Civilinė byla Nr.2S-487-555/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Plučas
Procesinio sprendimo kategorija 113.2;116.5.1;116.5.3;114.11;122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. U. ir V. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų V. U. ir V. U. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., R. P., A. P., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl teisės pripažinimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovams per nustatytą terminą nepateikus tripliko, 2007 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo V. D. ieškinį dėl teisės pripažinimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Sprendimu už akių teismas pripažino ieškovui V. D. teisę vykdyti statinių - garažo ir ūkinio pastato rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal pateiktą 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą projektą. Nustatė tarp ieškovo ir atsakovų 0,1203 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką. Priteisė iš atsakovų V. U. ir V. U. ieškovo sumokėtą žyminį mokestį ieškovui bei teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Atsakovai V. U. ir V. U. per įstatymo nustatytą terminą padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat prašė išreikalauti medžiagą dėl savavališkų statybų. Nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių neatitinka Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, atsakovų nuomone, sprendimas už akių iš viso negalėjo būti priimtas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino atsakovų V. U. ir V. U. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas priėmė sprendimą už akių, nes per teismo nustatytą terminą atsakovai V. U. ir V. U. nepateikė tripliko į ieškovo dubliką. Visus atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, jog teismas šiuo atveju iš viso neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, teismas laikė nepagrįstais. Nurodė, kad priimdamas sprendimą už akių teismas vadovavosi vien tik Civilinio proceso kodekso normų reikalavimais ir savo teisine sąmone, o ne Aukščiausiojo Teismo konsultacijomis, tačiau sprendime už akių teismas atkreipė visų dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį, kad analogišką nuomonę dėl įstatymų taikymo yra išdėstęs ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyrius, todėl darė išvadą, kad atsakovai V. U. ir V. U. sąmoningai ar dėl apsirikimo klaidina teismą nurodydami, kad teismas priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija ir tuo pažeidė Lietuvos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą. Taip pat nurodė, kad vykstant pasirengimui nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu ir šaliai neįvykdant nustatytos pareigos laiku pateikti paruošiamąjį procesinį dokumentą - dubliką ar tripliką, turi atsirasti analogiški atsiliepimo į ieškinį nepateikimui teisiniai padariniai - gali būti taikomas sprendimo už akių institutas, nes šiuo atveju proceso šalis taip pat piktnaudžiauja procesu, todėl turi būti taikoma procesinė sankcija. Atsakovų argumentą, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių neskirdamas teismo posėdžio ir apie jį neinformuodamas atsakovų, teismas laikė nepagrįstu, nes nustatė, jog atsakovai buvo pasirašytinai informuoti, kad jiems per nustatytą terminą nepateikus tripliko, teismas šioje civilinėje byloje turės teisę priimti sprendimą už akių. Taip pat nurodė, jog neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo prašymą priimti sprendimą už akių, nes ieškovo prašymas sprendimo priėmimo byloje nevilkino (CPK 42 str. 1 d., 142 str. 3 d., 181 str. 2 d., 3 str. 1 d., 5 d.). Kadangi atsakovai pareiškimu prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, tai teismas pasisakė dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų pareiškimui tenkinti. Teismas nelaikė svarbiomis atsakovų nurodytas priežastis, dėl kurių jie per nustatytą terminą nepateikė teismui tripliko. Teismo nuomone, atsakovai V. U. ir V. U., po sprendimo už akių priėmimo pakeitę savo atstovą, klaidina teismą nurodydami, kad jie buvo pateikę atsiliepimą į ieškovo dubliką, ir tik per klaidą, dėl sveikatos ir susiklosčiusių aplinkybių, šį procesinį dokumentą pavadino ne tripliku o priešieškiniu. Nurodė, jog atsakovai V. U. ir V. U. nuo pat civilinio proceso pradžios buvo atstovaujami profesionalaus advokato, ką patys netgi pabrėžė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patys atsakovai nėra teisininkai ir specialių teisinių žinių neturi, todėl akivaizdu, kad teismui 2007 m. sausio 05 d. pateiktą procesinį dokumentą atsakovams ruošė juos tuo metu atstovavęs profesionalus advokatas ir teismui pateiktas priešieškinys išreiškė tikrąją atsakovų procesinę valią (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d., 39 str. 1 d. 1 p.). Tai, kad teismui 2007 m. sausio 05 d. pateiktas procesinis dokumentas buvo būtent priešieškinys, o ne triplikas, kuriame per klaidą buvo nurodytas kitas pavadinimas, teismas sprendė ir iš to, kad atsakovus atstovavusio profesionalaus advokato paruoštas priešieškinys, buvo apmokėtas 100 litų žyminiu mokesčiu (tuo tarpu triplikai jokiu žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai V. U. ir V. U. nesilaikė savo procesinių pareigų, numatytų CPK 227 str. 2 d. ir 7 str. 2 d., be svarbių priežasčių praleido terminą triplikui pateikti, pažeidė ieškovo teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl jų prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino vien dėl šių priežasčių. Tačiau teismas pasisakė taip pat ir dėl kitų atsakovų V. U. ir V. U. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų. Atsakovai kaip argumentą ieškinio netenkinimui nurodė tai, kad ieškovas jų teigimu statinių rekonstrukciją neteisėtai jau yra atlikęs, tai patvirtintų prašomi išreikalauti įrodymai, tačiau teismas sprendė, kad šios atsakovų nurodytos aplinkybės visiškai nėra nagrinėjimo dalyku šioje civilinėje byloje ir priimtu sprendimu už akių teismas taip pat ne įteisino, atsakovų teigimu, jau atliktus rekonstrukcijos darbus, o leido atlikti ieškovui rekonstrukcijos darbus be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo. Atsakovų argumentą, kad sprendimą už akių reikėtų naikinti tuo pagrindu, jog teismas nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką neištyrė visų aplinkybių ir neišanalizavo visų įrodymų, teismas taip pat laikė visiškai nepagrįstu, nes priimdamas sprendimą už akių teismas turi atlikti vien tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Kadangi atsakovai pareiškime taip pat nenurodė ir jokių naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas sprendė, jog tai taip pat yra savarankiškas pagrindas netenkinti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atskiruoju skundu atsakovai V. U. ir V. U. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat prašo išreikalauti iš Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-09-12 savavališkos statybos aktą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune. Atsakovų nuomone, jie tinkamai ruošėsi procesui, jo nevilkino ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir tai, kad klaidingai pavadino procesinį dokumentą, nebuvo pagrindas teismui pripažinti juos nesąžiningais ir vilkinančiais procesą. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsakovų atžvilgiu buvo šališkas, išnagrinėjo prašymą nepasibaigus nustatytam terminui ir priėmė nutartį neišsiaiškinęs visų proceso dalyvių pozicijos, taip pat nelaikė svarbia atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos nuomonės dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Mano, kad teismo išvada, jog atsakovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, neatitinka faktinės bylos medžiagos, nes atsakovai pagal savo išsilavinimą, amžių, sveikatos stovį ėmėsi visų priemonių, kad byla būtų greitai ir teisingai išnagrinėta, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog atsakovai nepateikė tripliko, nes teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovų 2007-01-03 surašytas ir klaidingai pavadintas priešieškiniu procesinis dokumentas atitinka visus triplikui keliamus reikalavimus. Apeliantai teigia, kad teismas ieškovui taikė nepagrįstas lengvatas ir priėmė ieškinį bei dubliką, neatitinkančius įstatymo keliamų jiems reikalavimų. Nurodo, kad byloje yra 7 atsakovai ir be apeliantų tripliką pateikė atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija, todėl esant keliems atsakovams ir kai kuriems iš jų pateikus triplikus, teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių visų atsakovų atžvilgiu. Teismas sprendimo už akių institutą taikė pagal analogiją – CPK 142 straipsnio 4 dalį, tačiau apeliantų nuomone, teismas pritaikė analogiją kai įstatymas tą draudžia, nes sprendimas už akių yra specialioji procesinė teisės norma. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje neaptarta atsakovų prašymo dalis dėl procesinės teisės normų taikymo, kadangi atsakovai nebuvo informuoti, kad 2007-01-17 rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla, o CPK 142 straipsnio 4 dalis nenumato galimybės priimti sprendimą už akių nepranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliantai taip pat mano, jog teismas negalėjo priimti sprendimo už akių ir dėl to, kad ieškovas nei ieškinyje nei dublike neišsakė nuomonės, kad pageidauja, jog šioje byloje būrų priimtas sprendimas už akių ir tokio prašymo ieškovas tinkama forma ir tvarka nėra pateikęs. Apeliantai teigia, jog skundžiama nutartis naikintina ne tik dėl esminių proceso pažeidimų, bet ir dėl to, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą, kadangi sprendime už akių nurodė, jog savavališkai pastatyti pastatai nėra šios bylos dalykas ir netyrė atsakovų nurodytų aplinkybių dėl savavališkos statybos, bei nustatė naudojimosi tvarką sklypu taip, kad apeliantai negali naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu – kiemo statiniais.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.
Atskirasis skundas tenkintinas. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, panaikintinas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimas už akių, atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis dėl svarbių bei pateisinamų priežasčių nepateikė paruošiamųjų procesinių dokumentų ir jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis).
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustačius abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aiškinosi aplinkybes, liudijančias procesinių dokumentų nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat vertino aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įteikus atitinkamus ieškovo reikalavimus, atsakovui suteikiama reali galimybė pateikti savo atsikirtimus (dubliką, tripliką). Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija šiuo atveju parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai V. ir V. U. nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir, kad šių šalių atžvilgiu buvo galimybė taikyti šios pareigos nesilaikymo padarinius. Ieškovui pateikus dubliką, atsakovai teismui pateikė procesinį dokumentą, kurį pavadino priešieškiniui. Atsižvelginat į šiame procesiniame dokumente išdėstytus motyvus ir prašymus, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog netinkamas procesinio dokumento pavadinimas negali pakeisti procesinio dokumento turinio. Sprendžiant procesinių dokumentų priėmimo klausimą svarbu remtis ne vien formaliais pagrindais, bet ir išaiškinti bei įvertinti turinčias reikšmės procesinių dokumentų pateikimo klausimo sprendimui faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovų pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą išsprendė remdamasis formaliais pagrindais, atsižvelgdamas vien tik į procesinio dokumento pavadinimą, o ne į jo turinį. Priėmus ieškovo dubliką, pranešimas su dubliku ir priedais pagal įstatymo reikalavimus tinkamai buvo įteikti atsakovams V. ir V. U., kurie nustatytu pranešime terminu teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriame išdėstė nesutikimo su pareikštais ieškovo reikalavimais argumentus ir savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo. Teismas pripažino, jog šiame procesiniame dokumente jokie reikalavimai nėra reiškiami, tačiau šį procesinį dokumentą vertino kaip priešieškinį, nepasinaudojęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, jį atsisakė priimti bei neinformavus apie ieškovo atskirai išreikštą poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovams nepateikus tripliko, priėmė sprendimą už akių. Kolegijos vertinimu, kai pirmosios instancijos teismas pažeidžia įstatymo jam nustatytą pareigą informuoti apie pateiktus šalies pareiškimus (nagrinėjamos bylos atveju apie ieškovo atstovės prašymą priimti sprendimą už akių atsakovams nepateikus tripliko) ar tinkamai nėra išsprendžiamas pateikiamo dokumento priėmimo klausimas, nėra tinkamai įgyvendinama asmens teisė dalyvauti bylos nagrinėjime iš esmės, taip pat apribojama galimybė teikti byloje visas įstatymo nustatytas įrodinėjimo priemones, pažeidžiami civilinio proceso principai - teisės į tinkamą procesą, lygiateisiškumą, rungimąsi, būti išklausytam.
Kolegija taip pat pažymi, jog byloje dalyvaujant keliems atsakovams privalomojo bendrininkavimo atveju, šių asmenų atžvilgiu reikalavimai išspręsti taip pat sprendimu už akių (CPK 44 straipsnio 3 dalis).
Kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodyti įrodymai bei argumentai gali turėti įtakos Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. CPK XIII skyriaus teisės normos reglamentuoja įrodymus ir įrodinėjimą civiliniame procese. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nepatikrino priežasčių, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišaiškino turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nepakankamai tyrė bei vertino įrodymus ir todėl neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo iš dalies nėra pakankamai pagrįstos išaiškintomis ir nustatytomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis.
Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (CPK 2, 7 straipsniai).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, panaikintinas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimas už akių, atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Tamašauskas
Kolegijos teisėjai Jolita Cirulienė
Ramūnas Mitkus