Civilinė byla Nr. e2-1238-601/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00046-2020-0

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1;

                                       2.6.10.8; 3.2.6.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Kristinai Pranevičienei ir A. J., atsakovės atstovams S. K. – T. ir T. T.,

         viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,N. V.“ ieškinį atsakovei UAB „G. V.“ su trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl negautų pajamų priteisimo.

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

1.       ieškovė prašo:

1.1. priteisti ieškovei UAB „N. V.“ (į/k (duomenys neskelbtini)), iš atsakovės UAB „G. V.“ (į/k (duomenys neskelbtini)) 132 891,85 Eur (vieną šimtą trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt šešis centus) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d.;

1.2. priteisti ieškovei UAB „N. V.“ (į/k (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „G. V.“ (į/k (duomenys neskelbtini)) 8 procentų metinių palūkanų nuo patikslinto ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti ieškovei UAB „N. V.“ (į/k (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „G. V.“ (į/k (duomenys neskelbtini)) visas bylinėjimosi išlaidas;

1.4. grąžinti ieškovei UAB „N. V.“ (į/k (duomenys neskelbtini)) žyminio mokesčio permoką 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus).

2.       Nurodo, kad 2018 m. kovo 22 d. ieškovė laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, skelbtą turto nuomos viešąjį konkursą dėl savivaldybei priklausančių 60,15 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ginčo patalpos), nuomos, pasiūliusi didžiausią kainą – 225,47 Eur už 1 kv. m. (viso 13 562,02 Eur (60,15 kv. m. x 225,47 Eur už 1 kv. m.) už patalpas per mėnesį), t. y. įgijo teisę sudaryti su Savivaldybe nuomos sutartį ir minėtose patalpose trejus metus vykdyti vaistinės veiklą. Iki tol šias patalpas, nuomojosi atsakovė. Atsakovė nuomojosi patalpas iš savivaldybės nuo 2008-04-03 pagal savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Sutarties 6 punkte buvo nustatyta, kad nuomos terminas baigiasi 2013-01-03. 2013-01-21 susitarimu sutarties terminas buvo pratęstas iki 2018-01-04. 

3.       Pasibaigus nuomos sutarties terminui, Savivaldybė, atsižvelgdama į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip, nebepratęsė atsakovei nuomos sutarties termino ilgesniam laikui. 2018-01-08 raštu savivaldybė informavo atsakovę, nesant pagrindo jai suteikti pirmenybę sudaryti nuomos sutartį ir nurodė, kad patalpų perėmimas bus vykdomas. 2018-01-10 savivaldybės akte buvo užfiksuota, kad ginčo patalpos savivaldybei neperduotos, jose atsakovė ir toliau vykdė veiklą. Galutinis terminas išsikraustyti iš patalpų buvo 2018 m. vasario 5 d., tačiau atsakovė neišsikraustė. Patalpos savivaldybei buvo perduotos tik 2020 m. gegužės 11 d.

4.       Atsakovė taip pat dalyvavo savivaldybės skelbtame viešame konkurse, tačiau jo nelaimėjo, kadangi ieškovė pasiūlė didesnę patalpų nuomos kainą. Atsakovė, vietoje to, kad atlaisvintų savivaldybei priklausančias patalpas, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis inicijavo teisminį procesą, bandydama įrodyti, kad jai turi būti perduotos konkurso laimėtojo (nuomininko) teisės ir pareigos, t. y. kad UAB „G. V.“ turi būti perduotos UAB „N. V.“ teisės ir pareigos, kiek tai liečia UAB „N. V.“ laimėtą viešąjį konkursą. Be to, atsakovė jau sekančią dieną po ieškovės laimėto konkurso, paprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti savivaldybei pasirašyti naują nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos su viešojo konkurso laimėtoju. Kadangi teismas atsakovės iniciatyva buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, savivaldybė negalėjo pasirašyti su ieškove patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties, nors ieškovė ir buvo teisėta viešo konkurso laimėtojas. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų (vengimo atlaisvinti be jokio pagrindo valdomas savivaldybės patalpas ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, bandant sudaryti įspūdį, neva patalpų užėmimas buvo teisėtas), ieškovė patyrė nuostolių (t. y. turtinės žalos negautų pajamų pavidalu).

5.       Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, neišsikeliant iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šie sprendimai turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovė turėtų būti atleidžiama nuo pareigos įrodinėti atsakovės veiksmų neteisėtumą (CPK 178 str., 182 str. 2 p.). 2019 m. vasario 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2131-852/2019 Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) – pasibaigus patalpų nuomos sutarties terminui, atsakovė neišsikėlė iš ginčo patalpų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (23 punktas); ginčo patalpų nuomos sutartis su konkurso laimėtoja nėra sudaryta ir ginčo patalpos nėra jai perduotos dėl to, kad atsakovė iš jų neišsikelia (28 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-134-1120/2020 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad vaistinė, neišsikeldama iš patalpų, netrukdė pasirašyti savivaldybei patalpų nuomos sutartį su konkurso laimėtoju. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad „kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktas, jog sutartis su konkurso laimėtoju nėra sudaryta, nepaneigia to, jog savivaldybė pagrįstai tikėjosi, nesant vaistinės neteisėtų veiksmų (neveikimo), ją sudaryti ir už ginčo patalpų nuomą gauti būtent tokias pajamas, kurias konkurso metu pasiūlė konkurso laimėtojas.“ 

6.       Atsakovės veiksmų neteisėtumą papildomai pagrindžia (nors tas ir nėra būtina) dar ir tai, kad net baigus nagrinėti pačios atsakovės inicijuotą bylą dėl nuomininko teisių ir pareigų perdavimo, įsiteisėjus priimtiems teismų sprendimams, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos atlaisvintos nebuvo. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-12-20 sprendimu atmetė atsakovės ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-698-302/2019 paliko minėtą sprendimą nepakeistą, atsakovė ir toliau piktybiškai tęsė neteisėtus savo veiksmus ir iš Savivaldybei priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsikraustė tik 2020 m. gegužės 11 d. Būtent dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų nuo viešo konkurso laimėjimo iki pat atsakovės išsikraustymo iš patalpų ieškovė neturėjo jokių galimybių vykdyti vaistinės veiklą Savivaldybei priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. ieškovė nors ir teisėtai laimėjusi viešąjį konkursą, negalėjo sudaryti patalpų nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu savivaldybe ir to pasėkoje negavo ieškinyje nurodyto dydžio pajamų.

7.       Siekdama nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nukentėjusioji ieškovė tikisi, jog bus kiek įmanoma atkurta padėtis, kokia ji būtų buvusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškinyje dėl negautų pajamų priteisimų neišvengiamai tam tikra prasme yra remiamasi prielaidomis, kadangi ieškinyje įrodinėjamas įvykis (nurodytų pajamų gavimas) neįvyko ir taip atsitiko būtent dėl atsakovės kaltės. Tačiau vien ta aplinkybė, kad nėra įmanoma centų tikslumu apskaičiuoti, kiek tiksliai pajamų, galimų gauti iš filialo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaistinės veiklos, negavo ieškovė, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovei pastarosios negautas pajamas.

8.       Remiantis ieškovės skaičiavimais, iš vaistinės veiklos per nurodytą laikotarpį, kurį turėjo galioti nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir savivaldybės, ir realiai galėjo būti be jokių kliūčių vykdoma vaistinės veikla, t. y. nuo 2018 m. balandžio 1 d. (nuo konkurso laimėjimo datos iki 2018 m. balandžio 1 d. ieškovė būtų atlikusi minimaliai reikalingus patalpų pritaikymo savo veiklai veiksmus) iki 2020 metų kovo 15 d. (nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl šalyje paskelbto karantino (duomenys neskelbtini) poliklinika tiesiogiai neaptarnavo asmenų (tik nuotoliniu būdu), todėl nedirbo ir greta esanti „G. V.“), ieškovė būtų realiai gavusi 132 891,85 Eur grynojo pelno po mokesčių. Įrodymus, kurių pagrindu, ieškovė apskaičiavo savo negautas pajamas, pateikia patikslinto ieškinio priede Nr. 7 ir priede Nr. 8. Pažymėtina, kad priede Nr. 8 esantys ieškovės negautų pajamų apskaičiavimai yra atlikti remiantis UAB „N. V.“ pelno nuostolio ataskaitomis ir grynojo pelno marža, kuri sudaro 3,88 procento nuo visų pajamų už 2018 metus ir 5,28 procento nuo visų pajamų už 2019 ir 2020 metus. Toks skaičiavimas Lietuvos teismų praktikoje pripažįstamas tinkamu įrodyti ieškovės negautas pajamas (žr. pvz., 2018-11-05 LAT nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-309-313/2018).

9.       Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad neva dabar ieškovė, sudariusi 3 metų nuomos sutartį su savivaldybe, atsidūrė toje pačioje padėtyje, kurioje buvo iki ieškovės teisių pažeidimo, yra visiškai nelogiški ir nepagrįsti. Visų pirma, realiai neįmanoma į ateitį prognozuoti ir nustatyti, kiek laiko galios sutartis, kokios aplinkybės leis ar neleis šalims ją vykdyti, tai priklauso nuo daugybės veiksnių. Antra, kadangi dėl koronaviruso pandemijos kartą jau buvo paskelbtas karantinas ir sustabdyta poliklinikų veikla, tai tuo pačiu negalėjo veikti ir poliklinikose esančios vaistinės, kadangi patekimas į jas vykdomas per poliklinikų įėjimus, kurie buvo uždaryti. Nežinoma, kiek dar tokių atvejų bus per ateinančius trejus metus, šių dalykų negalima prognozuoti. Galima aiškiai patvirtinti tik tai, kad vaistinių, kurių patalpos yra poliklinikose, apyvartos 2020 m. yra ženkliai sumažėjusios ir šiuo metu pavyksta pasiekti tik 20-50 proc. anksčiau buvusios apyvartos. Jau vien tai, kad dabar apyvartos yra smukusios neleidžia teigti, kad ieškovė atsidūrė tokioje pačioje padėtyje, kokioje būtų buvusi 2018 m. po laimėto nuomos konkurso. Gyventojų srautai į poliklinikas yra ženkliai sumažėję dėl apsunkinto patekimo pas šeimos gydytojus ir kitus specialistus, daugelis konsultacijų teikiamos nuotoliniu būdu. Tai lemia, kad pirkėjai žymiai mažiau lankosi poliklinikose veikiančiose vaistinėse ir apyvartos ten yra sumažėjusios. Dėl kilusios krizės, daugelis pirkėjų apskritai atsisako nebūtinų vaistinių prekių įsigijimo, žmonės taupo. Todėl teigti, kad ieškovė dabar yra toje pačioje padėtyje, kokioje būtų buvusi jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų, yra neteisinga ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovei turi būti atlygintos negautos pajamos, kurių ji negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų praeityje. Ateityje vyksiančios aplinkybės ir ateities laikotarpiai neturi jokios reikšmės praėjusio laikotarpio atsakovės neteisėtų veiksmų įvertinimui, todėl jokio nepagrįsto praturtėjimo patenkinus ieškovės ieškinį, nebūtų, o būtų teisingai kompensuotos ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų.

10.       Vertinant ir apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalima remtis ir vadovautis atsakovės finansiniais dokumentais, į bylą pateiktomis pelno-nuostolių ataskaitomis ir kt. finansiniais duomenimis, nes ieškovė ir atsakovė, nors ir vykdo panašią veiklą, tačiau ieškovės veiklos pobūdis yra žymiai platesnis, ieškovė yra apjungusi didmeninę ir mažmeninę prekybą vienoje bendrovėje, taip pat vykdo ir tokią veiklą, kurios nevykdo atsakovė. Pagrįsta ir logiška, apskaičiuojant priteistinų negautų pajamų dydį, vadovautis ne atsakovės pateiktais skaičiavimais, tačiau būtent ieškovės pelno-nuostolio ataskaita ir pateiktais skaičiavimais.

11.       2020 m. pirmojo ketvirčio negautos ieškovės pajamos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į 2019 m. gautas pajamas ir atitinkamai sumažintos dėl svarbių priežasčių. Ieškovė atsižvelgė į tai, kad 2020 m. žiemą ir pavasario pradžioje nebuvo tokio sergamumo gripu kaip 2019 metais, todėl ir vaistinių preparatų dėl to buvo nupirkta mažiau. Ieškovė, pateikdama prognozę dėl negautų pajamų, atsižvelgė į realią situaciją rinkoje. Įvertinusi savo kitų padalinių veiklą 2020 m. pirmąjį ketvirtį, ieškovė pastebėjo, kad vaistinių apyvartos 2020 m. pirmąjį ketvirtį buvo mažesnės, todėl sumažino ir prognozuotas negautas pajamas iš vaistinės veiklos, jeigu būtų vykdžiusi veiklą filiale Dariaus ir Girėno g., Vilniuje.

12.       Atsakovės pateikta konsultacine išvada prašo nesivadovauti, nes šis dokumentas (kaip jame pačiame ir nurodyta) neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 ir LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu, todėl yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Daugelis konsultacinėje išvadoje esančių duomenų sunkiai yra patikrinami, daugelyje vietų remiamasi vien prielaidomis arba tiesiog pateikiama nuomonė, o ne įrodymais pagrįstos išvados.

II. Atsikirtimų esmė

13.       Atsakovė (jos atstovai) prašo ieškinį atmesti šiais pagrindais: 1) 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė sudarė nuomos sutartį dėl ginčo patalpų su Vilniaus miesto savivaldybės administracija trejų metų terminui, todėl realių nuostolių ieškovė nepatirs, nes ji atsidūrė toje pačioje padėtyje, kaip ir iki tariamo teisių pažeidimo; 2) neįrodytos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos.

14.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė ginčo patalpų nuomos sutartį galėjo pasirašyti daug anksčiau, t. y. po to kai buvo 2018 m. liepos 26 d. panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Nors ieškovė teigė, kad negavo kvietimo pasirašyti nuomos sutartį, o Vilniaus miesto savivaldybės vienintelis argumentas dėl ko nesudaroma sutartis buvo susijęs su tuo, kad nuomos sutartis negali būti sudaryta iki tol, kol ankstesnis nuomotojas (t. y. atsakovė) neišsikraustė iš patalpų, tačiau atsakovės buvimas patalpose niekaip negalėjo būti pagrindine kliūtimi ieškovei ir Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti nuomos sutartį. Nėra tokios teisės normos ar teismų praktikos, kur vienareikšmiškai būtų nurodyta, jog negalima pasirašyti nuomos sutarties tol, kol ankstesnis nuomotojas nėra išsikėlęs iš patalpų. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje, nuomos sutartis laikomas konsensualiniu, o ne realiniu sandoriu, todėl įsigalioja ne nuo patalpų perdavimo momento, o nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuomos sutarties sudarymas ir patalpų perdavimas nuomininkui yra du atskiri procesai, kurie pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką neprivalo būti vykdomi vienu metu. Šiuo atveju ieškovė ir tretieji asmenys taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl savo neveikimo.

15.       Ieškovė pakeitė negautų pajamų skaičiavimą, susiedama jas su UAB „N. V.“ bendrojo pelno po kaštų ir pelno mokesčio (grynojo pelno) rodikliu, kuris apskaičiuojamas pagal formulę - bendrasis pelnas po kaštų ir pelno mokesčio / pajamos x 100%. Ieškovė netiesioginių nuostolių dydį įrodinėja remdamasi UAB „N. V.“ valdomo vaistinių tinklo „C.“ pajamomis, gautomis vykdant vaistinės veiklą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Šeškinės poliklinikoje, tokiu būdu visiškai neįvertindama konkurencinės aplinkos. VšĮ Šeškinės poliklinikos viešai internetinėje svetainėje (https://www.poliklinika.lt/finansines-veiklos-ataskaitos/) skelbiamoje veiklos ataskaitoje už 2018 metus nurodyta, kad 2018 metų pabaigoje poliklinikoje dirbo 464 darbuotojai (ataskaitos 24 psl.), o prisirašiusių gyventojų skaičius – 80 374 (ataskaitos 2 psl.). Vilniaus Teritorinių ligonių kasų duomenimis tai sudaro apie 13 proc. visų Vilniaus miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusių gyventojų (ataskaitos 2 psl.). Tuo tarpu VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, kurioje UAB „N. V.“ planuoja vykdyti veiklą, viešai internetinėje svetainėje (http://www.naupol.lt/administracine-informacija/veiklos-atskaitos) skelbiamoje veiklos ataskaitoje už 2018 metus nurodyta, kad 2018 metų pabaigoje įstaigoje gydymuisi buvo prisirašę 24 660 gyventojų, o poliklinikoje dirbo 173 darbuotojai (ataskaitos 12 psl.). Aukščiau išvardinti gydymo įstaigų duomenys, susiję su jose dirbančių asmenų skaičiumi ir poliklinikose prisiregistravusių gyventojų skaičiumi turi tiesioginę įtaką pajamų dydžiui, tačiau ieškovė, prognozuodama planuojamas uždirbti pajamas, šių aplinkybių visiškai neįvertino.

16.       Atsakovė papildomam vertinimui pateikė bendrovės pelno nuostolių ataskaitą už 2019 metus. Palyginus atsakovės bendrojo pelno po kaštų ir pelno mokesčio (grynojo pelno) rodiklį (2018 metais – 3,54 proc., 2019 metais – 3,97 proc.), akivaizdu, kad galutinis visos atsakovės UAB „G. V.“ rezultatas yra kelis kartus didesnis, nei gryno pelno rodiklis ginčo patalpose. Tai yra logiška ir paaiškinama, kadangi įprastai vaistinėse, veikiančiose šalia gydymo įstaigų, marža yra žemesnė, palyginus su visos įmonės grynojo pelno rodikliu. Taip yra dėl to, kad vaistinėse, veikiančiose šalia gydymo įstaigų, didelę pardavimų dalį sudaro prekės, parduodamos pagal kompensuojamuosius receptus. Tačiau prekių, parduodamų pagal kompensuojamuosius receptus, prekybinius antkainius didžiausiai didmeninei ir mažmeninei kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainai nustato ne ūkio subjektas savarankiškai savo nuožiūra, bet 2010-04-06 LR Sveikatos apsaugos ministro Įsakymas Nr. V-267 Dėl Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kainynus tvarkos aprašo, kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos stebėsenos tvarkos aprašo ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių prekybos antkainių sąrašo ir jų taikymo reikalavimų patvirtinimo.

17.       Ieškovės konkurso metu pasiūlyta nuomos kaina yra ženkliai didesnė už vidutinę rinkoje esančių vaistinės patalpų nuomos kainą, todėl ieškovės planuojamojo uždirbti gryno pelno rodiklis ginčo patalpose taip pat turėtų būti mažesnis, nei uždirba visas C. vaistinių tinklas.

18.       Patikslintame ieškinyje nurodytos sumos nelaikytinos realiomis, įrodytomis bei neišvengiamomis pajamomis, kurios galėtų ir turėtų būti priteistos iš atsakovės. Vien tai, kad ieškovė subjektyviai tikėjosi (tikisi) gauti ieškinyje nurodomas pajamas, tikrai negali sudaryti ir nesudaro pagrindo priteisti pastarojo tariamai negautų pajamų, kurias neva būtų gavusi nesant atsakovės neteisėtų veiksmų.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

19.       Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20.       Nustatyta, kad 2018 m. kovo 22 d. ieškovė laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, skelbtą turto nuomos viešąjį konkursą dėl savivaldybei priklausančių 60,15 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ginčo patalpos), nuomos, pasiūliusi didžiausią kainą – 225,47 Eur už 1 kv. m. (viso 13 562,02 Eur (60,15 kv. m. x 225,47 Eur už 1 kv. m.) už patalpas per mėnesį), t. y. įgijo teisę sudaryti su Savivaldybe nuomos sutartį ir minėtose patalpose trejus metus vykdyti vaistinės veiklą. Atsakovės siūloma nuomos kaina buvo 176,26 Eur už kv. m. (mokama iki konkurso nuomos kaina buvo apie 11,58 Eur už kv. m.), t. y. 10 602,04 Eur per mėnesį. Pasibaigus atsakovės nuomos sutarties terminui, atsakovė iš ginčo patalpų neišsikraustė, dėl ko ieškovė, kaip konkurso laimėtoja, negalėjo perimti ginčo patalpų ir sudaryti nuomos sutarties. Atsakovė, siekdama likti ginčo patalpose, iniciavo teisminį ginčą dėl konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perkėlimo, tačiau ieškinys buvo atmestas (2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2131-852/2019, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybei buvo priteista žala (negautos pajamos) dėl jos neteisėto neišsikraustymo iš ginčo patalpų. Patalpos savivaldybei buvo perduotos 2020 m. gegužės 11 d., todėl ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. sudarė nuomos sutartį dėl ginčo patalpų su Vilniaus miesto savivaldybe trejų metų terminui.

21.       Ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 metų kovo 15 d., priteisti 132 891,85 Eur negautų pajamų, kurias apskaičiavo įvertinusi planuojamas pajamas ginčo patalpose bei remiantis ieškovės grynojo pelno marža.

22.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) <...>, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

23.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 ir kt.).

24.       Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovė, pasibaigus nuomos sutarties terminui su savivaldybe, neišsikraustė iš ginčo patalpų, o toliau ginčo patalpose vykdė savo komercinę veiklą (iki 2020 m. gegužės 11 d.), dėl ko ieškovė, 2018 m. kovo 22 d. laimėjusi konkursą ir įgijusi teisę nuomotis ginčo patalpas, negalėjo jose vykdyti savo komercinės veiklos ir gauti pajamų. Tokie atsakovės veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti (neteisėtas neveikimas), nes atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo būti ginčo patalpose ir tęsti jose savo komercinę veiklą bei šie neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė nuostolius ieškovei, kuri negalėjo ginčo patalpose vykdyti savo komercinės veiklos.

25.       Atsakovės veiksmų neteisėtumą dėl neišsikraustymo iš ginčo patalpų taip pat patvirtina jau įsiteisėjęs 2019 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2131-852/2019 (ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovė UAB „G. V.“), kuriame nurodyta „Pažymėtina, ir tai, kad ieškovė pajamų negauna dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. ginčo patalpų nuomos sutartis su konkurso laimėtoja nėra sudaryta ir ginčo patalpos nėra jai perduotos dėl to, kad atsakovė iš jų neišsikelia“ (sprendimo 28 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas galioti šį teismo sprendimą taip pat nurodė „Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad Vaistinė, neišsikeldama iš Patalpų, netrukdė pasirašyti Savivaldybei Patalpų nuomos sutartį su Konkurso laimėtoju. Be to, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktas, jog sutartis su Konkurso laimėtoju nėra sudaryta, nepaneigia to, jog Savivaldybė pagrįstai tikėjosi, nesant Vaistinės neteisėtų veiksmų (neveikimo), ją sudaryti ir už ginčo Patalpų nuomą gauti būtent tokias pajamas, kurias konkurso metu pasiūlė Konkurso laimėtojas“ (nutarties 27 punktas).

26.       Atmestinas atsakovės argumentas, kad 2020 m. gegužės 18 d. nuomos sutarties dėl ginčo patalpų sudarymas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija trejų metų terminui, pašalino ieškovės nuostolių atsiradimo galimybę, nes ji atsidūrė toje pačioje padėtyje, kaip ir iki tariamo teisių pažeidimo, t. y. gaus pajamas. Pažymėtina, kad ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. (toliau – ginčo laikotarpis), t. y. už praėjusį laikotarpį, todėl tai, kad ji ateityje gaus pajamas, niekaip negali paneigti to, jog ieškovė negavo pajamų už praėjusį laikotarpį ir dėl to galimai patyrė nuostolius. Atsakovei laiku atlaisvinus ginčo patalpas, ieškovė būtų gavusi pajamas už ginčo laikotarpį, o taip pat ir už vėlesnį laikotarpį. Dabar gi ieškovė, dėl atsakovės kaltės, prarado galimybę, apie dvejus metus, vykdyti iš anksto suplanuotą komercinę veiklą ir jau šiai dienai turėti tam tikrą pelną, kurį galima būtų naudoti tolimesniam įmonės vystymuisi. Tai, kad vis tik buvo sudaryta terminuota (trejų metų) nuomos sutartis, nepašalina fakto, kad ieškovė negavo pajamų per ginčo laikotarpį, ir tai negrąžina ieškovės į padėtį, buvusią iki atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradimo, nes pasibaigus ginčo patalpų nuomos sutarčiai, ieškovė vėl turi galimybę konkurso būdu sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį ir toliau nepertraukiamai tęsti savo komercinę veiklą ginčo patalpose.  

27.       Ieškovė dalyvavo konkurse dėl ginčo patalpų nuomos ir jį laimėjo, todėl akivaizdu, jog ieškovė iš anksto planavo ginčo patalpose vykdyti komercinę savo veiklą ir pagrįstai tikėjosi gauti pajamas. Atsakovės neteisėti veiksmai (neišsikraustymas iš ginčo patalpų) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės negauta nauda, nes ieškovė negalėjo ginčo patalpose vykdyti savo komercinės veiklos (jos buvo užimtos atsakovės) ir gauti planuotų pajamų.

28.       Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas (132 891,85 Eur), kurias sudaro realiai tikėtinas gauti grynasis pelnas. Negautas pajamas ieškovė apskaičiavo įvertinusi planuojamas pajamas ginčo patalpose (vykdant vaistinės veiklą) bei remiantis ieškovės grynojo pelno marža. Planuojamas pajamas ieškovė nurodė kitos, jai priklausančios, panašios vaistinės (Vilniuje, (duomenys neskelbtini) poliklinikoje veikiančios vaistinės) tuo laikotarpiu gautas pajamas (be PVM) ir pritaikė savo grynojo pelno maržą tiek už 2018 m. – 3,88 proc., tiek už 2019 m. – 5,28 proc. Teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ieškovės negautų pajamų paskaičiavimu, nes toks paskaičiavimas realiausiai atitinka ieškovės vykdomos komercinės veiklos politiką, t. y. atsižvelgta būtent į ieškovės gaunamas pajamas, patiriamas sąnaudas, jos vykdomos veiklos specifiką ir apimtis, jos finansinius rodiklius. Tačiau teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra netiksli. Ieškovė nurodo planuojamas pajamas ginčo patalpose 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. - 1 041 692,80 Eur, o grynojo pelno maržą – 3,88 proc., tokiu būdu negautų pajamų suma gaunasi 40 417,68 Eur (ieškovės nurodyta 40 466,29 Eur). Laikotarpiu 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 15 d. ieškovė nurodo planuojamas pajamas – 1 749 927,43 Eur, o grynojo pelno maržą – 5,28 proc., tokiu būdu negautų pajamų suma gaunasi – 92 396,17 Eur (ieškovės nurodyta – 92 425,56 Eur). Taigi, viso negautų pajamų suma yra 132 813,85 Eur (o ne 132 891,85 Eur).

29.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrįsti planuojamas pajamas ginčo patalpose, nes Šeškinės poliklinikoje veikianti ieškovės vaistinės konkurencinė aplinka yra kitokia, t. y. Šeškinės poliklinikoje dirba žymiai mažiau darbuotojų bei prisiregistravusių gyventojų skaičius čia žymiai mažesnis, kas turi tiesioginę įtaką pajamų dydžiui. Teismas sutinka, kad atsakovės nurodomos aplinkybės galėtų turėti tam tikrą įtaką vaistinės pajamų dydžiui, jeigu kiti konkurencinės veiklos faktoriai būtų vienodi. Tačiau atsakovė nutyli faktą, kad ginčo patalpose (Vilniuje, (duomenys neskelbtini) poliklinika) atsakovė vykdė komercinę veiklą viena (buvo viena vaistinė), kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) poliklinikoje veikė tiek ieškovės vaistinė, tiek atsakovės vaistinė, t. y. pajamos iš esmės dalinosi į dvi dalis, kas leidžia spręsti, kad vykdant veiklą ginčo patalpose galima gauti ne mažesnes pajamas, negu vykdant veiklą Šeškinės poliklinikoje. Be to, atsakovės pateikta pajamų-išlaidų ataskaita (2018-01-01 – 2020-03-31 laikotarpis) patvirtina, kad atsakovės pajamos ginčo patalpose per ginčo laikotarpį buvo labai panašios ieškovės planuojamoms gauti pajamoms, t. y. 2018 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. atsakovės pajamos – 946 092,19 Eur, tuo tarpu ieškovės planuojamos pajamos – 1 041 692,80 Eur (skirtumas 9,18 proc.), 2019 m. atsakovės pajamos – 1 366 955,31 Eur, tuo tarpu ieškovės planuojamos pajamos – 1 447 064,89 Eur (skirtumas 5,54 proc.), 2020 m. sausio mėn. – kovo 15 d. atsakovės pajamos – 296 110,14 Eur, tuo tarpu ieškovės planuojamos pajamos – 302 862,54 Eur (skirtumas 2,23 proc.).  

30.       Atmestinas atsakovės argumentas, kad įprastai vaistinėse, veikiančiose šalia gydymo įstaigų, grynojo pelno marža yra žemesnė, palyginus su visos įmonės grynojo pelno rodikliu, nes vaistinėse, veikiančiose šalia gydymo įstaigų, didelę pardavimų dalį sudaro prekės, parduodamos pagal kompensuojamuosius receptus. Pirmiausia pažymėtina, kad tam pagrįsti atsakovė nepateikė įrodymų. Antra, galimai didesnis kompensuojamųjų vaistų pardavimas vaistinėse, esančiose poliklinikose, nereiškia, kad grynojo pelno marža čia bus mažesnė, nes tai priklauso nuo įmonės vykdomos kainų politikos (galimi atvejai, kad nekompensuojami vaistai parduodami su mažesne pelno marža, negu yra kompensuojamųjų vaistų pelno marža; vykdomos įvairios akcijos ir pan.), nuo patiriamų sąnaudų dydžio ir pan. Iš ieškovės pateiktos 2020 m. liepos 31 d. sąskaitos-faktūros Nr. 7256, matyti, liepos mėnesį ieškovės išlaidos už elektrą ginčo patalpose yra 119,89 Eur, kai tuo tarpu atsakovės šios išlaidos 2018 m. liepos mėn. buvo 168,90 Eur, o 2019 m. liepos mėn. buvo 176,36 Eur, t. y. ieškovės išlaidos už elektrą yra žymiai mažesnės, kas patvirtina, kad ieškovės patiriamos veiklos sąnaudos tam tikrose pozicijose yra mažesnės. Trečia, iš atsakovės pateiktos pajamų-išlaidų ataskaitos, priešingai nei teigia atsakovė, matyti, jog jos grynojo pelno marža ginčo patalpose už 2018 m. sausio mėn. - kovo mėn. yra apie 9,08 proc., kai tuo tarpu bendra atsakovės grynojo pelno maržą už 2018 m. yra 3,54 proc., t. y. ginčo patalpose atsakovės grynasis pelnas buvo žymiai didesnis, negu kitose jai priklausančiose vaistinėse. Ketvirta, atsakovės neišsikraustymas iš ginčo patalpų tokį ilgą laiką (apie du metus; išsikraustė tik paskelbus karantiną, kai negalėjo veikti vaistinė poliklinikoje), tik patvirtina aplinkybę, jog neteisėtas buvimas ginčo patalpose atsakovei buvo pelningas, nepriklausomai nuo pareikštų ieškinių dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad joks pelno siekiantis subjektas, būdamas apdairus ir rūpestingas, vertindamas galimas padengti žalas tretiesiems asmenims, netęstų neteisėtų veiksmų, jeigu jam tai neapsimokėtų.

31.       Atsakovė nurodo, kad ieškovės pasiūlytas ginčo patalpų nuomos mokestis (13 562,02 Eur per mėnesį) yra labai didelis, dėl ko ieškovė negalėtų gauti tokio dydžio (132 891,85 Eur) grynojo pelno. Teismas sutinka, kad ieškovė įsipareigojo mokėti didelį ginčo patalpų nuomos mokestį, ir kad ši suma mažina grynojo pelno dydį. Tačiau pastebėtina, kad pati atsakovė, vykdydama veiklą ginčo patalpose, konkurso metu siūlė už ginčo patalpas mokėti 10 602,04 Eur nuomos mokestį per mėnesį, t. y. ne daug mažesnį už ieškovės pasiūlytą, kas patvirtina ginčo patalpų pakankamai gerą pelningumą. Be to, ieškovė pateikė į bylą įrodymus (dalį nuomos sutarties dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Vilnius ir pajamų-išlaidų ataskaitą), iš kurių matyti, kad už (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančios vaistinės patalpas mokamas nuomos mokestis yra apie 10 040 Eur per mėnesį, o gautas grynasis pelnas per ginčo laikotarpį yra 183 757,11 Eur (marža – 6,58 proc.), o atlikus projekciją, naudojant (duomenys neskelbtini) vaistinės informaciją (kaštus) ir įvedus ieškovės planuojamas gauti pajamas, mokėtiną nuomos mokestį už ginčo patalpas bei pakoregavus darbo užmokesčio išlaidas, tikėtinas gauti grynasis pelnas per ginčo laikotarpį būtų 135 154,89 Eur (marža – 4,48 proc.).

32.       Atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti pateikė UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą, kurioje nurodoma, kad „jeigu UAB „N. V.“ būtų vykdžiusi veiklą 60,15 kv. m. patalpose (adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) mokėdama už nuomą 225,47 Eur/kv. m./mėn. kainą, tai naujai atidaryto padalinio (vaistinės) sugeneruotas srautas (papildomos UAB „N. V.“ pajamos atidarius naują padalinį) per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2020-03-131 būtų neigiamas“. Teismas šios pažymos nevertina, nes ji atlikta pagal atsakovės užsakymą ir ji neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio ir formos. Pačioje pažymoje yra nurodyta, kad tai yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Be to, joje analizuojamos aplinkybės, daromos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, netgi joms prieštarauja (pvz.: 1) nurodyta, jog ieškovė turės 20 000 Eur išlaidų dėl ginčo patalpų įsirengimo ir remonto, tačiau ieškovė nurodo, kad šios išlaidos bus minimalios, nes reikiamą įrangą, baldus, reklamines iškabas, kasą ir kitas būtinas priemones ji panaudos iš savo uždarytų vaistinių (pateikta 2020 m. rugsėjo 10 d. pažyma apie uždarytas vaistines); 2) nurodyta, kad ieškovės pasiūlyta kaina neatitinka rinkos kainos (panašios paskirties patalpų vidutinė rinkos kaina Vilniuje yra 28,31 Eur kv./m./mėn.), tačiau nustatyta, kad pačios atsakovės pasiūlyta kaina buvo 176,26 Eur už kv./m./mėn., t. y. vertinama formaliai, neatsižvelgiant į ginčo patalpų specifiką, jose veikiančių vaistinių galimą pelningumą; 3) daromos nepagrįstos prielaidos, tokios kaip: ieškovė nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nebūtų generavusi pardavimo pajamų dėl įrengimo ir remonto darbų (tačiau konkursas pasibaigė ir atsakovė buvo pripažinta laimėtoja 2018 m. kovo 22 d., dėl ko buvo galimybė pradėti veiklą 2018 m. balandžio 1 d.); ieškovė bent du pirmus mėnesius (2018 m. gegužės ir birželio) būtų uždirbusi 5 proc. mažiau pardavimo pajamų lyginant su atsakovės pardavimų pajamomis dėl savo lojalumo programų, savo lojalių klientų; ir pan.).    

33.       Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės visiškai tiksliai nepagrindžia prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, todėl teismas, esančias abejones dėl realiai tikėtino gauti grynojo pelno vertina atsakovės naudai ir atsižvelgdamas į tokias aplinkybes kaip: 1) atsakovės gautos pajamos ginčo patalpose per ginčo laikotarpį yra šiek tiek mažesnės (2,23 proc.- 9,19 proc.); 2) tikėtina ieškovės taikoma (5,28 proc.) grynojo pelno marža 2020 m. sausio 1 d. – kovo 15 d. yra mažesnė, negu 2019 m. (5,28 proc.), nes pati ieškovė susimažino šio laikotarpio gaunamas pajamas, atsižvelgdama į kitus padalinius; 3) ieškovės pasiūlytas mokėti ginčo patalpų nuomos mokestis (13 562,02 Eur per mėnesį) yra pakankamai didelis, todėl, nors ieškovės veiklos sąnaudos galimai mažesnės už atsakovės, tačiau tikėtina, kad šio mokesčio dydis turėtų tam tikrą įtaką (didesnę nei nurodė ieškovė) grynojo pelno dydžiui, - daro išvadą, kad prašomos priteisti, teismo patikslintos, negautos pajamos (132 813,85  Eur) mažintinos 10 proc. ir ieškovei iš atsakovės priteistina 119 532,46 Eur negautų pajamų.  

34.       Ieškinį patenkinus, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Ieškovės prašomas taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (jame numatytas palūkanų dydis), negali būti taikomas, nes tarp šalių nebuvo sudaryta komercinė sutartis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.). Ieškovė prašo priteisti 1 972 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 178 Eur už ieškinio surašymą ir 1 815 už rašytinių paaiškinimų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose), viso 5 965 Eur.

21. Nustatyta, kad ieškovės advokatė parengė ieškinį, teikė teismui rašytinius paaiškinimus, teikė prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas atitinka bylos sudėtingumą ir advokatės darbo ir laiko sąnaudas, neviršija maksimalaus užmokesčio dydžio nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

22. Ieškinys patenkintas 90 proc. (119 532,46 Eur x 100 proc. / 132891,86 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 368,50 Eur (5 965 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

23. Ieškovė yra sumokėjusi daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, todėl ieškovei grąžintina žyminio mokesčio permoka - 324 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

           Ieškinį patenkinti iš dalies.

    Priteisti ieškovei UAB „N. V.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „G. V.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 119 532,46 Eur (šimtą devyniolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt du eurus 46 ct) negautų pajamų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

    Priteisti ieškovei UAB „N. V.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „G. V.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5 368,50 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

    Grąžinti ieškovei 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio permoką, kuri buvo sumokėta 2020 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3771 (AB SEB bankas).

    Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas