Civilinė byla Nr. e2-1177-619/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01244-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Salvador,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB “Reklamos vilkai” ieškinį atsakovams P. P., A. P., A. K., tretieji asmenys V. M., V. M. dėl nuostolių atlyginimo ir
n u s t a t ė:
1. Ieškovė BUAB „Reklamos vilkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovų P. P., A. P. ir A. K. ieškovo naudai solidariai priteisti 144.148,00 EUR dydžio nuotolių atlyginimo; priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-3349- 653/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „Reklamos vilkai“, nemokumo administratoriumi paskyrė MB Nemokumo centras. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d.
3. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatė 15 dienų terminą, iki 2020 m. liepos 11 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos Įmonės valdymo organams perduoti administratoriui Įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
4. Ieškovas, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2013 m. kovo 26 d. įmonės vadovas buvo P. P.; laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2017 m. sausio 2 d. įmonės vadovas buvo A. P.; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. įmonės vadovas buvo A. K.; laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. įmonės vadovas buvo V. M.; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos - V. M..
5. Ieškovas 2020 m. birželio 29 d. įsakymu nurodė, kokius dokumentus ir turtą V. M. privalo pateikti administratoriui. V. M. 2020 m. liepos 8 d. pateikė paaiškinimus nurodydamas, jog nedisponuoja ir niekada nedisponavo įmonės dokumentais ir turtu, nes buvęs įmonės vadovas V. M. neperdavė jam įmonės dokumentų ir turto, nes pastarajam šių dokumentų ir turto neperdavė A. K.. V. M. 2020 m. balandžio 20 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. K. atžvilgiu, šiam neperdavus įmonės dokumentų, 2020 m. kovo 25 d. paskelbė įmonės likvidavimą, 2020 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
6. Ieškovas nurodė, kad jis ėmėsi priemonių išsiaiškinti, kur yra įmonės turtas ir dokumentai, išsiuntė prašymus visiems buvusiems įmonės vadovams pateikti priėmimo - perdavimo aktus ar kitus dokumentus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog keičiantis įmonės vadovams tiek įmonės dokumentai, tiek turtas buvo tinkamai perduoti, arba nurodyti aplinkybes, dėl kurių minėti dokumentai nebuvo parengti ir pasirašyti.
7. Buvę įmonės vadovai P. P., A. P. nurodė, jog visus dokumentus tinkamai paliko įmonės viduje, dokumentų pateikti negali, įrodymų, jog perdavė naujiems vadovams, nepateikė. V. M. nurodė, jog ne kartą tiek telefonu, tiek ei. paštu kreipėsi į buvusį įmonės vadovą A. K. dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, tačiau jokie dokumentai ir turtas jam nebuvo perduoti. A. K. el. laiške nurodė, jog laišką gavo, vadinasi, jam buvo žinoma pareiga perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą naujajam vadovui V. M..
8. Buhalteriją tvarkiusi UAB „Apskaitos tvarka“ nurodė, jog įmonės dokumentais nedisponuoja, nes dalis dokumentų perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o likusius dokumentus pasiėmė A. K., tačiau įrodymų, pagrindžiančių minėtus teiginius nepateikė.
9. Administratorius nustatė, kad nuo 2020 m. balandžio 6 d. UAB „Audmina“ buvo atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, tačiau ji nurodė, jog nebuvo perduoti jokie įmonės apskaitos registrai, todėl neturėjo duomenų tęsti buhalterinę apskaitą, buvo įgaliota tik parengti buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalingus bankroto proceso inicijavimui, kurie perduoti V. M..
10. Vienintelis dokumentas, iš kurio galima nustatyti įmonei priklausantį turtą, yra paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas Įmonės balansas už 2016 m., pasirašytas A. K.. Vadovaujantis 2016 m. balanso duomenimis, įmonei priklauso 144.148,00 EUR dydžio vertės turtas, kurį sudaro 505,00 EUR dydžio ilgalaikis turtas ir 143.643,00 EUR dydžio trumpalaikis turtas.
11. Ieškovo tvirtinimu, atsakovai paeiliui būdami vadovais, nevykdė savo pareigos tinkamai perduoti įmonės turtą ir dokumentus, o pastarosios aplinkybės lėmė tai, jog absoliučiai jokie įmonės dokumentai ir turtas nebuvo ir nėra perduoti nemokumo administratoriui. Atsakovai neteisėtais veiksmais prisidėjo prie įmonės turto ir dokumentų neišsaugojimo ir jo neperdavimo nemokumo administratoriui, todėl dėl neteisėtų atsakovų bendrų veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė 144.148,00 EUR nuostolių, kurie priteistini solidariai.
12. Buvę vadovai V. M. ir V. M. vadovavimo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad įmonės turtas ir dokumentai šiems būtų perduoti, jie neprisidėjo prie įmonės turto ir dokumentų neišsaugojimo praradimo, todėl ieškovas nereikalauja iš jų atlyginti žalos atlyginimo.
13. Ieškovas ieškinį grindžia CK 2.87 str., JANĮ 57 str. 1 d. 1-2 p., ABĮ 37 str., kuris nustato, kad už įmonės dokumentus ir turtą materialiai atsakingas yra įmonės vadovas, todėl dokumentų ir turto praradimo atveju turi už tai atsakyti. Pažymėjo, jog pareiga tinkamai parengti tiek dokumentus, tiek turtą perdavimui, atlikti perdavimą, tenka tam asmeniui, kuris tuo metu yra įmonės vadovas. Tai grindžia Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9 p., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d., 2 str. 18 d., CK 2.81 - 2.82 str., ABI 19, 37 str., Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo 10 str. 6 d., 12 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymo 4 str. 3 d. Šiuo atveju P. P. turi įrodyti, jog perdavė įmonės dokumentus ir turtą A. P., A. P. - naujajam vadovui A. K., o A. K. - V. M.. Nesant duomenų, kad atsakovai, paeiliui būdami vadovais tinkamai perdavė įmonės turtą ir dokumentus bei neturint galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalis jų perduota kiekvienam iš vadovų, už įmonės dokumentų ir turto neišsaugojimą yra atsakingi visi atsakovai solidariai (CK 6.279 str. 1 d., CK 6.6 st. 3 d.), nes dėl jų bendrų neteisėtų veiksmų ieškovui priklausantis turtas ir dokumentai nebuvo išsaugoti ir perduoti nemokumo administratoriui
14. Tvirtina, kad yra sąlygų visuma taikyti atsakovų civilinę atsakomybę. Atsakovų bendri neteisėti veiksmai nulėmė įmonės dokumentų ir turto neišsaugojimą/praradimą, nuostolių atsiradimą ir vertintini kaip prieštaraujantys rūpestingo, sąžiningo, atidaus ir kvalifikuoto vadovo elgesio standartams. Atsakovams nepateikus absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, jog turtas ir dokumentai keičiantis įmonės vadovams buvo perduoti, konstatuotina, kad įstatyminė pareiga išsaugoti įmonės turtą ir dokumentus bei tinkamai juos perduoti, buvo pažeista (CK 2.81 - 2.82 str., ABI 19, 37 str., Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo 10 str. 6 d., 12 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymo 4 str. 3 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 18 d., Taisyklių 5 punktas).
15. Dėl neteisėtų veiksmų atsiradusių nuostolių pažymėjo, kad remiantis paskutiniu Juridinių asmenų registrui pateiktu įmonės balansu už 2016 m., įmonės apskaitytą turtą sudaro 144.148,00 EUR dydžio suma (CK 4.262 str.). Atsakovams kyla prievolė atlyginti 144.148,00 EUR nuostolius, kadangi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų eliminuota kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą.
16. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas patvirtino Įmonės kreditorių sąrašą, kurių finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 251.465,07 EUR dydžio suma.
17. Ieškovo įsitikinimu, tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusių nuostolių egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Atsakovams neteisėtai neperdavus įmonės dokumentų bei pasisavinus įmonei priklausantį turtą, įmonė ir jos kreditoriai patyrė nuostolių, todėl faktinis priežastinis ryšys konstatuotinas. Atsakovai, būdami įmonės vadovais, kuriems taikomi didesni atidumo, protingumo bei rūpestingumo reikalavimai, privalėjo numatyti, kad neišsaugoję, neperdavę dokumentų ir turto, ieškovui, kreditoriams bus padaryti nuostoliai, tačiau nepaisydami to, neužtikrino įmonės dokumentų ir turto perdavimo naujajam įmonės vadovui, dėl ko šis dokumentų ir turto iki šiol neperdavė administratoriui.
18. Dublike papildomai nurodė, kad atsakovų P. P., A. P. nurodyta aplinkybė, jog pastarieji neva tinkamai vykdė savo kaip vadovų pareigas, teikdami įmonės finansinės apskaitos dokumentus Juridinių asmenų registrui, neeliminuoja ir negali eliminuoti pastarųjų neteisėtų veiksmų, neišsaugojant įmonės dokumentų ir turto ir neperduodant jų naujam vadovui, dėl ko absoliučiai joks įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti administratoriui.
19. Ieškovo tvirtinimu, tai, kad įmonės balansas už 2016 m. yra pateiktas Juridinių asmenų registrui savaime nereiškia ir nepagrindžia bei negali pagrįsti, jog atsakovas A. P. tariamai perdavė visus įmonės dokumentus, už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2017 m. sausio 2 d. atsakovui A. K.. 2016 m. balansas galėjo būti sudarytas išimtinai 2015 m. balanso duomenų, dokumentų už 2016 m. pagrindu.
20. Atsakovai atsiliepime nepagrįstai nurodo, jog įmonės 2016 m. balansas neva nepatvirtinta įmonei padarytos žalos fakto ir dydžio, neatspindi vėlesnio turto pokyčio, nes nuo balanso sudarymo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo praėjo daugiau nei 3 metai, o per šį laikotarpį turto sudėtis ir vertė galėjo pakisti. Į 2016 m. balansą įrašyti duomenys patvirtina faktą, kad įmonėje tam tikras turtas balanso sudarymo dieną buvo, todėl 2016 m. balansas patvirtinta įmonei padarytos žalos faktą, įrodymų, paneigiančių 2016 m. balanso duomenis atsakovai nepateikė (CPK 12 str., 178 str.).
21. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai P. P. (atsakovas I) ir A. P. (atsakovas II) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad negali būti taikoma solidarioji atsakovų atsakomybė, kadangi ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovų atžvilgiu.
22. Pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, jog bendri atsakovų veiksmai lėmė žalą ieškovui, kadangi nagrinėjamu atveju galima atriboti kiekvieno iš atsakovų atliktus veiksmus ir nustatyti, jog atsakovas I ir atsakovas II neprisidėjo prie tariamo žalos atsiradimo. Būdami vadovais, atsakovai tinkamai vykdė savo kaip vadovų įstatymines pareigas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 str. 1 ir 2 d., 4 str.). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo I vadovavimo laikotarpiu (nuo 2012-10-18 iki 2013-03-27) ir atsakovo II vadovavimo laikotarpiu (2013-03-27 iki 2017-01-02) juridinių asmenų registrui buvo pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai, aiškinamieji raštai už 2012-2016 m. Tai reiškia, jog jie tinkamai organizavo įmonės apskaitą.
23. Kaip galima matyti iš balanso už 2016 m., jį yra pasirašęs atsakovas A. K. (atsakovas III). Tai neabejotinai pagrindžia, jog atsakovas III, teikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui už 2016 m. disponavo įmonės turtu ir dokumentais. Faktas, jog atsakovas III pateikė ieškovo finansinius dokumentus registrų centrui pagrindžia, jog atsakovas II, pasitraukdamas iš vadovų pareigų, ieškovo dokumentus ir turtą atsakovui III perdavė. Neperdavus turto ir dokumentų, atsakovas III nebūtų galėjęs vesti apskaitos ir pateikti registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Atitinkamai, atsakovai negali būti laikomi atsakingais už tolimesnio vadovo veiksmus. Atsakovo III nesąžiningumą pagrindžia ir tai, jog jis iki šios dienos nekomunikavo ir vengė bankroto administratoriaus, nereagavo į jo siunčiamus paklausimus. Tai, jog atsakovai negali pateikti dokumentų, patvirtinančių, jog įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti naujajam vadovui, nereiškia jų veiksmų nesąžiningumo. Pasitraukdami iš įmonės vadovo pareigų, atsakovai visą dokumentaciją paliko įmonės viduje, kur ji ir privalėjo būti saugoma.
24. Pažymėjo, jog nėra pagrindo remtis ieškinyje pacituota teismų praktika, nes ji nesukuria prejudicijos šiai bylai.
25. Tvirtina, jog bankroto administratorius nepagrindė, jog aktyviai siekė perimti ieškovo dokumentus ir turtą iš ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkiusių įmonių UAB „Apskaitos tvarka“, UAB „Audmina“ ir UAB „Apskaitos grupė“, nepagrindė, jog siekė perimti dokumentus iš FNTT.
26. Atsakovų tvirtinimu, jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovui galėjo kilti žala, nes atsakovai tinkamai vykdė savo kaip vadovo įstatymines pareigas – savo vadovavimo laikotarpiu organizavo buhalterinę įmonės apskaitą, teikė finansinės atskaitomybės dokumentus; jog atsakovui III perduoti dokumentai ir įmonės turtas pagrindžia tai, jog atsakovas III yra pateikęs įmonės balansą už 2016 m.; įmonės dokumentai nėra dingę, o yra pas atsakovą III, FNTT, tikėtina, kad patys buhalterinių dokumentų apskaitos registrai yra ir pas buhalterines paslaugas teikusias įmones.
27. Įmonės balansas nepatvirtina žalos fakto ir dydžio, neatspindi vėlesnio turto pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan., jis sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Tik nustačius realią turto vertę, galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta įmonei neteisėtais vadovo veiksmais, neišsaugant ir neperduodant šio turto pasibaigus jo darbo teisiniams santykiams, iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus. Per laikotarpį nuo 2016 m. balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai, o per šį laikotarpį įmonės turto sudėtis ir vertė galėjo pakisti.
28. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos. Nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo teigti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo žalos atsiradimą. Byloje apskritai nėra aišku, ar padaryta žala, kadangi ieškovas neatliko visų galimų dokumentų ir turto paieškos veiksmų. Net jei ir būtų atlikti visi dokumentų ir turto paieškos veiksmai, už įmonei padarytą žalą turėtų atsakyti išimtinai atsakovas III, kadangi būtent jis buvo tas subjektas, kuris neperdavė įmonės dokumentų trečiajam asmeniui.
29. Triplike atsakovai papildomai nurodė, kad jų vertinimu, ieškovas dublike nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju negalima atriboti kiekvieno atsakovo veiksmų ir turi būti taikoma solidari atsakomybė. Nurodė, jog vien tas faktas, jog atsakovai negali pateikti priėmimo-perdavimo aktų, kuriais buvo perduotas įmonės turtas, savaime nereiškia, jog jie atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo žalą ieškovui.
30. Atsakovai kreipėsi į Apskaitos grupė, kurios vadovė I. A. dar kartą patvirtino, kad ieškovo dokumentai yra pas atsakovą III ir būtent į jį reikia kreiptis, siekiant surasti dokumentus. Ieškovas yra pateikęs balansą už 2016 m., kuris yra sudarytas ir pasirašytas atsakovo III. Faktas, jog atsakovas III pateikė ieškovo finansinius dokumentus registrų centrui pagrindžia, jog atsakovas II, pasitraukdamas iš vadovų pareigų, ieškovo dokumentus ir turtą atsakovui III perdavė. Atsakovo A. K. galimų neteistų veiksmų atlikimas ir iš jų kylančios pasekmės negali būti perkeltos atsakovams.
31. Taip pat nurodė, kad atsakovo III vadovavimo įmonei metu įmonės veikla dar buvo vykdoma tris metus, kas reiškia, kad nuo 2017-01-02 iki 2020-06-18 ieškovo kaip juridinio asmens veikla buvo vykdoma. Pats ieškovas nurodo, kad įmonė galėjo sudaryti naujus sandorius, tačiau šiai dienai nėra aišku, kaip tolimesni įmonės vadovai galėjo sudaryti bet kokius sandorius, neturėdami ir tariamai nežinodami, kiek ir kokio yra įmonėje turto. Ieškovo turtas ir dokumentas buvo perduoti atsakovui III. Jis veiklą vykdė nuo 2017-01-02 iki 2018-11-14, o tai pagrindžia, jog A. K. disponavo įmonės dokumentais ir šiame periode sudarinėjo sandorius, žinodamas įmonės finansinę padėtį
32. Faktas, jog bankroto administratorius tik dabar yra gavęs laikmeną su buhalterinės apskaitos programa rodo, jog ieškovas, prieš reikšdamas ieškinį, nebuvo ėmęsis visų priemonių turtui ir dokumentams surasti.
33. Atsakovas A. K. atsiliepimo teismui nepateikė.
34. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko.
35. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko.
Ieškovės ieškinys tenkintas atsakovo A. K. atžvilgiu, kitų atsakovų atžvilgiu ieškinys atmestinas.
36. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3349-653/2020 iškėlė bankroto bylą ieškovui, bankroto administratoriumi paskyrė MB Nemokumo centras (įgaliotas asmuo S. S.). Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d.
37. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, nustatė 15 d. terminą nuo nutarties įsiteisėjimo ieškovo valdymo organams perduoti administratoriui visus juridinio asmens dokumentus ir ieškovo turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.
38. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas P. P. buvo ieškovo vadovas laikotarpiu nuo 2012-10-18 iki 2013-03-27; atsakovas A. P. laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2017-01-02; atsakovas A. K. laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2018-11-14; trečiasis asmuo V. M. laikotarpiu nuo 2018-11-15 iki 2019-04-22; trečiasis asmuo V. M. laikotarpiu nuo 2019-04-22 iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
39. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. bankroto administratorius priėmė įsakymą, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir turtą V. M. privalo pateikti bankroto administratoriui. 2020-07-08 raštu V. M. pateikė paaiškinimus, jog nedisponuoja ir niekada nedisponavo įmonės dokumentais ir turtu, nes trečiasis asmuo V. M. neperdavė jam įmonės dokumentų, o pastarajam neperdavė atsakovas A. K.. Atsakovai P. P., A. P. bankroto administratoriui nurodė, kad negali pateikti bendrovės dokumentų, nes jie palikti įmonėje. V. M. nurodė, kad ne kartą kreipėsi į A. K. dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau nei dokumentai, nei turtas nebuvo perduotas.
40. Bylos duomenimis, paskutinis balansas teiktas Juridinių asmenų registrui už 2016 m., kuris pasirašytas atsakovo A. K.. Vadovaujantis paskutinio balanso už 2016 m. duomenimis, įmonei priklauso 144.148,00 EUR dydžio vertės turtas, kurį sudaro 505,00 EUR dydžio ilgalaikis turtas ir 143.643,00 EUR dydžio trumpalaikis turtas.
41. Vilniaus apygardos teismas patvirtino Įmonės kreditorių sąrašą, kurių finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 251.465,07 EUR dydžio suma.
42. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų P. P., A. P., A. K. solidarios atsakomybės taikymo neperdavus bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, ko pasekoje ieškovo tvirtinimu įmonei ir jos kreditoriams padaryta 144 148 EUR žala. Žalą bankroto administratorius nustatė remiantis 2016 m. įmonės balanso duomenimis.
43. Bankroto administratorius nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti žalą iš esmės dviem pagrindais – JANĮ 57 str. 1 d. 1-2 p. pagrindu (dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratorei balanse apskaityto turto, juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla) bei CK 2.87 straipsnio pagrindu – bendrosiomis juridinio asmens organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) bei CK 6.279 str.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
45. Kita vertus, įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).
46. Bankroto administratoriaus tvirtinimu, šios pareigos neįvykdė ne du paskutiniai bendrovės vadovai, o prieš tai paeiliui buvę įmonės vadovai: P. P., A. P., A. K.. Administratoriaus vertinimu, tretieji asmenys V. M. ir V. M. vadovavimo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įmonės turtas ir dokumentai būtų perduoti, pateikė administratoriui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
47. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
48. Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtina JANĮ 57 str. 1 d. 1-2 punktuose (Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla).
49. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal nurodytas JANĮ įstatymo nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų Akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų nuostatų.
50. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).
51. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.
52. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (JANĮ 57 str. 1 d. 1-2 p.). Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., atvejai dėl civilinės deliktinės atsakomybės vadovui taikymo už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymą: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
53. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti bankroto administratoriui Įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nėra įvykdyta iki šiol.
54. Ieškovo tvirtinimu, už šios pareigos nevykdymą yra solidariai atsakingi P. P., A. P., A. K., nes būdami paeiliui įmonės vadovais, nevykdė savo tinkamai perduoti Įmonės turtą ir dokumentus, o tai lėmė tai, kad jokie absoliučiai įmonės dokumentai ir turtas nėra ir nebuvo perduoti bankroto administratoriui, todėl jie neteisėtais veiksmais prisidėjo prie įmonės dokumentų ir turto neišsaugojimo ir jo neperdavimo bankroto administratoriui.
55. Atsakovai P. P., A. P. su šia bankroto administratoriaus pozicija nesutinka, nurodė, kad po vadovavimo laikotarpio jokių dokumentų ir turto neišsinešė, dokumentaciją paliko įmonės viduje, o jų vadovavimo laikotarpiu dokumentacija buvo tvarkoma tinkamai, paskelbta finansinė ataskaita už vadovavimo metus, registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, aiškinamieji raštai, kas patvirtina, jog atsakovai tinkamai organizavo įmonės apskaitą.
56. Teismas, ištyręs įrodymų visumą, nurodytus atsakovų argumentus pripažįsta pagrįstais ir įrodytais.
57. Pažymėtina, jog turtas ir įmonės dokumentai administratoriui turėjo būti perduoti iki 2020 m. liepos 11 d.
58. Bylos duomenimis, paskutiniai įmonės vadovai V. M. ir V. M. aktyviais veiksmais (el. raštais, pranešimu dėl nusikalstamos veikos padarymo) siekė išsireikalauti įmonės dokumentus ir turtą iš A. K., vadovavusio įmonei laikotarpiu nuo 2017-01-03 iki 2018-11-14 d. kuris į jų pareikalavimus nereagavo.
59. A. K. taip pat nepateikė jokio atsakymo į ieškovo 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymus dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo.
60. Į bylą yra pateikti UAB „Reklamos vilkai“ 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. balanso, pelno nuostolių ataskaitos, aiškinamieji raštai. 2013 m., 2014 m., 2015 m. aiškinamieji raštai/apskaitos politika yra patvirtinti einamųjų metų protokolais, pasirašyti įmonės vadovo A. P.. Aiškinamuosiuose raštuose yra išdėstyti apskaitos politikos aspektai, finansinė atskaitomybė parengta remiantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais aktais, pateikti duomenys apie nematerialų, ilgalaikį materialų turtą, ilgalaikį finansinį turtą, atsargas, gautinas sumas, rezervus, pelno paskirstymą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas. Ištyrus duomenis iš šių dokumentų turinio nustatyta, kad 2012-2015 m. Balansų ir aiškinamųjų raštų duomenys nėra identiški, o atspindintys einamųjų metų įmonės veiklą ir būklę. 2012-2014 m. įmonės veikla buvo pelninga, 2015 m. laikotarpiu skaičiuojami nuostoliai. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovai P. P., A. P. tinkamai vykdė savo kaip vadovų pareigas – teikė juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus. P. P. perdavus dokumentus ir turtą A. P., šis vykdė pareigas organizuoti įmonės apskaitą.
61. Į bylą yra pateiktas įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita už 2016 m., kurį yra pasirašęs A. K.. 2015 m. ir 2016 m. balanso ir pelno ataskaitų duomenys yra skirtingi ir tai paneigia bankroto administratoriaus teiginius, kad galimai 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenys buvo parengti išimtinai 2015 m. balanso duomenų, dokumentų už 2016 m. pagrindu.
62. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 str. 5 d., 12 d. įmonės balansas yra ataskaita, kurioje yra įforminamas įmonės turimas turtas, kas reiškia, kad ataskaitą gali parengti tik asmuo, kurio žinioje yra įmonės turtas ir dokumentai. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovas A. K. pasirašė 2016 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtina faktą, jog atsakovas disponavo dokumentais ir turtu, o tai patvirtina atsakovo A. P. teiginius, kad jis dokumentaciją paliko bendrovėje. Pažymėtina tai, kad kaip nustatyta iš duomenų, įmonė niekuomet neturėjo nekilnojamojo turto, jos turtą iš esmės sudarė įranga, prietaisai, įrengimai, atsargos, piniginės lėšos (pvz. 2015 12 31 atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo 1202,55 Eur), o šie duomenys įmonei vykdant veiklą nuolatos kinta. Teismo vertinimu, atsakovo A. P. teiginius, kad jis tinkamai perdavė A. K. dokumentus ir turtą patvirtina ir Apskaitos grupė buhalterės I. A. 2020-11-05 el.žinutė, kurioje ji nurodė, kad „jau tris kartus kažkam rašiau, kad pirminių dokumentų neturiu – juos iš mano ofiso pasiėmė A. K.. Aš nesuprantu, kodėl jūs tiesiogiai į A. K. nesikreipiat dėl dokumentų“. Tai patvirtina faktą, kad A. K. disponavo įmonės dokumentais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas A. K. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam perėmus įmonės vadovavimą 2017 m. sausio 13 d. ir vadovavus įmonei iki 2018 m. lapkričio 14 d., t.y. pakankamai ilgą laikotarpį, nebuvo perduoti įmonės turtas ir dokumentai ankstesnio vadovo A. P.. Šiuo laikotarpiu įmonė veiklą vykdė, sudarinėjo sandorius.
63. Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus tvirtinimas, kad turtą prarado ir dokumentų, turto perdavimo pareigos nevykdė P. P. ir A. P. nagrinėjamoje byloje yra paneigtas aukščiau aptartų įrodymų visuma (CPK 178 str.). Vien faktas, jog šie atsakovai nepateikė bankroto administratoriui dokumentų perdavimo – priėmimo aktų, kuriais buvo perduotas turtas ir dokumentai naujai išrinktam kitam vadovui (pradžioje A. P., vėliau A. K.) nepreziumuoja, kad tai nebuvo atlikta ir dokumento neišsaugojimas sąlygojo žalos padarymo faktą. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas laiko, kad nėra nustatyta atsakovų P. P., A. P. veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio su kilusia žala, ieškovo ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
64. Bylos duomenimis, atsakovas A. K. ne kartą buvo raginamas vykdyti savo įsipareigojimus – perduoti bendrovės visą turtą pagal balansą ir visus dokumentus, šių aplinkybių atsakovas nenuneigė, taip pat nenurodo, kad būtų pateikęs bankroto administratoriui turto neperdavimo priežastis patvirtinančius dokumentus. Dėl nurodytų aplinkybių yra konstatuotinas šio atsakovo veiksmų neteisėtumas, kuris pasireiškė aukščiau aptartų įstatymo nuostatų pažeidimu.
65. Nustačius, kad valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
66. Ieškovas nurodo, kad pagal 2016 metų ieškovo balansą, sudarytą 2016-12-31 duomenimis, ieškovo įmonės apskaitytą turtą sudarė 144 148 EUR, duomenų apie tai, kad įmonė turėjo kito turto nėra, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti nuostolius apskaityto ir neperduoto turto vertei, kuri sudaro 144 148 EUR.
67. Taigi ieškovas prašo priteisti tiesioginius nuostolius – turtinį praradimą ir jį pagrindžia paskutiniais ?nansinės atskaitomybės dokumentais. Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
68. Šiuo atveju taip pat konstatuotina vadovo pareiga pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį (CPK 178 str.). Atsakovas A. K. tokių aplinkybių visiškai neįrodinėjo ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, neteikė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad jis tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą. Nesant byloje duomenų apie nurodyto turto teisėtą perdavimą tretiesiems asmenims ar kitokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių teisėtą turto nebuvimą, yra pagrindas konstatuoti, kad nurodytas turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, t. y. bendrovei buvo padaryta žala dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 str. 1 d.).
69. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).
70. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, ir ieškovui padarytą žalą (nuostolius), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovui tenka pareiga paneigti šią prezumpciją (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 4 d.). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 str.). Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad atsakovas, nebuvo pakankamai rūpestingas kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, neperduodamas administratoriui įmonės turto ir dokumentų, elgėsi nesąžiningai.
71. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės įrodė ieškinį atsakovui tinkamais ir pakankamais įrodymais (CPK 178, 185 str.), todėl jis tenkintinas ir ieškovui iš A. K. 144 148 EUR žalos (nuostolių) atlyginimas.
72. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą – 144 148 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2056 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).
74. Atsakovas P. P. byloje patyrė 2288,64 EUR, atsakovas A. P. 2288,64 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieškovo ieškinį atsakovų P. P. ir A. P. atžvilgiu, atsakovams iš ieškovo priteistina jų patirtos išlaidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti atsakovo A. K. atžvilgiu.
Priteisti ieškovui BUAB „Reklamos vilkai“ iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 148 EUR žalos (nuostolių) atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (144 148 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. 2056 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo ieškinį atsakovams P. P., A. P. atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Reklamos vilkai“ atsakovui P. P. 2288,64 Eur byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Reklamos vilkai“ atsakovui A. P. 2288,64 Eur byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Andrutė Salvador