Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-104-386-2013].docx
Bylos nr.: I-104-386/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 188773688 atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 188773688 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl žemės teisinių santykių
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teritorijų planavimas
Bendrasis planavimas
Detalusis planavimas
Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Procesiniai terminai:
Skundas
Skundo priėmimas
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Bylos sustabdymas
kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-104-386/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00270-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 74 (S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 27 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui P. M., atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovui V. J.,

2013 m. rugsėjo 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T11-374 panaikinimo ir

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja s. M. (toliau – ir pareiškėja) 2012-06-29 skundu (teisme gautas 2012-07-02, b. l. 7-10) prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2012-05-31 sprendimą Nr. T11-374 „Dėl S. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., detaliojo plano koncepcijos netvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad yra žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jis 2004-06-29 pagal pirkimo – pardavimo sutartį buvo įregistruotas Registrų centre (toliau – ir ginčo sklypas). Ginčo sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2011-10-24 atliktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus 2011-10-28 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-2071. Ji 2012-04-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pateikė prašymą dėl ginčo sklypo (plotas 4.12 ha) detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo. 2012-06-12 gavo Klaipėdos rajono savivaldybės mero sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-2993 į 2012-06-06 prašymą Nr. A13-1095, kuriame pateikiama ne visa medžiaga, susijusi su priimtu ginčijamu sprendimu. Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu nuspręsta netvirtinti ginčo sklypo detaliojo plano koncepcijos (toliau – ir Koncepcija).

Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas nemotyvuotai ir nepagrįstai, nepateikiant įrodymų, kad ginčo sklype Koncepcija negali būti rengiama bei kad planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, nenurodant ar klaidingai nurodant apskundimo tvarką, nenurodant suteikiamų teisių ir pareigų, viršijant įgaliojimus, tuo pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą, Konstituciją, Teritorijų planavimo įstatymą, Žemės įstatymą, teismų praktiką, ko pasekmėje varžoma teisė laisvai disponuoti ir valdyti ginčo sklypą bei trukdoma rengti detalųjį planą.

Nurodo, kad Koncepcija neprieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, tai patvirtina sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis 2011-04-13 Nr. Ar. 9-152, planavimo užduotis ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2011-05-27 patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas Nr. 2011. Ar. 10-185.S. Teigia, kad buvo vadovautasi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies sprendiniais 5.6.1 lentelės, 1 pastaba „Teritorijoms, kurios patenka į skirtingus reglamentų zonas, gali būti taikomi kaip vienos, taip ir gretimos zonos reglamentai“, todėl planuojamai teritorijai taikomi greta esančios U4.1.1. teritorijos reglamentai.

Nurodo, kad ginčijama tik ginčo sklypui kadastriniais matavimais patikslintas naudmenų plotas ir neteisėtai nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir tai nieko bendro neturi su ginčo sklypo atliktais kadastriniais matavimais nustatytu plotu ir ribomis, o naudmenis ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galima keisti tik esant teisiniam pagrindui. Be to, nurodo, kad iki šios Koncepcijos pateikimo atsakovei nebuvo gautas nė vienas raštiškas ar žodinis pasiūlymas, skundas ar pastabos, dėl detalaus plano koncepcijos tvirtinimo.

 

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 41-42; 80-81) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad 2012-04-24 gauta tvirtinti ginčo sklypo Koncepcija. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuspręsta netvirtinti ginčo sklypo Koncepcijos (planavimo tikslai - žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitą, kurios naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, padalinimas į sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas), nes numatomi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Atsakovė paaiškina, kad visas ginčo sklypas patenka į teritoriją, kuri Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane žymima indeksais K(T)Z/T (inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų sklypai) ir Ž3.1 (draustinių, apsauginių juostų ir zonų agrarinių naudmenų bendrosios ekologinės apsaugos sklypai). Nedidele ginčo sklypo dalis ribojasi su Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano teritorija, kuri žymima ZM/Ž4 (ūkinių agrarinių teritorijų intensyvaus tradicinio ūkininkavimo sklypai), M2.1 (rekreacinių miškų (miško parkų) ekstensyvaus pritaikymo sklypai) bei U4.1.1 (bendrojo tvarkymo gyvenviečių ar jų dalių ekstensyvaus dispersiško užstatymo sklypai), kurioje galimas gyvenamų teritorijų planavimas, tačiau iš Koncepcijos matyti, kad praktiškai visas sklypas suplanuotas kaip kitos paskirties, numatomas būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos. Mano, kad pateikta tvirtinimui Koncepcija prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui ir ją patvirtinus butų pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Mano, kad ginčijamu sprendimu nepažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kadangi sprendimas pagrįstas teisės normomis bei objektyviais duomenimis (faktais), nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas savivaldybės mero ir patvirtintas antspaudu, todėl nėra pagrindo naikinti jį.

 

Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. M. atstovas P. M. pareiškėjos skundą palaiko ir prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas V. J. palaiko atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėja S. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiam proceso dalyviui nedalyvaujat.

 

Konstatuojama: Skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės  tarybos 2012-05-31 sprendimo Nr. T11-374 „Dėl S. M. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos netvirtinimo“ (b. l. 19), kuriuo nuspręsta netvirtinti S. M. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano koncepciją (planavimo tikslai – žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitą, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, padalinimas į sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas), nes numatomi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 3, 4 dalimis bei atsižvelgiant į S. M. prašymą.

Pagal byloje pateiktą Tarybos 2012-05-31 posėdžio protokolą Nr. T1-5 ginčijamas sprendimas buvo priimtas daugumai pritarus pateiktam ginčijamo sprendimo projektui (b. l. 20). Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus 2012-05-17 aiškinamajame rašte „Dėl S. M. žemės sklypo (kad. Nr. ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos netvirtinimo“ (b. l. 21) nurodoma, kad siūloma pateiktos koncepcijos netvirtinti, nes numatomi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Paaiškinama, kad visas ginčo sklypas patenka į teritoriją, kuri Bendrajame plane žymima K(T)Z/T (inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų sklypai) ir Ž3.1 (draustinių, apsauginių juostų ir zonų agrarinių naudmenų bendrosios ekologinės apsaugos sklypai) ir tik maža dalis planuojamo žemės sklypo patenka ant reglamentų ribos su teritorija, kuri žymima ZM/Ž4.1 (ūkinių agrarinių teritorijų intensyvaus tradicinio ūkininkavimo sklypai) M2.1 (rekreacinių miškų (miško parkų) ekstensyvaus pritaikymo sklypai) U4.1.1 (bendrojo tvarkymo gyvenviečių ar jų dalių ekstensyvaus dispersiško užstatymo sklypai). Be to, teigiama, kad planavimo organizatorė atsisako pateikti kadastrinius planuojamo žemės sklypo matavimus, nors tvirtina, kad jie atlikti, todėl neįmanoma pilnai vertinti numatomų sprendinių. Nurodoma, kad koncepcija yra tvirtinama detaliojo plano rengimo, o ne parengiamojo etapo metu, jau atlikus esamos būklės analizę, todėl turėtų būti atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai.

Pareiškėja reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą iš esmės motyvuoja tuo, kad jis priimtas nemotyvuotai ir nepagrįstai, nepateikiant įrodymų, kad ginčo sklype Koncepcija negali būti rengiama bei kad planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, nenurodant arba klaidingai nurodant apskundimo tvarką, nenurodant suteikiamų teisių ir pareigų, viršijant įgaliojimus, tuo pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą, Konstituciją, Teritorijų planavimo įstatymą, Žemės įstatymą, teismų praktiką, ko pasekmėje varžoma teisė laisvai disponuoti ir valdyti ginčo sklypą bei trukdoma rengti detalųjį planą. Teigia, jog teikiama tvirtinti ginčo sklypo detaliojo plano koncepcija atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu; detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos; detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu; prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose; jeigu bendrieji planai neparengti, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus saugomos teritorijos administracijos pritarimą, jeigu planuojama teritorija patenka į valstybės saugomos teritorijos ribas. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Taryba 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (b. l. 26) patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Pagal byloje pateiktą ištrauką iš Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai (b. l. 27) visas ginčo sklypas patenka į teritoriją žymimą K(T)ZTŽ3.1 ir tik rytinėje pusėje ribojasi su teritorija žymima Z,MŽ4.1M2.1U4.1.1. Internetiniame puslapyje www.klaipedos-r.lt skiltyje „Bendrasis planas“ pateikiamą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 5 skyriaus „Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas“ 5.6. poskyrio „Kitos paskirties teritorijos“ 5.6.1 lentelės 1 pastaboje nurodyta, kad brėžinyje teikiamos ribos atitinka kartografinio mastelio (1:50 000) raiškos georeferencines galimybes; rengiant specialiuosius ar detaliuosius planus šios ribos gali būti tikslinamos pagal tų planų mastelio kartografinės raiškos galimybes; teritorijoms, kurios patenka į skirtingų reglamentų zonas, gali būti taikomi kaip vienos, taip ir gretimos zonos reglamentai.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-11 įsakymu Nr. AV-738 „Dėl žemės sklypų detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarčių“ (b. l. 48-49) 1.2 punktu sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su pareiškėja dėl ginčo žemės sklypo. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2011-04-13 sutartimi Nr. Ar. 9-152 (b. l. 50-52) pareiškėja perėmė detaliojo planavimo organizatoriaus teises ginčo sklypo atžvilgiu, kuriame esančios teritorijos detaliojo planavimo tikslai: pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, padalyti į sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas 2011-05-27 patvirtino planavimo sąlygų sąvadą Nr. 2011.Ar.10-185.S (b. l. 53-65).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-28 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo“ (b. l. 15) pakeisti ginčo sklypo duomenys: pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sklypo plotas 4,12 ha, tame tarpe 4,0068 ha ariama, 0,1132 ha keliai, 4,12 ha nusausinta žemė, nominali neindeksuota žemės sklypo kaina 5948 Lt. Taip pat pakeistos ir nustatytos žemės specialiosios naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos – 0,6487 ha, elektros linijų apsaugos zonos – 0,2904 ha, ryšių linijų apsaugos zonos – 0,0304 ha.

Pareiškėjos 2012-04-24 prašymu (b. l. 16) pateiktoje tvirtinti ginčo sklypo detaliojo plano koncepcijoje (b. l. 43-78) nurodyta, jog planavimo tikslas: pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, padalyti į sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Koncepcijos aiškinamojo rašto II skyriuje „Raidos koncepcija“ (b. l. 46) 3.1 punkte nurodoma, kad planuojama teritorija ribojasi su U4.1.1 – ekstensyvaus dispersinio užstatymo teritorija, kurioje galimas užstatymo tankis 10 %, todėl vadovaujantis Klaipėdos rajono bendrojo plano tekstinės dalies sprendiniais 5.6.1 lentelės, 1 pastaba planuojamai teritorijai taikomi greta esančios U4.1.1  teritorijos reglamentai. Pagal Koncepcijoje pateiktą ištrauką iš Klaipėdos r. bendrojo plano sprendinių žemės naudojimo ir apsaugos reglamentus (b. l. 47, 66) visas ginčo sklypas taip pat patenka į teritoriją žymimą K(T)ZTŽ3.1 ir tik rytinėje pusėje ribojasi su teritorija žymima Z,MŽ4.1M2.1U4.1.1.

Taigi Koncepcijoje nurodomas teiginys, kad planuojamai teritorijai taikomas ekstensyvaus dispersinio užstatymo teritorijos reglamentas žymimas U4.1.1 neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 5 skyriaus „Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas“ 5.6. poskyrio „Kitos paskirties teritorijos“ 5.6.1 lentelės 1 pastabos, kurioje numatyta, kad teritorijoms, kurios patenka į skirtingų reglamentų zonas, gali būti taikomi kaip vienos, taip ir gretimos zonos reglamentai, kadangi ginčo sklypo teritorija nepatenka į reglamento zoną žymimą U4.1.1, o tik su ja ribojasi. Ši aplinkybė nurodoma ir Koncepcijos aiškinamajame rašte, be to, matoma pateikiamuose brėžiniuose.

Jei pareiškėja mano, kad ginčo sklypo teritorija patenka ir į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ekstensyvaus dispersinio užstatymo teritorijos reglamento zoną, žymimą U4.1.1, turėtų tai nurodyti Koncepcijoje bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Minėtoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 5 skyriaus „Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas“ 5.6. poskyrio „Kitos paskirties teritorijos“ 5.6.1 lentelės 1 pastaboje taip pat numatyta, kad rengiant specialiuosius ar detaliuosius planus šios ribos gali būti tikslinamos pagal tų planų mastelio kartografinės raiškos galimybes. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012-03-19 raštu Nr. (5.1.22)-A5-1439 „Dėl detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo“ (b. l. 33) buvo prašoma pateikti ginčo sklypo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre bei kadastrinių apmatavimų planą, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų pateikusi šiuos įrodymus. Apibendrinant, darytina išvada, jog pateikta derinti Koncepcija prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajam planui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Analizuojant nurodytos teisės normos turinį, darytina išvada, kad ši teisės norma nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. A556-1395/2008, Nr. A556-549/2007, A3-750/2004; A444-203/2005, A63-994/2008). Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį darytina išvada, jog jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka.  Pareiškėja pasinaudojo jai suteikta teise apskųsti ginčijamą sprendimą.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Tačiau kartu yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Tuo remiantis, teigtina, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog jai varžoma teisė laisvai disponuoti ir valdyti ginčo sklypą bei trukdoma rengti detalųjį planą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priimdama 2012-05-31 sprendimą Nr. T11-374 „Dėl S. M. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano koncepcijos netvirtinimo“ nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, taip pat šis sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. 

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; pagal 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, atmestinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

             atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos S. M. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T11-374 panaikinimo;

atmesti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjos                                                                                            Laimutė Jokubauskaitė

                                                                                                                 

 

Dalia Gumuliauskienė

 

 

Eglė Kiaurakytė


Paminėta tekste: