Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-307/2018

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00276-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;

1.1.9.8; 1.1.10.1; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,

nuteistajam M. V. (M. V.),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 2 dalį – penkeriems metams laisvės atėmimo;

– pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. V. nuspręsta išieškoti proceso išlaidas: susijusias su sulaikytų narkotinių medžiagų saugojimu – 34,76 Eur (trisdešimt keturis eurus 76 ct); su narkotinių medžiagų sunaikinimu – 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bei sulaikytos transporto priemonės – vilkiko „Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidas – 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų).

Iš M. V. taip pat nuspręsta išieškoti uždraustos veikos priemone pripažinto ir konfiskuotino turto, vikliko ,,Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 361,60 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą).

Tuo pačiu nuosprendžiu L. Š. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas arešto bausme devyniasdešimčiai parų. Pagal BK 24 straipsnio 2 dalį BK 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), L. Š. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apeliacinių skundų dėl šios nuosprendžio dalies negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui davus ryšio su šiuo palaikymo priemones, 2014 m. lapkričio 5 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, Ispanijos Karalystėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, paimdamas į jo vairuojamą transporto priemonių junginį – vilkiką „Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP27“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 57 942,41 g kanapių dervos ir 11 846,90 g kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas paslėpęs vilkiko kabinoje esančiose dviejose dėžėse po vaisiais ir kelioniniame krepšyje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės, kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, į Lietuvos Respubliką tikslu jas platinti, neturėdamas leidimo jas pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio kontrolės punktą iki tol, kol 2014 m. lapkričio 12 d. 19.38 val. jam kirtus Lenkijos – Lietuvos valstybių sienas Kalvarijos pasienio kontrolės punkte, esančiame Salaperaugio kaime, Liubavo seniūnijoje, Kalvarijos savivaldybėje, bei tą pačią dieną važiuojant nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, apie 20.55 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, magistralinio kelio Nr. A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) 89-ame kilometre, Kalvarijos savivaldybėje, jo vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų.
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti; vadovaujantis UAB „Frigo Truck“ savininko sutikimu, valstybės naudai konfiskuoti vilkiką „Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertės neišieškant iš M. V..
1. Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į išnykusį jo teistumą, priimdamas nuosprendį nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismo sprendimas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jam turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes, kad jis siekė padėti teisėsaugos institucijoms išaiškinti kitus nusikalstamos grupės narius, nors prokurorui ir nepavyko įrodyti kitų byloje dalyvavusių asmenų kaltės. Pagrindiniu nusikaltimų kaltininku buvo pripažintas apeliantas, t. y. paprastas vairuotojas, kuris, kaip nurodoma kaltinime, organizatoriaus nurodymu, nenumanydamas apie didelį narkotinių medžiagų kiekį, gabeno jas per Europos sąjungos šalis į Lietuvą. Kauno apygardos teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes, apibūdinančias apelianto asmenybę. Nuteistojo teigimu, jis nėra linkęs nusikalsti, jo asmenybė pavojaus visuomenei nekelia. Jam inkriminuotas veikas jis padarė dėl naivumo ir kitų asmenų apgaulės. Apeliantas taip pat nurodo, kad pripažino kaltę, gailisi dėl savo neteisėto poelgio, pasižada daugiau niekada nepažeidinėti įstatymų, elgtis dorai ir sąžiningai. Apelianto vertinimu, jo padaryti nusikaltimai negali būti vertinami kaip itin pavojingi, už kuriuos šioje byloje turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Pirmiau aptartos aplinkybės, nuteistojo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti taikant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Juo labiau, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, Lietuvos įkalinimo įstaigose pakankamai daug kalinčių asmenų, kuriems nacionaliniai teismai skyrė per griežtas bausmes, o paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą galima taikant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas turėjo svarstyti BK 75 straipsnio taikymo jam galimybę, t. y. bausmės vykdymą atidėti nustatant ilgą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir griežtos kontrolės bausmės vykdymo atidėjimo metu taikymą.
2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš jo vilkiko „Scania R480“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 361,60 Eur – apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šios transporto priemonės vertę ir dėl to paskyrė jam neproporcingai griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtas vilkikas ilgą laiką, t. y. trejus metus, buvo neeksploatuojamas, jo agregatai yra nusidėvėję, o likutinė vertė ženkliai sumažėjusi.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. V. paskirta realia laisvės atėmimo bausme penkeriems metams ir sprendimu išieškoti iš jo konfiskuotino turto, t. y. vilkiko „Scania R480“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 361,60 Eur.
6. Apelianto teigimu, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas už abi nusikalstamas veikas turėjo jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies normas ir nepažeisdamas BK 41 straipsnio nuostatų paskyrė nuteistajam teisingą bei proporcingą bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos, išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-102/2011, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-215/201, Nr.  2K-390/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-107-489/2017 ir kt.).
7. BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, o BK 260 straipsnio 3 dalyje – tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. atitinkamai už BK 199 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams. Šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. V. buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė apeliantui mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatytą bausmę. Darydamas išvadą, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, ir skirdamas švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmę, bei skirdamas BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatytos sankcijos minimumą atitinkančią bausmę, apygardos teismas akcentavo, kad nuteistasis M. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių, o kitas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą asmenybės charakteristiką: Lietuvos Respublikoje neteistas, psichikos sveikatos centre nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas dirba, turi sveikatos problemų. Skirdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat įvertino, kad baudžiamojo proceso metu M. V. dėjo pastangas padėti teisėsaugos institucijoms išaiškinti ne tik tyrimui svarbias aplinkybes bet ir kitus asmenis, galimai dalyvavusius padarant BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, nuo veikų padarymo praėjo treji metai, o naujų nusikaltimų jis nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, kartu su aplinkybėmis, apibūdinančiomis M. V. padarytų nusikaltimų pavojingumą, nesudaro pagrindo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi dar labiau švelninti M. V. paskirtas bausmes ir skirti jo pageidaujamą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Juo labiau, kad nuteistojo apeliaciniam skunde jokių naujų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmes už abi nusikalstamas veikas neatsižvelgė, nenurodyta.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. V. nežinojo apie didelį gabenamų narkotinių medžiagų kiekį, tačiau jo paties parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad jis su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis iš anksto susitarė gabenti ne mažiau kaip 3 kg kanapių. Šis kiekis viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą kanapių ir jų dalių labai didelio kiekio ribą, t. y. 2500 g. Tai suponuoja išvadą, kad jau pirminėje nusikaltimo stadijoje nuteistasis žinojo, kad neteisėtai gabens labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kontrabandos būdu M. V. vilkiko „Scania R480“ kabinoje į Lietuvos Respubliką gabeno iš viso 57 942,41 g (beveik 58 kg) kanapių dervos ir 11 846,90 g (beveik 12 kg) kanapių (antžeminių dalių) (t. 1, b. l. 30-31). Taigi, vien gabentų narkotinių medžiagų kiekis, jų gabenimo būdas patvirtina, jog nuteistasis turėjo suvokti, kad gabena labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Iš M. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, taip pat matyti, jog jis jam perduotas narkotines medžiagas apžiūrėjo, suprato, kad jam buvo perduotas gerokai didesnis nei iš anksto sutartas jų kiekis, tačiau net ir suvokdamas šią aplinkybę, jis sutiko toliau daryti nusikalstamą veiką ir gabenti šias narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką.
9. Apelianto asmenybė skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertinta tinkamai. Lietuvos Respublikoje jis neteistas, tačiau 2007 m. spalio 29 d. buvo nuteistas Švedijos Stokholmo apygardos teismo už disponavimą narkotikais ir narkotikų kontrabandą laisvės atėmimo bausme šešeriems metams (t. 4, b. l. 13). Naujus nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nuteistasis padarė 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. dar turėdamas neišnykusį teistumą pagal Švedijos Karalystėje, kuri yra ir Europos Sąjungos narė, priimtą nuosprendį (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Be to, Lietuvos Respublikoje jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmiau aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Vien tai, kad M. V. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi vaikų, prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, davė nuoširdžius parodymus, bendradarbiavo su teisėsauga ir siekė padėti atskleisti kitų asmenų nusikaltimus, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Juo labiau, kad priešingai apelianto teiginiams, jo padaryti baigti tyčiniai nusikaltimai priskiriami pavojingiausioms, t. y. sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, už kuriuos įstatymų leidėjas nustato labai griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas padarytas turint tikslą platinti kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Apelianto kontrabandos būdu slapta gabentų narkotinių medžiagų kiekis – 57 942,41 g kanapių dervos ir 11 846,90 g kanapių (antžeminių dalių) – daugiau kaip keturis šimtus kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatyto labai didelio kanapių dervos kiekio ribą ir keturis kartus viršija labai didelio kanapių (ir jų dalių) kiekio ribą. Nusikaltimai, už kuriuos apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ne tik kelia padidintą pavojų visuomenei, bet ir daro didelę žalą jos nariams. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, jog nuteistojo M. V. padaryti nusikaltimai negali būti vertinami kaip itin pavojingi, už kuriuos šioje byloje turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, yra nepagrįsti.
10. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmė apeliantui parinkta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, jos rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį pagal BK 41 straipsnio 2 dalį, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde išskirtinai bandoma sureikšminti tik tam tikras bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė techninę rašymo apsirikimo klaidą ir nurodė, jog švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę M. V. skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas šį procesinį sprendimą priėmė vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o formali techninė rašymo apsirikimo klaida ištaisytina nustatant, jog švelnesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė M. V. skiriama vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti BK 75 straipsnio taikymo M. V. galimybę ir jam paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Tačiau nei nusikalstamos veikos padarymo metu (keista 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1861 ir įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.)), nei nuo 2015 m. kovo 24 d. įgaliojusi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), nei šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (keista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (nuo 2017 m. liepos 6 d.)) nenustatė galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga svarstyti BK 75 straipsnio taikymo galimybės, nes nagrinėjamu atveju neegzistuoja formalieji BK 75 straipsnio taikymo pagrindai.
12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš jo vilkiko „Scania R480“ vertę atitinkančią pinigų sumą, – 29 361,60 Eur – nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šios transporto priemonės vertę ir dėl to paskyrė jam neproporcingai griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė UAB „Frigo Truck“ direktorės pasirašytą prašymą valstybės naudai paimti minėtą vilkiką ir jo vertę atitinkančios pinigų sumos iš M. V. nepriteisti (t. 5, b. l. 89).
13. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 199 straipsnyje nustatytoms nusikalstamoms veikoms daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011).
14. Atsižvelgiant į apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad M. V. vilkiku „Scania R480“ gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir tai palengvino nusikalstamos veikos padarymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią transporto priemonę nusikaltimo padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad vilkikas „Scania R480“ nuosavybės teise priklauso UAB „Frigo Truck“. Duomenų, patvirtinančių, jog šios įmonės vadovybė nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog įmonei priklausantis vilkikas gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra. Dėl to konfiskuoti šio turto iš teisėto jo savininko nebuvo teisinio pagrindo. Baudžiamasis įstatymas taip pat nenustato galimybės konfiskuotino turto savininkui atsisakyti konfiskuotino turto kaltininko naudai ir taip panaikinti pagal BK 72 straipsnio 5 dalį jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – pareigą sumokėti konfiskuotino turto vertę. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė minėto vilkiko vertę atitinkančią pinigų sumą priteisti iš M. V. ir BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo klaidų nepadarė.
15. Kita vertus, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vilkiko „Scania R480“ vertę. Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Taigi, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nuo nusikaltimo padarymo yra praėję treji metai ir vilkiko „Scania R480“ vertė yra sumažėjusi, neturi įtakos šios transporto priemonės vertės nustatymui. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo vilkiko „Scania R480“ vertę atitinkančią pinigų sumą, vadovavosi tik formalia Kauno teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 28 d. pažymoje esančia informacija, jog remiantis VšĮ „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis vidutinė balninio vilkiko „Scania R480“ vertė yra 101 380,00 Lt, t. y. 29 361,60 Eur (t. 1, b. l. 143). Apygardos teismas visiškai nevertino kitų byloje esančių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tikroji minėto vilkiko vertė nusikaltimo padarymo dieną buvo gerokai mažesnė. Iš UAB „Frigo Truck“ pateikto 2014 m. rugsėjo 11 d. ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodyto ilgalaikio turto, t. y. vilkiko „Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 55 224,8 Lt, t. y. 15 994,21 Eur (t. 1, b. l. 139). Iš šios transporto priemonės įsigijimą patvirtinančių dokumentų taip pat matyti, kad ji buvo įsigyta už 16 000,00 Eur (t. 1, b. l. 94, 149). Byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindą išvadai, jog po įsigijimo vilkiko techninė būklė būtų buvusi ženkliai pagerinta ar jo vertė būtų padidinta kitu būdu. UAB „Frigo Truck“ pateiktuose dokumentuose nurodyta transporto priemonės vertė yra artimesnė realiai transporto priemonės vertei, buvusiai nusikalstamos veikos padarymo metu, nei nurodyta VšĮ  „Emprekis“ žinyne, kuriame pateikiama tik vidutinė tos pačios transporto priemonių serijos vilkikų kaina. Dėl to apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Frigo Truck“ pateiktuose dokumentuose užfiksuota „Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, t. y. 15 994,21 Eur, tiksliau parodo tikrąją nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią transporto priemonės vertę. Esant šių aplinkybių visumai iš nuteistojo M. V. skundžiamu nuosprendžiu priteista konfiskuotino turto, automobilio ,,Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma mažinama iki 15 994,21 Eur.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Iš M. V. (M. V.) priteistą išieškotiną konfiskuotino turto, automobilio ,,Scania R480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 29 361,60 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) sumažinti iki 15 994,21 Eur (penkiolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių tūkstančių eurų 21 ct).

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninę rašymo apsirikimo klaidą nustatant, jog švelnesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė nuteistajam M. V. skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                         Albinas Bielskis

                                                                                                                     Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                                                                     Linas Žukauskas