Civilinė byla Nr. e2-71-1141/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01718-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.6; 1.3.8.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Ramunei Milčiūtei,

vertėjaujant Viktorijai Mikelevič,

dalyvaujant ieškovės J. B. atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ generaliniam direktoriui A. P. ir atsakovės atstovui advokatui Justinui Usoniui,

trečiajam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Padvaiskas ir Ko“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. K.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė J. B. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ (toliau – ir atsakovė, Įmonė) 1 015,14 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys priimtas teismo 2021 m. birželio 8 d. rezoliucija. 2022 m. sausio 11 d. ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2013 m. sausio 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovę pagalbinės darbininkės pareigoms eiti. 2018 m. spalio 26 d. apie 13 val. atsakovės patalpose nuo vežimėlio, kurį už valdymo rankenos tempė atsakovės pagalbinis darbininkas S. K. (toliau – ir trečiasis asmuo), nuvirto medžio drožlių plokštės ir sužalojo pro šalį ėjusios ieškovės koją (toliau – ir Įvykis). Ieškovė nurodė, kad pakenkimai jos sveikatai yra priskiriami prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Ieškovė paaiškino, kad jai buvo atliktos trys operacijos, po Įvykio ieškovė nuolat kenčia stiprius kojos skausmus, geria vaistus nuo skausmo, bus reikalingas reabilitacinis gydymas. 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovei buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o atsakovė nėra pervedusi ieškovei nė vieno euro patirtai žalai atlyginti. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punkte nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sužalota ieškovė, priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Įmonėje nepakankamumas. Atsakovės generaliniam direktoriui skirta 40 Eur bauda, kurios Įmonės vadovas neskundė.

3.       Ieškovė 2021 m. liepos 14 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji kaip pagalbinė darbininkė buvo atsakinga Įmonėje už žaliavų, ruošinių ir medžiagų pristatymą darbo metu pagrindinių profesijų darbuotojams. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nebuvo tinkamai apmokiusi S. K. dirbti su hidrauliniu vežimėliu.

4.       Ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad patirtos traumos pasekmes jaus visą likusį gyvenimą, ieškovei yra diagnozuota lėtinė liga – kairės čiurnos potrauminė artrozė. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovės grynasis pelnas už 2020 metus sudarė daugiau nei pusantro milijono eurų.

5.       Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. dar kartą pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2021 m. spalio 21 d. ieškovei buvo atlikta ketvirtoji operacija, ieškovė negali normaliai vaikščioti, kasdien geria nuskausminamuosius vaistus. Ieškovė pažymėjo, kad realus instruktavimas darbų saugos ir sveikatos klausimais Įmonėje nebuvo vykdomas, ieškovei dirbant pas atsakovę pastarosios atsakingi darbuotojai tiesiog reikalui esant surinkdavo darbuotojų parašus.

6.       Atsakovė UAB „Padvaiskas ir Ko“ atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė pažymėjo, kad Įvykio metu ieškovė buvo savavališkai palikusi savo darbo vietą ir ėjo, kaip teigiama jos paaiškinime, pasiimti medžiagų. Atsakovė nurodė, kad jos cechuose dirba darbuotojai, atsakingi už žaliavų bei įrankių pristatymą. Be to, atsakovė pažymėjo, kad S. K. buvo apmokytas darbui su hidrauliniu vežimėliu, tačiau nesilaikė saugaus darbo taisyklių, dėl ko plokštės nukrito nuo vežimėlio.

7.       Atsakovė 2021 m. spalio 8 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė periodiškai buvo instruktuojama saugos ir sveikatos klausimais. Paskutinį kartą instruktavimas ieškovės buvo išklausytas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tą pačią dieną buvo apmokytas ir vežimėlį valdęs S. K. Pagrindinė priežastis dėl kurios įvyko minėtas Įvykis yra ieškovės ir trečiojo asmens neteisėti ir neatsargūs veiksmai, o darbdavys už žalą, kilusią dėl ypatingų, nuo jo nepriklausančių veiksnių, neatsako (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 46 straipsnis). Atsakovė šiuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad byloje nėra pakankamai konkrečių duomenų padarytai žalai įvertinti, todėl ieškovės reikalaujama 25 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsta. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju svarbus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnis, numatantis, kad vertinant žalą reikia atsižvelgti į nukentėjusios pusės didelį neatsargumą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės neatsargumas ir buvo viena iš pagrindinių nelaimingo atsitikimo priežasčių.

8.       Šalys pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, o atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo. 

Dėl bylos faktinių aplinkybių

10.       Byloje pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. STS-4378, iš kurio matyti, kad ieškovei iki 2023 m. rugsėjo 2 d. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Šiame sprendime nurodyta darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. UAB „Padvaiskas ir Ko“ savo atsakomybę neigia.

11.       Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas ir kitus teisės aktus).

12.       UAB „Padvaiskas ir Ko“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. DS-16/05 patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte nustatyta, kad instruktavimo tikslas – užtikrinti, kad darbuotojas gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, profesinę riziką darbo vietoje, apie įmonėje galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir saugius veikimo būdus, privalomus jam atliekant pavestus darbus. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad instrukcijų tekstas turi būti aiškus, taip pat nurodyta, kad instrukcijos turi būti parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba. Aprašo 12 punkte, be kita ko, nustatyta, kad instrukcijų kopijos laikomos darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje. Aprašo 23.1 punkte nurodyta, kad instruktuojantysis po instruktavimo atlikimo, žodžiu apklausdamas instruktuojamąjį darbuotoją, turi įsitikinti, kad darbuotojas suprato instrukcijos turinį ir galės saugiai atlikti pavestą darbą. Instruktuojantysis instruktavimo žurnale pasirašo tik įsitikinęs, kad instruktuojamas darbuotojas suprato instrukcijos turinį.

13.       Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovės koja buvo sužalota darbo metu. Byloje yra atsakovės 2018 m. spalio 26 d. pranešimas apie įvykį darbe. Šiuo pranešimu Įmonė informavo VDI Vilniaus skyrių apie 2018 m. spalio 26 d. Įvykį. Pranešime Įmonė nurodė tokią informaciją: „Ėjo atsinešti medinės detalės, tuo metu pagalbinis darbininkas S. K. vežė supjaustytas medines detales lovų gamybai. Lūžus padėklui, medinės detalės nuslydo nuo padėklo ir sulaužė J. B. kairę koją“.  Taigi, Įvykio dieną, Įmonė vertino, kad medinės detalės, sulaužiusios ieškovei koją, nuslydo nuo padėklo, šiam sulūžus. Vėliau (2018 m. lapkričio 16 d.) Įmonės stalių ceche buvo atliktas eksperimentas ir surašyta 2018 m. lapkričio 20 d. išvada, kurią pasirašė pamainos gamybos vadovas T. Š., staklių derintojas-meistras Z. Ž. ir meistras V. P. Įmonės darbuotojai nurodė, kad eksperimentas parodė, jog avarijos priežastis per staigiai pasuktas vežimėlio vairas.

14.       Nelaimingo atsitikimo tyrimą Įmonėje atliko Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vyriausiasis darbo inspektorius A. M., kuris surašė 2018 m. lapkričio 26 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 18-01 (toliau – Aktas). Akte nurodyta, kad Įvykio vieta ­– stalių cechas (dėl šios faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra). Akto 11 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Vyriausiasis darbo inspektorius padarė išvadą, kad neįvertinęs darbo su padėklavėžiu rizikos, darbdavys nenustatė tvarkos, pagal kurią S. K. būtų apmokytas dirbti pavojingą darbą. Atsakovė su tokia inspektoriaus išvada nesutinka.

15.       Byloje yra ieškovės 2018 m. lapkričio 2 d. paaiškinimas VDI, kuriame ieškovė nurodė, kad „Dirbau savo darbą kaip ir kiekvieną dieną. Susukinėjau lovas, kai man pritrūko medžiagų, ėjau jų paimti. Einant pasiimti medžiagų teko praeiti pro krūvą sukrautų lentų (ruošiniai lovos dugnams). Tada išgirdau garsus ir atsisukau. Pamačiau iš tos krūvos krentančias lentas. Kiek spėjau, tai padėjau, o kiek ne – tai užkrito ant manęs. Daugiau iš skausmo ir šoko nepamenu.“ Byloje taip pat yra trečiojo asmens paaiškinimas,  parašytas Įvykio dieną rusų kalba. Iš byloje esančio šio paaiškinimo vertimo matyti, kad S. K. nurodė, jog padėklavėžis buvo techniškai tvarkingas, o plokštės, jo nuomone, nukrito, nes siauresnės buvo apačioje, o platesnės viršuje, todėl posūkio metu siauros plokštės sulaužė padėklą ir padėklavėžis persikreipė. Šiame paaiškinime trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad „aš pažiūrėjau, kaip kiti naudojasi šiuo padėklavežiu krovėjai ir aš taip dirbau“. Iš minėto paaiškinimo matyti, kad Įvykio metu trečiasis asmuo, t. y. darbuotojas dirbęs su vežimėliu tuo metu, kai nuo jo nukrito ieškovę sužalojusios plokštės, vertino, kad medinės detalės nukrito, nes vežimėlis persikreipė, o taip atsitiko todėl, kad posūkio metu apačioje buvusios siauresnės plokštės sulaužė padėklą. Taigi, tiek darbuotojo (trečiojo asmens), tiek ir darbdavio (atsakovės) nuomonė Įvykio dieną iš esmės sutapo, t. y. tiek ir darbdavys, tiek ir vežimėlį valdęs darbuotojas tuo metu vertino, kad plokštės nukrito sulūžus padėklui, ant kurio jos buvo sudėtos. Darbuotojas vertino, kad padėklas sulūžo todėl, kad siauresnės plokštės buvo sudėtos apačioje, o platesnės viršuje ir siauresnės plokštės posūkio metu padėklą sulaužė, o eksperimentą atlikęs darbdavys padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad padėklavežio (vežimėlio) vairas buvo susuktas per staigiai. Faktinė aplinkybė, kad Įvykio metu lūžo padėklas (paletė), ant kurio buvo sudėtos transportuojamos plokštės, byloje neginčijama. Duomenų, jog eksperimento metu būtų sulūžęs padėklas byloje nėra.

16.       2018 m. lapkričio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 13 val. Įmonės ceche nulūžus ant vežimėlio esančios paletės kraštui, ant jos buvusios medinės plokštės krisdamos sužalojo darbuotoją (ieškovę). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė M. L. 2019 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (toliau – Nutarimas). Nutarime nustatyta, kad apklausta kaip liudytoja J. B. (ieškovė) parodė, kad jos darbas yra tvirtinti prie lovų kojas, apie pietus reikėjo atsinešti lovų kojas, kurios buvo maždaug už 15 metrų. Eidama pakeliui matė krūvas, viena ant kitos sukrautų medžio plokščių, kaip judėjo vežimėlis su plokštėmis ji nurodė, kad nepamena, tačiau nurodė, kad pastebėjo, jog toje krūvoje siauresnės, mažesnio pločio plokštės buvo sukrautos apačioje, o didesnės, platesnės – viršuje, todėl ta krūva galėjo būti nestabili. J. B. taip pat parodė, kad stalių ceche nėra nustatytos zonos, kuriomis būtų galima ar negalima vaikščioti, visur visi vaikšto laisvai. Nutarime nustatyta, kad kaip liudytojas apklaustas S. K. parodė, kad plokščių krūvos aukštis buvo apie 1,4–1,6 metro. Jis atitraukė tą plokščių krūvą apie 2 metrus nuo sienos ir tada darė posūkį į kairę, tuo metu plokštės nuo vežimėlio pradėjo kristi ant žemės. Jo nuomone, plokštės nukrito todėl, kad siauriausios (69 cm pločio) plokštės buvo apačioje, virš jų buvo platesnės plokštės (79 cm pločio), o viršuje buvo plačiausios plokštės (122 cm pločio) – dėl šios priežasties vežimėliu darant posūkį, plokštės pakrypo į šoną, nulaužė medinės paletės, ant kurios buvo sudėtos, kraštą, plokščių krūva pakrypo į šoną ir nuslydo nuo vežimėlio. Kaip nukentėjusioji atsidūrė prie vežimėlio jis nurodė nematęs, plokščių krūva jam užstojo matomumą. Nutarime nustatyta, kad kaip liudytojas buvo apklaustas N. K., kuris nurodė padėjęs bendradarbiui išjudinti vežimėlį, iš galo jį pastumdamas. Minėtas asmuo nurodė, kad išjudinus paletę ir judant lėtai, pavažiavus apie metrą, kolega vežimėlį su palete lėtai pasuko į kairę pusę. Posūkio metu lūžo paletės kraštas ir plokštės krito ant žemės. Paletės aukštis pasak šio darbuotojo buvo apie 2 metrus, tai sprendė pagal savo ūgį, kuris yra 175 cm, o paletė buvo aukštesnė. Kokių išmatavimų plokštės buvo sudėtos nežino, tačiau platesnės plokštės buvo sukrautos apačioje, o siauresnės – viršuje. Jo nuomone, paletė lūžo dėl to, kad ji buvo neteisingai, gal per daug pakrauta. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties, nukentėjusiajai pasiūlant dėl pažeistų teisių į saugų darbą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

17.       Iš ikiteisminiame tyrime liudytojų duotų parodymų matyti, kad Įvykį matę liudytojai ikiteisminio tyrimo metu (praėjus sąlyginai ne daug laiko nuo Įvykio) skirtingai prisiminė aplinkybes, susijusias su plokščių sudėjimu ant vežimėlio, t. y. ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad siauresnės plokštės buvo apačioje, o platesnės – viršuje, tačiau trečiajam asmeniui vežimėlį padėjęs pastumti kolega nurodė priešingai, t. y., kad siauresnės plokštės buvo uždėtos ant platesnių. Galiausiai trečiasis asmuo ir kolega skirtingai įvardijo ir plokščių krūvos aukštį, t. y. trečiasis asmuo nurodė, kad jis buvo 1,4–1,6 metro, o jo kolega nurodė, kad paletės su kroviniu aukštis buvo apie 2 metrus, nes paletė buvo aukštesnė, nei jo ūgis, kuris yra 175 cm. Tiesa, S. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad plokščių krūva jam užstojo matomumą, kas leidžia abejoti, jo nurodytu krovinio aukščiu. 

18.       Ikiteisminio tyrimo metu vyriausiasis tyrėjas kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą su užduotimi atlikti darbų saugos tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe Įmonės darbininkei J. B. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas technikos mokslų daktaras T. D., turintis darbų saugos teismo eksperto kvalifikaciją ir 22 metų ekspertinio darbo stažą tyrimą pradėjo 2019 m. vasario 18 d. ir baigė 2019 m. kovo 18 d., surašydamas 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvadą (toliau – Išvada). Išvadoje nurodyta, kad tiriamas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko Įmonės stalių ceche hidrauliniu keltuvu-vežimėliu FK2300 (toliau – ir vežimėlis) transportuojant medžio drožlių plokštes. Išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje yra Įvykio vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad sukrautų plokščių rietuvėje aukščiau yra sudėtas platesnių plokščių sluoksnis, žemiau – siauresnės plokštės, rietuvės aukštis vizualiai didesnis nei vieno darbuotojo ūgis. 

Dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių

19.       Kaip minėta, Įmonėje buvo atliktas eksperimentas, po kurio Įmonė vertino, jog nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad Įmonės buvęs darbuotojas S. K. per staigiai susuko vežimėlio vairą. Dėl Įmonėje atlikto eksperimento Išvadoje pasisakė Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog Įvykio metu buvusios aplinkybės neatitiko eksperimento metu buvusių aplinkybių, pvz. eksperimento metu vežtų plokščių rietuvės aukštis nėra nurodytas, o vizualiai jis yra ženkliai mažesnis, nei rietuvės aukštis Įvykio metu; eksperimento metu naudotas medinis padėklas, vizualiai, yra siauresnis nei sulūžęs Įvykio metu padėklas; tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad eksperimento metu rietuvėje buvo sukrautos skirtingo pločio plokštės, kaip tai buvo tiriamo Įvykio atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad eksperimento metu Įvykio aplinkybių neatitiko nei krovinio aukštis, nei krovinio tipas (plokščių pločiai), nei krovinį laikęs padėklas (jo plotis), teismas kritiškai vertina Įmonės darbuotojų atliktą eksperimentą ir jo išvadą dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties.

20.       Teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto Išvadoje nurodyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra, tikėtina, tai, kad Įvykio metu buvo transportuojamas santykinai aukštas krovinys, o spręsti apie platesnių plokščių išdėstymo krovinio viršuje įtaką viso krovinio pastovumui nepakanka duomenų. Po Įvykio rasta sulūžusi paletė duoda pagrindą teigti, jog Įvykio metu ji buvo paveikta jėgų, viršijančių jos laikomąją galią ir todėl sulūžo, o tai turėjo įtakos transportuotų plokščių stabilumui, nes sumažėjo jų atramos plotas būtent nulūžusiu paletės plotu ir išaugo rizika plokštėms nuvirsti. Išvadoje konstatuota, kad tikėtina, jog tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra tai, kad medžio drožlių plokščių krovinys buvo transportuojamas vežimėliu nesaugiai (dėl santykinai didelio aukščio nebuvo užtikrintas jo pastovumas), todėl buvo techninė galimybė kroviniui virsti ir užvirsti ant pavojingoje zonoje, šalia transportuojamos plokščių rietuvės, ėjusios darbuotojos. Jei rizika dirbti su vežimėliu nebuvo tinkamai įvertinta ir nebuvo numatytos priemonės kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos, tai, tokiu atveju, minėtos aplinkybės organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju vykdant plokščių transportavimo vežimėliu darbus nebuvo atsižvelgta (įvertinta) į vežimėlio naudojimosi instrukcijos nurodymą, kad aukšti kroviniai posūkiuose taip pakeičia krovinio svorio centrą, kad sukant visas vežimėlis kartu su kroviniu tampa nebekontroliuojamas ir gali apvirsti.

21.       Taigi minėtoje Išvadoje iš esmės patvirtinta ieškovės ir trečiojo asmens nurodyta faktinė aplinkybė, susijusi su tuo, kaip buvo sudėtos plokštės ant vežimėlio, t. y., kad aukščiau buvo sudėtas platesnių plokščių sluoksnis, o žemiau – siauresnės plokštės, tačiau Išvadoje buvo nurodyta, kad daryti išvadoms apie tokio išdėstymo įtaką krovinio pastovumui nepakanka duomenų. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog Išvadoje nustatyta, kad rietuvės aukštis vizualiai buvo didesnis nei vieno darbuotojo ūgis, todėl padaryta išvada, kad buvo transportuojamas santykinai aukštas krovinys. Iš sulūžusios paletės Išvadoje buvo sprendžiama, kad Įvykio metu ji buvo paveikta jėgų, viršijančių jos laikomąją galią ir todėl sulūžo, o tada transportuojamų plokščių atramos plotas sumažėjo nulūžusiu paletės plotu ir tai turėjo neigiamos įtakos plokščių stabilumui. Taigi, Išvadoje iš esmės patvirtina trečiojo asmens buvusio kolegos, kuris Įvykio dieną trečiajam asmeniui padėjo pastumti vežimėlį, ikiteisminio tyrimo metu išsakyta nuomonė, kad paletė lūžo galbūt dėl to, kad ji buvo per daug pakrauta. Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo hidraulinio vežimėlio eksploatavimo, juo transportuojant per aukštą, netinkamai sukrautą krovinį.

Dėl atsakomybės už nelaimingą atsitikimą darbe

22.       2019 m. spalio 3 d., kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau 2019 m. gruodžio 9 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius A. M. surašė Administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo Įmonės generaliniam direktoriui A. P. pasiūlė sumokėti 40 Eur baudą (toliau – Protokolas). Protokole nurodyta, kad administracinė atsakomybė Įmonės vadovui taikytina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalį (darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe ar atsirasti kitų sunkių padarinių). Protokole nurodyta ir pažeidimo esmė, t. y., kad A. P., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, pažeidė DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, nes nesiėmė priemonių, kad įmonėje būtų nustatyta galima padėklavežio, vežančio krovinį, virtimo rizika ir nesiėmė priemonių, kad ši rizika būtų pašalinta arba sumažinta. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad nors ir nesutiko su šia inspektoriaus išvada, tačiau dėl skirtos nedidelės baudos nematė prasmės jos ginčyti. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad S. K. buvo tinkamai apmokytas dirbti su vežimėliu.

23.       Byloje yra ieškovės ir atsakovės 2013 m. sausio 30 d. sudarytos darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad ieškovė buvo priimta į darbą pagalbinės darbininkės funkcijoms atlikti. Pagalbine darbininke ji dirbo ir Įvykio dieną. Iš byloje esančios trečiojo asmens ir atsakovės 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytos darbo sutarties matyti, kad Įvykio metu jis dirbo Įmonėje taip pat pagalbiniu darbininku (dispečerio pareigoms buvo pervestas tik nuo 2018 m. lapkričio 2 d.). Iš byloje esančių Pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų matyti, kad pagalbinis darbininkas atsako, be kita ko, už sklandų krovinių gabenimą; už žaliavų, ruošinių ir medžiagų pristatymą darbo metu pagrindinių profesijų darbuotojams. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pagal jos pareiginius nuostatus Įvykio metu buvo atsakinga už krovinių gabenimą ir žaliavų, ruošinių ir medžiagų pristatymą, teismas kritiškai vertina liudytojos (atsakovės darbuotojos) A. K. teismo posėdyje duotus parodymus, kad kai ji buvo pagalbinė darbuotoja,  jai buvo paaiškinta, kad ji negali palikti savo darbo vietos (turi būti tik prie savo surinkimo stalo). Tai, kad darbuotojai laisvai judėjo cecho teritorijoje teismo posėdyje nurodė ir trečiasis asmuo. Atsakovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Įvykis įvyko cecho zonoje, kurioje ieškovei buvo draudžiama būti. Be to, byloje yra atsakovės 2019 m. balandžio 23 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-53138-18“, kuriame nurodyta, kad „Informuojame, kad ceche, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, dirbę darbuotojai J. B. ir S. K. judėjo jiems leidžiamose vietose.“

24.       Atsakovė pateikė teismui Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopiją. Iš šio žurnalo matyti, kad jis pradėtas pildyti 2016 m. vasario 4 d. ir pabaigtas pildyti 2018 m. birželio 14 d. Iš jo taip pat matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. darbo sutarties su trečiuoju asmeniu pasirašymo dieną, trečiasis asmuo buvo instruktuotas kaip pagalbinis darbininkas pagal keturias instrukcijas (3, 31, 42, 43). Pagal tas pačias instrukcijas buvo instruktuota ir ieškovė tik anksčiau (2017 m. rugsėjo 1 d.). Instruktuojantis asmuo žurnale nurodytas T. Ž. Vėliau vyko periodinis instruktavimas ir pagal tas pačias instrukcijas ieškovė buvo instruktuota 2018 m. rugpjūčio 31 d. (instruktuojantis asmuo G. S.). Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 31 d. vyko periodinis instruktavimas ir pagalbinio darbininko S. K. (instruktuojantis asmuo G. S.), tačiau prie minėtų keturių instrukcijų, įrašyta taip pat ir instrukcija Nr. 9, kuri nebuvo įrašyta instruktuojant S. K. 2017 m. rugsėjo 26 d. Taigi, nors prie 2018 m. rugpjūčio 31 d. instruktavimo buvo nurodyta, kad tai yra periodinis instruktavimas, atsižvelgiant į tai, kad Instrukcija Nr. 9 nebuvo įrašyta prie instrukcijų, kuriomis buvo instruktuotas trečiasis asmuo instruktuojant jį pirmą kartą (2017 m. rugsėjo 26 d.), teismas daro išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. trečiasis asmuo su Instrukcija Nr. 9 buvo supažindintas ne pakartotinai, o pirmą kartą.

25.       Instrukcija Nr. 9 tai Darbuotojo, atliekančio krovos darbus rankiniu būdu naudojant hidraulinį vežimėlį, saugos ir sveikatos instrukcija, kurią parengė Įmonės gamybos vadovas T. U. ir kuri buvo patvirtinta Įmonės direktoriaus 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 59-DS. Šios instrukcijos 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Įmonėje savarankiškai atlikti krovos darbus rankiniu būdu naudojant hidraulinį vežimėlį, gali asmuo, teoriškai ir praktiškai išmokytas saugiai dirbti, susipažinęs su hidraulinio vežimėlio paskirtimi, konstrukcija ir eksploatavimo ypatumais. Minėtos instrukcijos 27 punkte nurodyta, kad darbuotojas, atliekantis krovos darbus naudojant hidraulinį vežimėlį, turi būti specialiai mokomas ir instruktuojamas kaip taisyklingai atlikti darbus; kaip naudoti pagalbines technines priemones ir apie galimus pavojus, kylančius tuo atveju, kai darbai vykdomi pažeidžiant saugos ir sveikatos darbe reikalavimus. Instrukcijos 45 punkte nurodyta, kad ant padėklų kroviniai turi būti sudedami tvarkingai, patikimai, juos „surišant“, kad pakeliant ir pervežant jie neiširtų ir neišbyrėtų. Instrukcijos Nr. 9 62.1 punkte numatyta, kad krovinio svoris neturi viršyti hidraulinio vežimėlio keliamosios galios. Kokia yra hidraulinio vežimėlio keliamoji galia minėtoje instrukcijoje nenurodyta, taip pat nenurodyta, kaip darbuotojas gali sužinoti hidraulinio vežimėlio, su kuriuo dirba, keliamąją galią, kurios neturi viršyti krovinio svoris.

26.       Kaip minėta, pagal Įmonės direktoriaus patvirtinto Aprašo 11 punktą, instrukcijų tekstas turi būti aiškus, taip pat nurodyta, kad instrukcijos turi būti parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba. Nagrinėjamu atveju, instrukcijos parengtos lietuvių kalba, kurią nors ir silpnai, tačiau trečiasis asmuo nurodė, kad suprantantis. Tai, kad trečiasis asmuo supranta lietuvių kalbą teismas galėjo įsitikinti ir teismo posėdžio metu, kai trečiasis asmuo kartais imdavo atsakinėti į teismo klausimus, nelaukdamas, kol vertėja išvers teismo klausimą jam į rusų kalbą (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio 40 min.). Vis dėlto, teismas vertina, kad Instrukcijos Nr. 9 62.1 punktas nėra aiškus, kaip to reikalaujama Aprašo 11 punkte, nes jame nėra nurodyta, kokio konkrečiai svorio negali viršyti vežimėliu transportuojamas krovinys, taip pat nėra nurodyta, kaip darbuotojas gali įvertinti (nustatyti) transportuojamo krovinio svorį.

27.       Byloje yra pateiktas Įmonės direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. DS-16/02 „Dėl darbdavio įgaliotų asmenų paskyrimo“, kurio 1.1 punktu meistrai A. J. (A. J.) ir M. U. buvo skirti darbdavio įgaliotais asmenimis stalių ceche kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, kitų jiems privalomų vykdyti saugos ir sveikatos darbe reikalavimų; apie susidariusią situaciją, dėl kurios kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei kaip galima greičiau informuoti tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus ir nurodyti, kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai, taip pat šiems asmenims buvo pavesta imtis visų reikiamų veiksmų darbams sustabdyti – duoti nurodymus darbuotojams sustabdyti darbus, palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą; buvo pavesta neleisti savarankiškai dirbti neapmokytiems ir neinstruktuotiems darbuotojams, be to, buvo pavesta instruktuoti ir mokyti darbuotojus dirbti saugiai (įsitikinti, kad darbuotojas turi pakankamai žinių saugiai atlikti jam pavestą darbą). Byloje taip pat yra Įmonės direktoriaus tos pačios dienos įsakymas Nr. DS-16/05, kurio 2 punktu technologinių procesų vadovas N. S. ir direktoriaus pavaduotojas gamyboje T. Ž. buvo paskirti atsakingais už visų įmonės darbuotojų įvadinį instruktavimą ir administracijos darbuotojų pirminį, periodinį, papildomą ir tikslinį instruktavimus darbo vietoje. Šio įsakymo 3.1 punktu įgaliotais asmenimis atsakingais už darbuotojų stalių ceche pirminį, periodinį, papildomą ir tikslinį instruktavimus darbo vietoje, buvo paskirti jau minėti meistrai A. J. ir M. U. Šio įsakymo 4 punktu buvo nurodyta atsakingiems asmenims vadovautis Aprašas.

28.       Aprašo 23.1 punkte numatyta, kad instruktuojantysis po instruktavimo atlikimo, žodžiu apklausdamas instruktuojamąjį darbuotoją, turi įsitikinti, kad darbuotojas suprato instrukcijos turinį ir galės saugiai atlikti pavestą darbą. Instruktuojantysis instruktavimo žurnale pasirašo tik įsitikinęs, kad instruktuojamas darbuotojas suprato instrukcijos turinį. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo Įvykio dieną dirbo stalių ceche, jų tiek pirminį, tiek ir periodinį instruktavimą darbo vietoje pagal Įmonės direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. DS-16/05 3.1 punktą, turėjo atlikti meistrai A. J. arba M. U. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir trečiojo asmens pirminį instruktavimą darbo vietoje, kaip minėta, atliko T. Ž., kuris buvo atsakingas už visų darbuotojų įvadinius instruktavimus ir administracijos darbuotojų instruktavimus darbo vietoje.

29.       Įmonės direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 18-066 tiekimo vadybininkas G. S. buvo paskirtas atsakingu už visų įmonės darbuotojų įvadinį instruktavimą ir pirminį, periodinį, papildomą ir tikslinį instruktavimus darbo vietoje. Šiuo įsakymu taip pat buvo nurodyta paskirtam atsakingam asmeniui vadovautis Aprašu. Taigi, pagal atsakovės pateiktus dokumentus matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės ir trečiojo asmens instruktavimą turėjo teisę atlikti tiekimo vadybininkas G. S. 

30.       Ieškovė, kaip minėta, byloje tvirtina, kad instruktavimas realiai nebuvo atliekamas, kad buvo tik surenkami parašai. Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdyje šias aplinkybes iš esmės patvirtino. Trečiasis asmuo nurodė, kad Įvykio metu dirbo dispečeriu, instruktavimo nebuvo, lietuvių kalbą supranta labai silpnai, duotus dokumentus tiesiog pasirašė ir viskas, iš pradžių dirbo staliumi, po to perėjo į dispečerio pareigas, pamainos viršininkas vėliau jam paaiškino, kad kai baigsis moterims medžiagos, reikės joms jų atvežti, kaip reikia susidėti daiktus į vežimėlį niekas neaiškino ir nerodė, be to, jis niekada medžiagų į vežimėlį pats nedėdavo. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tokios tvarkos, kad darbuotojai negalėjo išeiti iš savo darbo vietos nebuvo, taip pat nematė, kad kas nors tai kontroliuotų, kas yra G. S. nežino. Apie Įvykį paaiškino, kad ant vežimėlio dedamas pagrindas buvo blogas (sulūžęs), todėl viskas nukrito nuo vežimėlio vos jį patraukus, įtarimų, kad vežimėlis buvo blogai pakrautas jam nekilo (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 18–50 min.). 

31.       Liudytoju apklaustas G. S. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Įmonėje su pirkimais, taip pat atlieka instruktavimus. G. S. nurodė, kad S. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo žodžiu supažindintas su instrukcijomis, taip pat ir hidraulinio vežimėlio instrukcija, kurioje yra pabrėžtos rizikos, kas gali atsitikti elgiantis neatsakingai ir nesaugiai, toje instrukcijoje yra nurodyta, kaip negalima transportuoti krovinių, kad turi būti įsitikinta, kad krovinys esantis ant vežimėlio, yra saugiai pritvirtintas, netgi yra minima instrukcijoje transportavimo būdai, ypatingai, kad negalima daryti staigių judesių ir staigių judesių 90 laipsnių kampu. Savo supratimą asmuo patvirtina parašu. Jeigu asmuo palinguoja galvą, tai būna aišku, kad suprato, o jei žmogus pasako, kad nesuprato, tuomet būna paaiškinama papildomai. S. K. atveju neprisimena, ar jis dėl kažko tikslinosi, bet atsimena, kad instruktavo jį atskirai vieną ir atsimena jo atsakymą „vsio jasna“ (viskas aišku). Atsakydamas į teismo klausimus dėl instrukcijos Nr. 9, G. S. nurodė, kad pirmiausiai akcentuojama darbuotojams, kaip sukrauti krovinį, kad jis būtų saugus transportavimo metu (sutvirtintas juostomis, tvirtas pagrindas) ir paaiškinama, kad transportuojant negalima daryti staigių judesių, ypatingai 90 laipsnių kampu, taip pat pirmiausiai turi būti apžiūrima, ar vežimėlis yra techniškai tvarkingas, turi būti įsitikinama, kad krovinys ant vežimėlio yra saugus (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 3–30 min.).

32.       G. S. nurodė, kad darbuotojams yra aiškinama, kaip sukrauti krovinį, aiškinama, kad apačioje dedamos didesnės, platesnės plokštės, pasakoma, kad aukštis turi būti ne daugiau kaip 1,5 metro, tačiau taip liudytojas nurodė, atsakydamas į menamus klausimus, todėl teismas pastaruosius G. S. parodymus vertina kritiškai. Šiuo aspektu taip pat reikšminga tai, kad Instrukcijoje Nr. 9, pagal kurią vykdomas hidraulinį vežimėlį valdančio darbuotojo instruktavimas, nėra nurodyta, kaip konkrečiai turi būti sukrautas transportuojamas krovinys. Minėtoje instrukcijoje nurodyta tik tai, kad kroviniai turi būti sudedami tvarkingai, patikimai, juos „surišant“. Kaip liudytoja apklausta Įmonės darbuotoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad transportuojami kroviniai būna ne visada surišami (2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 55 min.). Trečiasis asmuo, paklaustas apie krovinių sutvirtinimo juostas, nieko apie tai nežinojo. Šiuo aspektu (dėl krovinių sudėjimo tvarkos) teismas taip pat pažymi, kad Instrukcijoje Nr. 9 nors ir nurodyta, kad kroviniai turi būti sudedami tvarkingai ir patikimai, tačiau krovinio sudėjimas tvarkingai ir patikimai gali būti kiekvieno suprantamas skirtingai. Byloje esančioje vežimėlio naudojimosi instrukcijoje yra nurodyta, kad krovinys ant padėklų turi būti sukrautas tolygiai. Priešingu atveju, susidaro pavojus, kad šakės perlinks arba krovinys nuslys. Ši informacija turėjo būti įtraukta į Instrukciją Nr. 9, tačiau tai nebuvo padaryta. Atitinkamai, nesant šios informacijos instrukcijoje, labiau tikėtina, jog tai nebuvo darbuotojams paaiškinta ir atliekant instruktavimą žodžiu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nurodė, jog krovinius ant palečių krovė ne jis, o kiti darbuotojai, Instrukcijoje Nr. 9 turėjo būti nurodyta, kad darbuotojas turi atsisakyti transportuoti vežimėliu netinkamai sukrautą krovinį. Ši informacija turėtų būti aiškiai nurodoma ir instruktavimo metu.

33.       Nagrinėjamu atveju darbdavio paskirtas atsakingas asmuo (G. S.) nesilaikė direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 18-066, kuriuo jam buvo pavesta vadovautis Aprašu, o būtent nesivadovavo Aprašo 23.1 punktu, numatančiu, kad instruktuojantysis po instruktavimo atlikimo, žodžiu apklausdamas instruktuojamąjį darbuotoją, turi įsitikinti, kad darbuotojas galės saugiai atlikti pavestą darbą. Instruktuojantysis instruktavimo žurnale pasirašo tik įsitikinęs, kad instruktuojamas darbuotojas suprato instrukcijos turinį. G. S., kaip minėta, teisme nurodė, kad savo supratimą asmuo patvirtina savo parašu. Tai rodo, kad atsakingas asmuo, kuriam direktoriaus pavesta įsitikinti, kad darbuotojas galės saugiai atlikti pavestą darbą, ypatingą reikšmę suteikia darbuotojo parašui, nors pagal Aprašo 23.1 punktą, jis po instruktavimo turėjo žodžiu apklausti darbuotoją. Žodžiu apklausti instruktuojamąjį darbuotoją nereiškia tik paklausti jo, ar viskas aišku. Žodžiu apklausti instruktuojamąjį po instruktavimo atlikimo reiškia tam tikrą instruktuojamo asmens žinių patikrinimą, tam, kad instruktuojantysis galėtų realiai įsitikinti, kad darbuotojas galės saugiai atlikti pavestą darbą.

34.       Be to, kaip minėta, Instrukcijos Nr. 9 1 punkte buvo nurodyta, kad savarankiškai atlikti krovos darbus rankiniu būdu naudojant hidraulinį vežimėlį, gali asmuo, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išmokytas saugiai dirbti, susipažinęs su hidraulinio vežimėlio eksploatavimo ypatumais. Minėtos instrukcijos 27 punkte nurodyta, kad darbuotojas, atliekantis krovos darbus naudojant hidraulinį vežimėlį, turi būti specialiai mokomas.

35.       Byloje yra 2018 m. liepos 2 d. Įmonės direktoriaus patvirtinti Pamainos gamybos vadovo pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodyta, kad pamainos gamybos vadovas organizuoja saugų dirbančiųjų darbą, organizuoja specialius instruktavimus atliekant darbus pagal paskyras, kontroliuoja darbų saugos taisyklių ir instrukcijų reikalavimų vykdymą objekte, užtikrina gamybinę ir darbo drausmę, kontroliuoja vidaus taisyklių reikalavimų laikymąsi. Taigi, Įmonėje buvo numatyta, kad darbų saugos taisyklių ir instrukcijų reikalavimų vykdymo kontrolę atlieka pamainos gamybos vadovas. Byloje nepateikti duomenys apie tai, kas buvo pamainos gamybos vadovas Įvykio dieną, kaip jis užtikrino gamybinę ir darbo drausmę, kaip kontroliavo darbų saugos taisyklių ir instrukcijų reikalavimų vykdymą stalių ceche Įvykio dieną. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kas, vadovaujantis Instrukcijos Nr. 9 1 ir 27 punktais, praktiškai mokė pagalbinį darbuotoją S. K. saugiai dirbti su hidrauliniu vežimėliu, kas jį supažindino su vežimėlio eksploatavimo ypatumais. Kaip minėta, trečiasis asmuo tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir Įmonėje atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimą darbo inspektoriui, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio specialaus mokymo (krovos darbų naudojant hidraulinį vežimėlį) Įmonėje nebuvo, jis matė, kaip tai daro kiti darbuotojai ir pats taip darė.

36.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė nesiėmė veiksmingų darbų saugos priemonių, kad hidrauliniu vežimėliu cecho patalpose transportuojant santykinai aukštą krovinį neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Nors krovinio svoris galimai ir neviršijo hidraulinio vežimėlio keliamosios galios, tačiau viršijo ant vežimėlio padėtos paletės laikomąją galią, todėl paletė (krovinio pagrindas) sulūžo ir turėjo įtakos transportuotų plokščių stabilumui, nes, kaip teigiama Išvadoje, sumažėjo plokščių atramos plotas būtent nulūžusiu paletės plotu.

37.       Teismas sutinka su Išvadoje Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto nurodytu teiginiu, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju vykdant plokščių transportavimo vežimėliu darbus nebuvo atsižvelgta (įvertinta) į vežimėlio naudojimosi instrukcijos nurodymą, kad aukšti kroviniai posūkiuose taip pakeičia krovinio svorio centrą, kad sukant visas vežimėlis kartu su kroviniu tampa nebekontroliuojamas ir gali apvirsti. Būtent ši informacija, esanti hidraulinio vežimėlio instrukcijoje, turėjo būti įrašyta į Instrukciją Nr. 9, papildomai nurodant maksimalų galimą transportuojamo su hidrauliniu vežimėliu krovinio aukštį, užtikrinantį krovinio pastovumą ir, atitinkamai, saugų krovinio transportavimą.

38.       Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė Instrukcijoje Nr. 9 nebuvo tinkamai įvertinusi aukštų krovinių vežimo su hidrauliniu vežimėliu rizikos ir nebuvo numačiusi priemonių, kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos. Nei iš Instrukcijos Nr. 9, nei iš kitų byloje esančių duomenų, teismas negali spręsti, kad trečiasis asmuo, Įvykio dieną dirbęs stalių ceche pagalbiniu darbininku, žinojo, jog aukšti kroviniai posūkiuose taip pakeičia krovinio svorio centrą, kad posūkio metu krovinys gali virsti, atitinkamai, jis nežinojo, kaip išvengti krovinio virtimo nuo vežimėlio rizikos. Kaip minėta, pagal Aprašo 2 punktą, instruktavimo tikslas – užtikrinti, kad darbuotojas gautų visapusę informaciją apie riziką darbo vietoje, apie saugius veikimo būdus, privalomus jam atliekant pavestus darbus. Nagrinėjamu atveju instruktavimo tikslas nebuvo pasiektas. Ieškovei, dirbant kartu su darbuotoju, kuris nebuvo tinkamai instruktuotas darbų saugos klausimais, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ieškovės sveikata. Minėtos aplinkybės organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo darbuotojų (ieškovės ir trečiojo asmens) padaryti darbo drausmės pažeidimai. Konstatuotina, kad atsakovė pažeidė DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą jos pareigą sudaryti ieškovei saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Dėl šio atsakovės neteisėto neveikimo ieškovės darbo sąlygos tapo kenksmingos (įvyko nelaimingas atsitikimas darbe) ir ieškovės sveikatai buvo padaryta žala (ieškovė buvo suluošinta), kurią turi atlyginti buvęs ieškovės darbdavys (atsakovė).

Dėl ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo

39.       Ieškovė, kaip minėta, nurodė, kad dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad patirta turtinė žala yra 1 015,14 Eur dydžio. Atsakovė turtinės žalos dydžio, jos apskaičiavimo teisingumo byloje neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovės patirtą turtinę žalą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 015,14 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.

40.       Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl Įvykio patyrė 25 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsiliepime atsakovė ieškovės patirtos neturtinės žalos, jo dydžio neginčijo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu neturtinė žala bei jo dydis taip pat atsakovės nebuvo ginčijami. Atsakovės 2021 m. spalio 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad ši suma yra nepagrįsta, nes byloje nėra pakankamai konkrečių duomenų padarytai žalai įvertinti. Be to, pasak atsakovės, būtent pačios ieškovės neteisėti veiksmai (itin neatsargus ėjimas į draudžiamą zoną) sąlygojo žalos atsiradimą, todėl tai yra jos atsakomybė. Šie atsakovės argumentai teismo nepripažįstami pagrįstais, atsižvelgiant į sprendimo 22 punkte nustatytas faktines aplinkybes. Dėl atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos pozicijos, kad byloje nėra pakankamai konkrečių duomenų padarytai žalai įvertinti, teismas pažymi, kad su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė pateikė teismui daug duomenų apie savo sveikatos būklę, taip pat ir kitų duomenų, kurie leidžia teismui spręsti dėl to, kokią neturtinę žalą ieškovė galėjo patirti. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). 

41.       Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

42.       Byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad Įvykio metu buvo sužalota ieškovės kairė koja, sužalojimas pasireiškė ­– plėštinėmis žaizdomis, atvirais kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šleivikaulio lūžiais. Ieškovės 2018 m. lapkričio mėnesį rašytame paaiškinime, ieškovė, be kita ko, nurodė, kad po Įvykio nieko iš skausmo ir šoko nebeprisiminė. Minėtas pakenkimas ieškovės sveikatai buvo įvertintas kaip sunkus (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. spalio 31 d. pažyma Nr. 35-3346). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė Įvykio metu ir po jo patyrė dideles fizines kančias (didelį skausmą). Kaip minėta, byloje yra duomenys, kad ieškovei iki 2023 m. rugsėjo 22 d. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, t. y. ieškovė dėl Įvykio neteko beveik pusės (45 proc.) savo darbingumo, kas neabejotinai neigiamai įtakojo ir toliau įtakos jos gyvenimo pokyčius profesinėje, visuomeninėje ir asmeninėje srityse. Netektas beveik pusės savo darbingumas neabejotinai yra susijęs su stipriais neigiamais dvasiniais išgyvenimais.

43.       Iš byloje esančio VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikos Ortopedijos-traumatologijos Centro 2021 m. gegužės 24 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad ieškovė skundėsi išliekančiais skausmais kairėje pėdoje, čiurnoje, blauzdos distaliniame gale, taip pat skundėsi tinimu, ribotais judesiais (gali remtis daugiau kulnu, kitaip skauda, sunku eiti), beveik kasdien vartojamais analgetikais (Domen), skrandžio skausmais. Ligos anamnezėje nurodyta, kad po traumos darbe J. B. gydyta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, 3 kartus operuota, atlikta kairės blauzdos fiksacija vinimi, pakartotinės operacijos metu atlikta reosteosintezė storesne vinimi, taikyti du reabilitacijos etapai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį daryta blauzdikaulio-čiurnos rentgenograma – padėtis patenkinama. 2020 m. rugpjūčio mėn. Ro tyrimo metu nustatyta kairės čiurnos ir subtalarinio sąnario potrauminė II laipsnio artrozė. 2020 m. rugsėjo 15 d. daryto magnetinio rezonansinio tyrimo metu nustatyta, kad šeivikaulio lūžimas sugijęs su dislokacija, nežymi kaulų čiulpų edema ties sąnariu tarp kulnakaulio ir kubakaulio (galimai perkrovimas), II laipsnio chondromaliacija. Minėtame aprašyme taip pat nurodyta, kad įvertinus būklę nustatytas ekstenzijos deficitas, teigiami čiurnos ankštumo testai, kairės pėdos II ir V piršto nugariniame paviršiuje hipestezija, skausminga blauzdos kaulų palpacija pjūvių srityse. Be to, diagnozuota Achilo sausgyslės apkalkėjimai, susiaurėjęs kair. talokruralinis sąnarinis tarpas, artroziniai talonavikulinio, kalkaneokuboidinio sąnarių pakitimai, sustorėjęs, edemiškas užpak. talofibulinis raištis (dalinio plyšimo požymiai), sąnaryje pėdsakai skysčio, nežymi minkštųjų audinių edema ir kt. Ortopedijos-traumatologijos centro gydytoja I. G. pirmiausiai rekomendavo ieškovei operacinį gydymą (kairės čiurnos artroskopija, debridmentas) (bylos duomenimis operacija buvo atlikta 2021 m. spalio 21 d.), tuomet rekomendavo Achilo sausgyslės tempimo pratimus, bei analgetikus, esant skausmui, ir reabilitacinį gydymą. Taigi, byloje pateikti ieškovės sveikatos, susijusios su darbe patirta trauma, duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės sveikatos sutrikdymo trukmė yra ilgalaikė, pakenkimas ieškovės sveikatai buvo tokio pobūdžio, kad ieškovei jau daugiau nei 3 metai teikiamos įvairios medicinos paslaugos, siekiant pagerinti jos sveikatos būklę (daryta ne viena operacija, taikyta ne viena reabilitacija, daryta daug įvairių medicininių tyrimų, skirta ne viena gydytojo konsultacija), tačiau gydytojų teikiama pagalba neduoda ieškovės norimų rezultatų, ieškovė net ir po ilgo gydymo, reabilitacijų laikotarpio skundžiasi, kad sunku vaikščioti, kad gali remtis tik kulnu, kad beveik nuolat yra priversta gerti nuskausminamuosius vaistus, kuriuos gydytojai jai rekomenduoja vartoti, esant skausmui, net ir praėjus keliems metams po Įvykio, skundžiasi skrandžio skausmu. Dėl juntamo fizinio skausmo įtakotų judesių, kurie nėra būdingi sveikam žmogui, įvyko tam tikri neigiami pakitimai ieškovės kairėje kojoje, kurių šalinimas (gydymas, reabilitacija) gali užsitęsti. Ieškovės tolimesnė sveikatos būklė nėra lengvai prognozuojama, tačiau sveikatos pakitimų pobūdis ir mastas rodo, kad ieškovė ne tik patiria fizines kančias, bet susiduria ir su dvasinėmis kančiomis, kurias lemia ilgas gijimo procesas bei nežinia dėl savo tolimesnės sveikatos būklės bei ateities finansinių perspektyvų. Ieškovė iki Įvykio ilgą laiką (apie 5 metus) dirbo pas atsakovę pagalbine darbininke, t. y. darbą, kuriam nėra keliami kvalifikacijos reikalavimai. Sutiktina su ieškove, kad tokiam darbui reikalingi fiziškai stiprūs darbuotojai. Ieškovei šiuo metu yra virš 50 metų, todėl netekusi beveik pusės savo darbingumo, ieškovė neabejotinai patiria intensyvaus pobūdžio neigiamus išgyvenimus, didelę dvasinę skriaudą.

44.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas vertina, kad ieškovės prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu (25 000 Eur) iš esmės bus išsaugota padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už ją pusiausvyrą. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovės patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovės neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatydamas 25 000 Eur neturtinės žalos kompensavimo dydį teismas atsižvelgia ir į potencialią ieškovės fizinių ir dvasinių kančių tęstinumo galimybę, į augantį valstybės ekonominį gyvenimo lygį, ženkliai augančią infliaciją. Kartu teismas pažymi, kad materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios neturtinės (moralinės) žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio, todėl nustatyto dydžio piniginė kompensacija pagal savo prigimtį iš esmės negali atstoti ieškovės patirtos dvasinės skriaudos.

45.       Kaip minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti taip pat ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už 2019 metus atsakovės grynasis pelnas sudarė 368 341 Eur, o už 2022 m. grynasis pelnas sudarė 1 623 169 Eur, t. y. per metus išaugo daugiau nei 4 kartus. Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad yra pelningai veikianti įmonė. Taigi, teismas, nustatydamas minėtą neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgia ir į atsakovės gerą turtinę padėtį. Prašomos priteisti procesinės palūkanos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos nuo visos ieškovei priteistos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, t. y. nuo 26 015,14 Eur (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jai iš antrosios šalies (atsakovės) priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 452 Eur).

47.       Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį pagal pareikštus reikalavimus mokėtinas 585 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju priteisia šią sumą valstybei iš atsakovės. Ši suma turi būti sumokėta į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270, 275 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 ir 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės J. B. ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 123467284) 1 015,14 Eur (vieną tūkstantį penkiolika eurų 14 ct) turtinės žalos atlyginimo, 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (26 015,14 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvaiskas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 123467284) 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                            Enrika Janušonienė