Civilinė byla Nr. e2-714-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m.birželio16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagalpareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundądėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, notaras Antanas Grumuldis,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“), UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, notaras Antanas Grumuldis, ir ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Pareiškėja UAB „Čelta“pateikė prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kadbylą nagrinėję teismai kredito sutarties teisėtumą vertino iš esmės atsižvelgdami į pirkimo – pardavimo sutartį ir joje nustatytą nekilnojamojo turto kainą, su kuria pirkėjas (šiuo atveju ieškovė) sutiko. Tačiau, pareiškėjos teigimu, sužinota nauja aplinkybė, kad kredito sutarties galiojimui esminę reikšmę turi ne turto kaina, o turto vertė, kurios pagrindu ir buvo suteiktas kreditas. Pareiškėja akcentavo, kad kreditas buvo suteiktas vadovaujantis 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, tačiau nei vienas teismas nėra pasisakęs dėl šio dokumento atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (toliau – TVVPĮ) ir dėl joje nustatytos žemės sklypo vertės realumo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo16 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015atsisakė priimti.

4.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“duomenų nustatė, kad pareiškėja daug kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovės argumentai dėl proceso atnaujinimo ne kartą teismų pripažinti kaip pakartotiniai. Nurodė, kad ir šiuo atveju pareiškėja teikia iš esmės analogišką prašymą dėl proceso atnaujinimo, grindžiamą tuo pačiu pagrindu. Pareiškėja remiasi tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygų galiojimu, 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, kitų turto vertinimo dokumentų netinkamumu,banko, pardavėjų, turto vertintojų ir kitų asmenų apgaule, tik kitais žodžiais nurodo tuos pačius argumentus, kurie nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, apie kurias pareiškėjai anksčiau nebuvo žinoma ir kurios sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Pareiškėja UAB „Čelta“atskirajame skunde prašopanaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo16 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Teismas nesuprato pateikto prašymo esmės. Pareiškėja pateikė jau daugiau nei 70 prašymų, tačiau nei vienas teismas nėra pasisakęs dėl kredito sutarties sąlygų galiojimo. Laiko, kad pateiktas prašymas nebuvo nagrinėtas, neatskleista bylos esmė, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, dėl to bylagrąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.2.                      Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės, dėl kurių jau buvo pasisakyta ankstesnėse bylas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusių teismų nutartyse. Pareiškėjos teigimu, joks teismas nėra analizavęs kredito suteikimo eigos, nevertinta 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos atitiktis TVVPĮ, kredito sutarties sąlygų vykdymas. Teismas kredito sutarties teisėtumą vertino atsižvelgdamas į pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą nekilnojamojo turto kainą, tuo remdamasis konstatavo, kad pirkėjas ir kredito gavėjas nebuvo suklaidintas. Laiko, kad tai nėra pakankamas pagrindas kredito sutartį pripažinti galiojančia, kadangi kredito sutartis ir pirkimo – pardavimo sutartis yra du savarankiški sandoriai.

5.3.                      Pareiškėjos teigimu, priimtas sprendimas civilinėje byloje, kurią prašo atnaujinti, negali likti galioti, būtina nagrinėti bylą iš naujo, kadangi nesuprasta ir neatskleista bylos esmė. Be to, teismas nepateikė motyvų (sutrumpintų motyvų) dėl kredito sutarties galiojimo per pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Pareiškėja akcentuoja, kad proceso atnaujinimas yra neišvengiamas, kadangi, priešingu atveju, liktų nepakeistas teismo sprendimas, kuriuo palikta galioti kredito sutartis, kai neįvykdyta nei viena kredito sutarties sąlyga, o kreditas išduotas remiantis 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimu, apie kurį kredito gavėjas netgi nebuvo informuotas ir kuriame nurodyta nereali nekilnojamojo turto vertė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutartiesnegaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

8.       CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018 nurodė, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį būtų nepagrįsta, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms.

9.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra iš esmės analogiškas ankstesniems pareiškėjos prašymams, kurie buvo išnagrinėti kitose civilinėse bylose, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2504-560/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-469-790/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2393-910/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-420-790/2020 bei daugelyje kitų (iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja yra padavusi daugiau nei aštuoniasdešimt prašymų dėl proceso atnaujinimo toje pačioje civilinėje byloje).

10.       Pareiškėjos prašyme keliami iš esmės tie patys klausimai dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo, atitikties teisės aktų reikalavimams, tariamo pareiškėjos suklaidinimo (apgaulės) sudarant kredito sutartį, kaip ir ankstesniuose pareiškėjos prašymuose, kurie teismų jau buvo išsamiai įvertinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja akcentuoja, kad bylą nagrinėję teismai kredito sutarties teisėtumą nepagrįstai vertino atsižvelgdami į pirkimo – pardavimo sutartį ir joje nustatytą nekilnojamojo turto kainą, teismo sprendime nėra motyvų (sutrumpintų motyvų), kokią įtaką kredito sutarties galiojimui ir turto vertinimui turėjo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos. Tačiau šie prašymo motyvai taip pat nėra nauji, tik papildomi, nekeičiantys anksčiau pareikštų prašymų dėl proceso atnaujinimo esmės. Tai, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo naudoja kiek kitokias žodines konstrukcijas, nei ankstesniuose prašymuose, nekeičia prašymo vertinimo kaip paduodamo pakartotinai, nes esminę reikšmę turi nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys.

11.       Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant bylą, nes prašymą atnaujinti procesą pateikusi šalis bylos nagrinėjimo metu jų nežinojo ir net negalėjo žinoti. Aplinkybės, kurios buvo nurodytos nagrinėjant bylą teisme, tačiau kurias teismas vertino kitaip, nei jas nurodęs asmuo, ir kurių pagrindu teismas padarė kitokias išvadas, nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu prašomoje atnaujinti byloje, siekia dar kartą įrodyti savo poziciją dėl ginčo esmės. Vis dėlto pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011), šis institutas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kai proceso atnaujinimo prašantis asmuo iš tikrųjų įrodo, kad egzistuoja bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, turinčių esminę reikšmę byloje kilusio ginčo išsprendimui ir galėjusių sąlygoti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėja, teikdama prašymą atnaujinti procesą, kuris yra grindžiamas ne realiomis naujai paaiškėjusiomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, o pakartotinai nurodoma pareiškėjos faktinių aplinkybių interpretacija, su kuria teismas, priimdamas sprendimą byloje, nesutiko, netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu.

12.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintinta dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje 4 ir 7 punktuose, kadangi prašymas atnaujinti procesą buvo nenagrinėtas ir nesuprastas, taigi neatskleista bylos esmė.

13.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020). Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

14.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

15.       Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime daugiau jokių reikalavimų, sudarančių bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, pateikta nebuvo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškime dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus ir nurodė pagrindinius pareiškimo argumentus, kuriuos įvertino ir konstatavo, jog pareiškėja pateikė iš esmės analogišką prašymą dėl proceso atnaujinimo, grindžiamą tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, kaip ir jau anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, procesinį sprendimą tinkamai motyvavo, todėl pagrindo skundžiamą nutartį naikinti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų nėra.

16.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-420-790/2020 ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-420-790/2020 pareiškėja buvo įspėta dėl to, kad daugkartinis pasikartojančių pareiškimų dėl proceso atnaujinimo teikimas gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, todėl pareiškėjos vadovui gali būti skirta iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, atstovaujama bendrovės direktoriaus A. K. Č., vėl pateikė tapatų pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teismas tai vertina kaip piktnaudžiavimą procesu ir skiria pareiškėjos vadovui 1 000 Eur baudą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Skirti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) direktoriui A. K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą, ją išieškant iš bendrovės direktoriaus asmeninių lėšų

Teisėjas                Marius Bajoras