(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui J. T. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo J. T. 144,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „VIA SMS LT“ ir atsakovas J. T. 2011-11-18 nuotoliniu būdu sudarė Vartojimo paskolos sutartį Nr. 44887, pagal kurią UAB „VIA SMS LT“ įsipareigojo suteikti atsakovui paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. UAB „VIA SMS LT“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir atsakovui pervedė paskolos sumą. Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t.y. praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, suteiktos paskolos laiku negrąžino. Pradinis kreditorius UAB „VIA SMS LT“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui UAB „Julianus Inkaso“.
Atsakovas, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 122, 123 straipsnių tvarka buvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, jog UAB „VIA SMS LT“ ir atsakovas J. T. 2011-11-18 nuotoliniu būdu sudarė Vartojimo paskolos sutartį Nr. 44887, pagal kurią UAB „VIA SMS LT“ įsipareigojo suteikti atsakovui paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. UAB „VIA SMS LT“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir atsakovui pervedė paskolos sumą. Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t.y. praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, suteiktos paskolos laiku negrąžino. Pradinis kreditorius UAB „VIA SMS LT“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui UAB „Julianus Inkaso“.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui suteiktą paskolą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis).
Pradinis kreditorius UAB „VIA SMS LT“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui UAB „Julianus Inkaso“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius reikalavimą perleido ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas skolos nesumokėjo pirminiam kreditoriui, atsakovas neginčijo sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovo reikalaujama priteisti paskolos suma jam nebuvo suteikta, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 144,81 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.567 str., 6.873 str., 6.881 str.).
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos turėtos 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už GRT išrašą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (0,58 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Julianus Inkaso“, j.a.k. 300115639, iš atsakovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (144,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,84 Eur (penkiolika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Braždienė