Civilinė byla Nr. 2A-83/2014

                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 63

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. O. Š. ir atsakovės R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2012 pagal ieškovės J. O. Š. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovės R. K. priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovė J. O. Š. pareiškė ieškinį atsakovei R. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 107 705 Lt dydžio įsiskolinimą, 3 404,25 Lt palūkanas, 10 037,50 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2006-06-20 paskolos sutartį ieškovė atsakovei paskolino 11 000 Lt, pagal 2007-08-07 paprastąjį vekselį, vertinamą kaip paskolos sutartis, – 10 600 Lt, pagal 2008-06-12 paskolos sutartį – 51 405 Lt (14 900 EUR), pagal 2008-08-11 paskolos sutartį – 17 450 Lt (1 000 EUR ir 14 000 Lt), pagal 2008-08-25 paskolos sutartį – 17 250 Lt (5 000 EUR). Pasak ieškovės, pinigai pagal šias sutartis nėra grąžinti. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai remiasi ieškovės ranka rašytais rašteliais, kurie neva patvirtina pinigų grąžinimą, nes šie rašteliai yra be parašų, jie tik atspindi derybų eigą dėl pinigų grąžinimo (buvo bandoma taikiai tartis), bet ne pinigų grąžinimo faktą. Pagal pateiktus du raštelius, kurie yra  su ieškovės parašais, yra grąžinta 600 Lt ir 5 000 Lt, tačiau tai grąžintos senos skolos, o ne pagal prašomas paskolos sutartis. Pagal atsakovės pateiktą raštelį: 1) nurodyta 5 000 Lt suma yra ta pati pagal jau minėtą raštelį grąžinta skola; 2) nurodyta 5 000 EUR suma nėra grąžinta, buvo įrašyta, nes buvo ketinama grąžinti, tačiau susipykus grąžinimas neįvyko; 3) nurodomos 15 000 EUR ir 5 000 Lt sumos yra grąžintos ieškovės tėvui J. J., kuriam atsakovė ir buvo skolinga. Atsakovės nurodoma kaip grąžinta ieškovei suma 1 861,25 EUR yra gauti bonusai (dovana) už pirktas prekes iš atsakovei priklausančios Latvijos firmos, bet ne skolos grąžinimas. Atsakovės nurodomos kaip grąžintos ieškovei 95 Lt ir 2 916 Lt sumos yra grąžinta skola jos broliui G. J., kuriam atsakovė taip pat buvo skolinga. Be to, kadangi paskolos laiku negrąžintos, ieškovė, už vėlavimą grąžinti šias sumas, prašė pagal 2006-06-20 paskolos sutartį priteisti 1 814,25 Lt, o pagal 2007-08-07 vekselį - 1 590 Lt palūkanas (CK. 6.874 str., 6.210 str.), taip pat pagal 2006-06-20 paskolos sutartį priteisti šioje sutartyje numatytus 0,5 proc. delspinigius, kurie už 6 mėn. laikotarpį sudaro 10 037,50 Lt.

Ieškovė su priešieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, kad sutinka su jos pasirašytomis sąskaitomis faktūromis, kurių bendra suma yra 1 167,30 Lt. Nurodė, kad šias prekes pirko iš UAB „Ievos svajonė“, nes atsakovė atsisakė jai duoti prekes iš Latvijos firmos, iš kurios visada imdavo. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras, kurių ji nėra pasirašiusi, prekių nėra gavusi.

Atsakovė nurodė, kad 89 097,52 Lt sumą pagal ieškinyje nurodytas sutartis yra sumokėjusi. Atsakovė nurodė, kad dalies skolos sumokėjimą ieškovei pagrindžia šie dokumentai: dėl 15 000 EUR – raštelis dėl  600 Lt ir 5 000 Lt – 2007-10-24 ir 2009-08-21 rašteliai; dėl 5 000 EUR – 2009-08-28 raštelis ir bendras raštelis; dėl 5 000 Lt – bendras raštelis; dėl 1 861,25 EUR – 2009-04-23 raštelis; dėl 95 Lt ir 2 916 Lt – pavedimai į G. J. sąskaitą, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis – J. Š. vekselis. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės prašymas dėl delspinigių (10 037,50 Lt) pagal 2006-06-20 paskolos sutartį priteisimo yra atmestinas, nes delspinigiai įskaitytini į prašomas priteisti palūkanas (1 814,25 Lt). Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės teigimu, jos įsiskolinimas ieškovei sudarytų 22 011,73 Lt.

Be to, atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 22 495,56 Lt skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2011-04-10 reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė iš UAB ,,Ievos svajonė“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovės 22 495,56 Lt skolą, susidariusią dėl prekių pirkimo ir neatsiskaitymo už jas. Pasak atsakovės, iš viso ieškovė pirko prekių už 27 360,26 Lt, tačiau dalį jų grąžino, todėl likusi neapmokėta skola sudaro 22 495,56 Lt. Atsakovės teigimu, į šią sumą įskaičius atsakovės 22 011,73 Lt įsiskolinimą ieškovei, atsakovei priteisina suma sudarytų 483,83 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės J. O. Š. ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės priteisė 107 705 Lt negrąžintos paskolos, 3 404,25 Lt palūkanų ir 1 006,50 Lt delspinigių, o atsakovės R. K. priešieškinį tenkino visiškai – atsakovei iš ieškovės priteisė 22 495 Lt skolą. Atlikęs priteistų sumų įskaitymą, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė iš atsakovės R. K. priteisti ieškovei J. O. Š. 89 620,19 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 4 493,11 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl pasiskolintų sumų priteisimo, nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pagal paskolos sutartis ir vekselį atsakovė pinigus gavo, o įrodymų, kurie pagrįstų pinigų grąžinimą pagal nurodytas paskolos sutartis ir vekselį atsakovė nepateikė.

Teismo vertinimu, ieškovės ranka rašytas 2007-10-27 raštelis, patvirtinantis, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 600 Lt ir 2009-08-21 raštelis, patvirtinantis, kad atsakovė ieškovei grąžino 5 000 Lt, nepatvirtina, kad šie pinigai buvo grąžinti pagal kažkurią iš ginčo sutarčių. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tarp ieškovės ir atsakovės egzistavusius paskolinius (tiek rašytinius, tiek žodinius) santykius, pirkimo-pardavimo santykius, jų draugiškus santykius, į aplinkybę, kad rašteliuose nėra nurodyta pagal kokią sutartį yra grąžinami pinigai, o grąžintos sumos nesutampa su ginčo sutarčių sumomis. 

Teismas sprendė, kad ieškovės ant popieriaus lapo padarytas įrašas ,,Grąžino Rima: 2009-08-24 – 5 000 Lt, 2009-08-28 – 5 000 EUR, 2009-10-14 – 15 000 EUR (trūksta 7,5 EUR už pervedimą) ir 2010-06-08 – 5 000 Lt“ nėra pakankamas įrodymas, kad nurodytos pinigų sumos buvo grąžintos pagal ginčo paskolos sutartis. Teismo vertinimu, šis įrašas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė grąžino ieškovei 5 000 EUR, nes ieškovė neigia šį grąžinimą, įrašas neinformatyvus, neaišku, pagal kokią sutartį pinigai buvo grąžinti ir ar jie tikrai buvo perduoti. Teismas, vertindamas įrašą dėl 15 000 EUR ir 5 000 Lt grąžinimo, sprendė, kad šie pinigai buvo grąžinti ieškovės tėvui J. J. pagal tarp jo ir atsakovės sudarytas sutartis, o ne ieškovei. Teismas nurodė, kad byloje pateikti 2009-10-14 ir 2010-06-08 kasos pajamų orderiai patvirtina, kad šios sumos buvo pervestos J. J., be to, pats J. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis paskolino atsakovei du kartus po 10 000 EUR, tačiau neišsaugojo vienos sutarties. Iš 2008-06-03 sutarties teismas nustatė, kad J. J. paskolino atsakovei 10 000 EUR, o iš terminuoto indėlio sutarčių, valiutos pardavimo liudijimo, 2008-09-09 raštelio nustatė, kad atsakovė 2009-09-09 iš J. J. gavo 10 000 EUR. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad J. J. buvo paskolinęs atsakovei 20 000 EUR, ir minėtais pavedimais grąžinti pinigai buvo skirti grąžinti iš J. J. pasiskolintus pinigus, o ne iš ieškovės pagal ginčo paskolos sutartis.

Teismo vertinimu, atsakovės ieškovei sumokėta 1 861,25 Lt suma nėra paskolos grąžinimas ieškovei. Teismas nurodė, kad ant popieriaus lapo padaryto įrašo apie šios sumos sumokėjimą matyti, kad ši suma paskaičiuota ne tik ieškovei, bet ir O. J. bei J. J. ir tam tikrais laikotarpiais (2009-01-01 ir 2009-03-01 – 2009-03-31). Be to, nėra nurodyta už kokią skolą čia grąžinami pinigai, pati grąžintina suma yra paskaičiuota centų tikslumu (grąžinant skolą nebūtų nurodoma skola su centais). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad tai buvo sumokėti bonusai, o ne skolos grąžinimas ieškovei.

Teismo vertinimu, 95 Lt ir 2 916 Lt sumų, pervestų ieškovės broliui G. J., kuris patvirtino, kad atsakovė buvo jam skolinga ir tai yra jam grąžintinos sumos, negalima laikyti ieškovei skolos pagal ginčo sutartis grąžinimu, nes tam nėra jokių įrodymų, o tai, kad mokėtojas (galintis bet ką ten rašyti) mokėjimo paskirties skiltyje įrašė ,,J. Š. vekselis“, nėra pagrindas spręsti kad šie pinigai buvo skirti ieškovei.

Atsižvelgęs į tai, kad dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų ir jų dydžio pagal 2006-06-20 paskolos sutartį ir 2007-08-07 vekselį, vertinamą kaip paskolos sutartį, ginčo nėra, teismas sprendė, kad ieškovės pagal 6.874 straipsnį paskaičiuotos palūkanos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės. Ieškinio dalį dėl 10 037,50 Lt delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies, sumažindamas priteistinų delspinigių dydį procentine išraiška nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. ir priteisdamas iš atsakovės ieškovei 1 006,50 Lt delspinigių. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo 2006-03-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, nurodė, kad šiuo atveju netaikytina įskaitinių netesybų taisyklė.

Vertindamas priešieškinio pagrįstumą teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas, ar ieškovė yra įsigijusi prekes iš UAB ,,Ievos svajonė“. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose matyti prekių kiekiai ir kainos; duomenis iš kompiuterinės programos; prekių grąžinimo pažymas, iš kurių matyti, kad ieškovė yra grąžinusi ir prekes pagal sąskaitas faktūras, kurių nėra pasirašiusi; išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, iš kurių matyti, kad sąskaitos faktūros buvo išrašomos būtent tomis datomis kaip jose ir nurodyta, visos jos įtrauktos į registrą eilės tvarka; tarpusavio atsikaitymų suderinimų aktą, iš kurio matyti galutinis likutis; liudytojos J. G. parodymus, kuri patvirtino, kad ieškovė imdavo prekes, pinigų nemokėdavo ir ne visada pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras, keletą kartų grąžino dalį prekių; taip pat atsižvelgęs į šalių buvusius draugiškus santykius, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė pagal nurodomas PVM sąskaitas faktūras pinigus iš UAB ,,Ievos svajonė“ yra gavusi. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atsakovė, vadovaudamasi 2011-04-10 reikalavimo perleidimo sutartimi, pagrįstai prašo iš ieškovės priteisti 22 495,56 Lt sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. K. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, pakeisti – ieškinį atmesti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovei 483,83 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė gavo grynuosius pinigus iš atsakovės. Prie 2008-08-11 paskolos sutarties datos nurodoma, kad atsakovė grąžino 10 000 Lt, prie 2008-08-25 paskolos sutarties datos nurodoma, kad atsakovė grąžino 5 000 EUR, netgi prie ieškovės tėvo 2008-06-03 išduotos 10 000 EUR paskolos datos ir sumos nurodoma, kad ,,grąžino, sutartis yra“. Įrašant 2010-06-08 grąžinimo datą, bendrame raštelyje nurodoma, kad ,,Grąžino Rima: 5 000 Lt“. Šiuo bendru rašteliu ieškovė įteikė atsakovei savo pakvitavimo originalą, patvirtinantį, kad atsakovė ieškovei yra grąžinusi 10 000 Lt, 5 000 EUR ir 5 000 Lt (iš viso 32 264 Lt). Ši suma yra akivaizdžiai grąžinta, tačiau teismas jos nepripažino, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir CK 6.65 straipsnio 2-3 dalis. Skolininkas turi teisę skolą grąžinti dalimis ir jei kreditorė akivaizdžiai šias dalis priėmė, tai šios sumos niekada ir nesutaps, tačiau tai nepaneigia atsakovės teisės įrodinėti, kad ieškovė šias sumas gavo. Aplinkybę, jog šias sumas ji gavo pagal ankstesnes sutartis turi įrodyti ieškovė, tačiau tokių sutarčių ieškovė teismui net nepateikė, o teismas jų nereikalavo ir net nesiūlė. Nepagrįstas ieškovės ir teismo aiškinimas, kad 5 000 EUR ieškovei nebuvo grąžinti, nes po tokio įrašo padarymo šalys neva susipyko, nes ieškovė šio įrašo kaip negaliojančio nuginčyti neprašė. Ieškovės tėvo J. J. paaiškinimu, kad jis paskolino atsakovei 20 000 EUR teismas patikėjo labiau. Nelogiška, kad atsakovė pervestų 15 000 EUR per savo brolį J. K. darydama pavedimą į J. J. sąskaitą, nurodydama, kad tai ,,skolos grąžinimas pagal sutartį, R. K.,  L. N.“. Atsakovė neturėjo pareigos grąžinti J. J. 15 000 EUR sumos, o ieškovė 2008-06-12 sutartimi paskolino atsakovei 14 900 EUR sumą, kuri ir grąžinta nurodytu pavedimu. 10 000 EUR grąžinimą J. J. įrodo jo nesikreipimas į teismą savarankiškai ir ieškovės įrašas bendrame raštelyje.

2. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1 006,50 Lt delspinigius. Teismas turėjo delspinigius įskaityti į pagal tos pačios paskolos sutarties negrąžintą sumą paskaičiuotas 1 814,25 Lt palūkanas (CK 6.258 str. 2,3 d; 6.73 str. 1, 2 d.). Be to, pagal teismų praktiką netesybos dažniausiai yra mažinamos iki 0,02 proc., tačiau teismas, sumažindamas priteistinus delspinigius iki 0,05 proc., nemotyvavo, kodėl nukrypo nuo teismų praktikos.

Apeliaciniu skundu ieškovė J. O. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis, panaikinti iš šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 1 167,30 Lt skolos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.  Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės 22 495,56 Lt dydžio priešieškinio reikalavimą įrodo PVM sąskaitos faktūros. Ieškovė niekada nėra gavusi iš UAB ,,Ievos svajonė“, kurios akcininkė ir vadovė yra atsakovė, prekių pagal PVM sąskaitas faktūras už 21 328,26 Lt sumą, šių prekių neketino įsigyti, todėl į bylą pateiktose sąskaitose nėra ieškovės parašo. Ieškovė atsakovę pažįsta ne tik kaip UAB ,,Ievos svajonė“, bet ir kaip Latvijos įmonės SIA ,,Leage-Baltika“, kuri prekiavo maisto papildais, akcininkę. UAB ,,Ievos svajonė“ iš šios įmonės pirkdavo maisto papildus ir jais prekiavo Lietuvoje, 2008-2010 m. laikotarpiu ieškovė taip pat pirko šiuos papildus, kuriuos jai fiziškai perduodavo atsakovė R. K.. Be to, PVM sąskaita faktūra savaime neįrodo, kad pardavėjas perdavė prekes pirkėjui, jeigu tai nėra pažymėta sąskaitoje faktūroje. Atsakovė nepateikė jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė gavo prekių už ginčo sumą. Be to, atsakovė ieškovei reikalavimą pareiškė tik tada, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl paskolos priteisimo.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad priešieškinio pagrįstumą patvirtina duomenys iš kompiuterinės programos. Priešingai, iš UAB ,,Ievos svajonė“ buhalteriniai duomenys yra prieštaringi, t. y. pagal 2010-10-31 pirkimo detalų balansą už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-06-30 ieškovė neva skolinga 27 360 Lt, tuo tarpu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti 22 495,56 Lt sumą, kurią grindžia tais pačiais buhalteriniais dokumentais.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad prekių ieškovei pateikimą patvirtina prekių grąžinimo pažymos, kadangi jos ieškovės yra nepasirašytos ir apie jas ieškovei tapo žinoma tik iš teismui atsakovės pateiktų dokumentų.

4. Skirtingai nei sprendė teismas, atsakovės pateiktas PVM sąskaitų faktūrų registras taip pat neįrodo prekių gavimo fakto, kadangi PVM sąskaitos faktūros buvo registruojamos ne griežtos apskaitos dokumente, akivaizdžiai matoma, kad ties ieškovės pavarde esantys įrašai buvo taisyti, šie įrašai padaryti to paties asmens.

5. 2011-02-09 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo rėmėsi teismas,  negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu prekių gavimo faktą, nes jis skiriasi nuo kitų atsakovės dokumentų, kuriuose atsakovė siūlo pripažinti 27 360,26 Lt dydžio įsiskolinimą. Be to, šį aktą vienašališkai rengė atsakovė, ieškovė jo nepasirašė ir nepripažįsta.

6. Nepagrįsta teismo išvada, kad priešieškinio reikalavimus visiškai patvirtina liudytoja apklaustos J. G. parodymai, kuri patvirtino, kad ieškovė imdavo prekes, pinigų nemokėdavo ir ne visada pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras, keletą kartą grąžino dalį prekių. Teismas neteisingai vertino šios liudytojos parodymus ir nepagrįstai  nevertino kitų šios liudytojos parodymų, t. y. kad atsakovė jai buvo nurodžiusi, kad ieškovė neturi mokėti pinigų už prekes, kad apie prekių gavimą ieškovė pasirašydavo sąsiuvinyje, kuriame buvo žymima kiek ir kokių prekių atsakovė ieškovei perduoda iš Latvijos įmonės SIA ,,League-Baltika“. Kadangi ieškovė niekada nepirko prekių iš UAB ,,Ievos svajonė“, todėl apie prekių gavimą pasirašydavo sąsiuvinyje, o ne PVM sąskaitoje faktūroje, nes priešingu atveju tą prekę formaliai ieškovė būtų įsigijusi iš UAB ,,Ievos svajonė“, o ne š Latvijos įmonės.

7. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos O. J. parodymų, kuri patvirtino, kad buvo UAB ,,Ievos svajonė“ klientė, tačiau ji pirkdavo prekes, jai pasirašyti duodavo tik PVM sąskaitoje faktūroje, bet ne sąsiuvinyje, kaip ieškovės atveju. Be to, minėta liudytoja paaiškino, kad ne kartą matė ieškovę UAB ,,Ievos svajonė“ patalpose, tačiau niekada nematė, kad jai būtų duodamos kokios nors UAB ,,Ievos svajonė“ prekės.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė J. O. Š. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti visiškai. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo net tiksliai nurodyti, kokią sumą pagal kurią paskolos sutartį ji ieškovei yra grąžinusi. Be to, iš atsakovės teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė ir rašytiniuose dokumentuose kiekvieną kartą nurodo vis kitą ieškovei grąžintinos pinigų sumos dydį. Atsakovės elgesys yra nesąžiningas – įrodinėdama, kad ieškovei grąžino 1 861,25 Lt sumą atsakovė pateikė tik vieną teksto fragmento kopiją, nuslėpdama, kad 1 861,25 Lt suma ieškovei kaip ir kitiems asmenims, dalyvavusiems tinkliniame marketinge, buvo mokama kaip bonusai, kurių mokėtojas buvo Latvijos įmonė, o atsakovė šiuos bonusus tik fiziškai perduodavo. Bylos nagrinėjimo metu vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo, kurių metu buvo užrašomos negrąžintos sumos, ketinamos grąžinti pinigų dalys, tačiau nesudarius taikos sutarties, atsakovė šiuos susirašinėjimus pasisavino ir pateikė teismui kaip įrodymą, kad neva tokias sumas ji yra grąžinusi.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės paaiškinimai yra nelogiški - jei ieškovei nereikėjo pirkti jokių prekių iš UAB ,,Ievos svajonė“, tuomet neaišku, kodėl ji pirko dalį prekių, kurias pripažįsta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš  dalies, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl atsakovės R. K. apeliacinio skundo

Byloje nėra ginčo, kad pagal 2006-06-20, 2008-06-12, 2008-08-11 ir 2008-08-25 paskolos sutartis bei 2007-08-07 vekselį atsakovė iš ieškovės pasiskolino bendrą 107 705 Lt sumą. Byloje kilęs ginčas, ar atsakovė šias sumas ieškovei yra grąžinusi. Pareiga įrodyti, kad paskola grąžinta, pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę tenka atsakovei (CPK 178 str.). Kartu įstatymas numato, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.), todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai.

Atsakovė, įrodinėdama dalies skolos grąžinimą, pateikė ieškovės pasirašytą 2007-10-24 raštelį, kuris patvirtina, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 600 Lt (1 t., b. l. 67a) ir 2009-08-21 raštelį, patvirtinantį, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 5 000 Lt (1 t., b. l. 68). Šie atsakovės pateikti ieškovės pasirašyti rašteliai savo turiniu įrodo, kad atsakovė pareigą grąžinti bendrą 6 500 Lt sumą įvykdė (CK 6.65 str.). Aplinkybės, kad šias sumas atsakovė ieškovei yra sumokėjusi, neginčijo ir ieškovė, tačiau, jos teigimu, šios sumos yra grąžintos pagal kitas (ankstesnes) atsakovės skolas ieškovei. Minėtuose rašteliuose nėra nurodyta pagal kokias sutartis yra grąžinamos skolos, tačiau iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad 600 Lt sumą ji nurodo sumokėjusi pagal 2007-08-07 vekselį (1 t., b. l. 26, 71), o 5 000 Lt - pagal 2008-08-11 sutartį (1 t., b. l. 82, 71). Vien aplinkybė, kad minėtuose rašteliuose nėra nurodyta pagal kokią sutartį buvo grąžintos juose nurodytos sumos, nepaneigia fakto, kad šios sumos buvo grąžintos pagal atsakovės nurodytas paskolos sutartis, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą šioje byloje (CPK 185 str.). Ieškovė, įrodinėdama, kad minėta bendra 5 600 Lt skola yra grąžinta pagal kitas sutartis, tokių sutarčių teismui nepateikė (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad šios grąžintos sumos (600 Lt ir 5 000 Lt) neatitinka (yra mažesnės) 2007-08-07 vekseliu ir 2008-08-11 paskolos sutartimi atsakovei perduotų sumų, nesudaro pagrindo teigti, kad šios lėšos negalėjo būto perduotos pagal nurodytą vekselį ir paskolos sutartį, kadangi atsakovei nedraudžiama grąžinti pasiskolintą sumą dalimis. Dėl nurodytų aplinkybių, sutiktina su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai nepripažino bendros 5 600 Lt atsakovės sumokėtos sumos, kaip dalies paskolos pagal ginčo sutartis sumokėjimo.

Tačiau, kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė grąžinusi kitas ieškiniu reikalaujamas priteisti sumas.

Byloje pateiktas 2010-06-08 kasos pajamų orderis patvirtina, kad atsakovės brolis J. K. pervedė ieškovės tėvui J. J. 5 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,paskolos grąžinimas R. K.“ (1 t., b. l. 67), o 2009-10-14 kasos pajamų orderis patvirtina, kad atsakovės brolis J. K. pervedė ieškovės tėvui J. J. 15 000 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,skolos grąžinimas R. K., L. N.“ (1 t., b. l. 69). Iš šių kasos pajamų orderių matyti, kad J. K. atsakovės R. K. vardu nurodytas sumas pervedė J. J.. Byloje esantys duomenys patvirtina tarp atsakovės ir J. J. susiklosčiusius paskolos teisinius santykius - 2008-06-03 sutartimi J. J. atsakovei paskolino 10 000 EUR (1 t., b. l. 160). Be to, tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas jos tėvas J. J. paaiškino, kad 2009-09-09 sutartimi, kuri nėra išlikusi, J. J. atsakovei papildomai paskolino 10 000 EUR. Nors 2009-09-09 paskolos sutarties byloje nėra pateiktos, tačiau 2008-09-09 nutrauktos terminuotojo indėlio sutartys, kurių bendra suma 34 243,31 Lt (be palūkanų) (2 t., b. l. 86-88), 2008-09-09 valiutos pardavimo liudijimas, patvirtinantis, kad J. J. 34 615 Lt konvertavo į 10 000 EUR (2 t., b. l. 93), taip pat byloje pateiktas 2008-09-09 raštelis (2 t., b. l. 92) leidžia spręsti, kad J. J. 2008-09-09 atsakovei galėjo paskolinti atitinkamas pinigų sumas. Be to, 2009-04-23 raštas (2 t., b. l. 48) patvirtina, kad J. J. siejo verslo santykiai su Latvijos įmone SIA Baltic League, kurios viena iš akcininkių yra atsakovė. Šios faktinės aplinkybės paneigia atsakovės teiginį, kad ji neturėjo pagrindo J. J. pervesti 15 000 EUR ir 5 000 Lt sumų. Be to, 2009-10-14 kasos pajamų orderyje nurodyta pavedimo paskirtis - ,,skolos grąžinimas R. K, , L. N.“ patvirtina, kad skolos grąžinimas susijęs ne tik su atsakove, bet ir su L. N.. Kartu pažymėtina, kad mokėjimo pavedimų paskirtyje taip pat nėra nurodyta, kad šios sumos grąžinamos ieškovei J. O. Š.. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip neįrodytas atsakovės argumentas, kad 15 000 EUR sumą ir 5 000 Lt sumą pagal minėtus kasos pajamų orderius ji grąžino ieškovei.

Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad 2010-12-11 mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 141-142), kuriais atsakovė pervedė ieškovės broliui G. J. bendrą 3 011 Lt (95 Lt ir 2 916 Lt) sumą, patvirtina atsakovės skolos grąžinimą ieškovei. Kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad šių mokėjimo nurodymų mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,J. O. Š. vekselis“ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiajam asmeniui pervesta suma patvirtina atsakovės prievolės įvykdymą ieškovei (CPK 185 str.). Atsakovės teiginys, kad ieškovė nenurodė jai savo sąskaitos, todėl atsakovė negalėjo pervesti pinigų į ieškovės sąskaitą, yra neįtikinamas. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2010-10-07 siuntė atsakovei reikalavimą grąžinti pasiskolintas lėšas, kartu nurodydama savo sąskaitos numerį (1 t., b. l. 84), o minėti pavedimai atlikti 2010-12-11. Liudytoju apklaustas G. J. paaiškino, kad jis buvo paskolinęs atsakovei lėšų, o minėtais pavedimais šios lėšos jam buvo grąžintos, nors paskolos santykius tarp atsakovės ir G. J. patvirtinančių dokumentų byloje ir nėra pateikta. Jeigu, atsakovės nuomone, pervesti į G. J. sąskaitą pinigai buvo skirti ieškovei, tačiau G. J. šių sumų ieškovei neperdavė, atsakovė gali reikšti reikalavimą G. J..

Byloje pateiktas ieškovės rašytas, tačiau nepasirašytas raštas (1 t., b. l. 139), kuriame nurodomos atsakovės gražintos pinigų sumos, nelaikytinas ieškovės pakvitavimu apie šių pinigų grąžinimą (CK 6.65 str.). Kolegijos vertinimu, byloje atsakovės pateiktas raštas (1 t., b. l. 139), kuriuo įrodinėjamas atitinkamų sumų grąžinimas, vertintinas kaip darbinis raštas, skirtas užsirašyti, pasižymėti, bet ne patvirtinti pinigų grąžinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys, siejamos komercinių ir draugiškų santykių, turėjo daug darbinių raštų (užrašų), kurie buvo skirti pasižymėti tam tikrus faktus (2 t., b. l .72-74, 83-85, 99-101 ir kt). Tuo tarpu šalių paskolinius santykius patvirtinančios sutartys ir jų įvykdymą patvirtinantys pakvitavimai, kurių neginčija ir ieškovė, yra aiškūs, konkretūs, pasirašyti (1 t., b. l. 67a-68). Todėl skirtingai nei teigia atsakovė, byloje pateiktas nepasirašytas raštas (1 t., b. l. 139), kuriame išbrauktos tam tikros sumos, pažymint, kad jos yra grąžintos, taip pat įrašas ,,grąžino 10 000 Lt“, skirtingai nei teigia atsakovė, nepatvirtina paskolos dalies grąžinimo. Šio rašto turinys neleidžia jo vertinti kaip pakvitavimo, įrodančio pinigų grąžinimą pagal ginčijamas paskolos sutartis. Tas pats pasakytina ir 5 000 EUR sumą, kurią atsakovė įrodinėja ieškovei grąžinusi pagal šį raštą ir 2009-08-28 raštą (kuriame nurodyta, kad ieškovė susigrąžino 4 500 EUR sumą) (1 t., b. l. 70). 2008-08-28 raštas ieškovės nėra pasirašytas, todėl atsakovei neigiant, kad ši pinigų suma jai buvo grąžinta ir nesant kitų šios sumos grąžinimą patvirtinančių įrodymų, 2008-08-28 raštas taip pat negali būti laikomas šios sumos ieškovei sugrąžinimą patvirtinančiu dokumentu.

Kolegijos vertinimu, neįrodytas ir atsakovės teiginys, kad 2009-04-23 raštas (2 t., b. l. 48) patvirtina 1 861,25 EUR paskolos dalies grąžinimą. Ieškovė neginčijo, kad šią sumą ji gavo, nurodydama, kad tai yra ,,bonusai“ (dovana) už išplatintą produkciją iš Latvijos įmonės SIA Baltic League, kurios prekes ji platino. Aplinkybę, kad ieškovė turėjo teisę platinti Latvijos įmonės SIA Baltic League, kurios viena iš akcininkių buvo atsakovė R. K., prekes, patvirtina byloje esantys duomenys (2 t., b. l. 75-82). Minėto rašto turinys, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad 1 861,25 EUR suma paskaičiuota ne tik ieškovei, bet ir G. J. ir O. J. ir už tam tikrus laikotarpius (2 t., b. l. 48). Be to, 1 861,25 EUR suma ieškovei sumokėta 2009-04-23 (2 t., b. l. 48), tuo tarpu atsakovės 2010-12-10 teismui pateiktoje lentelėje, kurioje ji nurodė duomenis apie ieškovei sugrąžintas sumas, 1 861,25 EUR sumos neįtraukė. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, taip pat paneigia atsakovės įrodinėjamą faktą, kad 1 861,25 EUR suma buvo skirta paskolos pagal ginčo sutartis padengimui.

Skundžiamu sprendimu teismas priteisė 1 814,25 Lt kompensacines palūkanas (CK 6.874 str., 6.210 str.) ir 1 006,50 Lt delspinigius už laiku negrąžintą 11 000 Lt sumą pagal 2006-06-20 paskolos sutartį. Pažymėtina, kad tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra tas pats - kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo kreditoriaus patirtus nuostolius. Atsakovė pripažino už pradelstą atsiskaityti terminą pagal 2006-06-20 sutartį turinti sumokėti ieškovės paskaičiuotas 1 814,25 Lt dydžio kompensacines palūkanas (1 t., b. l. 27; CK 6.874 str., 6.210 str.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės teiginiu, kad teismas, priteisęs šias palūkanas, į šią sumą turėjo įskaityti ir atsakovei paskaičiuotus 1 006,50 Lt delspinigius, kurie atlieka tą pačią minimalių nuostolių kompensavimo funkciją.

Dėl nurodytų aplinkybių, teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, pakeičiama, teismo ieškovei priteistą 107 705 Lt skolą sumažinant 5 600 Lt suma, t. y. iki 102 105 Lt sumos, o ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetant.

Dėl ieškovės J. O. Š. apeliacinio skundo

Skundžiamu sprendimu teismas, tenkindamas priešieškinį, konstatavo, kad ieškovė iš atsakovės vadovaujamos UAB ,,Ievos svajonė“ yra įsigijusi prekių už 22 495,56 Lt sumą, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės. Ieškovė įrodinėja, kad iš UAB ,,Ievos svajonė“ yra priėmusi prekių tik už 1 167,30 Lt sumą, o prekių už likusią sumą (21 328,26 Lt) nėra įsigijusi, todėl ji neturi  pareigos apmokėti atsakovės pateiktų nepasirašytų PVM sąskaitų faktūrų. 

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad, priešingai nei sprendė teismas, atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė įsigijo prekių už ginčijamą 21 328,26 Lt sumą.

Visų pirma atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių kildinamas 21 328,26 Lt reikalavimas (2 t., b. l. 102-108, 113, 116-118, 121), ieškovės yra nepasirašytos, todėl, skirtingai nei sprendė teismas, nepatvirtina šiose faktūrose nurodytų prekių perdavimo ieškovei fakto. Antra, atsakovės pateikti UAB ,,Ievos svajonė“ kompiuterinės programos duomenys (1 t., b. l. 184) yra sudaryti minėtų PVM sąskaitų faktūrų, tarp jų ir ginčijamų sąskaitų, pagrindu. Pripažinus, kad ieškovės nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina prekių perdavimo ieškovei fakto, šios aplinkybės neįrodo ir minėti kompiuterinės programos duomenys, sudaryti šių sąskaitų pagrindu. Trečia, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras patvirtina, kad sąskaitos buvo išrašomos jose nurodytą dieną, tačiau nepatvirtina prekių ieškovei perdavimo fakto, dėl kurio ir kilęs ginčas. Ketvirta, byloje pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (1 t., b. l. 183) ieškovės yra nepasirašytas, todėl, skirtingai nei sprendė teismas, negali būti laikomas jame atsakovės vienašališkai nurodytos ieškovės skolos patvirtinimu. Penkta, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prekių gavimo faktą patvirtina prekių grąžinimo pažymos (2 t., b. l. 109-110, 115, 119), iš kurių, pasak teismo, matyti, kad ieškovė yra grąžinusi prekes ir pagal tas sąskaitas, kurių nėra pasirašiusi. Pažymėtina, kad prekių grąžinimo pažymos yra išrašytos ne ieškovės, bet UAB ,,Ievos svajonė“, ieškovė šių pažymų nėra pasirašiusi, todėl ieškovei neigiant prekių grąžinimo faktą, šios pažymos negali būti laikomos šį faktą patvirtinančiu įrodymu. Liudytoja apklaustos atsakovės vadovaujamos UAB ,,Ievos svajonė“ darbuotojos J. G. paaiškinimai, kad ieškovė prekes imdavo, nesant kitų šį faktą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei prekės pagal ginčo sąskaitas buvo perduotos  (CPK 185 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ginčijama 21 328,26 Lt suma, tenkintinas, ieškovės priešieškinio dalį dėl 21 328,26 Lt sumos priteisimo atmetant.

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje pateiktus dokumentus, kuriais buvo įrodinėjamas paskolos grąžinimas, netinkamai vertino duomenis, kuriais buvo įrodinėjamas prekių perdavimo faktas, nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kompensuojamąsias palūkanas ir netesybas, todėl sprendimas keičiamas (CPK 330 str.). Ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiama 102 105 Lt negrąžintos paskolos, 3 404,25 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Priešieškinis tenkinamas iš dalies – atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 167,30 Lt skolos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos. Įskaičius šalių tarpusavio reikalavimus ieškovei iš atsakovės priteisiama 104 341,95 Lt įsiskolinimas ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 804,29 Lt, atsakovei iš ieškovės 1311,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į pasikeitusią tenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteisiama 6 746 Lt, atsakovei iš ieškovės 706 Lt  bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus šalių pirmosios instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 040 Lt (6 746 Lt - 706 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma.

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos valstybės naudai iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – iš ieškovės priteisiama 12 Lt, iš atsakovės 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 674,90 Lt žyminis mokestis (3 t., b. l. 11) ir 1 523 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 16-18), iš viso – 2 197,90 Lt suma.  Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 197,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, turėjo sumokėti 2 703 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (3 t., b. l. 36), o nuo likusios (2 653 Lt) žyminio mokesčio dalies buvo atleista teismo nutartimi (3 t., b. l. 24). Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 7 proc., iš ieškovės atsakovei priteisiamas 4 Lt žyminis mokestis (50 Lt x 7 proc.), iš ieškovės valstybei priteisiamas 186 Lt žyminis mokestis (2 653 Lt x 7 proc.) Atsakovės išlaidas už atstovavimo paslaugas apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 500 Lt už apeliacinio skundo parengimą (3 t., b. l. 45-47) ir 1 000 Lt už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (3 t., b. l.  56-57). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas visiškai, todėl atsakovės išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu, nepriteisiamos (CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.). Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 7 proc., atsakovei iš ieškovės priteisiama 105 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą, priteisimo (1 500 Lt x 7 proc.). Iš viso iš ieškovės atsakovei priteisiama 109 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus šalių apeliacinės instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 088,90 Lt (2 197, 90 Lt – 109 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

,,Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 104 341,95 Lt (vienas šimtas keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt vienas litas 95 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 040 Lt (šeši tūkstančiai keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės J. O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 088,90 Lt (du tūkstančiai aštuoniasdešimt aštuoni litai 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 186 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt šeši litai) bylinėjimosi išlaidų.