Civilinė byla Nr. e2-44-196/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01765-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalies, kuria patenkintas atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4814-275/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „GJ baldai“, uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu, trečiasis asmuo antstolė N. Š.-S.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu tarp atsakovių UAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ sudarytą 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.0033/15/02085 nuo jo sudarymo pradžios; taikyti restituciją – atsakovei UAB „GJ baldai“ grąžinti nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr.7995-0000-1014, pastatą – garažą, unikalus Nr.7995-0000-1028, pastatą – sandėlį, unikalus Nr.7995-0000-1030, kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius, unikalus Nr.7995-0000-1041 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą – į 5969/10000 dalį pastato – administracinio pastato, unikalus Nr.7995-0000-1014, į 5969/10000 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. 7995-0000-1028, 5969/10000 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr.7995-0000-1030, 5969/10000 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr.7995-0000-1041, esančių Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., perleidimo draudimo.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4.       Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė teismui pateikė prašymą, motyvuojamą rašymo apsirikimu, ir teismo prašė taikant laikinąsias apsaugos priemones nurodyti, jog suvaržymai taikomi visam ginčo turtui, o ne tik jo daliai.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, padidinant laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ieškinio ribose.

6.       Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pateikė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį bei 2018 m. spalio 1 d. nutartį, o ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą argumentavo tuo, kad pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė apskritai turi procesinį suinteresuotumą reikšti tokio turinio ieškinį, nes byloje nėra patikimų duomenų, kad ieškovė į atsakovę UAB „GJ baldai“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Taip pat ieškovė neįrodė, kad nesiėmus jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre ir dėl atsakovės UAB „Marių kooperatyvas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – į 4031/10000 dalį pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. 7995-0000-1014, į 4031/10000 dalį pastato – garažo, unikalus Nr.7995-0000-1028, 4031/10000 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. 7995-0000-1030, 4031/10000 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. 7995-0000-1041, esančių Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., perleidimo draudimo; kitoje dalyje atsisakė priimti atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ atskirąjį skundą.

8.       Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „GJ baldai“, padarė išvadą, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę UAB „GJ baldai“ 13 819,65 Eur sumai. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei turto pardavimo sutartimi būtų pažeistos kitų kreditorių teisės, ginčyti šiuos sandorius pareiga atsiranda paskirtajam bankroto administratoriui, o ieškovei siekiant akto, kuriuo buvo perleistas, ieškovės teigimu, 550 277 Eur vertės turtas nuginčijimo, areštuoto turto vertė aiškiai neatitinka ieškovės turimo kreditorinio reikalavimo atsakovei, todėl taikytas areštas neatitinka kreditoriaus teisių pažeidimo apimties. Tai, kad CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti, leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimo atsakovei UAB „GJ baldai“ dydis nesudaro pagrindo areštuoti visą turtą, kurį varžytynių pasekoje įsigijo atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“, todėl nutartis, kuria buvo padidinta areštuoto turto apimtis, naikintina, atmetant ieškovės prašymą areštuoti ne dalį, o visą įsigytą atsakovės turtą. Teismas dalinai sutiko su atsakovės skundo argumentais dėl tikėtinai nepagrįsto ieškinio dalyje reikalavimų.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre ir dėl atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – į 4031/10000 dalį pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. 7995-0000-1014, į 4031/10000 dalį pastato – garažo, unikalus Nr.7995-0000-1028, 4031/10000 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. 7995-0000-1030, 4031/10000 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. 7995-0000-1041, esančių Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., perleidimo draudimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „GJ baldai“ 13 819,65 Eur sumos ribose. Ieškovė turi reikalavimo teisę į 13 819,65 Eur sumą 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pagrindu; taip pat galiojančią reikalavimo teisę į 518 599,35 Eur sumos susigrąžinimą iš skolininkės BUAB „GJ baldai“ arba nuosavybės teises į 5969/10000 dalį ginčo nekilnojamojo turto pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. su atsakove UAB „GJ baldai“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį bei 2014 m. vasario 13 d. susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo; bei reikalavimo teisę į 186 695,76 Eur nuostolių susigrąžinimą pagal minėtus jungtinės veiklos sutartį ir susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Šiems reikalavimams pagrįsti buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą preliminariuoju požiūriu pagrindžia ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę UAB „GJ baldai“ ne mažesnei kaip 518 599,35 Eur sumai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ar ieškovo teisinis reikalavimas pagrįstas, nustatoma tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

9.2.                      Teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių masto tikslingumą; skundžiama nutartimi panaikinus 2018 m. spalio 1 d. nutartį, buvo nepagrįstai sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Ieškinio dalykas yra viso (bet ne dalies) 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimas ir restitucijos taikymas.

9.3.                      Ieškinyje nurodytos aplinkybės bei bylos eigoje paaiškėjusi aplinkybė dėl atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ siekio perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo nekilnojamąjį turtą praėjus tik kelioms dienoms nuo ginčijamo akto sudarymo – VĮ Registrų centre užsakius pažymą turto perleidimo/suvaržymo sandoriui sudaryti – patvirtina grėsmę išlikti ginčo dalykui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nes perleidus turtą sąžiningam įgijėjui, taptų problematišku restitucijos natūra taikymas, todėl egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. 

10.       Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.                      Ieškovė nepagrindė turinti galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininkę UAB „GJ baldai“, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu leido teismui ieškinį laikyti prima facie nepagrįstu bei tuo pagrindu mažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Ieškovės pateiktas 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra neaiškios juridinės galios, o dėl atsakovės UAB „GJ baldai“ prievolių pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2014 m. vasario 13 d. susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo yra nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-4744-275/2018. Todėl įvertinus ieškovės reikalavimo abejotiną pobūdį, apskritai nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės pareikšto reikalavimo užtikrinimui.

10.2.                      Ieškovė neturi procesinių ar materialinių teisių atstovauti kitų UAB „GJ baldai“ kreditorių interesų ir bandyti juos ginti. Ieškovė ignoruoja faktą, kad ginčo turtas buvo parduotas pagal specialią procedūrą vykdant išieškojimą pagal privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Be to atsakovės įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą pinigai nėra paskirstyti, bus pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ir skirstomi Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

10.3.                      Nekilnojamojo turto pirkimas pardavimas yra įprastinė atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ ūkinė komercinė veikla, todėl ieškovė nepagrįstai atsakovės tariamą nesąžiningumą sieja su atsakovės siekiu vykdyti įprastą veiklą ir nepagrindė, kad nukrypdama nuo įprastos kasdienės veiklos atsakovė tikslingai siekė nesąžiningų veiksmų atlikimo, todėl nėra pagrindo daryti prielaidą esant teismo sprendimo neįvykdymo rizikai.

11.       Atsakovė BUAB „GJ baldai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies sutikus su atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ atskiruoju skundu panaikinta nutartis padidinti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, yra pagrįsta ir teisėta. Nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą nėra apskųsta.

14.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

15.       Vilniaus apygardos teismas tiek 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek 2018 m. spalio 1 d. nutartimi padidinęs jų mastą laikė ieškinį tikėtinai preliminariai pagrįstu, tačiau įvertinęs atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ atskirojo skundo argumentus pritarė jiems, kad pareikštas ieškinys iš dalies yra preliminariai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovė turi tik 13 819,65 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, todėl įvertinęs CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina jo teisių pažeidimams pašalinti, sprendė, kad ieškovės reikalavimo atsakovei UAB „GJ baldai“ dydis nesudaro pagrindo viso ginčo turto areštui, todėl skundžiama nutartimi panaikino nutartį, kuria padidinta taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai konstatavo egzistuojant preliminarų dalinį ieškinio nepagrįstumą.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.)

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė ieškinyje suformuotus reikalavimus grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais, teikia ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius tam tikrus įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai negalimi pažeistų teisių gynimo būdai. Atsakovės nurodyti argumentai, kad abejotina, ar ieškovė apskritai turi procesinį suinteresuotumą reikšti tokio turinio ieškinį, nes byloje nėra patikimų duomenų, kad ieškovė į atsakovę UAB „GJ baldai“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, todėl ieškovė neįrodė ir visų būtinų actio Pauliana institutui taikomų sąlygų ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant tik tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai nepagrindė dalies savo reikalavimų. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.

20.       Minėta, kad kita būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

21.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra nagrinėjamu atveju, vertinama, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018). Šiuo atveju, aplinkybė, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ VĮ Registrų centre užsakė pažymą turto perleidimo/suvaržymo sandoriui sudaryti – patvirtina galimą turto perleidimo grėsmę, kurios nepašalina atsakovės nurodoma aplinkybė, dėl jos sąžiningumo, nekilnojamojo turto pirkimui pardavimui esant įprastine atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ ūkine komercine veikla ir tikslingai nesiekiant nesąžiningų veiksmų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės – padarant įrašą viešame registre dėl viso ginčo turto perleidimo draudimo, tokia laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

22.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad ieškovė turi tik 13 819,65 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę UAB „GJ baldai“, o areštuoto turto vertė neatitinka ieškovės turimo kreditorinio reikalavimo atsakovei, taip pat ir tuo, kad jeigu turto pardavimo sutartimi būtų pažeistos kitų kreditorių teisės, ginčyti tokį sandorį pareiga atsiranda paskirtajam bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad nagrinėjamu atveju pasikeitė bylos faktinės aplinkybės – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „GJ baldai“ procesinė padėtis iš atsakovės pakeista į bendraieškio. Todėl nurodyti teismo motyvai nebeturi teisinio aktualumo.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ atskiruoju skundu ir panaikino nutartį, kuria padidintas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama nutarties dalis panaikinama, kitoje dalyje (kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą) nutartį paliekant nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ atskirasis skundas tenkintas iš dalies ir panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis, panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį.

Teisėjas                   Konstantinas Gurinas