ATP byla Nr. II-1342-331/2010
Proceso Nr. 4-61-3-01014-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7, 73.
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Daliai Kalantienei ir Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui D. G., viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjęs G. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau ? Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK) nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK įgaliotasis pareigūnas 2010 m. gegužės 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. B. už tai, kad ji 2010-05-11 21 val. 20 min., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. perdavė vairuoti automobilį FORD FOCUS valst. Nr. VVM 396 asmeniui neturinčiam teisės jos vairuoti (b. l. 6).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-06-21 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 3 d. padarymą skyrė 300 Lt baudą (b. l. 2).
G. B. pateikė skundą (b. l. 1) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo panaikinti 2010-06-21 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas. Teismui išreikalavus dokumentus ir medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, ji galės tinkamai pasinaudoti savo turimomis procesinėmis teisėmis ir teiks skundo papildymą.
Per teismo posėdį G. B. atstovas advokatas D. G. prašė ginčo nutarimą panaikinti, nes nėra vairavimo perdavimo fakto, administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. galėjo mokyti vairuoti savo dukterėčią kaip šeimos narį.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
S k u n d a s n e t e n k i n t i n a s.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 3 dalį, perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. G. B. paskirta vidutinė įstatymu numatyta nuobauda.
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, ar ji kalta jo padarymu, ar ji trauktina administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodyta kokį KET punkto reikalavimą G. B. pažeidė, tačiau iš aprašytų aplinkybių aiškiai matyti, kad Instituciją kaltina ją pažeidus KET 221 punkto reikalavimus, t. y. ji perdavė vairuoti automobilį asmeniui neturinčiam teisės jos vairuoti.
G. B. teigia, kad jos pažeidimas nėra įrodytas, ji turėjo teisę mokyti vairuoti šeimos narį, savo dukterėčią I. Š., nes tai numato teisės aktai.
Teismas su šiais jos argumentais nesutinka, nes pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą Susisiekimo ministerija nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, mokymo tvarką. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, leidžiama nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintas Kelių eismo taisykles, jų 221 punktą – mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų motorines transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Taigi mokyti šeimos narius galima Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
Pažeidimo padarymo metu (2010-05-11) galiojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-08-06 įsakymu Nr. 2B-302 patvirtintas vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Jo IV dalyje numatyti šeimos narių pirminio mokymo reikalavimai. Pagal šiuos reikalavimus šeimos vairavimo instruktorius mokinį, siekiantį įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo gali mokyti po mokymo kurso baigimo vairavimo mokykloje, kai mokinys turi vairavimo mokyklos išduotą mokymo kursų baigimo liudijimą ir pageidauja prieš vairavimo egzaminą įtvirtinti savo praktinio vairavimo įgūdžius (26 p.). Mokyti mokinį praktinio vairavimo gali tik šeimos vairavimo instruktorius, turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Šis instruktorius negali turėti galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (27 p.). Šeimos narių praktinio vairavimo mokymui naudojamos transporto priemonės turi atitikti Techninius motorinių transporto priemonių ir priekabų reikalavimus, patvirtintus Inspekcijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (Žin., 2008, Nr. 88-3550). Draudžiama mokymui naudoti tokias transporto priemones (B kategorijos), kuriose stovėjimo stabdžio valdymo svirtis įrengta ne tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Praktinio vairavimo mokymo metu transporto priemonės priekis ir galas turi būti paženklintas aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės. Mokant šeimos narį, siekiantį įgyti B1 kategorijos transporto priemonių vairavimo teisę, būtina vadovautis šio aprašo 19.10 punkto nuostatomis (28 p.). Praktinio vairavimo mokymo metu turi būti laikomasi šių reikalavimų: 1) šeimos vairavimo instruktorius privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos, valstybinės techninės apžiūros ir draudimo dokumentus, dokumentus (santuokos liudijimą, gimimo liudijimą, partnerystės sutartį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar kt.), pagal kuriuos galima nustatyti, kad šeimos vairavimo instruktorius ir mokinys yra šeimos nariai; 2) mokinys privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti asmens dokumentą su nuotrauka, vairavimo mokyklos išduotą mokymo kursų baigimo liudijimą ir galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a).
Vėliau Susisiekimo ministras savo įsakymu 2010-08-12 Nr. 3-495 patvirtino šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo mokymo tvarkos aprašą, kuris įsigaliojo nuo 2010-09-01. Šiame Apraše nustatyti beveik vienodi reikalavimai vairavimo mokytojui, mokiniui, automobiliui.
Įvertinus šias teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad mokyti vairuoti šeimos narį galima tik kai vairavimo mokytojas, mokinys ir automobilis atitinka Apraše nustatytus reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, jų nepateikė ir G. B., kad ji, jos automobilis ir mokinė I. Š. atitiko Apraše nustatytus reikalavimus. Atvirkščiai jos pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), policijos pareigūnų E. B., V. K. tarnybiniai pranešimai (b. l. 8?9), jų paaiškinimai teisme bei kiti byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad ji 2010-05-11 21 val. 20 min., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. perdavė vairuoti automobilį I. Š., kuri neturėjo teisės jos vairuoti. Savo paaiškinime (b. l. 6), G. B. paaiškino: „Dukterėčiai rodžiau kaip perjungti bėgius, kaip perjungti į pirmą bėgį, į antrą“. Liudytojai E. B., V. K. teisme patvirtino, jog jie akivaizdžiai matė kaip (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone sustojo automobilis, iš jo išlipo dvi moterys, apsikeitė vietomis, t. y. moteris, kuri vairavo automobilį (I. Š.) persėdo į keleivio vietą, o moteris, kuri sėdėjo keleivio vietoje (G. B.) atsisėdo į vairuotojo vietą, todėl jie sustabdė šį automobilį, automobilis neatitiko reikalavimų, mokinė I. Š. nepateikė mokymo kursų baigimo liudijimo. Kaip paaiškėjo vėliau G. B. mokė I. Š. vairuoti automobilį. Šioms moterims buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Taigi visos šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog ji mokė vairuoti automobilį I. Š. Šiais veiksmais G. B. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus. Pagal šiuo reikalavimus mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, jis visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų motorines transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. G. B. neturi instruktoriui keliamų reikalavimų, jos vairuojamas automobilis neatitinka mokomajam automobiliui keliamų reikalavimų, ji ir I. Š. nėra šeimos nariai, nes pagal teisės aktų normas šeimos nariai yra sutuoktiniai arba vienas iš tėvų arba vyras ir moteris, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, jų vaikai ir įvaikiai, broliai, seserys. Globėjų (rūpintojų) šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba. Pažymėtina, kad jos kartu negyvena, paduodamos skundus teismui nurodė skirtingus adresus, tai patvirtina LITEKO sistema ir registro duomenys. Vadinasi G. B. mokė vairuoti ne šeimos narį.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes ji nepateikė jos atsakomybę lengvinančių kitų įrodymų, todėl paskirtoji nuobauda šiuo atveju yra pati tinkamiausia. Pagal ATPK 20 straipsnį „Nuobaudos skyrimo tikslai“, administracinė nuobauda skiriama siekiant ne tik bausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus apskrities VPK įgalioto pareigūno 2010-06-21 nutarimą, kuriuo G. B. paskirta 300 Lt baudą, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas Henrikas Sadauskas