Civilinė byla Nr. 3K-3-112/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 16.2.1; 16.2.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui Vitėnų žemės ūkio bendrovei dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė B. B. prašė teismo priteisti jai iš atsakovo Vitėnų žemės ūkio bendrovės:
1) 102,22 Lt kasmėnesinę periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. neterminuotai, įpareigojant atsakovą indeksuoti šią kompensaciją;
2) 14 413,02 Lt įsiskolinimą - žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki 2006 m. gegužės 25 d.;
3) 3593,05 Lt nuostolių dėl neišmokėtos periodinės netekto darbingumo kompensacijos sumos, t. y. 12 573,06 Lt už laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos - 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos - 2004 m. lapkričio 29-osios;
4) 899,51 Lt negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki 1995 m. kovo 30 d.;
5) 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2004 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6) 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
Ieškovė prašė teismo leisti skubiai vykdyti priimtą sprendimą.
Ieškovė nurodė, kad ji buvo sužalota 1994 m. rugpjūčio 25 d. darbo Vitėnų žemės ūkio bendrovėje metu. Įvykio dieną ji su šėriku vyko į fermą ir buvo sužalota pasibaidžius arkliui ir jai iškritus iš vežimo. Atsakovas įvykio tinkamai neįformino, apie nelaimingo atsitikimo faktą darbe neinformavo darbo inspekcijos. Bendrovės vadovas, prašydamas jos niekur nesikreipti, pažadėjo žalą atlyginti. 1998-1999 m. ieškovė kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir sužinojo, kad ji turi teisę į žalos atlyginimą, nustačius juridinį faktą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau tuo metu dėl blogos sveikatos ir lėšų trūkumo neturėjo galimybės kreiptis į teismą. Atsakovas atsisakė mokėti kompensaciją. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė 1994 m. rugpjūčio 25 d. buvo sužalota nelaimingo atsitikimo darbe metu. 2003 m. gruodžio 17 d. buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovė neteko 35 proc. profesinio darbingumo. Ieškovės nuomone, ji turi teisę į kompensaciją nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos – 1994 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovo teiginys, kad jos darbo užmokestis skaičiuotinas už keturias darbo valandas (nuo 4.30 val. iki 6.30 val. ir nuo 15.30 val. iki 17.30 val.), nepagrįstas, nes minėtoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė atliko dar ir kitas darbo funkcijas: šėrė sergančius bendrovės veršelius koše, juos girdė; ji buvo sužalota 1994 m. rugpjūčio 25 d. 19 val. dirbdama pas atsakovą, t. y. pripažino, kad ieškovė dirbo visą darbo dieną (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Ieškovės darbo užmokestis 1994 m. gegužės mėnesį buvo 250 Lt, birželio mėnesį - 260 Lt, liepos mėnesį - 130 Lt, todėl jos vidutinis darbo užmokestis - 213,33 Lt; pagal jį apskaičiuota kompensacija - 102,22 Lt. 1995 m. kovo 22 d. ieškovei buvo paskirta trečiosios grupės 64,72 Lt invalidumo pensija, o 2004 m. kovo 1 d. invalidumo pensijos mokėjimas nutrauktas, paskiriant ieškovei daugiavaikės motinos kompensaciją. Kadangi kompensacija mokėtina tik nuo kreipimosi dienos ir atgaline data kompensacijos negalima priteisti, tai jai priteistinas įsiskolinimas, t. y. 14 413,02 Lt žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki 2006 m. gegužės 25 d. Už laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas privalėjo išmokėti ieškovei 12 573,06 Lt (po 102,22 Lt už 123 mėnesius). Atsakovas laiku nepradėjo mokėti ieškovei priklausančios periodinės netekto darbingumo kompensacijos, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos - 3593,03 Lt (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl darbe patirto sužalojimo ieškovė buvo nedarbinga nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki 1995 m. balandžio 13 d.; 1995 m. vasario 14 d. ieškovei buvo paskirta trečioji nedarbingumo grupė. Atsakovas, motyvuodamas, kad dėl ieškovės susirgimo negali leisti jai dirbti ankstesnio darbo ir žadėdamas atlyginti žalą, apgaulės būdu privertė ieškovę nutraukti darbo sutartį. Už nedarbingumo laikotarpį ieškovė neteko dalies pajamų, be to, nedarbingumo pašalpa buvo skaičiuojama nuo atsakovo rodomos ieškovės atlyginimo dalies (keturių darbo valandų). Dėl šios priežasties ieškovė patyrė žalą - negavo dalies jai priklausančių pajamų, t. y. 899,51 Lt skirtumo tarp darbo užmokesčio išmokos ir kompensacijos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnis, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė patyrė didelę moralinę žalą, nes buvo sužalotas jos veidas, diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, kairiojo veido nervo parezė, todėl kairysis vokas iki galo neužsimerkia, stipriai pablogėjo akies regėjimas. Dėl to ji nuolat turi fiziologinių nepatogumų, apsunkinančių jos gyvenimą, bendravimą, atimančių galimybę dirbti. Ieškovės materialinė padėtis labai sunki, negali atlikti buitinių darbų, ieškovę nuolat kamuoja galvos skausmai, nemiga. Jai yra diagnozuota depresija ir kiti susirgimai. Per dvylika metų ieškovės sveikata nepasitaisė, medikai nurodė, kad „pasveikimo atžvilgiu situacija yra nepalanki“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio –
priteisė ieškovei iš atsakovo 60,64 Lt kasmėnesinę periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo 2004 m. vasario 11 d. neterminuotai, įpareigojant atsakovą indeksuoti kompensaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą.
Teismai nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu konstatavo juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė 1994 m. rugpjūčio 25 d. 19 val. Kėdainių rajono Vitėnų žemės ūkio bendrovėje buvo sužalota nelaimingo atsitikimo metu, atsakovo kaltė dėl šio įvykio ir priežastinis ryšys tarp nelaimingą atsitikimą darbe lėmusios atsakovo veikos bei kilusių pasekmių buvo nustatyti, todėl ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovei priteistina 60,64 Lt periodinė netekto darbingumo kompensacija (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Ieškovės argumentas, kad ji pas atsakovą dirbo aštuonias valandas, nepagrįstas, nes, pagal byloje esančius duomenis, ieškovės darbo laiko trukmė buvo keturios darbo valandos. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal nustatytus įkainius, tačiau nei darbo laiko trukmės, nei darbo užmokesčio dydžio ar išmokėjimo tvarkos ieškovė neginčijo. Ieškovė neginčijo VSDFV perduotų duomenų dėl jos darbo užmokesčio, t. y. ieškovė pripažino jai mokamo darbo užmokesčio dydį. Teismai iš esmės sutiko su ieškovės paaiškinimais, kad jos darbo laikas viršijo keturias valandas, tačiau nelaikė to pagrindu abejoti išmokėto darbo užmokesčio dydžiu. Rašysenos ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovė yra pasirašiusi mokomuosiuose žiniaraščiuose, todėl negalima teigti, jog jie ieškovei iš viso nebuvo pateikiami pasirašyti. Teismai sprendė, kad ginčui dėl žalos atlyginimo yra taikomos 1964 m. CK normos. Periodinė netekto darbingumo kompensacija ieškovei priteistina nuo 2004 m. vasario 11 d., t. y. nuo ieškovės kreipimosi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, nes ji kreipėsi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo (CK 507 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-310/2003, Įstatymo 21, 22 straipsniai). Kadangi ieškovės teisė į žalos atlyginimo mokėjimą atsirado nuo kreipimosi į atsakovą dienos, tai negali būti ir atsakovo įsiskolinimo, nes pati ieškovė neįgyvendino teisės ginti savo teisių ir dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto nustatymo į teismą kreipėsi tik 2002 m. gruodžio 31 d. ir tik teismo sprendimo pagrindu įgijo teisę į žalos atlyginimą (Įstatymo 6 straipsnio 6 straipsnio 1, 2 dalys, 13 straipsnio 3 dalis). Atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 3593,05 Lt nuostolių atlyginimą (skaičiuojant nuo 102,22 Lt) - 5 procentų metines palūkanas nuo žalos atsiradimo dienos 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo 2004 m. lapkričio 30 d. Teismų teigimu, šie nuostoliai nesusiję su sveikatos sužalojimu, o sietini su sąlyga, kad jeigu ieškovei būtų pripažinta teisė į žalos atlyginimą ir jeigu būtų nemokama, tai susidarytų nurodyti ieškovės nuostoliai (Įstatymo 6 straipsnis). Be to, šiuo laikotarpiu atsakovas neturėjo pareigos ieškovei, todėl ji negalėjo patirti nuostolių. Ieškovė patyrė nuostolių dėl savo pačios neveikimo. Be to, ieškovė nepagrįstai prašo taikyti 2000 m. CK, nes žala nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovei buvo padaryta iki šio kodekso įsigaliojimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis). Nepagrįsti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo: 1) 899,51 Lt negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. iki 1995 m. kovo 30 d., t. y. skirtumą tarp darbo užmokesčio išmokos ir kompensacijos, 2) 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2004 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes, minėta, 2000 m. CK šiuo atveju netaikytinas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Amžiaus pasaka“, bylos Nr. 3K-3-509/2004; 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, Nr. 3K-3-391/2003; 1964 m. CK 499 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 11 straipsnis, 23 straipsnio 7 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė B. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo 1800 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Netinkamai nustatytas atsakovo pareigos mokėti kompensaciją atsiradimo momentas. Teismas netinkamai taikė Įstatymo 4, 5 straipsnius, 22 straipsnio 2 dalį. Atsakovas neatliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Ieškovės nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, trejų metų terminą skaičiuodamas nuo 2004 m. vasario 11 d. raštiško ieškovės kreipimosi į atsakovą, o ne nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - ieškovės 1994 m. rugpjūčio 25 d. 19 val. įvykusio sužalojimo pripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe, kurį nustatė Panevėžio apygardos teismas 2003 m. lapkričio 19 d. (CPK 182, 185 straipsniai). Žalos atlyginimas jai turėjo būti priteistas (ir atitinkamai kiti reikalavimai turėjo būti tenkinami) nuo žalos padarymo dienos – 1994 m. rugpjūčio 25 d. (CK 182, 185 straipsniai, Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimas mokėtinas nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos, t. y. 1994 m. rugpjūčio 25-osios (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
2. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas netyrė įvykio, atsisakė atlyginti žalą, kad ji patyrė didelių išgyvenimų. Šiuo atveju juridinį faktą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 1994 m. rugpjūčio 25 d., Panevėžio apygardos teismas nustatė tiktai 2003 m. lapkričio 19 d., taigi nuo šio momento ieškovei atsirado teisė į neturtinės žalos atlyginimą, t. y. jau galiojant 2000 m. CK normoms, reglamentuojančioms neturtinės žalos atlyginimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnis).
3. Byloje nepagrįstai nustatyta, kad ieškovė dirbo pas atsakovą tik keturias valandas per dieną. Teismas padarė šią išvadą neištyręs faktinės bylos medžiagos, grįsdamas savo išvadą prielaidomis. Nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsakovas pripažino, kad ieškovės darbo valandų tabelyje rašydavo aštuonias valandas. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažino, kad nelaimingas atsitikimas 1994 m. rugpjūčio 25 d. 19 val. įvyko darbo metu. Teismas, pripažindamas šį faktą, vadovavosi nustatytomis byloje aplinkybėmis, kad ieškovė dirbo pas atsakovą aštuonias darbo valandas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas žymi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tiktai keturias valandas. Be to, teismas pažeidė CPK 183 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį, nes neįvertino visų bylos aplinkybių: ieškovė su darbo užmokesčio žiniaraščiais susipažino tiktai teisme, atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie darbo apmokėjimo formą ir sistemą (valandinių, dieninių-tarifinių atlyginimų, mėnesinių atlyginimų, vietinių įkainių) pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 650. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, tirdami bylos aplinkybes dėl ieškovei apskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio už 1994 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius. Teismai nepagrįstai pripažino pagrįstu ieškovės netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydį - 60,64 Lt, kuris apskaičiuotas atsakovui panaudojus ekspertizės aktu paneigtus duomenis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vitėnų žemės ūkio bendrovė prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti turėtas išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškovei žala padaryta ir atsirado 1994 m. rugpjūčio 25 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl ginčo santykiams taikytinas 1964 m. CK (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 507 straipsnio 1, 2 dalis, Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jeigu asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, kreipiasi dėl žalos atlyginimo, praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Žala ieškovei buvo padaryta ir teisė į žalos atlyginimą atsirado 1994 m. rugpjūčio 25 d., tačiau ieškovė į bendrovę su prašymu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2004 m. vasario 11 d., o į teismą - tik 2004 m. lapkričio 30 d., t. y. praleidusi trejų metų senaties terminą, todėl nepagrįstai prašo priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo sužalojimo darbe dienos. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trejų metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimo, nes žala buvo padaryta, ji atsirado ir ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą ne 2003 m., o 1994 m. rugpjūčio 25 d., kai buvo sužalota, todėl ir šis terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Teismai padarė teisingas išvadas dėl žalos mokėjimo dydžio ir terminų. Jos neprieštarauja Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimo išvadoms. Nustačius, kad žala turi būti mokama nuo kreipimosi dėl žalos mokėjimo dienos, nėra pagrindo priteisti ieškovei įsiskolinimą nuo nelaimingo atsitikimo dienos - 1994 m. rugpjūčio 25-osios. Nors galiojančio CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sveikatos sužalojimo atveju už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, dėl ieškovės jos netaikomos, nes faktinis žalos atlyginimo pagrindas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos darbo diena truko aštuonias valandas, o jos vidutinis darbo užmokestis 1994 m. buvo 213,33 Lt. Esminis dalykas, apskaičiuojant ieškovei kompensacijos dydį, yra ne tikslaus darbo laiko apskaitos nustatymas, bet darbo užmokesčio išmokėjimas. Ieškovė neginčijo darbo laiko trukmės, darbo užmokesčio dydžio ar išmokėjimo tvarkos, nors būtent tokio dydžio darbo užmokestis 1995 m. buvo nurodytas ir VSDFV skiriant ieškovei pensiją. Teismai pagrįstai pripažino, kad 2006 m. sausio 25 d. ekspertizės akte nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovė negavo darbo užmokesčio, nurodyto Vitėnų žemės ūkio bendrovės 1994 m. atsiskaitymo-mokėjimo žiniaraščiuose. Ieškovės nurodytas vidutinis atlyginimo dydis yra neteisingas ir nepagrįstas dokumentu, o byloje esanti uždarbio pažyma patvirtina ieškovės gautą atlyginimą 1994 m. Ieškovės sutikimu kartais jos atlyginimą paimdavo jos duktė, kuri ir pasirašydavo. Teismo ekspertizės akto išvados nepatvirtino, kad ieškovė 1994 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais gavo jos nurodyto dydžio atlyginimą, ir nepaneigė kitų byloje esančių įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu konstatuotas juridinę reikšmę turintį faktas, kad ieškovė 1994 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono Vitėnų žemės ūkio bendrovėje buvo sužalota nelaimingo atsitikimo darbe metu, atsakovo kaltė dėl šio įvykio ir priežastinis ryšys tarp nelaimingą atsitikimą darbe lėmusios atsakovo veikos bei kilusių pasekmių nustatyti. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2002 m. gruodžio 31 d., į atsakovą dėl žalos atlyginimo – 2004 m. vasario 11 d. Ieškovei priteistinos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydis - 60,64 Lt.
V. Kasacinio teismo argumentai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą, todėl pasisako tik kasaciniame skunde akcentuojamais klausimais: 1) dėl atsakovo pareigos mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsiradimo momento; 2) neturtinės žalos priteisimo; 3) periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio.
1. Dėl atsakovo pareigos mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsiradimo momento. Bylos nagrinėjimo metu teismai nustatė, kad ieškovė 1994 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono Vitėnų žemės ūkio bendrovėje buvo sužalota nelaimingo atsitikimo darbe metu, atsakovo kaltė dėl šio įvykio ir priežastinis ryšys tarp nelaimingą atsitikimą darbe lėmusios atsakovo veikos bei kilusių pasekmių nustatyti. Ieškovė neteko 35 proc. darbingumo, ir jai priklauso periodinė netekto darbingumo kompensacija (Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgus profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis). Teismai laikė, kad atsakovo pareiga mokėti ieškovei periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsirado nuo 2004 m. vasario 11 d., kai ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl šios kompensacijos mokėjimo. Kolegija nesutinka su teismų išvadomis dėl atsakovo pareigos mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsiradimo momento, taip pat ir su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovei priteistina ši kompensacija nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos - 1994 m. rugpjūčio 25-osios.
Pagal byloje esančius duomenis, teismai nustatė, kad ieškovė buvo sužalota 1994 m. rugpjūčio 25 d., į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad 1994 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono Vitėnų žemės ūkio bendrovėje ji buvo sužalota nelaimingo atsitikimo darbe metu, ji kreipėsi 2002 m. gruodžio 31 d., o tiesiogiai į atsakovą dėl šios kompensacijos mokėjimo - 2004 m. vasario 11 d., ir nuo šios datos teismai skaičiavo ieškovei mokėtiną kompensaciją. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Teismų nustatyta, kad atsakovas nustatyta tvarka neįformino nelaimingo atsitikimo darbe, nemokėjo periodinės netekto darbingumo kompensacijos, todėl ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, t. y. gauti žalos atlyginimą, kuris jai priklauso pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 2002 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą civilinėje byloje Nr. 2-362-05/2003, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1994 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono Vitėnų žemės ūkio bendrovėje buvo sužalota nelaimingo atsitikimo metu. Kolegija, įvertinusi byloje teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad būtent kreipimosi į teismą data, t. y. 2002 m. gruodžio 31 d., laikytina kreipimosi dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo diena, nuo kurios skaičiuotina priklausanti mokėti ieškovei periodinė netekto darbingumo kompensacija. Kolegija daro tokią išvadą, nes civilinėje byloje Nr. 2-362-05/2003 buvo pareikštas ieškinys atsakovui, prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, atsakovui apie ieškovės pretenziją tapo žinoma, atsakovas ginčijo nelaimingo atsitikimo darbe faktą, teikė savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Dėl to formalus byloje esančių duomenų vertinimas, t. y. kad periodinė netekto darbingumo kompensacija skaičiuotina tik nuo raštiško 2004 m. vasario 11 d. ieškovės kreipimosi į atsakovą, prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytai teismo pareigai aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes ieškovės valia gauti periodinę netekto darbingumo kompensaciją buvo aiškiai išreikšta jau 2002 m. gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties kolegija sprendžia, kad teismų sprendimai keistini, nustatant, kad periodinė netekto darbingumo kompensacija ieškovei priteistina ne nuo 2004 m. vasario 11 d., o nuo kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-362-05/2003 datos, t. y. nuo 2002 m. gruodžio 31 d. (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovės reikalavimas skaičiuoti žalos atlyginimą nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos - 1994 m. rugpjūčio 25 d., nepagrįstas, nes pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimas nukentėjusiajam mokamas nuo darbingumo netekimo nustatymo dienos, jeigu dėl netekto darbingumo kompensacijos skyrimo kreipiamasi per trejus metus nuo teisės į kompensaciją atsiradimo dienos. Minėta, kreipimosi dėl kompensacijos skyrimo diena laikytina kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-362-05/2003 data – 2002 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo kompensaciją skaičiuoti nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe, nes iki kreipimosi dėl kompensacijos skyrimo jau buvo praėję daugiau nei treji metai. Taigi nagrinėjamos bylos atveju jau išdėstytais motyvais taikytina būtent Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, ir periodinė netekto darbingumo kompensacija skaičiuotina ne nuo ieškovės nurodytos datos - 1994 m. rugpjūčio 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe, o nuo kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dienos, t. y. nuo 2002 m. gruodžio 31-osios.
2. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą ir laiko kasacinio skundo argumentus nepagrįstus. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui; jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki naujojo CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal 2000 m. CK normas. Nors ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo jau galiojant 2000 m. CK (2004 m. lapkričio 29 d.), tačiau žala ieškovės sveikatai buvo padaryta ir atsirado 1994 m. rugpjūčio 25 d., t. y. galiojant 1964 m. CK, kuriame nebuvo numatyta galimybė asmeniui sveikatos sužalojimo atveju prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl žalos sveikatai atlyginimo, netaikytinos CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos. Taigi kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje taikyti 2000 m. CK 6.283 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios neturtinės žalos priteisimą asmens sveikatos sužalojimo atveju, ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą.
3. Dėl netekto darbingumo kompensacijos dydžio. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai dėl jai priklausančios periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio, teismams netinkamai nustačius jos darbo valandas pas atsakovą. Kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, nurodo, kad periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydis – tai fakto klausimas, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Byloje teismai nustatė, kad ieškovei priteistina periodinė netekto darbingumo kompensacija yra 60,64 Lt dydžio. Sprendžiant dėl ieškovei mokėtinos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio svarbu nustatyti jos vidutinį darbo užmokestį, gautą dirbant pas atsakovą (Įstatymo 11 straipsnis, 13 straipsnio 2 dalis). Teismai, nustatydami ieškovės vidutinį darbo užmokestį, vadovavosi byloje esančiais duomenimis apie ieškovės gautą iš atsakovo darbo užmokestį. Ieškovė ginčijo atsakovo nurodytą jos dirbtų per dieną valandų skaičių (keturios valandos), teigdama, kad ji faktiškai dirbdavo aštuonias valandas, už kurias jai ir buvo mokamas darbo užmokestis. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo teismai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad ji gaudavo didesnį darbo užmokestį. Dėl to šiuo atveju tampa nereikšmingi ieškovės argumentai dėl jos dirbtų valandų pas atsakovą skaičiaus, t. y. nors teismai ir sutiko, kad ieškovės darbo laikas galbūt viršijo keturias valandas, bet kad jai už tai buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta darbo sutartis, kurioje būtų fiksuotas ieškovės darbo laikas ir darbo užmokestis, ieškovė atsiimdavo savo darbo užmokestį (ekspertizės metu nustatyta, kad ji yra pasirašiusi Vitėnų žemės ūkio bendrovės atsiskaitymo mokamuosiuose žiniaraščiuose), ieškovė nereiškė pretenzijų dėl darbo užmokesčio atsakovui (T. 2, b. l. 57-61). Be to, visų fermos darbuotojų – šėrikų, melžėjų, darbo laikas – keturios valandos buvo fiksuotas Vitėnų žemės ūkio bendrovės vidaus darbo taisyklėse, o ieškovės dirbtų valandų skaičius – atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (civilinės bylos Nr. 2-362-05/2003 l. 24, 49-53). Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad teismai, apskaičiuodami ieškovei priteistinos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydį, pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis apie ieškovės gautą darbo užmokestį, nes, minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės argumentus dėl, jos manymu, priteistinos didesnės šios kompensacijos (CPK 185 straipsnis).
Taigi kolegija, nustačiusi, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė atsakovo pareigos mokėti ieškovei periodinę netekto darbingumo kompensaciją atsiradimo momentą, sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai šioje dalyje keistini, periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo pradžios datą perkeliant iš 2004 m. vasario 11 d. į 2002 m. gruodžio 31 d. (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taip pat kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir priteisti iš atsakovo Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nustatyto dydžio delspinigius. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovė prašė teismo priteisti 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2004 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau Įstatyme tokios galimybės nenumatyta, nes ieškovės reikalavimas priteisti patirtus nuostolius yra kilęs iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos. Be to, CPK 135 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio turinį, 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga ieškovui nurodyti tik faktinį, bet ne teisinį pagrindą. Dėl to teismas, spręsdamas dėl šio ieškovės reikalavimo, turėjo taikyti tinkamą teisės normą, nustatančią sankciją darbdaviui, kai jis nemoka darbuotojui, patyrusiam žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, priklausančios netekto darbingumo kompensacijos. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami 0,06 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną delspinigiai. Taigi kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 0,06 proc. priklausančios išmokėti sumos - 60,64 Lt kasmėnesinės periodinės netekto darbingumo kompensacijos nuo 2002 m. gruodžio 31 d. iki Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymo pradžios – delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai periodinės netekto darbingumo kompensacijos turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Iš dalies tenkinant kasacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistina 1500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme apmokėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalis, kuriomis spręsta dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo pradžios, pakeisti ir ieškovei B. B. iš atsakovo Vitėnų žemės ūkio bendrovės priteistos 60,64 Lt (šešiasdešimt litų šešiasdešimt keturi centai) kasmėnesinės periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo pradžios datą perkelti iš 2004 m. vasario 11 d. į 2002 m. gruodžio 31 d.
Priteisti ieškovei B. B. iš atsakovo Vitėnų žemės ūkio bendrovės 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos – 60,64 Lt kasmėnesinės periodinės netekto darbingumo kompensacijos nuo 2002 m. gruodžio 31 d. iki Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymo pradžios – delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai kasmėnesinės periodinės netekto darbingumo kompensacijos turėjo būti išmokėtos ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.
Kitas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei B. B. iš atsakovo Vitėnų žemės ūkio bendrovės 1500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas