Administracinė byla Nr. I-454-561/2018

       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03158-2017-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.10.; 55.1.

 (S)

dalyvaujant pareiškėjui D. Š.,

atsakovės atstovui Vytautui Nemeikai,

trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys S. K., Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas D. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos prezidentūros“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybė pareiškėjui 2017 m. liepos 28 d. išdavė leidimą – įsakymą Nr. 30-1854 (toliau – ir Pirminis įsakymas) dėl neterminuotos protesto ir bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros vykdymo. Minėtame įsakyme nebuvo nustatytas joks jo terminas, o atsakovė per 30 dienų akcijos organizatoriams neturėjo jokių pretenzijų. Tačiau savavališkai, nieko nepranešusi, 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė Įsakymą, kuris trukdė akcijai. Įsakymo neįteikė, nepranešė, tačiau jau vakare nuo 22 val. buvo trukdoma rimtis akcijos dalyviams ir varginami nebūtomis pretenzijomis.

Pabrėžė, kad Įsakyme buvo nurodyta, jog negalima statyti palapinių, plakatų, savavališkai buvo nustatytas akcijos laikas, t. y. rugsėjo 14–21 dienomis nuo 8 valandos iki 22 valandos, nors pareiškėjas dėl kitos akcijos į atsakovę nebuvo pasikreipęs. Pabrėžė, kad akcijos terminas nebuvo nustatytas ir buvo neterminuotas – iki bus įvykdyti reikalavimai.

Pareiškėjo teigimu, Pirminis įsakymas teisės aktų registre nurodytas kaip galiojantis, todėl vienu metu galiojo ir Pirminis įsakymas ir Įsakymas. O Įsakyme nustatytą Pirminio įsakymo negaliojimą vertino kaip labai šiurkštų tyčinį pažeidimą. Kėlė abejonę dėl Įsakymo teisėtumo, nes jis nebuvo tinkamai pasirašytas, o tik anspauduotas atšviestu spaudu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog priimant Įsakymą nebuvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, t. y. posėdis nebuvo protokoluojamas bei nebuvo daromas garso įrašas.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus diskrecijos teisė savo priimtus teisės aktus sustabdyti, juos pakeisti ar panaikinti. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką.

Pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas pareiškėjo informacinis pranešimas apie tęsiamą ir vykdomą akciją, iki bus išpildyti visi akcijos organizatorių ir dalyvių reikalavimai ir tą pačią dieną, 2017 m. rugsėjo 13 d., buvo organizuojamas susirinkimo suderinimo Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Susirinkimų įstatyme imperatyviai nustatyta, kad prašyme suderinti susirinkimą, be kita ko, turi būti numatyta susirinkimo data, pradžios ir pabaigos laikas, o nesant nustatytų techninių sąlygų tik nustatytu paros metu. Pabrėžė, kad toks įstatymo leidėjo įtvirtintas reguliavimas nėra savitikslis, tačiau priešingai, juo siekiama nustatyti teisės į susirinkimus ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kadangi neterminuotas susirinkimas, ar susirinkimai tamsiu paros metu, nesant nustatytų techninių sąlygų, neproporcingai apribotų visuomenės teisę į saugumą, dorovę, poilsį, sudarytų neproporcingų sunkumų policijos pareigūnams ir kitoms institucijoms, ar įstaigoms turinčioms nuolat budėti, prižiūrėti susirinkimų dalyvius, užtikrinti viešąją tvarką ir t. t. (Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), todėl lyginant su siekiamu užtikrinti gėriu (teise į susirinkimus) neterminuotas susirinkimas laikytinas pernelyg apribojančiu kitas pripažįstamas ir ginamas vertybes, todėl įstatymų leidėjas tokios galimybės nenumato.

Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriame buvo numatyta, kad susirinkimas gali būti vykdomas 2017 m. rugsėjo 14–21 dienomis, 8–22 val. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, o susirinkimo organizatoriai įpareigoti nestatyti palapinių, plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant aikštės grindinio, šaligatvio ar gatvės, nekabinti plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant medžių bei nuo 22 iki 8 val. išmontuoti ir pašalinti palapines, stendus ir kitas su akcija susijusias agitacines priemones, tokiu būdu patikslinant, sukonkretinat organizuojamos akcijos (susirinkimo) vykdymo tvarką, sudarančią sąlygas užtikrinti viešąją tvarką bei atitinkančią Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, Įsakymas elektroniniu paštu lztss.eu@gmail.com pastarajam buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai tik buvo priimtas. Maža to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai asmeniškai 2017 m. rugsėjo 15 d. Įsakymą įteikė pareiškėjui, ant kurio pareiškėjas pasirašė, patvirtindamas, kad Įsakymą gavo, todėl pareiškėjo argumentus, jog Įsakymas buvo priimtas savavališkai, vertino kaip neatitinkančius tikrovės.

Dėl Įsakymo ir Pirminio įsakymo galiojimo nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų paieškos sistemoje, kurioje publikuojami visi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimti įsakymai, Pirminis Įsakymas nurodytas kaip „negaliojantis“ ir pripažintas netekusiu galios 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog tam, kad teisės aktas galiotų, jis turi būti pasirašytas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų rengimo ir derinimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-378, 14 punkte nustatyta, kad Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius Administracijos direktoriaus pasirašytus įsakymus tą pačią dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną registruoja IVS „@vilys“, padaugintus įsakymų nuorašus, išskyrus 21 punkte nurodytą atvejį, patvirtina antspaudu „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius“ ir pateikia rengėjams bei vykdytojams. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėjui būtent ir buvo pateiktas Įsakymo nuorašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Dokumentų valdymo skyriaus spaudu, o ne Įsakymo kopija su parašu. Be to, visi savivaldybės administracijos priimti teisės aktai yra publikuojami Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, kurioje, kylant abejonių, pareiškėjas bet kad gali pasitikrinti apie priimto teisės akto egzistavimo faktą.

Atsakovės teigimu, Įsakymas visiškai atitinka Susirinkimų įstatymo nuostatas, priimtas įgyvendinus Susirinkimų įstatyme nustatytas sąlygas, pagrįstas, motyvuotas, nustatytos teisės ir pareigos yra proporcingos siekiamam tikslui ir viešajai tvarkai palaikyti, yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, nurodyta apskundimo tvarka, sudariusi tinkamas sąlygas pareiškėjui įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimais ir pažymėjo, jog Įsakymu pareiškėjo susirinkimas nebuvo nutrauktas, taip pat nebuvo atsisakyta suderinti susirinkimo datą bei laiką, nebuvo apribota asmens laisvė rinktis į taikius susibūrimus, tačiau priešingai, jį patenkino ir sudarė sąlygas susirinkimą vykdyti nepažeidžiant Susirinkimų įstatymo reikalavimų bei jį vykdyti laikantis nustatytos tvarkos. Atsakovės įsitikinimu, Konstitucijoje įtvirtintas susirinkimų laisvės principas nereiškia, kad susirinkimo organizatoriui susirinkimus gali organizuoti bet kur, bet kuriuo metu, nesilaikyti susirinkimų įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos, todėl Įsakymu įpareigojus laikytis teisės aktų reikalavimų bei suderinus pradžios bei pabaigos laiką, kurį organizatorius bet kuriuo metu turi teisę reikalauti suderinti iš naujo ir susirinkimą pratęsti, jokiu būdu negali būti laikomas susirinkimo laisvės apribojimu.

Atsakovės žiniomis, akcijos organizatoriai susirinkimo metu nuolat patirdavo kurstymų, provokacijų iš trečiųjų asmenų, dėl ko jie netgi yra kreipęsi į policijos pareigūnus su prašymais išspręsti iškilusias problemas, todėl dar kartą pabrėžė, kad priėmus Įsakymą neabejotinai buvo labiau užtikrinami tiek visos visuomenės, tiek ir pačių susirinkimo dalyvių interesai bei saugumas. Numačius pareiškėjui teisę susirinkimą rengti neterminuotai, ypač turint galvoje, kad susirinkimas organizuojamas šalia Prezidentūros, kuri yra „strateginė“ vieta asmenų nuomonei ar įsitikinimams reikšti, jokiems kitiems asmenims nebūtų galima suderinti leidimo rengti susirinkimus šioje vietoje neribotą laiką, tol kol neterminuotai vyks pareiškėjo vykdoma akcija. Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos apriboti kitų asmenų teisę ir laisvę rinktis į susirinkimus toje pačioje, kaip minėta, simbolinę reikšmę turinčioje vietoje bei reikšti savo įsitikinimus.

Pažymėjo, kad atsakovė pareiškėjo vykdomo susirinkimo nenutraukė ar neatsisakė suderinti susirinkimo ir tokiu būdu neužkirto kelio pareiškėjui pasinaudoti Konstitucijos garantuojama susirinkimų laisve. Suderintą susirinkimo vykdymo laiką septynioms kalendorinėms dienoms, kuris, žvelgiant kitų, tokių kaip viešosios tvarkos užtikrinimo, saugumo interesų kontekste, laikė proporcingu ir pernelyg labai neapribojančiu pareiškėjo teisių į susirinkimus, ypač, kai pareiškėjas turi teisę reikalui esant prašymą pratęsti.

Teismo posėdžio metu Savivaldybės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad susirinkimo suderinimo Komisijos posėdis nebuvo protokoluojamas bei nebuvo daromas garso įrašas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundo nagrinėjimas neturi jokios įtakos Departamento teisėms ir pareigoms.

Teismo posėdyje Departamento atstovas nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ji, kaip bado akcijos iniciatorė, apie jokius Savivaldybės neteisėtus procesinius veiksmus nieko nežino. Vykstančios akcijos metu jai nebuvo pateikti jokie įspėjimai ar nuobaudos, kad akcija tęsėsi ir to net nereikia įrodinėti, kad Savivaldybė geranoriškai išdavė leidimą akcijai vykti.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko, tačiau teigė, kad Įsakymas turėtų būti panaikintas.  

Teismas

konstatuoja:

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Savivaldybė 2017 m. liepos 24 d. gavo pareiškėjo prašymą leidimui gauti „Dėl badavimo akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ (1 t., b. l. 36).

2017 m. liepos 28 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr. 30-1854 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ (1 t., b. l. 5), kuriuo buvo suderintas S. K. ir D. Š. nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuojamos neterminuotos bado akcijos, skirtos pasiekti teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų personalinės atsakomybės įteisinimą (kuriame dalyvaus iki 100 žmonių), laikas, vieta ir forma.

2017 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybėje buvo gautas pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. informacinis pranešimas dėl protesto ir bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros (1 t., b. l. 37). Minėtu pranešimu pareiškėjas informavo, jog neišpildytam nei vienam akcijos dalyvių reikalavimui, esant galiojančiam Pirminiam įsakymui, bado akcija bus tęsiama, iki bus išpildyti visi akcijos organizatorių ir dalyvių reikalavimai.

2017 m. rugsėjo 13 d. įvyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis, o 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Įsakymas (1 t., b. l. 38).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas Įsakymą panaikinti (1 t., b. l. 1–3).

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes jis buvo priimtas savavališkai; vienu metu galiojo ir Pirminis įsakymas, ir Įsakymas; Įsakymas nebuvo pasirašytas bei priimat Įsakymą buvo pažeistos procedūros, t. y. nėra Komisijos protokolo ir garso įrašo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. (įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.) ir kuri nuo to laiko yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Susirinkimų laisvė taip pat įtvirtinta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje. Šie teisės aktai taip pat yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, pripažįstama neatskiriamu demokratinės santvarkos požymiu bei laikoma reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta susirinkimų laisvė traktuotina ne tik kaip savaiminė demokratijos vertybė, bet ir kaip svarbi garantija, kad bus veiksmingai įgyvendinamos įvairios kitos konstitucinės teisės ir laisvės.

Paminėtos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (ginčo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybei pateikė informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad bado akcija bus tęsiama, iki bus išpildyti visi akcijos organizatorių ir dalyvių reikalavimai (1 t., b. l. 37). Atsakovė teismui paaiškino, kad tą pačią dieną buvo suorganizuotas Komisijos posėdis, kuriame taip pat dalyvavo ir pareiškėjas. Pareiškėjas aplinkybių, jog dalyvavo Komisijos posėdyje, neneigė. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad Įsakymas buvo priimtas savavališkai ir apie tai nepranešus pareiškėjui, vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl akcijos sąlygų pakeitimo į atsakovę nesikreipė, todėl vertino, kad nepagrįstai priimant Įsakymą jame buvo nustatyta data, laikas, kad negalima statyti palapinių ir kt.

Pažymėtina, jog pareiškėjui pateikus 2017 m. rugsėjo 13 d. informacinį pranešimą, atsakovė pagrįstai surengė Komisijos posėdį ir vertino tolimesnes akcijos sąlygas.

Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Suderinus susirinkimai gali būti organizuojami ir kitu paros metu, tačiau tik tose vietose, kuriose įrengtas stacionarus apšvietimas, ir netrikdant gyventojų poilsio. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad pranešime apie organizuojamą susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas. Taigi, Susirinkimo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad būtų numatytas susirinkimo pradžios ir pabaigos laikas bei data.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, be kita ko, pažymėjo, jog „<...> susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą. Jei nebūtų šių teisių, netektų prasmės pati susirinkimų laisvė“, tačiau taip pat nurodė, kad „<...> įstatyme gali būti apibrėžtos susirinkimų laisvės įgyvendinimo ribos: sukonkretinti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai, taip pat nustatyta, kokie susirinkimai yra draudžiami“.

  Vertindama teisės aktų numatytus susirinkimų datos, pradžios ir pabaigos ribojimus bei faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nurodytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju susirinkimų laisvė buvo apribota įstatyme numatytu pagrindu.

  Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad Įsakymas yra nepagrįstas, nes vienu metu galiojo ir Pirminis įsakymas ir Įsakymas, kad pati Savivaldybė Įsakymu negalėjo panaikinti Pirminio įsakymo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato (redakcija, galiojusi ginčo nagrinėjimo metu), kad Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad atsakovė negalėjo Pirminio įsakymo pakeisti, laikytini nepagrįstais.

  Pareiškėjo argumentai, kad vienu metu galiojo ir Pirminis įsakymas ir Įsakymas, laikytini taip pat nepagrįstais. Savivaldybės teisės aktų paieškos sistemoje http://www.vilnius.lt/index.php?2095236902 matyti, kad Pirminis įsakymas nurodytas kaip negaliojantis ir pripažintas netekusiu galios ginčijamu įsakymu. Taip pat ir į bylą pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pirminis įsakymas neteko galios 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ (1 t., b. l. 41).

  Pareiškėjas skunde teismui taip pat kėlė abejonę dėl Įsakymo galiojimo, nes Įsakymas nebuvo pasirašytas, o tik antspauduotas.

  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų rengimo ir derinimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-378, 14 punkte nustatyta, kad Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius Administracijos direktoriaus pasirašytus įsakymus tą pačią dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną registruoja IVS „@vilys“, padaugintus įsakymų nuorašus, išskyrus 21 punkte nurodytą atvejį, patvirtina antspaudu „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Dokumentų valdymo skyrius“ ir pateikia rengėjams bei vykdytojams. Rengėjams ir vykdytojams apie pasirašytą ir užregistruotą Administracijos direktoriaus įsakymą pranešama per IVS „@vilys“.

  Teismas konstatuoja, jog pagrįstai pareiškėjui pateiktas Įsakymas buvo anspauduotas, o ne pateikta Įsakymo kopija su parašu. Dar daugiau, atsakovė, siekdama išsklaidyti visas abejones, teismui pateikė ir Įsakymo kopiją su Administracijos direktorės parašu (1 t., b. l. 40).

  Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad Įsakymas jam nebuvo įteiktas, pažymėtina, jog byloje esatys rašytiniai įrodymai tvirtina priešingai – Įsakymas buvo išsiųstas elektroniniu paštu lztss.eu@gmail.com 2017 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 39) ir pareiškėjas patvirtino, kad Įsakymą gavo elektroniniu paštu bei per kurjerį 2017 m. rugsėjo 15 d. (1 t., b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, jog jam Įsakymas nebuvo įteiktas, vertintini kritiškai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė, jog Įsakymas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad Komisijos posėdis nebuvo protokoluojamas ir įrašomas.

Renginių derinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio  26  d. įsakymu Nr. 40-189, 16 punktas nustato, kad posėdžio protokolas nesurašomas, o atskiru komisijos pirmininko pavedimu, komisijos sekretorius rašo atskiro posėdyje svarstomo klausimo protokolą. Byloje nėra duomenų, jog Komisijos pirmininkas būtų priėmęs atskirą pavedimą ir pavedęs protokoluoti šį svarstomą (pareiškėjo pranešimo) klausimą. Priešingai, atsakovė nurodė, kad Komisijos posėdis nebuvo protokoluojamas, todėl negali teismui pateikti Komisijos posėdžio protokolo (1 t., b. l. 26). Pažymėtina, kad Komisijos nuostatai taip pat nenustato pareigos Komisijos posėdžius įrašinėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, jog Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad Komisijos posėdis nebuvo protokoluojamas ir įrašomas, atmestini.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Įsakymu pareiškėjo organizuota akcija nebuvo nutraukta, taip pat nebuvo atsisakyta suderinti susirinkimo datą bei laiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė apribojo asmenų laisves rinktis į taikius susirinkimus. Dar daugiau, organizatorius bet kuriuo metu turi teisę reikalauti suderinti iš naujo ir susirinkimą pratęsti. Pritartina atsakovės pozicijai, kad Savivaldybė priėmė Įsakymą, kuriuo leido ir sudarė sąlygas susirinkimą vykdyti nepažeidžiant Susirinkimų įstatymo reikalavimų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 30-2310 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ yra priimtas tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant numatytų procedūrų, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo D. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                            Arūnas Kaminskas

                                                                             Jolita Rasiukevičienė

                                                                             Margarita Stambrauskaitė