su Ž. K., jų tarpusavio santykius, taip pat nepaneigia nuoseklių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių apie Ž. K. jos atžvilgiu atliktus veiksmus, kuriuos, kaip jau ir buvo minėta, patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Taip pat nukentėjusiosios nuoseklių parodymų nepaneigia ir jos atsisakymas atlikti tyrimą poligrafu. Pažymėtina, jog tyrimo poligrafu rezultatai nėra pripažįstami įrodymu baudžiamosiose bylose, jie gali tik turėti tam tikrą reikšmę įrodymų vertinimo procese kaip veiksnys, sustiprinantis teismo vidinį įsitikinimą dėl asmenų parodymų objektyvumo ar neobjektyvumo, ir tai neprieštarauja faktinių aplinkybių nustatymo principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-788/2015).

23.       Nuteistojo Ž. K. gynėjas apeliaciniame skunde, abejodamas nukentėjusiosios A. D. parodymų patikimumu, pažymi, kad nukentėjusioji tik deklaratyviai nurodo patyrusi seksualinę prievartą, nes po byloje nagrinėjamo įvykio ji pati skambino Ž. K. ir iš jos balso nebuvo galima spręsti, kad ji labai išsigandusi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno žmogaus reakcija į patirtą fizinį smurtą ar seksualinę prievartą yra individuali, todėl nukentėjusiosios A. D. skambutis Ž. K. ir jos išsakyta reakcija į Ž. K. jos atžvilgiu pavartotą seksualinę prievartą nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinama kaip Ž. K. teisinantys duomenys, juo labiau, kad seksualinės prievartos padariniai įrodyti ne tik pačios nukentėjusiosios parodymais, bet ir teismo medicininio tyrimo duomenimis bei ekspertės S. G. paaiškinimais.

24.       Kaip nurodyta 2022 m. balandžio 8 d. – gegužės 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad šis sutrikimas pablogino nuotaiką, sukėlė nerimą, įtampą, epizodines suicidines mintis, jog inkriminuota nusikalstama veika sutrikdė nukentėjusiosios A. D. psichinę sveikatą (3 t., b. l. 26–31, 32). Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. G. paaiškino, kad atlikta veika sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, sutrikdymo mastas yra nežymus, nes nukentėjusioji nors ir jautėsi blogai, kreipėsi pas psichiatrą ir psichologą, tačiau ji dirbo ir nurodė, kad vartojant medikamentus jos būklė žymiai pagerėjo. Taip pat ekspertė paaiškino, jog 2021 m. gegužės mėnesį nukentėjusioji pirminės konsultacijos kreipėsi į gydytoją ir jai buvo nustatytas laikinas psichikos sutrikimas: adaptacijos sutrikimas, vėliau buvo atlikti psichologiniai tyrimai poliklinikoje ir diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Kaip nurodė ekspertė, jog šios diagnozės labai susijusios, bet adaptacijos sutrikimas yra laikinas ir gali tęstis iki pusės metų. Po pusės metų turi būti peržiūrima diagnozė. Vidutinio sunkumo depresija galėjo išsivystyti ir be galimos seksualinės prievartos. Galima nusikalstama veika lapkričio 6 dieną įtakojo depresijos atsiradimą. Ekspertė patvirtino išvadą Nr. 6, nurodė, jog nukentėjusiajai nustatyto nežymaus sutrikdymo masto priežastis yra toksiški santykiai, lapkričio mėnesio įvykiai (nusikalstami veiksmai), besitęsiantys teisminiai procesai. Vertinant šiuos įrodymus, taip pat ir VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktus GMP kvietimo kortelėje užfiksuotų duomenis, kuriuose nurodyta, kad A. D. buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba ir nustatyta preliminari diagnozė: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 70–71), kurie papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vientisą įrodymų grandinę, jog būtent dėl nuteistojo Ž. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai A. D. 2021 m. gegužės mėnesį nustatytas adaptacijos sutrikimas išsivystė į vidutinio sunkumo depresiją.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, Ž. K. kaltei dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę ir kurie patvirtina, kad Ž. K. panaudodamas peilį, grasindamas nukentėjusiajai, atliko seksualinio pobūdžio veiksmus su nukentėjusiąja ir akivaizdu, jog šie Ž. K. veiksmai buvo atlikti prieš nukentėjusiosios A. D. valią.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 1 dalyje, ir kad ją padarė būtent Ž. K.. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir Ž. K. išteisinti dėl veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam Ž. K. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar buvo šališkas.

Dėl paskirtos bausmės

27.       Nuteistojo Ž. K. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su Ž. K. paskirta bausme, nurodydamas, kad skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais visiškai sutinka.

28.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

29.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

30.       Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas Ž. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas.

31.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas Ž. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir Ž. K. asmenybę – nevedęs, turi vieną vaiką, iš jo išieškomas išlaikymas, vykdė individualią veiklą, nusikalto būdamas neteistu, anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, yra VšĮ (duomenys neskelbtini) registre.

32.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo Ž. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už BK 150 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nepakankamai įvertino Ž. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kas teisėjų kolegijos vertinimu sudaro pagrindą konstatuoti, kad Ž. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu yra per griežta.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. K. tiesiogine tyčia įvykdė vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Nors Ž. K. panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio tokio pobūdžio bylose, dėl kurio tikslinga buvo nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmė dydį artimą BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui.  Tokia išvada darytina įvertinus nuteistojo Ž. K. ir pačios nukentėjusiosios A. D. tarpusavio santykius, jog jie bendravo ne vienerius metus, buvo sekso partneriai, daug kartų pykdavosi, tačiau vėl būdavo kartu, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo kartas, kad jų konfliktas pasibaigė seksu bei tai, kad Ž. K. iki įvykio fiziškai prieš ją nėra smurtavęs.

35.       Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neteistas, administracine tvarka baustas 2018 m. gruodžio 29 d., nevedęs, turi vaiką, kuriam yra priteistas išlaikymas, dirbo pagal individualią veiklą, yra (duomenys neskelbtini) registre, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, yra per griežta, ir iš esmės užtikrina tik nuteistojo nubaudimą, o ne bausmės tikslų visumos įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo.  Ši bausmė, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, asmenybės pavojingumui, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), o nuteistojo Ž. K. gynėjo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. civilinio ieškinio

36.       Prokurorė ir nuteistojo Ž. K. gynėjas apeliaciniais skundais nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys. Prokurorė prašo padidinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą iki 10 000 Eur, o nuteistojo Ž. K. gynėjas prašo civilinį ieškinį plikti nenagrinėtu arba ženkliai sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, teikdamas, kad nagrinėjant nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą nebuvo atskleista ginčo esmė.

37.       BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

38.       Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

39.       Šioje byloje nustatyta, kad dėl Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai A. D. buvo nežymiai sutrikdyta psichinė sveikata. Nukentėjusioji A. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl Ž. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, ji patyrė išgąstį, šoką, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės, išsivystė baimė dėl jos persekiojimo, nerimas, todėl patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą ir prašė ją priteisti iš Ž. K. (8 t., b. l. 164–166). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų eigą, intensyvumą, išsakytų grasinimų turinį, peilio panaudojimą, tai, jog dėl Ž. K. 2021 m. lapkričio 6 d. atliktų nusikalstamų veiksmų sutriko nukentėjusiosios A. D. psichika, ji susirgo vidutinio sunkumo depresija, kuria serga ir iki šiol tęsia gydymą, jog dėl Ž. K. elgesio pažeidžiant kardomųjų priemonių sąlygas, nepripažįstant savo kaltės bei kritiškai nevertinant savo elgesio, nukentėjusioji iki šiol jaučia nerimą, baimę bei atsižvelgęs į tai, kad Ž. K. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino – iš Ž. K. nukentėjusiajai priteisė 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

41.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, medicininiais dokumentais, nukentėjusiosios parodymais, civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad nukentėjusiajai A. D. dėl Ž. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejoti tokia išvada nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau priteisdamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jog nuteistojo neteisėti tyčiniai veiksmai buvo trumpalaikiai, nukentėjusiajai psichinė sveikata buvo sutrikdyta nežymiai bei kitas nustatytas aplinkybes, o būtent nuteistojo ir pačios nukentėjusiosios tarpusavio santykius, jų bendravimo ypatybes. Vien tai, kad nukentėjusioji jautėsi nuteistojo Ž. K. persekiojama, Ž. K. nepripažino savo kaltės ar kritiškai nevertina savo elgesio, negali tapti viena iš priežasčių priteisti didesnę neturtinės žalos sumą, o tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Tokio pobūdžio bylose paprastai yra priteisiamos nuo 1 000 Eur iki 12 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016, Nr. 2K-21-788/2018, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-322-719/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-626/2022, 1A-121-843/2023).

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai A. D. sukeltą psichikos sutrikimą, jos patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jog dėl nagrinėjamo įvykio pablogėjusios psichikos būsenos ji iki šiol dar gydosi, į pačios nukentėjusiosios ir nuteistojo Ž. K. tarpusavio santykius, į nuteistojo Ž. K. turtinę padėtį, į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus bei formuojama teismų praktika šiuo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo nepagrįstai didelį – 8000 Eur – neturtinės žalos atlyginimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo Ž. K. gynėjo apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, sumažinant nukentėjusiajai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

43.       Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, civilinė ieškovė A. D. ir jos atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė nuosprendyje dėl nukentėjusios A. D. už advokato R. Dobrovolskio suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu patirtų 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir jų nepagrįsti iš nuteistojo Ž. K. nepriteisė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

44.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

45.       Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiosios A. D. atstovas advokatas savo baigiamojoje kalboje prašė priteisti iš Ž. K. nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie bylos nukentėjusiosios atstovas pateikė 2021 m. lapkričio 24 d. pasirašytą teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dvi sąskaitas – 2022 m. sausio 13 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (konsultacija, atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) bei teisme, prašymų rengimas), 450 Eur sumai, apmokėta pavedimu 2022-01-14, 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (konsultacija, atstovavimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apylinkės teisme, civilinio ieškinio rengimas) 600 Eur sumai, apmokėta pavedimu 2022-08-02 (8 t., b. l. 167–170).

46.       Teismo vertinimu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. dėl advokato atstovavimo baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme)  patirtos 1050 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo Ž. K., nes jos susidarė būtent dėl paties nuteistojo neteisėtų veiksmų. Šios išlaidos yra pagrįstos, nes kaip matyti iš bylos duomenų, advokatas R. Dobrovolskis nukentėjusiąją A. D. atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaudamas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, teikė nukentėjusiajai konsultacijas, ruošė procesinius dokumentus, civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją teisme. Minėtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, ne per didelės, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamus maksimalius dydžius nuostatas, nuteistojo amžių, jo galimybę užsidirbti ir atlyginti proceso išlaidas.

47.       Dėl paminėtų aplinkybių šios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. dėl advokato atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo Ž. K. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. naudai.

48.       Advokatas R. Dobrovolskis atstovaujamos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. vardu prašo priteisti iš nuteistojo Ž. K. turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistojo Ž. K. gynėjas ir prokurorė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. atstovo skundas tenkintas visiškai, prokurorės apeliacinis skundas atmestas, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Apeliaciniuose skunduose buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. interesus byloje, todėl jos interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas R. Dobrovolskis. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu susipažinimu, nukentėjusiajai teikta konsultacija, apeliacinio skundo surašymu, atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, kartu pateiktas šias išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2022 m. spalio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas (10 t., b. l. 81, 82). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos priteistinos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti:

Ž. K. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo. 

Iš nuteistojo Ž. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistą 8000 Eur neturtinę žalą sumažinti iki 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų).

Priteisti iš nuteistojo Ž. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. D. 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) atstovo advokato, kuris dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, paslaugoms apmokėti bei 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Boleslovas Kalainis

                                                                                                                             Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                             Vidmantas Mylė