Administracinė byla Nr. eAS-941-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05221-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 56.1.2; 63.3.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Teisme 2015 m. lapkričio 2 d. gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mediashop“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-7409 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI suteikti galimybę pareiškėjo atstovui susipažinti su visais VMI priimtais sprendimais nagrinėjant mokestinius ginčus ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VMI atliko pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo patikrinimą ir 2015 m. birželio 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.31-28)-FR0680-435, kuriame papildomai apskaičiavo 1 330 707 Eur PVM. Nurodė, kad mokestinis ginčas šiuo metu nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Paaiškino, kad pareiškėjo atstovas advokatas P. G. 2015 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo Nr. (MV)-450 (toliau – ir Prašymas), VMI Sprendimu netenkino pareiškėjo atstovo Prašymo. Manė, kad VMI nepagrįstai trukdo pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą bei pareiškėjo atstovui susipažinti su VMI sprendimais. Pažymėjo, kad VMI, vykdydama veiklą, privalo vadovautis viešumo principu. VMI Sprendimas pažeidžia viešumo ir proporcingumo principus, nes atsisakymas neargumentuotas. Teigė, kad kitų mokesčių mokėtojų teises galima užtikrinti iš teikiamos informacijos pašalinant tam tikrus duomenis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis suinteresuotas tinkamai įvykdyti mokesčių teisės aktuose nustatytas pareigas, teikia VMI visą prašomą informaciją. Teigė, kad pareiškėjo atstovui būtina susipažinti su Prašyme nurodyta informacija, siekiant tinkamai atstovauti pareiškėjo interesus.   Patikslino, kad prašomų duomenų atstovui reikia tam, kad būtų žinoma, kokia informacija ir dokumentai yra būtini, siekiant pagrįsti pareiškėjo poziciją. Pareiškėjas manė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, jis neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų (b. l. 1–8).

Atsakovas VMI atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pareiškėjo atstovo pateiktas Prašymas susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus, bei visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises užtikrinant mokesčių mokėtojų slaptumą, kurių atžvilgiu mokesčių administratorius yra atlikęs kontrolės veiksmus ir yra pradėta mokestinio ginčo procedūra. Pažymėjo, kad Prašyme prašoma pateikti informacija nėra susijusi su pareiškėjo mokestinės prievolės dydžiu, atstovo VMI pateiktomis 2015 m. liepos 10 d. rašytinėmis pastabomis ir VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (24.6-31-5) FR0682-532 pareiškėjo atžvilgiu dėl 2015 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. (21.31-28) FR0680-435 tvirtinimo (b. l. 19–20).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi UAB „Mediashop“. Pareiškėjas skunde iš esmės prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VMI suteikti galimybę advokatui P. G. susipažinti su jo prašomais duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas P. G. pateikė VMI 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ (Nr. (MV)-450). Minėtą prašymą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad tiek skundą, tiek 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą pareiškėjas grindė Advokatūros įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis advokato teises.

Teismas akcentavo, kad advokato P. G. prašoma informacija Prašyme nurodytu pagrindu gali būti teikiama tik advokatams (advokatų padėjėjams), o ne advokatų (advokatų padėjėjų) atstovaujamiems asmenims. Pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, teisė gauti informaciją reglamentuota Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, tačiau nagrinėjamu atveju Prašymas ir skundas nėra grindžiamas pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, teisėmis, o būtent advokato teisėmis. Šiuo atveju pareiškėjo atstovas advokatas P. G. veikė kaip individualus subjektas, Prašymą grindė Advokatūros įstatymo nuostatomis, todėl ginčijamas Sprendimas sukelia teisines pasekmes ne UAB „Mediashop“, o advokatui P. G. Minėtą išvadą patvirtina ir teismų praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl informacijos teikimo advokatui, kuriose pareiškėjais yra asmenys, kuriems nebuvo suteikta informacija pagal prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2328/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-752/2007, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4897-189/2015).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo ginčyti VMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-7409, todėl administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tais pačiais motyvais nutrauktina ir byla dėl išvestinio reikalavimo – įpareigoti VMI atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjas UAB „Mediashop“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad teikdamas Prašymą advokatas P. G. veikė kaip individualus subjektas. Visi prašymai ir skundai buvo teikiami pareiškėjo vardu ir juose yra tai nurodyta. Prašyme buvo remtasi ne tik Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktu, bet nurodyti ir kiti įstatyminiai pagrindai. Pareiškėjas Prašyme vadovavosi jam suteiktomis teisėmis susipažinti su VMI priimamais sprendimais. Nepateikus prašomos medžiagos, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės – pareiškėjas negali vadovautis mokesčių administratoriaus praktika ir tikėtis, kad ginčui bus taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir kitiems asmenims analogiškose situacijose. Teisę gauti informaciją iš mokesčių administratoriaus turėjo tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas, bet šis klausimas nutartyje nebuvo nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas UAB „Mediashop“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-7409; 2) įpareigoti VMI suteikti galimybę pareiškėjo atstovui susipažinti su visais VMI priimtais sprendimais nagrinėjant mokestinius ginčus ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 101 straipsnio 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamu atveju klausimas kyla dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, ginčijant Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Prašymą dėl suteikimo galimybės pareiškėjo atstovui susipažinti su visais VMI priimtais sprendimais nagrinėjant mokestinius ginčus ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų.

Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Jei teismas nustatytų, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, siekdamas apginti ne savo, o kitų asmenų teises, ABTĮ taikymo požiūriu tai reikštų, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl administracinio ginčo išsprendimo. Tuo pačiu tai reikštų, kad aukščiau aptartų ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodytos teisės pažeidimo ir ją ginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų, o tai yra pagrindas pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės ir atmesti.

Pažymėtina ir tai, kad, pagal ABTĮ 54 straipsnį, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog skundas buvo paduotas ne to asmens, pirmiausia turėjo pareiškėjo sutikimu pakeisti netinkamą pareiškėją tinkamu, t. y. pasiūlyti pareiškėjui tai padaryti, remdamasis ABTĮ 54 straipsniu. ABTĮ 54 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama įgyvendina proceso ekonomiškumo principą, turintį šiuo atveju užtikrinti, kad tam tikrą laiką besitęsiantis procesas nebūtų užbaigtas (nurodant galimybę inicijuoti kitą bylą) dėl procesinių kliūčių, kurios gali būti pašalintos teisme nagrinėjamoje vienoje byloje.

Teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo motyvų dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo buvimo, nes tai yra materialinės teisės klausimas, kuris negali būti vertinamas sprendžiant dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, lemiančių, ar gali vykti teismo procesas, buvimo. 

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir be pagrindo nutraukė administracinę bylą konstatavęs, jog pareiškėjas byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, ši pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, grąžinant skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

                                                                                                  Veslava Ruskan

                                                                                                  Arūnas Sutkevičius