Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-976/2020        

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10078-2015-7        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.5;

2.1.7.4.4; 2.8.9.1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo bausme šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Iš A. R. priteista: V. L. 18 000 Eur neturtinei žalai ir 210 Eur proceso išlaidoms atlyginti; D. U. 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; T. L. 14 000 Eur neturtinei žalai ir 900 Eur proceso išlaidoms atlyginti; S. U. 9500 Eur neturtinei žalai ir 270 Eur proceso išlaidoms atlyginti; G. L. 9500 Eur neturtinei žalai ir 210 Eur proceso išlaidoms atlyginti; P. G. 1000 Eur neturtinei ir 575 Eur turtinei žalai bei 2592,90 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. R. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       A. R. nuteistas už tai, kad pažeidė transporto priemonių eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, t. y.: 2015 m. vasario 17 d. apie 6.36 val. kelyje Telšiai–Varniai–Laukuva 3, 975 km, vairuodamas P. G. priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9 punkto, 14 punkto, 18 punkto, 127 punkto, 128 punkto reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta 1,04 promilės etilo alkoholio), važiuodamas automobiliu ne mažesniu nei 141 kilometro per valandą greičiu, t. y. viršydamas du kartus nustatytą tame kelio ruože maksimalų leistiną 70 kilometrų per valandą greitį, artėdamas prie sankryžos, laiku nesulėtino važiavimo greičio, nesugebėjo laiku sustabdyti ir suvaldyti automobilio, kad išvengtų susidūrimo su iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. L., ir dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu S. L. dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų 2015 m. vasario 18 d. ligoninėje mirė, buvo sužalota automobilio ,,VW Passat“ keleivė D. U., jai dėl galvos sumušimo su galvos smegenų sukrėtimu, sukėlusiu galvos smegenų pabrinkimą, kairės alkūnės sumušimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sužaloti „Alfa Romeo“ keleiviai R. S., jam dėl galvos sumušimo su muštine žaizda kairio antakio srityje, galvos smegenų sukrėtimo, kairės plaštakos ir dubens sumušimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir P. G., jam dėl galvos sumušimo su žaizdomis nosies ir dešinio skruosto srityse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, uždaro dešinio šlaunikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II.                      Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Muradas Bakanas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, nes teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

2.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. išsamiai neištyrė, kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojo veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos komisinės kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės išvados (2018 m. gegužės 25 d. aktas Nr. 11-670( 18)) (toliau – ekspertizės aktas), nustačiusios, kad A. R. vairavo automobilį „Alfa Romeo“.

2.3.                      Teismai, nustatydami eismo įvykio mechanizmą, vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. 11K-116(15) (toliau – ir Specialisto išvada), nepatikrinę specialisto tyrime naudotų pradinių duomenų patikimumo, taip pažeidė įrodymų tyrimo tvarką ir suvaržė nuteistojo teisę į gynybą.

2.3.1.                      Specialisto išvadoje automobilio „Alfa Romeo“ greitis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 2015 m. vasario 17 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje esantį įrašą „stabdymo žymės: dvigubos 11 m“. Tačiau dvigubos stabdymo žymės eismo įvykio fotonuotraukose ir vaizdo medžiagoje neužfiksuotos, taip pat neužfiksuota ir automobilių susidūrimo vieta. Šias aplinkybes abiejų instancijų teismai ignoravo. Apeliacinės instancijos teismo abstraktus nurodymas, jog „Alfa Romeo“ važiavimo greitis Specialisto išvadoje nustatytas, įvertinus bylos duomenis, įskaitant kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, eismo įvykio vietos schemą, įvykio vietos apžiūros protokolo priede – fotolentelėje – užfiksuotus duomenis, nenurodant konkrečių objektyvių duomenų, remiantis kuriais buvo apskaičiuotas „Alfa Romeo“ važiavimo greitis, kuris nustatytas kaip tikėtinas ir laikomas pagrindiniu nuteistojo A. R. kaltės įrodymu, vertintinas kaip esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

2.3.2.                      Eismo įvykio vietos apžiūra atlikta nekokybiškai, nebuvo išmatuota, kokia stabdymo žymių padėtis kelio ilgio ir pločio atžvilgiu ir kitų su eismo įvykiu susijusių objektų (automobilių, jų nukritusių detalių, tepalų žymių ir pan.) atžvilgiu, koks stabdymo žymių plotis ir koks atstumas tarp jų (jei nurodyta, kad žymė dviguba), koks stabdymo žymių ryškumas ((ne)vienodas) ir pan.). Be to, byloje netirta automobilio „Alfa Romeo“ stabdžių sistema, ar ji buvo tvarkinga, nenustatyta, ar joje buvo automatinis antiblokavimo įtaisas (ABS), pastaroji aplinkybė reikšminga sprendžiant, ar šis automobilis galėjo palikti eismo įvykio vietos fotonuotraukoje matomą pėdsaką. Todėl nepaneigta, kad fotonuotraukoje matomą žymę galėjo palikti kitas automobilis, nesusijęs su eismo įvykiu, galimai važiavęs po įvykio ir stabdęs dėl pamatyto vaizdo. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolą surašęs ir schemą sudaręs pareigūnas (Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistas T. B.) teisme neapklaustas.

2.3.3.                      Specialistas įvykio vietos schemą pasidarė pagal www.maps.lt duomenis, įvykio mechanizmą atkūrė naudodamas modeliavimo programas ir modeliavimo metu gavo automobilio „Alfa Romeo“ judėjimo greitį 129 km/h. Tačiau teismai netyrė, kaip veikia modeliavimo programa, kokie duomenys jai buvo pateikti, kaip būtų pasikeitusi išvada apie automobilio „Alfa Romeo“ judėjimo greitį, jei 11 m stabdymo žymė, kurios nesimato įvykio vietos fotonuotraukose, nebūtų imama kaip pagrindas.

2.4.                      Teismų išvados dėl nuteistojo A. R. ir P. G. padėties automobilyje įvykio metu pagrįstos prielaidomis. Ekspertizės aktas, kuriuo remdamiesi teismai sprendė, kad automobilį vairavo A.  R., nėra patikimas įrodymas. Pirmosios instancijos teismo metu apklausti ekspertai nurodė įvairius savo naudotus tyrimo metodus, įskaitant virtualų 3D automobiliuką, apie asmenis automobilyje įvykio metu veikiančias jėgas, apie ekspertų bandymą sėstis į automobilį ir pan., tačiau tokie duomenys nebuvo tiriami, todėl nuteistasis A. R. neturėjo galimybės žinoti, kuo remiantis yra pripažinta, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Ekspertai taip pat nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl automobilio „Alfa Romeo“ priekinio lango įdaužą vertina kaip padarytą žmogaus galva, kokiais duomenimis remdamiesi automobilio salono sugadinimą priekinėje kairėje pusėje vertina kaip padarytą dėl kontakto su P. G. galva, koja, o ne automobilio dalims po susidūrimo su kitu automobiliu.

2.5.                      Priežastinis ryšys byloje nustatytas netinkamai ir tai lėmė nepagrįstą A. R. kaltės pripažinimą ir nuteisimą. Byloje nebuvo išnagrinėti ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai KET 154 punkte (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) ir 204 kelio ženklo „Stop“ (Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu) nurodytų reikalavimų kontekste, todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog „VW Passat“ vairuotojo S. L. veiksmai nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais. Byloje 2016 m. vasario 19 d. atlikto eksperimento metu nustatyta, kad „VW Passat“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti jam iš kairės pagrindiniu keliu artėjančio automobilio šviesas, todėl S. L. veiksmai – sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Alfa Romeo“ – techniniu požiūriu taip pat buvo pagrindinė byloje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga.

2.6.                      Pagal teismų praktiką, kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad, analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151/2011, 2K-593/2011, 2K-166/2012). Kasatorius, remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-458/2019, teigia, kad ir nagrinėjamoje byloje ,,VW Passat“ vairuotojo padarytas KET 154 punkto pažeidimas buvo pagrindinė, dėsninga padarinių kilimo sąlyga.

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. R. gynėjo advokato M. Bakano kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, nes teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai A. R. pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2.                      Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nes visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Nuteistojo A. R. kaltė, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma. 

3.3.                      Teismų išvada, kad įvykio metu automobilį „Alfa Romeo“ vairavo nuteistasis A. R., pagrįsta įrodymų visuma, kurią sudaro: nukentėjusiųjų P. G., R. S., liudytojos V. V. nuoseklūs parodymai, atliktos komisinės kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės akto išvados bei teismo posėdžio metu ekspertų duoti detalūs ir motyvuoti pateiktų išvadų paaiškinimai.

3.4.                      Teismų išvada apie automobilio „Alfa Romeo“ greitį prieš eismo įvykį, t. y. kad prieš eismo įvykį automobilis „Alfa Romeo“ važiavo apie 141 km/h greičiu, t. y. dvigubai viršydamas kelio atkarpoje, kurioje įvyko automobilių susidūrimas, leistiną 70 km/h greitį, pagrįsta 2015 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. 11K-116(15), kuri pateikta įvertinus kasaciniame skunde minimus įvykio vietos apžiūros protokole, įvykio vietos schemoje, įvykio vietos apžiūros protokolo priede – fotonuotraukose – užfiksuotus duomenis, eksperto D. Juciaus teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais. 2018 m. gegužės 25 d. komisinės kompleksinės ekspertizės aktu 2015 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvados Nr. 11K-116(15) nepaneigtos. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tai, jog automobilio „Alfa Romeo“ stabdymo žymės neužfiksuotos fotonuotraukose, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš įvykį automobilio „Alfa Romeo“ greitis buvo ne mažesnis kaip 141 km/h, t. y. du kartus viršijo leistiną maksimalų 70 kilometrų per valandą greitį.

3.5.                      Teismų išvada dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo A. R. veiksmų (KET pažeidimų) ir kilusių padarinių skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje yra išsamiai motyvuota. Teismų sprendimuose išanalizuoti ir įvertinti abiejų vairuotojų (nuteistojo A. R. ir nukentėjusiojo S. L.) veiksmai, jų atitiktis KET reikalavimams, atskleistas veiksmų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu, išnagrinėta ir kasatoriaus iškelta versija dėl to, ar S. L. nagrinėjamoje situacijoje pažeidė KET reikalavimus, ar jis objektyviai turėjo galimybę pamatyti dideliu greičiu artėjantį automobilį „Alfa Romeo“, išanalizuotas įvykio mechanizmas ir teorinės galimybės esamoje situacijoje išvengti susidūrimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis S. L. į sankryžą (į pagrindinį kelią) įvažiavo būdamas įsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir negalėjo numatyti, kad automobilis „Alfa Romeo“ važiuoja dvigubai viršydamas leistiną greitį, todėl būtent nuteistojo A. R. veiksmai, padaryti KET pažeidimai, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje esančias specialistų išvadas, ekspertizės aktą ir ekspertų paaiškinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, padarė motyvuotą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo A. R. veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams (pažeidė KET 9, 14, 18, 127, 128 punktų reikalavimus).

3.6.                      Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, kuriais grindžia nuosprendį, pateikė jų vertinimą, išanalizavo įrodymų turinį, palygino juos tarpusavyje, patikrino įrodymų teisėtumą, išdėstė motyvuotas išvadas dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, įrodymai susieti tarpusavyje ir įvertinti kaip visetas. Nuosprendyje pateikti pakankami motyvai, kodėl teismas kritiškai vertina nuteistojo parodymus. Šio teismo išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Skundžiamoje nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstyti sprendimo motyvai, nurodyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, motyvuotai pašalintos apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, susijusių su A. R. kaltės konstatavimu ir veikos kvalifikavimu, pagrįstumo.

3.7.                      Pagal nustatytas bylos aplinkybes A. R. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Teismų sprendimai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose. 

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinis skundas netenkinamas.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertinant specialiąsias žinias  

5.       Kasaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas nustatant svarbias bylai aplinkybes, nurodant, kad teismai nesilaikė specialiųjų žinių vertinimo taisyklių ir dėl to nepagrįstai nustatė, kad automobilį vairavo nuteistasis A. R.; netinkamai nustatė automobilio ,,Alfa Romeo“ greitį; taip pat netinkamai nustatė priežastinį ryšį. 

6.       Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. išsamiai neištyrė pirmiau minėtų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimus. Tačiau kasaciniame skunde nenurodoma konkrečių apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų – visi kasacinio skundo argumentai iš esmės susiję su tuo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė specialiųjų žinių vertinimo taisykles. Todėl šioje nutartyje nebus atskirai pasisakoma dėl BPK 320 straipsnio pažeidimų.

7.       Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai ištyrė ir įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos komisinės kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės išvadas (2018 m. gegužės 25 d. aktas Nr. 11-670(18)), jog A. R. vairavo automobilį „Alfa Romeo“. Kasatorius nurodo, kad teismų išvados dėl nuteistojo A. R. ir P. G. padėties automobilyje įvykio metu pagrįstos prielaidomis. Pasak kasatoriaus, ekspertizės aktas, kuriuo remdamiesi teismai sprendė, kad automobilį vairavo A. R., nėra patikimas įrodymas, nes teismuose nebuvo tirti ir vertinti ekspertų naudoti tyrimo metodai (virtualaus 3D automobiliuko naudojimas; metodai, kuriais vertintos asmenis automobilyje įvykio metu veikiančios jėgos, ir kt.).

8.       Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018). Tokie patys vertinimo kriterijai taikytini ir vertinant ekspertizės aktą. Vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas arba specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas. Taigi, tyrimo metodikos (taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo) įvertinimas tėra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti vertindamas baudžiamojoje byloje esančio ekspetizės akto ar specialisto išvados, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tik tyrimo metodikos neatskleidimas pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo eksperto ar specialisto išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017).

9.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp P. G. bei R. S. ir A. R. parodymų, taip pat prieštaravimus tarp Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų atliktų dviejų kompleksinių teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizių išvadų (dėl P. G. ir A. R. buvimo vietos automobilyje eismo įvykio metu), taip pat prieštaravimus tarp šių ekspertizės aktų ir privačių specialistų pateiktų išvadų dėl eismo įvykio mechanizmo bei P.  G. ir A. R. buvimo vietos automobilyje eismo įvykio metu, buvo paskirta komisinė kompleksinė teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizė. Ją atliko keturi ekspertai: du ekspertai, turintys eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo ekspertų kvalifikaciją ir virš dešimties metų ekspertinio darbo stažą (nuo 1998 m. ir nuo 2008 m.), ir du teismo medicinos gydytojai, turintys kvalifikaciją atlikti mirusių ir gyvų asmenų tyrimus ir ekspertinio darbo stažą nuo 1996 m. Šios ekspertizės eiga ir rezultatai pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-670(18). Pažymėtina, kad atlikdami šią ekspertizę ekspertai aptarė ir iki tol padarytų ekspertizių ir specialistų išvadų rezultatus.

10.       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-670(18) nurodyta, kad intensyviai stabdomas ir judėdamas 129 kilometrų per valandą greičiu automobilis „Alfa Romeo“ priekine dalimi, visu pločiu, trenkėsi į priešais jį esančio ir į jį kairiuoju šonu pasisukusio, apie 20 kilometrų per valandą greičiu judančio automobilio „VW Passat“ kairį šoną. Automobilyje esančių žmonių kūnus pirminio smūginio kontakto su automobiliu „VW Passat“ metu veikė inercijos jėga į priekį ir į kairę pagal automobilio judėjimo kryptį. Automobilio „Alfa Romeo“ priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis asmuo, nesuveikus oro pagalvei, galva atsitrenkė į priekinį automobilio skydą viršutinėje dalyje ir stiklą bei dešine šlaunimi į priekinį skydą ties daiktadėže, o prie vairo sėdintis asmuo, suveikus oro pagalvei, galva trenkėsi į sėdynės galvos atlošą ar į kitas salono atsikišusias dalis. Tokį važiavusių asmenų judėjimo automobilyje mechanizmą objektyviai grindžia inercijos veikimo kryptys bei suveikusių ir nesuveikusių oro pagalvių įtaka. A. R. ir P. G. sužalojimų išsidėstymas, jų pobūdis atsižvelgiant į automobilio sugadinimą ir ryšį su nustatytu eismo įvykio mechanizmu gali būti paaiškinti tik tuo, kad įvykio metu A. R. sėdėjo prie vairo, o P. G. – priekinėje keleivio vietoje.

11.       Ekspertizės akte konkretūs tyrimo metodai atskirai neaprašyti. Tačiau apklausiami teisme ekspertai, kaip matyti iš teisiamųjų posėdžių protokolų, atsakydami į teismo ir proceso šalių, taip pat ir gynybos klausimus, plačiau paaiškino, kaip ir kodėl buvo prieita prie ekspertizės akte pateiktų išvadų. Siekiant išsiaiškinti, kaip ekspertai padarė išvadą dėl asmens, vairavusio automobilį, teisiamajame posėdyje buvo apklausti ekspertai L. Lazarenko, J. Gincman-Dorošenko, J. Plenta, t. y. trys iš keturių ekspertų, atlikusių komisinę kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę. Jų paaiškinimai kartu su ekspertizės aktu buvo išanalizuoti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakant į gynybos apeliacinio skundo argumentus, ekspertų paaiškinimai išanalizuoti ir įvertinti tiek kartu su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, tiek ir su kitais byloje esančiais įrodymais (nutarties 8–14 punktai). Toks ekspertizės eigos ir jos rezultatų tikrinimas ir vertinimas abiejų instancijų teismuose atitinka ir teismų praktiką. Kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktą (specialisto išvadą) pateikęs ekspertas (specialistas), jo paaiškinimai (parodymai) vertinami kartu su jo pateiktu ekspertizės aktu (specialisto išvada) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Specialisto (eksperto) paaiškinimai (parodymai) tokiais atvejais gaunami jo pateiktam ekspertizės aktui (specialisto išvadai) paaiškinti ar papildyti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-586-303/2015, 2K-329-976/2017, 2K-356-689/2018, 2K-373-976/2018, 2K-355-648/2018, 2K-334-699/2018).

12.       Kasatoriaus nuomone, ekspertai taip pat nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl automobilio „Alfa Romeo“ priekinio lango įdaužą vertina kaip padarytą žmogaus galva, kokiais duomenimis remdamiesi automobilio salono sugadinimą priekinėje kairėje pusėje vertina kaip padarytą dėl kontakto su P. G. galva ir koja. Šie argumentai nepagrįsti, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akto Nr. 11-670(18) 7–8 puslapiuose labai išsamiai aprašyti P. G. patirti sužalojimai ir jų atsiradimo mechanizmas. Šiuos duomenis išsamiai aptarė ir vertino teismai, remdamiesi aptariamu ekspertizės aktu ir ekspertų paaiškinimais teisme.

13.       Teismai išsamiai aptarė gynybos argumentą, kad pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S 132/15(01) kraujo, rasto ant automobilio vairo apsaugos oro pagalvės, DNR profilis sutampa su P. G. DNR profiliu, taigi automobilį vairavo būtent P. G.. Teismai, remdamiesi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-670(18) išdėstytais duomenimis ir ekspertų L. Lazarenko ir J. Plentos paaiškinimais teisme, padarė motyvuotą išvadą, kad, esant byloje nustatytam eismo įvykio mechanizmui ir P. G. sužalojimams, jo kraujas automobilio salone galėjo užtikšti ne tik ant automobilio panelės, į kurią jis trenkėsi, bet ir ant kitų automobilio vietų (įskaitant automobilio vairo apsaugos oro pagalvę). Taip pat vertino aplinkybę, kad DNR tyrimas atliktas tik iš vieno kraujo pėdsako (paimtas nuo oro pagalvės), bet neatlikti kitų stebimų automobilio salone į kraują panašių pėdsakų (ant porankio, keleivio priekinės sėdynės) DNR tyrimai. Tokiu būdu, nenustačius visų stebimų pėdsakų rūšies ir susidarymo mechanizmo, aptariamas DNR pėdsakas nėra laikomas pakankamu tyrimo rezultatu, leidžiančiu spręsti apie konkrečių asmenų sėdėjimo vietą priekinėse automobilio salono vietose. Taigi teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad serologinio tyrimo išvados duomenys nepaneigia 2018 m. gegužės 25 d. komisinės kompleksinės ekspertizės išvadų, jog vairuotojo vietoje eismo įvykio metu buvo A. R..

14.       Kartu pažymėtina, kad teismų išvada, jog automobilį vairavo A. R., yra grįsta ne tik ginčijamame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-670(18) pateiktomis išvadomis, bet ir visuma kitų bylos duomenų, patvirtinančių ekspertizės akte pateiktus duomenis. Tai, kad automobilį vairavo A. R., patvirtina nukentėjusysis P. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigęs, jog sau priklausantį automobilį „Alfa Romeo 156“ leido vairuoti neblaiviam A. R.; liudytojas R. S., nurodęs, kad P. G. automobilį vairavo A. R., o P. G. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę; liudytoja V. V., nurodžiusi, kad po įvykio A. R. jai paskambinęs pranešė apie avariją ir pasakė, kad vairavo jis; liudytoja D. G., nurodžiusi, kad įvykio vietoje ji iš automobilio paėmė P. G. (savo sūnaus) batus, esančius priekinėje keleivio pusėje ant kilimėlio. Teismai, įvertinę visus šiuos parodymus kartu su nuteistojo A. R. parodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent A. R. versija, jog jis sėdėjo keleivio vietoje, o automobilį vairavo P. G., neatitinka kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų.

15.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad „Alfa Romeo 156“ greitis nagrinėjamoje byloje nustatytas pažeidžiant specialiųjų žinių vertinimo taisykles ir tai iš esmės lėmė netinkamą priežastinio ryšio nustatymą. Kasatoriaus teigimu, specialisto išvadoje automobilio „Alfa Romeo 156“ greitis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 2015 m. vasario 17 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje esantį įrašą „stabdymo žymės: dvigubos 11 m“, tačiau tokios stabdymo žymės eismo įvykio fotonuotraukose ir vaizdo medžiagoje neužfiksuotos. 

16.       Ekspertiniai tyrimai atliekami pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo parengtą ir pateiktą medžiagą. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015). Taigi, kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas.

17.       2015 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-116(15) nurodyta, kad prieš eismo įvykį automobilis „Alfa Romeo 156“ važiavo apie 141 km/h greičiu, t. y. dvigubai viršydamas kelio atkarpoje, kurioje įvyko automobilių susidūrimas, leistiną 70 km/h greitį. Susidūrimo metu automobilio „Alfa Romeo 156“ greitis buvo apie 129 km/h. Specialisto išvadoje nurodyta, kad susidūrimo mechanizmo modeliavimas atliktas naudojantis eismo įvykių tyrimo programa ,,PC-Crash“, atsižvelgus į nuotraukose matomų, įvykio vietoje esančių pėdsakų bei susidūrusių automobilių duomenis.

18.       Iš specialisto išvados matyti, kad specialistas rėmėsi 2015 m. vasario 17 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota informacija, jog nustatytos dvigubos 11 m stabdymo žymės; 2015 m. vasario 17 d. eismo įvykio vietos schema, 2015 m. vasario 17 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo priedu – fotolentele Nr. 1. Specialistas, aprašydamas jam pateiktą medžiagą, nurodo, kokie duomenys kokiame jam pateiktame dokumente užfiksuoti, o kokie ne. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas, ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, gali padaryti išvadą, jog tam tikrų aplinkybių nustatyti negalima. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs jam pateiktus duomenis, specialistas D. Jucius, turintis transporto trasologijos ir eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją bei aštuonerių metų ekspertinio darbo patirtį, pateikė tikėtiną išvadą dėl automobilio greičio. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie „Alfa Romeo 156“ stabdymo žymių ilgumą, kuriais rėmėsi specialistas, yra gauti iš tinkamo šaltinio (BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl jų tikrumo yra nepagrįstos bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, dirbdamas su eismo įvykių tyrimo programa, specialistas naudojosi ir kitais bylos duomenimis. 

19.       Kasatorius taip pat pateikia argumentų dėl to, kad kai kurie duomenys buvo netirti (pvz., automobilio „Alfa Romeo 156“ stabdžių sistema, teisme neapklaustas eismo įvykio vietos apžiūros protokolą surašęs ir schemą sudaręs pareigūnas). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012). Įrodymų pakankamumo klausimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kaip jau minėta pirmiau, specialisto išvadoje buvo remiamasi specialistui pateiktais duomenimis, kuriuos ištyręs jis nustatė automobilio ,,Alfa Romeo 156“ greitį.

20.       Kartu pažymėtina, kad automobilio greitį teismai nustatė vertindami ne tik aptariamą specialisto išvadą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus – specialisto D. Juciaus paaiškinimus teisme, 2018 m. gegužės 25 d. komisinės kompleksinės ekspertizės akto išvadą, jog šio kompleksinio tyrimo rezultatai neturi įtakos 2015 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-116(15) pateiktoms išvadoms dėl eismo įvykio aplinkybių, t. y. automobilio „Alfa Romeo 156“ greičio prieš įvykį, pagrindinių eismo įvykio kilimo sąlygų ir eismo įvykio mechanizmo; taip pat ir D. U. bei R. S. parodymus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, atsakydamas į analogišką nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, teismas analizavo visus byloje esančius duomenis ir atmetė šį argumentą, padarydamas motyvuotą ir bylos duomenų visuma pagrįstą išvadą dėl automobilio greičio.

21.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismai, laikydamiesi BPK reikalavimų, tinkamai nustatė, kad automobilį „Alfa Romeo 156“, kurio greitis prieš įvykį buvo 141 km/h, o susidūrimo metu – 129 km/h, vairavo A. R..

22.       Kasaciniame skunde ginčijamas teismų nustatytas priežastinis ryšys. Kasatorius, remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-458/2019, teigia, kad nagrinėjamoje byloje ,,VW Passat“ vairuotojo padarytas KET 154 punkto pažeidimas buvo pagrindinė, dėsninga padarinių kilimo sąlyga. Kartu nurodoma, kad šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, neatsakęs į analogišką apeliacinio skundo argumentą, esmingai pažeidė BPK.

23.       2015 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-116(15) nustatyta, kad tikėtina, jog prieš įvykį automobiliu ,,Alfa Romeo 156“ buvo važiuojama apie 141 km/h greičiu. Tikėtina, kad pagrindinė nagrinėjamo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio ,,Alfa Romeo 156“ vairuotojo veiksmai – keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo du kartus viršydamas didžiausią įvykio vietoje leistiną važiavimo greitį, dėl to susidarė situacija, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiuojantis automobilis ,,VW Passat“ sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,Alfa Romeo 156“. Jeigu prie ,,Stop“ linijos sustojusio automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas S. L., esant tamsiam paros metui, turėjo objektyvią galimybę pastebėti, kad jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojantis automobilis ,,Alfa Romeo 156“ artėja žymiai viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą greitį, tai S. L. veiksmai, – sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,Alfa Romeo 156“, – techniniu požiūriu taip pat buvo pagrindinė nagrinėjamo įvykio kilimo sąlyga (1 t., b. l. 168–178).

24.       Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai vertino šią specialisto išvadą. Byloje nebuvo išnagrinėti ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai KET 154 punkte ir 204 kelio ženklo „Stop“ nustatytų reikalavimų kontekste, todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog „VW Passat“ vairuotojo S. L. veiksmai nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais. Kasatorius savo poziciją grindžia ir 2016 m. vasario 19 d. atlikto eksperimento, kurio metu nustatyta, kad „VW Passat“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti jam iš kairės pagrindiniu keliu artėjančio automobilio šviesas, rezultatais.

25.       Kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018). Teismų praktikoje konstatuota, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad, analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K- 297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2011, 2K-593/2011, 2K-166/2012).

26.       Pagal teismų praktiką nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018). Iš teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Jei yra pateikiama sąlyginė išvada, tai reiškia, kad tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). 

27.       Nagrinėjamos bylos atveju gauta specialisto išvada yra tikėtina ir sąlyginė. Teisės aspektu patikrinus skundžiamus teismų sprendimus, matyti, kad teismai vertino tokio pobūdžio specialisto išvadą laikydamiesi BPK reikalavimų ir pirmiau išdėstytos teismų praktikos.

28.       Abiejų instancijų teismų sprendimas dėl pagrindinės eismo įvykio sąlygos yra pagrįstas ne tik specialisto išvadoje Nr. 11K-116(15) pateiktais atsakymais, bet taip pat ir pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusio specialisto D. Juciaus paaiškinimais, kad jo atliktais skaičiavimais įrodyta, jog automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojas važiavo 141 kilometro per valandą greičiu, nukentėjusiosios D. U. parodymais, pagal kuriuos jos senelis S. L., atvažiavęs prie sankryžos, sustojo, nes buvo „Stop“ ženklas, jie apsidairė ir kelyje tuo metu nieko nesimatė. Skundžiamame nuosprendyje kaip netiesioginiais įrodymais šiai aplinkybei nustatyti remtasi ir nustatytais automobilių sužalojimais, iš kurių matyti, jog atsitrenkta buvo į „VW Passat“ automobilio šoną, pastarajam jau kertant pagrindinio kelio juostą, kuria važiavo automobilis „Alfa Romeo 156“. Teismai taip pat aptarė ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento rezultatus, nurodydami, kodėl jais nesiremia, spręsdami dėl būtinosios eismo įvykio sąlygos. Eksperimentas buvo atliktas automobiliui judant ne 141 km/h greičiu, o 70 km/h greičiu. Taigi teismai padarė motyvuotą išvadą, kad tai, jog tokiu greičiu judančio automobilio šviesas galima buvo pamatyti iš pakankamai didelio atstumo, nereiškia, kad prie ,,Stop“ ženklo sustojęs vairuotojas galėjo pamatyti 141 km/h greičiu judančio automobilio šviesas ir įvertinti, kad automobilis juda tokiu greičiu (t. y. dvigubai viršydamas leistiną greitį), dėl to nuspręstų neįvažiuoti į pagrindinį kelią. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamoje specialisto išvadoje nurodyta, kad jeigu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „Alfa Romeo 156“ būtų buvę važiuojama didžiausiu įvykio vietoje leistinu 70 km/h greičiu, tai, automobiliui „VW Passat“ išvažiavus iš automobilio „Alfa Romeo 156“ judėjimo krypties eismo juostos, automobilis „Alfa Romeo 156“ susidūrimo vietos vis dar būtų neprivažiavęs apie 75,6 metro atstumu. Toks vertinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje pasisakyta, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99-511/2017, 2K- 325-942/2017, 2K-97-689/2018, 2K-7-1-693/2018, 2K-251-458/2019).

29.       Kartu pažymėtina, kad teismai pagrįstai nesirėmė kasaciniame skunde nurodoma nutartimi Nr. 2K-251-458/2019. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodomoje byloje buvo nustatyta kitokia nei nagrinėjamoje byloje faktinė situacija: dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 154 punkto ir kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus, t. y. įvažiavęs į sankryžą, kur nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui (dvigubai viršijusiam leistiną greitį), todėl, kad įvažiavo į sankryžą, nors matomumą ribojo pirmąja juosta važiuojantis automobilis.

30.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog S. L. į sankryžą įvažiavo būdamas įsitikinęs, kad tai yra saugu, nes negalėjo numatyti, kad kitas automobilis važiuoja dvigubai viršydamas leidžiamą greitį.

31.       Taigi nagrinėjamoje byloje laikantis BPK reikalavimų motyvuotai konstatuoti tik vieno eismo įvykio dalyvio – automobilio „Alfa Romeo 156“ vairuotojo – padaryti KET 9 punkto, 14 punkto, 18 punkto, 127 punkto, 128 punkto reikalavimų pažeidimai. Nustatyta, kad A. R. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta 1,04 promilės etilo alkoholio), važiuodamas automobiliu ne mažesniu nei 141 km/h greičiu, t. y. du kartus viršydamas nustatytą tame kelio ruože maksimalų leistiną 70 km/h greitį, artėdamas prie sankryžos laiku nesulėtino važiavimo greičio, nesugebėjo laiku sustabdyti ir suvaldyti automobilio, kad išvengtų susidūrimo su iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavusiu automobiliu „VW Passat“. Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. L. mirė, D. U. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, P. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp A. R. veiksmų ir kilusių padarinių tinkamai nustatytas priežastinis ryšys.

32.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 6 dalis – pritaikytas tinkamai: asmuo, vairavęs automobilį, jo padaryti KET pažeidimai ir priežastinis ryšys tarp nuteistojo veikos ir padarinių nustatyti tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                        Arvydas Daugėla

Dalia Bajerčiūtė

                                                                                Rima Ažubalytė