Civilinė byla Nr. 2A-1165-275/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01329-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio mėn. 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei E. R., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl matymosi su vaiku tvarkos pakeitimo ir vaiko mokyklos pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir prašė pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimu civ. byloje Nr. N2-3642-501/2009 nustatytą ieškovo D. R. bendravimo su dukra D. B. R., gim. 2005-12-12 bendravimo tvarką ir nustatyti naują jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką bei perkelti dukrą iš Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos į Vilniaus Balsių mokyklą, nesant dukros motinos, atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  sprendimu nutraukus šalių santuoką dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ir nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka. Ši nustatyta tvarka nebeatitinka dabartinės situacijos ir vaiko amžiaus. Tarp šalių yra nesutarimų, atsakovė nuteikinėja dukrą prieš jį, neišleidžia pas jį nustatytu laiku, nepakankamai užsiima dukros lavinimu, auklėjimu, bendravimu. Atsakovės vienašaliu sprendimu dukra pradėjo mokytis Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijoje. Mano, kad dukra turi mokytis ir perkelta į Vilniaus Balsių mokyklą, nes ji naujai pastatyta, joje yra geresnės mokymo, ugdymo sąlygos ir ji yra arčiau dukros namų ir ieškovo gyvenamosios vietos. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis be teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nesutiko, kad dukra savaitę gyventų pas tėvą, o savaitę pas ją, visas šventes praleistų vienais metais tik pas tėvą. Nesutiko keisti dukros mokyklos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-24  sprendimu civ. byloje Nr. N2-3642-501/2009 nustatytą ieškovo D. R. bendravimo su dukra D. B. R. bendravimo tvarką ir nustatė vaiko tėvo D. R. bendravimo su dukra D. B. R. bendravimo tvarką:

1. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną turi teisę paimti dukrą iš mokyklos ar gyvenamosios vietos  ir turi grąžinti  ją  motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.

2. Metų porinių savaičių penktadienį tėvas, įspėjęs dukros motiną, ne vėliau kaip prieš  tris dienas, gali paimti dukrą 18 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį  iki 19 val.

3. Dukros gimimo dieną (gruodžio 12 d.), įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą 2 valandoms iš  mokyklos ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.

4. Tėvo gimimo dieną (gegužės 27 d.) įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą iš mokyklos ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Jeigu tai nedarbo diena tai dukra paimama 9 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.

5. Tėvo vasaros atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių.  Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 14 dienų.

6. Dukros mokslo atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 14 dienų.

7. Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra šias šventes:

Šv. Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą pirmą šventės dieną 9 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai paskutinę šventės dieną iki 19 val.

8. Neporiniais metais:

Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą pirmą šventės dieną 9 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai paskutinę šventės dieną iki 19 val.

9. Dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga,  atostogų metu, jis šia teise  pasinaudoti tais metais gali tik motinai sutikus. Tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku. Apie dukros paėmimą pranešama šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Likusią ieškinio dalį atmetė.

Dėl bendravimo tvarkos

Teismas konstatavo, jog mergaitei gyvenant savaitę pas tėvą, o savaitę pas motiną ar dalį savaitės su motina, o dalį su tėvu, nebūtų užtikrinta jos pastovi gyvenamoji vieta, dienotvarkė ir toks gyvenimo būdas netinka mokyklinio amžiaus vaikui bei neatitinka psichologės rekomendacijų, dėl to ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kai mergaitė gyvena pas jį nepertraukiamai savaitę ar dalį savaitės, yra nepriimtina ir negali būti nustatoma. Kadangi tiek mergaitė, tiek ieškovas nori daugiau laiko praleisti kartu, tai rekomenduoja ir psichologė bei tam neprieštarauja ir atsakovė, teismas nustatė, kad tikslinga antradienį ir ketvirtadienį leisti ieškovui būti su dukra. Nustatė, kad netikslinga, kad tėvas su vaiku praleistų visas vaiko mokslo atostogas. Šios atostogos tarp tėvų turi būti dalinamos pusiau. Šventes vaikas turi praleisti su abiems tėvais. Konstatavo, kad netikslinga reglamentuoti visų švenčių su tėvu ar motina praleidimą, nes toks reglamentavimas būtų perteklinis bei sunku būtų vykdyti tokią bendravimo tvarką. Šias šventes vaikas praleis su tuo iš tėvu pas kurį tuo metu bus.

Dėl mokyklos

Konstatavo, jog netikslinga keisti mergaitės mokyklos, nes ji jau mokosi Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijoje, čia ji turi draugų, jai pažįstama aplinka, mokytoja, čia jai mokytis patinka, be to gali pasikeisti atsakovės gyvenamoji vieta galimai ją iškeldinus iš namo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiąsias teisės normas. Skundžiamas sprendimas neužtikrina vaiko teisės turėti abu tėvus ir būti abiejų tėvų auklėjamam, apriboja kartu negyvenančio tėvo galimybes vykdyti tėvo pareigas, šias teises ir pareigas perkeldamas išimtinai motinai, o tėvui suteikdamas tik lankytojo, pranešančio apie kiekvieną pasimatymą su vaiku iš anksto, teises. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė ir apribojo vaiko, norinčio daugiau bendrauti su tėvu ir būti jo auklėjamai, teisę bendrauti su tėvu.

2. Skundžiamu sprendimu Apeliantui sudaryta galimybė tik trumpai, epizodiškai pasimatyti su nepilnamete dukra D. B. R. du savaitgalius per mėnesį, per vieną didžiausią metų šventę ir per atostogas. Tai tik sudaro galimybę tėvui visiškai neprarasti ryšio su vaiku, tačiau neužtikrina vaiko intereso turėti šeimą ir pilnaverčiai vystytis, tėvui aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime, ir tai iš esmės prieštarauja vaiko interesams.

3. Teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir jį auklėti įgyvendinti neįmanoma, kai teismo sprendimu nėra sudarytos objektyvios ir pakankamos sąlygos tėvui bendrauti su vaiku. Apeliantui dirbant kasdien jis objektyviai neturi galimybės paimti vaiko, su juo pabendrauti ir suspėti pristatyti į gyvenamąją vietą miesto spūsčių metu iki 19 valandos vakaro. Vaikas atpranta nuo bendravimo su tėvu, juo nepasitiki ir kol vėl pradeda jaustis visiškai komfortiškai, reikia laiko, reikia vaiką vėl prisipratinti. Per nustatytą bendravimo laiką antradieniais ir ketvirtadieniais iki 19 valandos vaikas nespėja apsiprasti su Apeliantu.

4. Teismas neįvertino, kad kai kurie mėnesiai turi penkis savaitgalius: tris neporinius, du porinius. Skirdamas tėvui, kuris negyvena su vaiku, bendrauti mažiau savaitgalių nei motinai, su kuria vaikas ir taip praleidžia daugiau laiko, teismas dar labiau sumažino Apelianto galimybes dalyvauti vaiko auklėjime, matant vaiką savaitgalių metu.

5. Reikalavimas dėl bendravimo per Naujųjų metų šventę buvo atmestas. Aiškių ir išsamių motyvų, kodėl jis atmestas, teismas nenurodė. Skundžiamame sprendime teismas nereglamentavo bendravimo tvarkos per kitas šventes. Taikiai sutarti šalims dėl švenčių nepavyksta, todėl reglamentavimas sprendime yra būtinas.

6. Skundžiamu sprendimu nustatytas reikalavimas pranešti apie kiekvieną vaiko paėmimą bendrauti apriboja vaiko ir tėvo bendravimo teises, sudaro galimybes motinai piktnaudžiauti bendravimo grafiku, iš esmės paneigia pastovumo siekį, sudarant bendravimo grafiką teismo sprendimu. Apelianto ir Atsakovės nesutarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos problemos teismas neišsprendė, teisę ir pareigą auklėti dukterį perkeldamas išimtinai vaiko motinai, dar labiau - iki minimumo apribodamas Apelianto, kaip tėvo, galimybes dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

7. Priimtas sprendimas dėl vaiko mokyklos nepakeitimo yra sąlyginis, paremtas galimybėmis, abejonėmis ir aplinkybėmis, kurių nėra ir kurios nežinia, ar bus. Atsakovė vis dar gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. prie Balsių mokyklos, nėra įsiteisėjusio sprendimo dėl Atsakovės ir vaiko iškeldinimo, Atsakovė kitos gyvenamosios vietos neturi, kur gyvens, kada išsikraustys, nežino ir pastangų kitai gyvenamajai vietai surasti nededa. Dukra neprieštarauja iš esmės Balsių mokyklos lankymui, ir tik jaučiasi nesmagiai, nes čia nieko nepažįsta, kas nėra kliūtis mokyklai pakeisti, kadangi dukra greitai susidraugauja ir adaptuojasi.

Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas  atmestinas.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo 

Ieškovas teigia, kad  nustatyta ieškovo bendravimo su dukra  D. B. R. tvarka pažeidė prioritetinio vaiko teisių apsaugos ir gynybos principą, kad teismas neatsižvelgė į vaiko norą, nes  sudarė  ieškovui galimybę pasimatyti su dukra tik  du  kartus per mėnesį, per vieną didžiausią metų šventę ir per atostogas. Ieškovo prašymas, pakeitus ieškinio dalyką ( b.l. 141) nustatyti,   kad tėvas paima dukrą iš jos mokyklos, pasibaigus pamokoms  ir popamokinei veiklai, o nesant pamokų - iš vaiko gyvenamosios vietos po 17 val. kiekvieną mėnesio antros savaitės pirmadienį bei kiekvieną mėnesio ketvirtos savaitės ketvirtadienį ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. vakaro  buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ieškovas nenurodė jokios bendravimo tvarkos, pagal kurią jis turėtų būti su dukra darbo dienomis ir savaitgaliais. Kaip matyti iš ieškinio rezoliucinės dalies,  ieškovas reiškė  prašymą nustatyti, kad jis paima vaiką  kiekvieną antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį ir atitinkamai ketvirtadienį, pristato vaiką į jo gyvenamąją  vietą tik tos savaitės pirmadienį, 18 val., t.y. darbo dienom, todėl teismo motyvas, kad tokio reikalavimo nebuvo, nepagrįstas. Tai, kad teismo sprendime teigiama, jog mergaitei gyvenant savaitę pas motiną, ar dalį savaitės, o kitą dalį su tėvu, nebūtų užtikrinta jos pastovi gyvenamoji vieta, dienotvarkė ir toks gyvenimo būdas netinka mokyklinio amžiaus vaikui bei neatitinka psichologės rekomendacijų, tuo nurodyti argumentai, kuriais  teismas atmetė ieškovo prašymą nustatyti jo teisę beveik dvi savaites per mėnesį  gyventi su dukra, t.y. nuo pirmadienio arba nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 18 val.  Ieškovas nenurodo argumentų, kuriais  turėtų būti atmestos  psichologės  išvados.  Teismas, įvertinęs psichologės rekomendacijas ( b.l.49-50) , t.y. teigimą, jog svarbu, kad  mergaitė turėtų pastovią gyvenamąją vietą, padarė išvadą, kad  beveik dvi savaites gyventi pas motiną ir dvi savaites  pas tėvą,  yra pastovios gyvenamosios  vietos neturėjimu. Nagrinėjant kitoje civilinėje byloje ( Nr. N2-3642-501/2009) klausimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios  vietos nustatymo, 2009-03-24 sprendimu teismas nustatė, jog šalių vaikų – O. R. ir D. B. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. R.. Taigi, nesant pagrindo keisti nustatytą E. R. gyvenamąją vietą, daryti išvadą, kad vaikas turi kiekvieną mėnesį, beveik pusę  laiko  gyventi  su ieškovu, nėra pagrindo. Teismo argumentai, kad  mergaitė lanko mokyklą, kad jai reikia nusiprausti, pailsėti, pakeisti rūbelius ir pasiruošti kitos dienos pamokoms, todėl,  gyvenant savaitę su tėvu, jai tektų su visomis knygomis, sąsiuviniais, rašymo ir mokymo priemonėmis, rūbeliais, kraustytis pas tėvą, o kitą savaitę su visa „ manta“  kraustytis pas mamą, ir tuo nebus užtikrintas jos pastovios  gyvenamosios  vietos turėjimas, yra pagrįsta, atitinkanti vaiko ir kiekvieno asmens interesą  turėti pastovią gyvenamąją vietą. Ieškovui nenurodžius argumentų, kodėl šios teismo išvados nepagrįstos, pripažintina, kad teismas pagrįstai atmetė pirmąjį ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos.

Prašydamas  panaikinti teismo  sprendimą, ieškovas nurodo, kad tuo atveju, jei jo prašomas nustatyti bendravimo laikas būtų sutrumpintas, tuomet jam turi būti nustatytas bendravimo laikas  per šventes - vasario 16 d., birželio mėn. pirmą sekmadienį, birželio mėn.  24 d. liepos  mėn.  6 d. ir rugpjūčio mėn. 15 d.  Teismas nustatė atskirą bendravimo tvarką Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, nenagrinėdamas prašymo nustatyti, kad ieškovas bendrauja su dukra vasario mėn. 16 d. ir kt.  švenčių  dienomis. Kadangi nei ieškininiame pareiškime,  nei patikslintame pareiškime ( b. l. 2-11, 133-142) ieškovas nereiškė reikalavimo su sąlyga – tuo atveju, jei bendravimo laikas pagal jo siūlomą grafiką būtų sutrumpintas, nustatyti,  kad ieškovas bendrauja su dukra vasario 16 d. ir kt. švenčių dienomis, todėl tokio pobūdžio reikalavimas nebuvo nagrinėjamas byloje, pripažintina,  kad apeliaciniu skundu ieškovas reiškia šį naują reikalavimą, todėl  jis nenagrinėtinas CPK 312 straipsnio pagrindu, nes apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Ieškovo reikalavimas – nustatyti,  kad kiekvienas iš tėvų turi teisę paimti vaiką iš jo buvimo vietos vaiko gimtadienio dieną 2 valandoms  ir pristatyti atgal ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro buvo dalinai patenkintas, teismas nustatė  teisę tik tėvui paimti dukrą jos gimimo dieną 2 valandoms, įspėjus motiną prieš 3 kalendorines dienas apie paėmimą. Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje nustatant, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę paimti vaiką 2 valandoms, tačiau nenurodo, kodėl turi būti nustatyta teisė ir vaiko motinai paimti vaiką. Atsakovei nereiškiant  reikalavimo, kad ji turėtų teisę paimti iš ieškovo vaiką tuo atveju, jei pagal nustatytą bendravimo tvarką tektų, kad vaikas jo gimimo dieną praleidžia  visą dieną su tėvu. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad teismo nustatyta  bendravimo tvarka vaiko gimimo dieną  bendrauti tėvui su vaiku pažeidžia jo ar vaiko interesus,  prašymas keisti šioje dalyje teismo sprendimą atmestinas.

Teismas nustatė bendravimo tvarką tėvo gimimo dieną, o ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą šioje dalyje ir nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę paimti vaiką iš jo buvimo vietos savo gimtadienio dieną. Analogiškai kaip ir vaiko gimimo dienos atveju, vaiko motinai nereiškiant reikalavimo, kad jos gimimo dieną vaikas  būtų  su ja, teismas pagrįstai šioje dalyje tik dalinai patenkino reikalavimą ir nustatė teisę tik tėvui paimti dukrą bendravimui jo gimimo dieną. Tokiu sprendimu nebuvo pažeistos  vaiko teisės ir interesai,  tuo labiau juo nepažeistos ieškovo teisės ir interesai, nes tuo atveju,  jei pagal nustatytą bendravimo tvarką vaiko motinos gimimo dieną vaikas būtų pas tėvą, motina nenurodo, jog tuo būtų pažeistos jos ar vaiko teisės ar interesai. Tėvų teisės  vaiko auklėjime pasirinkti, ar jis turi siekti, kad vaikas būtų su juo jo gimimo dieną, ar nelaikyti būtinu, kad vaikas praleistų tėvų gimimo dieną kartu su juo.

Ieškovas reiškė reikalavimą nustatyti, kad jis praleis savo atostogas du kartus per metus po 14 dienų su vaiku. Teismas nenurodė konkretaus dienų skaičiaus, kiek laiko tėvas turi teisę praleisti vaiko mokslo atostogas, tačiau nustatė, kad dukra mokslo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Pripažintina, kad  vaiko bendravimas su tėvu būtent vaiko atostogų metu yra  būtinas, tačiau nustatyti, kad jis turi tęstis būtinai 14 dienų nepertraukiamai, netikslinga,  nes tuo nebus užtikrinta vaiko teisė  kiekvienų atostogų metu pabendrauti su tėvu. Kadangi vaikui mokslo atostogos gali būti ir trumpesnės, nei 14 dienų, nustatymas, kad tėvas turi teisę du kartus  per metus nepertraukiamai bendrauti po 14 dienų,  būtų nepagrįstas. Ieškovui nenurodžius argumentų,  kad teismo   nustatyta bendravimo tvarka teismo sprendimo rezoliucinės  dalies 5 ir 6 punktais sutrumpina jo bendravimo laiką, palyginti su jo prašomu nustatyti bendravimu per atostogas, nenurodžius argumentų, kad būtų būtina nustatyti du kartus  bendravimą po 14 dienų, o nustatymas bendravimo - dukros mokslo atostogų metu bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko būtų negalimas dėl tam tikrų priežasčių, pripažintina, kad nėra pagrindo  keisti teismo sprendimą ir šioje dalyje.

Teismas nustatė Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu bendravimo grafiką taip, kad vienais metais vieną iš šių švenčių dukra praleidžia su tėvu, kitais metais - su motina. Ieškovas siekia, kad  tais pačiais metais abejas šventes dukra praleistų su tėvu arba motina ir skundžia teismo sprendimą  dalyje, kuria nebuvo nustatytas Naujųjų metų šventės praleidimas kartu su tėvu. Neišskyrimas atskiros  bendravimo tvarkos Naujųjų metų šventės dienai yra pagrįstas, nes šiuo laikotarpiu paprastai būna mokslo atostogos vaikams ir tėvui nustačius teisę bendrauti su vaiku pusę vaiko atostogų laiko, tuo pačiu jam sudarytos sąlygos būti su juo nepertraukiamai ir Naujųjų metų šventės dieną, todėl pripažinti teismo sprendimą keistinu dėl to, kad nebuvo nustatytas bendravimas tėvui išskiriant Naujųjų metų šventę, nėra pagrindo. Prašydamas  naikinti teismo sprendimo šioje dalyje ieškovas  nenurodė argumentų, kuriais, jo nuomone, švenčių paskirstymas tais pačiais metais kiekvienam iš tėvų neatitiktų  tėvo ar vaiko interesų.

Ieškovo reikalavimas perkelti vaiką iš Vilniaus  šv. Kristoforo progimnazijos į Vilniaus  Balsių pagrindinę mokyklą, nesant  atsakovės sutikimo, buvo atmestas motyvuojant tuo, kad  šiuo metu atsakovė gyvena name, kuris  įkeistas bankui ir yra priimtas teismo sprendimas  dėl jos iškeldinimo iš šio namo, todėl ateityje galimai pasikeis atsakovės, o kartu ir mergaitės gyvenamoji vieta. Ieškovas nenurodė argumentų, kad šios teismo išvados būtų nepagrįstos, kad atsakovės ir jos dukros gyvenamoji vieta nesikeis ir todėl tikslinga dukrą perkelti  į Balsių mokyklą. Ieškovas teigia, kad sprendimas atmesti jo reikalavimą  yra sąlyginis, tačiau  sąlyginiu gali būti tik toks sprendimas, kuriuo patenkintas ar dalinai patenkintas  ieškinys, o tuo atveju, kai reikalavimas atmetamas ir tokiam atmetimui nenurodytos  jokios sąlygos, jis negali būti sąlyginis, priešingas aiškinimas yra  nelogišku.  

Ieškovas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą, teigia, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, t.y. CK 3.170 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šioje teisė normoje nėra  nuostatos, koks bendravimas pripažintinas  nuolatiniu bendravimu su vaiku, šios nuostatos aiškinimą formuoja  teisminė praktika.  Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo  2011 m. balandžio mėn.  5 d. nutartyje,  priimtoje  civilinėje byloje Nr. 2S-703-492/2011, teigiama,  kad  bendravimas su tėvais po vieną visą savaitę su kiekvienu  iš tėvų yra racionali, maksimaliai užtikrina  kiekvieno  iš tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime.  Nėra pagrindo daryti išvadai, kad minima anksčiau priimta teismo nutartis yra priimta analogiškoje byloje, kaip ši byla. Tai, kad nurodyta nutartimi buvo nustatoma tik laikina vaiko bendravimo su motina tvarka, iki bus nustatyta, su kuriuo iš tėvų nuolatinai gyvens vaikas,  reiškia, kad nagrinėjimas klausimas  nėra analogiškas su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Tai, kad anksčiau nagrinėtoje  byloje buvo nustatoma bendravimo tvarka su vaiku, kuris yra 5 metų amžiaus,  o šioje byloje nustatoma bendravimo tvarka su mergaite, kuri lanko mokyklą,  reiškia,   kad vaikas, lankantis mokyklą, yra labiau suinteresuotas  ilgesnį laiką būti savo  nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dėl to, kad turi pareigą mokytis, lankyti mokyklą.   Nesant pagrindo daryti išvadai, kad teismas  nesilaikė suformuotos teisminės praktikos, nagrinėjant klausimą dėl vaiko bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų,  ieškovo skundas atmestinas.  

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                                      Danutė Kutrienė

                                                                                                    Vilija Mikuckienė

Virginijus Kairevičius