KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,

sekretoriaujant Sandrai Jonkienei,  

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „N“ atstovui advokatui V. I. (V. I.),

atsakovų A. C. ir G. C. atstovui advokatui E. M.,

atsakovės antstolės B. T. atstovui advokatui S. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „N“ ieškinį atsakovams A. C., G. C., P. N., antstolei B. T. dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo ir 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras. 

Teismas 

n u s t a t ė :

                       Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „N.“ procesinių dokumentų esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „N“ su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo pripažinti niekine ir negaliojančia antstolės B. T. 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pastato – veršides (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  pardavimo, pripažinti ieškovei BUAB „N.“ nuosavybės teisę į žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovų ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1408-253/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „N“, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB)  (duomenys neskelbtini). Administratorė perėmė dalį ieškovės dokumentų, dalį dokumentų gavo iš įmonės akcininkų. Didžioji dalis ieškovės dokumentų bankroto administratorei nebuvo perduota, todėl  Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. vasario 23 d. buvusiam ieškovės direktoriui T. L. paskyrė baudas.

3.       Ieškovė teigia, kad administratorius nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „V“, siekdama Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis išsinuomotame sklype vystyti žuvininkystės projektą, su atsakovu P. N. 2013 m. gegužės 2 d. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį su galimybe nuomininkui ją išsipirkti už fiksuotą kainą, pagal šią sutartį atsakovas P. N. šiai bendrovei 99 (devyniasdešimt devyneriems) metams išnuomojo 0,8045 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 3 d. šios sutarties šalys pasirašė 2 priedą, pagal jį, be nurodyto žemės sklypo, nuomininkui už tą pačią kainą buvo išnuomoti ir visi tame sklype buvę statiniai – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo nuomos sutarties papildymu nuomininkui, t. y. UAB „V“, buvo suteikta teisė nugriauti, renovuoti bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, tokius kaip statybos, rekonstrukcijos ar kitų leidimų išėmimas savo vardu, prašymų atsakingoms institucijoms pateikimas. Nuomininkui taip pat buvo suteikta teisė pernuomoti šiuos pastatus trečiajai šaliai savo nuožiūra ir už norimą kainą.

4.       Ieškovė nurodo, kad 2013 m. gegužės 2 d. sudarytos Nuomos sutarties su vėlesniais priedais pagrindu nuomininkė UAB „V“ nusprendė rekonstruoti nuomos teise valdomus pastatus: veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  į tris žuvų auginimo fermas (duomenys neskelbtini). UAB „V“ užsakymu buvo paruoštas projektas (projektuotojas – T. B. projektavimo IĮ). Paruošus projektą buvo kreiptasi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė UAB „V“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į tris žuvų auginimo fermas.

5.       Ieškovė konstatuoja, kad vystomam žuvininkystės projektui ES finansavimą gavo ieškovė, o ne jos tuo metu buvusi vienintelė akcininkė UAB „V“. Statybos leidimas, kuris buvo išduotas UAB „V“ vardu, buvo perrašytas, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija to paties projekto pagrindu 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovei išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į tris žuvų auginimo fermas.

6.       Ieškovė pažymi, kad 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovė (subnuomininkė), UAB „V“ (nuomininkė) ir atsakovas P. N. (nuomotojas) sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2013 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties su galimybe nuomininkui ją nusipirkti už fiksuotą kainą, pakeitimo ir dėl 2013 m. lapkričio 7 d. Žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – Trišalis susitarimas), juo susitariančios šalys sutarė, kad atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukcijos projektą – esamų statinių (veršides, daržinės) nugriovimą ir naujų trijų žuvų auginimo fermų statybą – įgyvendins ieškovė savo lėšomis, nuosavybės teisė į rekonstruotus statinius – žuvų auginimo fermas atiteks ieškovei.

7.       Ieškovė nurodo, kad ji 2013 m. gegužės 24 d. sudarė su rangovu Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu rangovas atliko rekonstravimo darbus ir pastatė žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent ieškovė, kaip žuvų auginimo fermos rekonstravimo darbų užsakovė, pasirašinėjo su rangovu atliktų darbų aktus, rangovui sumokėjo už jo atliktus darbus, taip pat ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos suteiktomis paramos lėšomis  – 1 454 003 Lt (421 108,37 Eur).

8.       Ieškovė pamini, kad 2015 m. balandžio 29 d. Baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė priėmė pirmos žuvų auginimo fermos statybos darbus. 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėti antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbai, kurie buvo užbaigti 2016 m. balandžio mėnesį, už antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbus taip pat sumokėjo ieškovė. 2015 m. gegužės 18 d. buvo atlikti pirmosios žuvų auginimo fermos kadastriniai matavimai, o 2015 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovės vardu išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų.

9.       Ieškovė nurodo, kad ji 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į  trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu pastatą – žuvų auginimo fermą ir daiktines teises į jį. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) šio prašymo netenkino tuo pagrindu, jog prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nuomone, ieškovės kartu su prašymu pateikta 2015 m. birželio 16 d. Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nebeaktuali, nes šiuo klausimu yra išduota nauja pažyma. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nuomone, žuvų auginimo ferma nuosavybės teise priklauso atsakovui A. C..

10.       Ieškovė aiškina, kad, vykdydama išieškojimą iš atsakovo P. N., atsakovė antstolė B. T. 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) pardavė, o atsakovas A. C. (bankroto administratorės duomenimis, būdamas santuokoje su atsakove G. C.) nuosavybės teise įgijo 0,8045 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  kartu su pastatu – veršide (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir pastatu – daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu jau neegzistavo, nes jau buvo nugriauti ir jų vietoje buvo statoma žuvų auginimo ferma.

11.       Ieškovės nuomone, atsakovai A. bei G. C. Aktu negalėjo įgyti nuosavybės teisės į pastatus veršidę bei daržinę, kadangi šie pastatai Akto sudarymo metu neegzistavo, jie buvo jau nugriauti ir jų vietoje buvo pastatyta žuvų auginimo ferma, kuri Aktu nebuvo parduota. Ieškovės nuomone, Akto dalis dėl veršidės bei daržinės yra niekinė ir negaliojanti, nes sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Be to, Aktas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normoms, reglamentuojančioms nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarties sudarymą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6. 393 straipsnio 4 dalis, 6. 396 straipsnis, CPK 690 straipsnis).

12.       Ieškovė teigia, kad Akto dalis dėl veršidės bei daržinės realiai nebuvo įvykdyta, šie statiniai atsakovams A. ir G. C. nebuvo perduoti, nes Akto sudarymo metu šių pirkimo–pardavimo objektų jau nebuvo, jie buvo nugriauti, statant žuvų auginimo fermą. Atsakovės antstolės B. T. į bylą pateiktu 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2.4 p. „Ekspertizės objekto detalus aprašymas“ konstatuota, kad pastatai veršidė bei daržinė rekonstruoti į neįregistruotą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iš nuotraukų, pridėtų prie šio Ekspertizės akto, matyti, kad nekilnojamojo turto – veršides ir daržinės jau nėra. Visoms Aktą sudariusioms šalims: atsakovams P. N., A., G. C., antstolei B. T. buvo žinoma apie tai, kad statiniai veršidė ir daržinė Akto sudarymo dieną jau buvo nugriauti, kad šių Akte nurodytų pirkimo– pardavimo objektų jau nėra, o jų vietoje buvo pastatytas naujas nuosavybės teisės objektas, turintis savo unikalų numerį, – žuvų auginimo ferma, nuosavybės teisę į kurią įgijo fermą pastačiusi ieškovė.

13.       Ieškovės nuomone, CPK įtvirtintos pareigos įpareigoja išieškojimą vykdantį antstolį dar iki skolininkui priklausiančio nekilnojamojo turto realizavimo pradžios įsitikinti, ar šis turtas realiai egzistuoja, ir parduoti tik skolininkui, šiuo atveju atsakovui P. N., priklausantį turtą. Iš 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei B. T. buvo žinoma, jog pastatų veršidės bei daržinės nėra, ji žinojo, kad šie statiniai nugriauti, taip pat žinojo, kad atsakovas P. N. neteko nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą, tačiau vis tiek šį nekilnojamąjį turtą realizavo.

14.       Ieškovė nurodo, kad ji yra suinteresuotas asmuo ir vadovaujantis CPK 602 straipsnio  1 dalies  7 punktu jai suteikta teisė reikšti reikalavimus dėl Akto pripažinimo niekiniu ir CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovų A. C. ir G. C. procesinių dokumentų esmė

15.        Atsakovai A. C. ir G. C. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovės nurodomi sandoriai, t. y.  2013 m. gegužės 2 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. lapkričio 7 d., 2013 m. lapkričio 11 d. sutartys, jų priedai ir pakeitimai, iš kurių ieškovė kildina savo tariamą teisę į ginčo statinių nuosavybę, negalioja ir dar seniai iki šios bylos iškėlimo buvo nutraukti. 2013 m. gegužės 2 d. žemės sklypo nuomos sutartis ir 2013 m. lapkričio 7 d. žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutartis nutrauktos nuo 2016 m. gruodžio 6 d., šie faktai įregistruoti viešajame registre. Šių sutarčių nutraukimo faktas nenuginčytas, todėl ir visi šių sutarčių priedai ir susitarimai dėl jų pakeitimo (įskaitant 2013 m. gegužės 6 d. priedą) ir 2013 m. lapkričio 11 d. susitarimai laikytini negaliojančiais. Ieškovė byloje negali remtis sandoriais ir kildinti savo nuosavybės teisės iš sandorių, kurie yra nutraukti, negaliojantys ir teisiškai neegzistuoja.

16.       Atsakovai A. C. ir G. C. teigia, kad jog 2013 m. lapkričio 11 d.  susitarimas, iš kurio ieškovė iš esmės ir kildina savo teisę į žuvų auginimo fermos nuosavybę, niekada nebuvo registruotas viešajame registre. Atsakovui A. C. 2015 m. lapkričio 11 d. iš antstolės B. T. įsigijus pastatus veršidę ir daržinę, negalėjo pereiti ir neperėjo jokios nuomotojo teisės ir pareigos, susijusios su 2013 m. lapkričio 11 d.  susitarimu.

17.       Atsakovai A. C. ir G. C. pažymi, kad ieškovė  pripažino, jog žuvų auginimo fermos rekonstrukcija nebuvo atlikta 2015 m., o buvo atlikta 2016 m. Viena vertus, tai rodo, kad ieškovės bankroto administratoriui nėra gerai žinomos žuvų auginimo fermos rekonstrukcijos aplinkybės ir, manytina, dėl to ieškovė reiškia nepagrįstus ir tikrovės neatitinkančiais faktais paremtus reikalavimus atsakovams. Kita vertus, tai reiškia, kad rekonstrukcija buvo atlikta ir statinys iš esmės perdarytas jau po to, kai jį įsigijo atsakovai A. C. ir G. C., todėl ir rekonstruoto statinio nuosavybės teisė atsirado šiems atsakovams, o ne ieškovei.

18.       Atsakovai A. C. ir G. C. iš 2016 m. balandžio 7 d. areštuoto turto aprašo daro išvadą, kad 2016 m. balandžio 7 dieną buvo areštuotos tik ieškovės  piniginės lėšos, o tai netiesiogiai patvirtina, jog ieškovė tuo metu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, t. y. šioje byloje ieškovės ieškiniu prašomas jai priteisti nekilnojamasis turtas niekada nuosavybės teise nepriklausė ieškovei.

19.       Atsakovai A. C. ir G. C. atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė   negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į dar neegzistuojantį statinį 2016 metais, nes nuo 2015 m. lapkričio 11 d. rekonstruojami statiniai nuosavybės teise priklausė atsakovams A. C. ir G. C., kurie pabaigė rekonstrukciją, atitinkamai ir įgijo nuosavybės teisę į 93 proc. baigtumo žuvų auginimo fermą.

20.       Atsakovai A. C. ir G. C. nurodo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė teigia, kad pastatai daržinė ir veršidė 2015 m. lapkričio 11 dieną neegzistavo, nes buvo nugriauti, o jų vietoje buvo pastatyta žuvų auginimo ferma, kuri 2015 m. lapkričio 11 d. aktu nebuvo parduota. Atsakovai  nurodytu  aktu įsigijo rekonstruojamus statinius – pastatus daržinę ir veršidę, kurių rekonstrukcija dar nebuvo atlikta, todėl teigti, kad tokie pastatai neegzistavo ar jų įsigijimas kokiu nors būdu buvo neteisėtas, nėra jokio pagrindo.

21.       Atsakovai A. C. ir G. C. akcentuoja, kad 2015 m. lapkričio 11 d. akto pagrindu jiems buvo realiai perduoti rekonstruojami statiniai, tuo metu įregistruoti kaip pastatai daržinė ir veršidė, nes šių statinių rekonstrukcija į žuvų auginimo fermą nebuvo iki galo atlikta. Statinių perdavimo faktą atsakovams patvirtina ir tai, kad atsakovai toliau tęsė rekonstrukciją pastate ir iki šiol valdo žuvų auginimų fermą.

22.       Atsakovai A. C. ir G. C. teigia, kad teismo ekspertas G. T. parengė ir pateikė antstolei 2015 m. liepos 29 d. ekspertizės aktą, kuriuo buvo nustatyta 72 400 Eur statinių rinkos vertė, o ekspertizės objekto detalus aprašymas patvirtina, kad ekspertizės aktas parengtas ir ekspertizės objekto vidutinė rinkos vertė nustatyta atsižvelgiant į aplinkybę, jog ekspertizės objektas buvo rekonstruojamas. 

23.       Atsakovai A. C. ir G. C. akcentuoja, kad pagal 2015 m. lapkričio 11 d. aktą statiniai šiems atsakovams buvo perduoti, atsakovai už juos atsiskaitė sumokėdami kainą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėto akto sudarymas neatitiko CK 6.396 straipsnio  reikalavimų. Antstolė atliko visus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus: teisingai nustatė, kam priklauso parduodamas turtas (skolininkui P. N.), 2015 m. liepos 28 d. paskyrė ginčo statinių rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pagal teisės aktų reikalavimus nustatė turto rinkos vertę ir kita.

24.       Atsakovai A. C. ir G. C. nurodo, kad atsakovo A. C. nuosavybės teisė į žuvų auginimo fermas nėra įregistruota viešajame registre tik dėl vienintelės priežasties, jog iki rekonstrukcijos pabaigos toje vietoje egzistavęs nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipoteka kitam kreditoriui kaip A. C. skolinių įsipareigojimų užtikrinimas, šiuo metu skoliniai įsipareigojimai nėra iki galo įvykdyti, todėl kreditorius atsisako suteikti leidimą A. C. įregistruoti nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių pakeitimus viešajame registre. Visiškai įvykdžius minėtus skolinius įsipareigojimus atsakovams neliks jokių kliūčių įregistruoti teisėtai įgytas nuosavybės teises į rekonstruotus statinius.

          Atsakovės antstolės B. T. procesinių dokumentų esmė

25.       Atsakovė antstolė B. T. procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo atmesti. Teigia, kad vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko P. N. išieškojimas nukreiptas į skolininkui P. N. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0,8045 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą – veršidę, kurios bendras plotas 2256,34 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, kurios bendras plotas 44,80 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (mėšlidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Antstolei kilus abejonių dėl turto rinkos vertės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsniu,  2015 m. liepos 28 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl eksperto skyrimo turto rinkos vertei nustatyti, paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Teismo ekspertas antstolės pavedimu parengė 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą įvertino bendra 72 400,00 Eur suma. Antstolės kontoroje gautas skolininko ir turto savininko P. N. 2015 m. rugsėjo 9 d. prašymas, juo P. N., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsniu, pasiūlė pirkėją – A. C.. Skolininko pasiūlytas pirkėjas A. C. į antstolės depozitinę sąskaitą 2015 m. spalio 21 d. už perkamą turtą sumokėjo 72 405,00 Eur. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktu, 2015 m. lapkričio 11 d. antstolė priėmė ginčijamą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

26.       Atsakovė antstolė B. T. konstatuoja, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastato – žuvų auginimo fermos statybos metai nurodyti 1975, taip pat nurodyta, kad rekonstravimo pradžios metai – 2013, o rekonstrukcijos pabaigos metai – 2016. Vadinasi, viešajame registre esantys duomenys patvirtina, kad pastatas – žuvų auginimo ferma nėra naujai pastatytas nekilnojamojo turto objektas, kadangi šis pastatas gautas rekonstruojant kitus žemės sklype esančius pastatus: veršidę ir daržinę. Šių statinių statybos metai taip pat 1975. Pažymėtina, kad ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas išduotas 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. dar nepasibaigus statinių, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Viešajame registre nėra įregistruota ieškovės nurodyta aplinkybė, kad vykdymo procese realizuoti statiniai – veršidė ir daržinė yra nugriauti, vadinasi, viešajame registre esantys duomenys paneigia ieškovės teiginius apie statinių nugriovimo faktą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. reglamentuojama, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

27.       Atsakovė antstolė B. T. pažymi, kad nesuformuotas ir viešajame registre neįregistruotas nekilnojamojo turto objektas negali būti turto perleidimo sandorio dalyku. Kadangi pastatų: veršidės ir daržinės, rekonstrukcija į žuvų auginimo fermą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo metu nebuvo baigta, antstolė teisėtai ir pagrįstai ginčijamame turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodė, jog yra parduoti pastatai: veršidė ir daržinė, o ne žuvų auginimo ferma.

Trečiojo asmens,  nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės Registrų centro procesinių dokumentų esmė

28.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras procesiniuose dokumentuose nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodo, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. lapkričio 13 d. A. C. nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo parduotas buvusio turto savininko P. N. turtas.

29.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras teigia, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 2 d. sutarties (be numerio), sudarytos tarp nuomotojo P. N. ir nuomininko – UAB „V“, ir 2013 m. gegužės 7 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Tos pačios 2013 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomotojo P. N. ir nuomininko – UAB „V“, ir 2013 m. gegužės 6 d. susitarimo (2013 m. gegužės 6 d. 2 priedas prie Žemės sklypo nuomos sutarties su galimybe nuomininkui ją nusipirkti už fiksuotą kainą) pagrindu nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą statinių – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių – mėšlidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Be to, 2013 m. lapkričio 7 d. Subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  sudarytos tarp UAB „V“ ir subnuomininko – UAB „N“, pagrindu nuo 2013 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir mėšlidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį.

30.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodo, kas A. C. 2016 m. gruodžio 6 d.  kreipėsi į Klaipėdos filialą prašydamas iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti žymas apie juridinius faktus – sudarytas nekilnojamųjų daiktų nuomos ir subnuomos sutartis. Klaipėdos filialas 2016 m. gruodžio 19 d. prašymą tenkinti atsisakė. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – CRGNK) 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) ir priėmė naują sprendimą – iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti žymas apie juridinius faktus: sudarytas nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ir subnuomos sutartis. Be to, Registrų centro Klaipėdos filialas gavo ieškovės 2017 m. sausio 31 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti juridinį faktą pagal pateiktą 2016 m. gruodžio 5 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „V“ ir ieškovės, dėl žemės sklypo ir jame esančių pastatų Subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Šį prašymą tenkinus, žemės sklypui, statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. gruodžio 5 d. susitarimą 2017 m. vasario 6 d. išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą subnuomos sutartį.

31.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras akcentuoja, kad pastatas – žuvų auginimo ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Registrų centro Klaipėdos filialas gavo ir išnagrinėjo A. C. 2017 m. gegužės 2 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)  įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą statyti žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą sujungus pastatus – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 28 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą statytojui A. C.. Klaipėdos filialo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas netenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrų įstatymo (toliau – NTRĮ) 29 straipsnio 7 punktu, nes registre pastatams veršidei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas juridinis faktas – hipoteka, kurio juridinis pagrindas 2016-02-11 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

32.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pažymi, kad ieškovė dėl pastato – žuvų auginimo fermos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 16 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 13 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2015 m. balandžio 29 d. baigiamojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto kopiją kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos filialą, pateikdama 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pateiktą ieškovės prašymą ir dokumentus, 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 14 straipsnio 1 punktu, NTRĮ 29 straipsnio 2 punktu. CRGNK, išnagrinėjusi ieškovės skundą dėl Klaipėdos filialo priimto sprendimo, 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį išdėstė taip: „Bankrutavusios UAB „N“ atstovo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esantį (duomenys neskelbtini), BUAB „N“ vardu atsisakyti tenkinti, kadangi pateikti dokumentai negali būti registravimo pagrindu, nes iš jų negalima padaryti vienareikšmės išvados apie teisių įgijėją, o dėl to įstatymai nenumato galimybės atlikti prašomus veiksmus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis, 29 straipsnio 2 ir 7 punktai).“ CRGNK sprendimas yra galiojantis. Duomenų, kad šis sprendimas apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 2 d. UAB „V“ ir atsakovas P. N. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį su galimybe nuomininkui ją išsipirkti už fiksuotą kainą, pagal šią sutartį atsakovas P. N. (nuomotojas) UAB „V“ (nuomininkė) 99 metams išnuomojo 0,8045 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 6 d. UAB „V“ ir atsakovas P. N. pasirašė 2 priedą, pagal jį, be nurodyto žemės sklypo, nuomininkui už tą pačią kainą buvo išnuomoti ir visi tame sklype buvę statiniai – veršidė (unikalus (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 6 d. 2 priedu nuomininkei, t. y. UAB „V.“, buvo suteikta teisė nugriauti, renovuoti bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, tokius kaip statybos, rekonstrukcijos ar kitų leidimų išėmimas savo vardu, prašymų atsakingoms institucijoms pateikimas. Nuomininkei taip pat buvo suteikta teisė pernuomoti šiuos pastatus trečiajai šaliai savo nuožiūra ir už norimą kainą.

34.       2013 m. lapkričio 13 d. ieškovė (subnuomininkė), UAB „V“ (nuomininkė) ir atsakovas P. N. (nuomotojas) sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2013 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties su galimybe nuomininkei ją nusipirkti už fiksuotą kainą, pakeitimo ir dėl 2013 m. lapkričio 7 d. Žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, juo susitariančios šalys sutarė, atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukcijos projektą – esamų statinių (veršides, daržinės) nugriovimą ir naujų trijų žuvų auginimo fermų statybą – įgyvendins ieškovė savo lėšomis, nuosavybės teisė į rekonstruotus statinius – žuvų auginimo fermas atiteks ieškovei.

35.       Nekilnojamojo turto registre 2013 m. gegužės 2 d. sutarties (be numerio), sudarytos tarp nuomotojo P. N. ir nuomininko – UAB „V“, pagrindu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. 2013 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp nuomotojo P. N. ir nuomininko – UAB „V“, ir 2013 m. gegužės 6 d. susitarimo (2013 m. gegužės 6 d. 2 priedas prie Žemės sklypo nuomos sutarties su galimybe nuomininkui ją nusipirkti už fiksuotą kainą) pagrindu nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą statinių – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių – mėšlidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  nuomos sutartį. 2013 m. lapkričio 7 d. subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „V“ ir subnuomininko – UAB „N“, pagrindu nuo 2013 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir mėšlidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį.

36.       UAB „V“ užsakymu projektuotoja T. B. projektavimo individuali įmonė (toliau – IĮ) parengė projektą rekonstruoti nuomos teise valdomus pastatus – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į tris žuvų auginimo fermas (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė UAB „V“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  į tris žuvų auginimo fermas. Statybos leidimas, kuris buvo išduotas UAB „V“ vardu, buvo perrašytas ieškovės vardu, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija to paties projekto pagrindu 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovei išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

37.       2013 m. gegužės 24 d. ieškovė sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu rangovas atliko rekonstravimo darbus ir pastatė žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip žuvų auginimo fermos rekonstravimo darbų užsakovė, pasirašinėjo su rangovu atliktų darbų aktus, rangovui sumokėjo už jo atliktus darbus, taip pat ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos suteiktomis paramos lėšomis. 2015 m. balandžio 29 d. Baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė priėmė pirmos žuvų auginimo fermos statybos darbus,  antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbai užbaigti 2016 m. balandžio mėnesį. 2015 m. gegužės 18 d. ieškovė atliko pirmosios žuvų auginimo fermos kadastrinius matavimus,  o 2015 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovės vardu išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų.

38.       2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu pastatą – žuvų auginimo fermą ir daiktines teises į jį. 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ieškovės prašymo netenkino tuo pagrindu, jog prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nuomone, ieškovės kartu su prašymu pateikta 2015 m. birželio 16 d. Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nebeaktuali, nes šiuo klausimu yra išduota nauja pažyma. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo nuomone, žuvų auginimo ferma nuosavybės teise priklauso atsakovui A. C..

39.       Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad atsakovė antstolė B. T. vykdo 11874,43 Eur skolos išieškojimą iš atsakovo P. N. ieškovės naudai. 2015 m. liepos 28 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl eksperto skyrimo turto rinkos vertei nustatyti, paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. 2015 m. liepos 29 d. teismo ekspertas parengė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), juo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino bendra 72 400,00 Eur suma. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės objektas yra rekonstruojamas.

40.       2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė antstolė B. T., vykdydama išieškojimą iš atsakovo P. N. ieškovės naudai, pardavė atsakovui  A. C. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 72 400,00 Eur sumą.

41.       2015 m. lapkričio 13 d. atsakovui A. C. viešajame registre nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) .

      Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu  

42.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės antstolės B. T. surašytą 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tariamąjį sandorį (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

43.       Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu, tačiau atsisakyta turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų tvirtinimo teisėjo rezoliucija, t. y. teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

44.       Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir joje suformuotus CPK straipsnio 1 dalies išaiškinimus dėl kitų asmenų galimybių skųsti minėtus antstolio aktus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015, nurodė, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Daikto pardavimas viešose varžytynėse yra sandoris, kuriam taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo sutartį, kai varžytynėse parduodamas nekilnojamasis daiktas, pirkimo–pardavimo sąlygos turi atitikti imperatyviuosius CK normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2010; 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012). Jeigu pardavimo iš varžytynių akte nėra CK nustatytų duomenų, gali nukentėti tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Be to, kai varžytynių akte nėra įstatymo reikalaujamų duomenų, nebus įmanoma įregistruoti daiktų bei daiktinių teisių viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2004).

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė buvo vykdomosios bylos dalyvė, tačiau ieškovės bankroto administratorė nebuvo 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvė. Teismo nuomone, ieškovės nemokumo administratorė neturėjo galimybės skųsti antstolės veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindama ieškovės kreditorių galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, specialiojoje teisės normoje CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, todėl įgijo teisę ginčytis ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų galimų pažeidimų.

      Dėl tariamojo sandorio įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

46.       CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

47. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 1.86 straipsnį yra suformuota ir nuosekliai plėtojama. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti šalims tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

48. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas).

49. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 44 punktas).

51.   Minėta, kad ieškovė teigia, jog  2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl veršides bei daržinės yra niekinė ir negaliojanti, nes sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Vadinasi, pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovei, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovams A. C. ir G. C..

52.    Atsakovai A. C. ir G. C. įrodė atliktus teisinius veiksmus, kuriuos šie asmenys siekė sukurti, t. y. įsigyti, nekilnojamąjį turtą, jį vystyti. Atsakovas A. C. išreiškė norą būti nekilnojamojo turto pardavimo skolininko (P. N.) pasiūlytu pirkėju, sutiko su Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta nekilnojamąjį turto verte (72 400 Eur), šią sumą sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą, nekilnojamąjį turtą įregistravo viešajame registre, įsigijęs turtą informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą, jog laikysis visų ankstesnio savininko įsipareigojimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 28 d. išdavė Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui A. C.. Apibendrintai pasakytina, kad 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo realiai vykdomas.

53.    Ieškovė nenuginčijo atsakovų pateiktų įrodymų, kitaip tariant, neįrodė 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) tariamumo.

         Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu

54.          CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, o jeigu prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, – pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 str., bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti.

55.          Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 str. 1 d. taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

56.          Imperatyvia įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviajai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyviojoje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). 

57.       Šioje byloje ieškovė nurodo, kad 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka CPK 690 straipsnio, CK 6.393 straipsnio 4 dalies, 6.396 straipsnio reikalavimų.

58.       Ieškovės nuomone, CPK 690 straipsnyje įtvirtintos pareigos įpareigoja išieškojimą vykdantį antstolį dar iki skolininkui priklausiančio nekilnojamojo turto realizavimo pradžios įsitikinti, ar šis turtas realiai egzistuoja, ir parduoti tik skolininkui (atsakovui P. N.) priklausantį turtą. Ieškovė aiškina, kad iš 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei B. T. buvo žinoma, jog pastatų veršides bei daržinės nėra, žinojo, kad šie statiniai nugriauti, tai yra žinojo, kad atsakovas P. N. neteko nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą, tačiau vis tiek šį nekilnojamąjį turtą realizavo. Antstolė B. T. pastatus veršidę bei daržinę pardavė neįsitikinusi jų egzistavimu, pardavė nesantį nekilnojamąjį turtą, tai yra pažeidė imperatyvias civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto priverstinio realizavimo tvarką.

59.       Ieškovė nurodo, kad CK 6.396 straipsnio ir 6.393 straipsnio 4 dalies nuostatos yra imperatyvios, nes nustato privalomus duomenis, individualizuojančius pirkimo–pardavimo objektą, ir nustato privalomus veiksmus – nekilnojamojo daikto perdavimą, tik kuriuos atlikus, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą. Nesant veršidės ir daržinės, jų perduoti neįmanoma, iš to išeina, kad atsakovams A. C. ir G. C. nuosavybės teisė į jiems neperduotus nekilnojamuosius daiktus neatsirado, o Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dalis dėl veršidės ir daržinės prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja.

60.       CPK 690 straipsnyje pasakyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.

61.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tiek 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dieną parduodamas turtas, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui P. N..

62.       2015 m. lapkričio 12 d. minėtam turtui išregistruotas areštas. 2015 m. lapkričio 13 d. 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas viešajame registre. 2016 m. vasario 11 d. minėtam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka. Nustatyta ir tai, kad visiems vykdomosios bylos dalyviams iš 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, kad ekspertizės objektas (vėliau pardavimo objektas) buvo rekonstruotas į pastatą – žuvų auginimo fermą.

63.          Įvertinęs bylos įrodymus, teismas negali daryti išvados, kad 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka CPK 690 straipsnio reikalavimų.

64.          CK 6.393 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

65.          Ieškovės nuomone, nesant veršidės ir daržinės, jų perduoti neįmanoma, todėl atsakovams A. C. ir G. C. nuosavybės teisė į jiems neperduotus nekilnojamuosius daiktus neatsirado.

66.          Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija, nes, kaip įrodyta, 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas perduotas atsakovui A. C., o turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 724 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja  CK 6.393 straipsnio 4 dalies reikalavimams.

67.       CK 6.396 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte.

68.          Išanalizavus 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, matyti, kad jame nurodyti visi duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, kuriuos pardavėjas perdavė pirkėjui. Darytina išvada, kad 2015 m. lapkričio 11d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja CK 6.396 straipsnio reikalavimams.

69.       Svarbu pažymėti tai, kad viešajame registre įregistruoti atsakovui P. N. nuosavybės teise prikaustantys 2015 m. lapkričio 11d. parduodami nekilnojamieji daiktai, t. y. pastatas – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruojami, tačiau šie pastatai nebuvo griaunami ir statomi nauji. Šias aplinkybes patvirtina T. B. projektavimo individualios įmonės parengtas projektas rekonstruoti nuomos teise valdomus pastatus – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į tris žuvų auginimo fermas (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo faktą patvirtina 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotas UAB „V“ Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į tris žuvų auginimo fermas, taip pat  2013 m. lapkričio 13 d. Statybos leidimas, kuris buvo išduotas UAB „V“ vardu ir perrašytas ieškovės vardu, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija to paties projekto pagrindu 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovei išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovo P. N. parduodamas nekilnojamasis turtas buvo rekonstruojamas (ne naujas statinys statomas), įrodo ir 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2.4 p. „Ekspertizės objekto detalus aprašymas“ konstatuota, kad pastatai veršidė bei daržinė rekonstruoti į neįregistruotą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

70.       Aplinkybę, kad buvo rekonstruojami, tačiau nebuvo griaunai seni pastatai ir statomi nauji, grindžia ir T. B. projektavimo individualios įmonės parengtas projektas rekonstruoti nuomos teise valdomus pastatus. Šio projekto 2 skyriuje „Sklypo planas“ skirsnyje „Sklypo paruošimo darbai“ nurodyta, kad „esamų inžinerinių tinklų ir statinių iškėlimas ar griovimas nenumatomas“.

Dėl CK 4.47 straipsnio 4 punkto aiškinimo, statytojo sampratos ir jo teisių įgyvendinimo

71.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinta, kad, siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 (toliau – Statybos įstatymas) straipsnio 41 dalis nustato, kad statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Tačiau ši norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su Statybos įstatymo 3 straipsnio normomis. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi, naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat ir turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.

72.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018 yra remiamasi pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 pateiktais išaiškinimais, taip pat konstatuota, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą.

73.       Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

74.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindė CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, nes ieškovė investavo lėšas į rekonstruojamą žuvų auginimo fermą, tinkamai atliko statytojo pareigas.

75.       Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad UAB „V“ ir atsakovas P. N. 2013 m. gegužės 2 d. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį su galimybe nuomininkui ją išsipirkti už fiksuotą kainą. 2013 m. gegužės 3 d. šios sutarties šalys pasirašė 2 priedą, pagal kurį nuomininkui už tą pačią kainą buvo išnuomoti ir visi tame sklype buvę statiniai – veršidė, daržinė, kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (mėšlidė). UAB „V“ nusprendė rekonstruoti nuomos teise valdomus pastatus – veršidę ir daržinę į tris žuvų auginimo fermas. 2013 m. UAB „V“ užsakymu buvo paruoštas pastatų rekonstrukcijos projektas, 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija UAB „V“ išdavė statybos leidimą rekonstrukcijai, o 2013 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija perrašė UAB „V“ išduotą statybos leidimą ieškovės vardu.

76.       Byloje nėra ginčo, kad rekonstrukcijos darbus atliko ir už juos sumokėjo ieškovė. Ieškovė byloje pateikė 2015 m. balandžio 29 d. baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, iš kurio matyti, kad ieškovė priėmė pirmos žuvų auginimo fermos statybos darbus, už rangovo atliktus darbus ieškovė sumokėjo visą statybos rangos sutartyje nurodytą kainą. Rangovas 2015 m. rugsėjo 21 d. pradėjo antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbus, jie buvo užbaigti 2016 m. balandžio mėnesį, o už antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbus taip pat sumokėjo ieškovė. 

77.       Atsakovai A. C. ir G. C. pateikė į bylą 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktą, kuriuo ieškovė patvirtina, kad: 1) ieškovė iš A. C. gavo vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių eurų, kaip kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas, atliekant rekonstrukcijos darbus išsinuomotuose statiniuose, priklausančiuose A. C.; 2) šio akto pasirašymo dieną A. C. yra visiškai atsiskaitęs su ieškove; 3) ieškovė ir visi subnuomininkai išsikėlė iš nuomojamų statinių ir pasiėmė visą jiems priklausantį turtą; 4) šalys neturi viena kitai pretenzijų ir kitų tarpusavio įsipareigojimų, susijusių su statiniais, juose esančia įranga ar žemės sklypu. 

78.       Iš 76 ir 77 punktuose pateiktų įrodymų teismas daro išvadą, kad iki 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovė buvo statinių – veršidės ir daržinės rekonstrukcijos investuotoja, tačiau 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovė investuotojo teises ir pareigas perleido atsakovams. Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad ieškovė yra rekonstruojamų statinių investuotoja (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktas).

79.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. sausio 31 d. pateikė viešajam registrui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti juridinį faktą pagal pateiktą 2016 m. gruodžio 5 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „V“ ir ieškovės, dėl Žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Šį prašymą tenkinus, žemės sklypui, statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. gruodžio 5 d. susitarimą 2017 m. vasario 6 d. išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą subnuomos sutartį. Iš šio įrodymo teismas daro išvadą, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies prasme ieškovė nuo 2017 m. vasario 6 d. nebeteko statytojo statuso, nes neteko daiktinių teisių į žemės sklypą. Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad ieškovė yra rekonstruojamų statinių investuotoja (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktas).  

80.       Apibendrindamas ieškovės pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog įgijo nuosavybės teisę į naujai pagamintą daiktą, nes daiktas nebuvo gaminamas naujai, o tik rekonstruojamas.

81.       Akcentuotina ir tai, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktas). Nagrinėjamu atveju pastatai – veršidė ir daržinė – buvo rekonstruojami į tris žuvų auginimo fermas.

82.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CRGNK, išnagrinėjusi ieškovės skundą dėl Klaipėdos filialo priimto sprendimo, 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį išdėstė taip: „Bankrutavusios UAB „N“ atstovo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), BUAB „N“ vardu atsisakyti tenkinti, kadangi pateikti dokumentai negali būti registravimo pagrindu, nes iš jų negalima padaryti vienareikšmės išvados apie teisių įgijėją, o dėl to įstatymai nenumato galimybės atlikti prašomus veiksmus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis, 29 straipsnio 2 ir 7 punktai).“ CRGNK sprendimas yra galiojantis, nes ieškovė jo neskundė. Vadinasi, ieškovė suvokia, kad ji nėra nekilnojamojo daikto – žuvų auginimo fermos įgijėja.

83.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių atstovų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179, 270 straipsniai).

Dėl sprendimo įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms

Atsakovės antstolės B. T. atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą įtraukti į procesą trečiąjį asmenį – atsakovų A. C. ir G. C. hipotekos kreditorių. 

Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimus, teismo nuomone, nėra prasmės ilginti proceso, atidėti bylos nagrinėjimo dėl atsakovų A. C. ir G. C. hipotekos kreditoriaus įtraukimo į procesą.  

   Dėl bylinėjimosi išlaidų

84.          Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).

85.          Ieškinys atmestas, todėl ieškovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

86.          Atsakovai A. C. ir G. C. pateikė prašymus priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad jie patyrė 11 615,99 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, ir 1542,75 Eur apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai A. C. ir G. C. pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

87.          Proceso įstatyme nurodyta, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog atsakovai A. C. ir G. C. pateikė rašytinius  įrodymus, išsamiai detalizuojančius jiems suteiktas teisines paslaugas.

88.          Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamu atveju, atsakovams A. C. ir G. C. priteistinos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas). 

89.           Teismas, atsižvelgęs į visus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, atsakovų A. C. ir G. C. atstovo teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką ir kt.), daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas. Teismas, spręsdamas atsakovų A. C. ir G. C. bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, analizuoja byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį. Ieškovė ieškinį pateikė 2019 m. vasario 5 d., atsakovai A. C. ir G. C. rašė atsiliepimą į ieškinį, rinko įrodymus, teikė kitus procesinius dokumentus. Po metų laiko, t.y. 2020 m. sausio 22 d. ieškovė tikslino ieškinį, atsakovai A. C. ir G. C. vėl rašė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, rinko įrodymus, teikė kitus procesinius dokumentus.

90.          Svaru ir tai, kad ieškovė neginčijo pirmą kartą bylą nagrinėjusio teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų. O  atsakovai A. C. ir G. C. nagrinėjant bylą iš naujo pirmoje instancijoje, nebeteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, nors byloje dalyvavo advokatas.

91.          Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, atsakovams A. C. ir G. C. iš ieškovės priteistina  13158,74 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutavusios  uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „N“ ieškinį atmesti.

   Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „N“ atsakovams A. C. ir G. C. 13158,74 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš ieškovės bankrutavusios  uždarosios akcinės bendrovės „N“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                 Danutė Žvinklytė