Civilinė byla Nr. e2A-858-924/2020

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00150-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.4.2.9.2; 2.4.2.1; 2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-1023/2020 pagal bendraieškių J. R., E. Ž., R. B., D. P., O. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Solutions“ ir Birštono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir defektų šalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mepco“, VŠĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Antikus“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Tikstara“, uždaroji akcinė bendrovė „Modernus fasadas“, uždaroji akcinė bendrovė „Stogenta“, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Bendraieškiai J. R., E. Ž., R. B., D. P. ir O. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: įpareigoti atsakovę Birštono savivaldybę byloje savo lėšomis parengti papildomą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiluminio mazgo atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą ir techninį projektą, kuris atitiktų gyventojų poreikius, darbų apimtis derinant su gyventojais; įpareigoti atsakovę UAB „Synergy Solutions“ savo lėšomis parengti daugiabučiui namui, (duomenys neskelbtini), tinkantį ir faktinę situaciją atitinkantį techninį projektą su papildomame investiciniame plane numatytais darbais; įpareigoti atsakovę UAB „HSC Baltic“ savo lėšomis pašalinti daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų rangos darbų defektus: išplauti šildymo sistemą, permontuojant balansinius, savo funkcijos nebeatliekančius ventilius, sistemą subalansuoti ir pateikti gyventojams subalansavimo protokolą. Radiatorių aprišimas turi būti atliekamas pagal naujai paruoštą sistemos modernizavimo projektą, sutvarkyti ventiliacijos sistemą - išvalyti rūsio ventiliacijos ištraukiamąjį kanalą, iš jo išvalant statybinį laužą, paaukštinti ant stogo projekte numatytus ventiliacijos kaminėlius.

2.       Ieškovai nurodė, kad Birštono savivaldybės administracijai įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, atrinktiems namams, tarp jų ir daugiabučiui namui (I ir II laiptinėms), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nupirkti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatai bei investicinių planų rengimo paslaugos. Paslaugoms atlikti 2013 m. birželio 11 d. Savivaldybė pasirašė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Miesto renovacija“ (dabartinis pavadinimas - UAB „MEPCO“), kuri 2013 m. rugpjūčio 29 d. parengė Daugiabučio namo investicinį planą, į kurį nebuvo įtrauktas Daugiabučio namo šildymo mazgo (punkto) modernizavimas. Investicinio plano rengėjas jį suderino su VšĮ „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau - Birštono BETA), pristatė Daugiabučio namo gyventojams bei pateikė jį savivaldybei tolimesniam projekto įgyvendinimui. 2013 m. rugpjūčio 23 d. savivaldybė sprendimu patvirtino programą, Birštono BETA paskyrė programos įgyvendinimo administratoriumi bei įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių paskirti Savivaldybės administracijos atstovą, atsakingą už minėtos programos įgyvendinimo administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, bei sudarė Daugiabučio namo programos įgyvendinimo komitetą. 2013 m. spalio 21 d. Daugiabučio namo butų savininkai patvirtino Daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planą, pažymėtą raide „B“. 2013 m. spalio 28 d. savivaldybė su investicinio plano rengėju pasirašė investicinio plano rengimo darbų perdavimo priėmimo aktą. 2014 m. rugpjūčio mėn. UAB „Synergy Solutions“, vadovaudamasi investiciniu planu, tačiau nuo jo nukrypdama, vadovaudamasi pasenusia, beveik keturiasdešimties metų Daugiabučio namo dokumentacija, parengė Daugiabučio namo techninį darbo projektą, į kurį nepaisant to, kad nebuvo įtrauktas šildymo mazgo modernizavimas, buvo neteisingai įvertintos šilumos tinklų, ventiliacijos, karšto vandens tiekimo sistemos, pritaikomos daugiabučiui, o lietaus vandens nutekėjimo sistemų modernizavimo darbai iš viso nebuvo įtraukti į techninį projektą. Už techninio projekto parengimą su techninio projekto rengėju buvo atsiskaityta. 2014 m. lapkričio 20 d. buvo svarstytas antrojo, pakoreguoto investicijų plano priemonių varianto pasirinkimas, tačiau šiluminio mazgo atnaujinimo projektas buvo atmestas, nes savivaldybės atstovas nurodė, kad gyventojai pavėlavo šį klausimą svarstyti. Investicinio plano tvirtinimo metu savivaldybės atstovas klaidingai daugiabučio namo gyventojus patikino, kad atnaujinant daugiabutį, šiluminiai mazgai yra nekeičiami, nes jie yra UAB „Birštono šiluma“ balanse. Gyventojai, pasitikėdami savivaldybės teiginiais patvirtino daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planą, kuriame nebuvo numatytas šiluminio daugiabučio namo mazgo modernizavimas. Vėliau savivaldybė į prašymus patikslinti atliktinus darbus - papildyti investicinį planą šiluminio punkto modernizavimo, šiluminių mazgų keitimo, karšto vandens tiekimo cirkuliacinio vamzdyno sumontavimo darbais nereagavo, o neigiamą atsakymą ieškovams pateikė praėjus daugiau nei 2 metams, t. y. 2017 m. sausio 5 d., kaip atsisakymo priežastį nurodydama, neva namo gyventojai patys sutiko su minėtu planu. Savivaldybė turėjo kontroliuoti administratoriaus veiksmus ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinta namo gyventojų teisė papildyti investicinį planą, tačiau šios pareigos neatliko, į nuolatinius namo gyventojų prašymus nereagavo. Birštono BETA, neatsižvelgusi į tai, kad projektas yra ginčytinas ir gyventojai reiškia prašymus jį keisti (papildyti), išdavė statybos leidimą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams, neįtraukiant gyventojų prašytų atlikti pakeitimų, nereaguojant nei į žodinius, nei į rašytinius gyventojų prašymus. Techninis prižiūrėtojas turėjo kontroliuoti, kad rangos darbai būtų vykdomi tinkamai, tačiau jokia reali kontrolė nebuvo atliekama. 2016 m. gruodžio 20 d. rangovas pateikė garantinį raštą, kuriame įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 30 d. užbaigti atidėtus sklypo sutvarkymo darbus, nieko neužsimenant apie esminius šildymo, vėdinimo, karšto vandens tiekimo sistemų sutvarkymo darbus. Darbus vertinusi komisija, kurią sudarė ir savivaldybės atstovas, neatsižvelgė į tai, kad padaryta esminių pažeidimų ir neatlikti daugiabučio namo eksploatavimui būtini darbai - šildymo sistema realiai neveikė, vėdinimo sistema taip pat nebuvo sutvarkyta. 2017 m. sausio 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija išdavė statybos darbų užbaigimo aktą, kuriame konstatuota, kad yra išduotos pažymos apie Daugiabučio energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą bei statinys atitinka statinio projekto sprendinius. 2017 m. sausio 25 d. daugiabučio namo administratorius UAB „Santermita“ patikrinimo raštu konstatavo, kad iš esmės šildymo sistema nėra tinkama naudoti - šildymo sistemos parametrų valdiklis yra sugedęs ir jo pataisyti yra neįmanoma. 2017 m. vasario 7 d. daugiabučio namo II laiptinėje turėjo vykti šildymo sistemos pertvarkymo darbai, kurie neva nebuvo atlikti gyventojams neįsileidus darbuotojų į butus. Dėl šios priežasties buvo sušauktas susirinkimas, kuriame dalyvavo savivaldybės, Birštono BETA, Techninio prižiūrėtojo, rangovo, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau - BETA), administratoriaus atstovai ir daugiabučio namo gyventojai E. B. ir E. Ž.. Pasitarimo metu buvo sutarta, kad rangovas savo lėšomis atliks darbus, reikalingus užtikrinti tinkamą Daugiabučio namo šildymo sistemos veikimą (nors aktas pasirašytas dar 2017 m. sausio 17 d.). Techninis prižiūrėtojas neprižiūrėjo projekto vystymo, dalinius šildymo sistemos sutvarkymo darbus atliko neatestuota firma, todėl vėliau Valstybinė energetikos inspekcija atsisakė juos priimti kaip tinkamus. Visą procesą, be kita ko, turėjo kontroliuoti savivaldybė, tačiau ji įstatyme numatytos funkcijos neatliko, atsisakė atlikti projekto ekspertizę, todėl 2017 m. vasario 15 d. ieškovai užsakė projekto ekspertizę, buvo surašytas ekspertizės aktas, kuriame buvo konstatuota, kad daugiabučio namo šildymo sistemos dalies atnaujinimo (modernizavimo) techninis projektas neatitinka projekto rengimo dokumentų reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų bei techninėse specifikacijose turi būti numatyti reikalavimai vėdinimo kanalų išvalymui. Atsakovė ekspertizės akto nepripažino, ekspertizės savo iniciatyva taip pat neatliko, tačiau nuolat deklaratyviai teigė, kad visi darbai atlikti tinkamai. 2017 m. vasario 23 d. daugiabučio namo gyventojai Valstybinei energetikos inspekcijai pateikė prašymą, nurodydami, kad nepaisant Darbų užbaigimo akto, daugiabutyje buvo paliktas brokas šildymo ir ventiliacijos sistemose - tai patvirtino atlikta projektavimo darbų ekspertizė. Valstybinė energetikos inspekcija nurodė, kad šio klausimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai, o Statybos inspekcija, kuriai buvo perduotas prašymas, nurodė, kad darbai, vadovaujantis turima informacija yra atlikti tinkamai. Taigi, minėtų subjektų pareigos neatlikimas lėmė, kad neatlikti arba netinkamai atlikti darbai patvirtinti kaip atlikti tinkamai. 2017 m. birželio 9 d. vykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo BETA, savivaldybės, Birštono BETA, administratoriaus atstovai, Daugiabučio namo butų savininkų atstovas E. Ž. metu buvo nustatyti statybos rangos darbų trūkumai tarp jų - netinkamai atlikti rūsio vėdinimo kanalo valymo darbai, turėjo būti atlikti ventiliacijos kaminų aukštinimo darbai ir pašalinti kiti trūkumai, kuriuos turėjo pataisyti rangovas. Taip pat buvo reiškiamas pageidavimas dėl papildomos atnaujinimo priemonės - šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) galimybės ir buvo nutarta įpareigoti namo administratorių organizuoti daugiabučio namo savininkų susirinkimą dėl šilumos punkto modernizavimo, tačiau šie veiksmai atlikti nebuvo. 2017 m. birželio 27 d. buvo sudarytas Daugiabučio namo statybos rangos darbų apžiūros defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad neva 2017 m. birželio 2 d. atliktų darbų perdavimo aktu patvirtinta, kad šildymo sistemos renovavimo darbai atlikti tinkamai pagal techninį projektą, sistema papildomai praplauta, subalansuoti stovai, inžinerinės sistemos pertvarkymui reikalinga įranga perduota butų savininkams. Nustatytus defektus įpareigota pašalinti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Daugiabučio namo gyventojai į pasitarimą ir defektinio akto sudarymą nebuvo kviečiami. 2017 m. liepos 27 d. Administratorius atliko patikrinimą ir surašė profilaktikos darbų aktą bei šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą, kuriais patvirtino, kad yra atliktas šilumos sistemos hidraulinis bandymas, šilumos punkto įrenginių hidraulinis bandymas, karšto vandens šilumokaičio hidraulinis bandymas ir daugiabučio šilumos įrenginiai yra parengti šildymo sezonui. 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kad Daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos yra tvarkingos bei išbandytos, nors realiai darbai nebuvo atlikti. Statybos inspekcija 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodė, kad Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pažeidimų, atlikus patikrinimus statybos objekte neaptiko, taip pat nurodė, kad nesant statytojo (Birštono BETA) pranešimų apie rangovo pareigų nevykdymą, nėra pagrindo kreiptis dėl rangovo veiklos įvertinimo, nes neva nėra duomenų, kad rangovas yra neatlikęs darbų. Daugiabučio namo gyventojams kreipusis į Seimo kontrolierių, šis 2018 m. balandžio 27 d. pateikė pažymą, kurioje konstatavo, kad Daugiabučio namo gyventojai nėra statytojai, projektuotojai, todėl negalėjo įvertinti, ar Daugiabučio atnaujinimo projektas yra tinkamas - savivaldybė turėjo įvertinti gyventojų poreikius; vykdyta daugiabučio namo projekto įgyvendinimo kontrolė nebuvo tinkama, o būtent savivaldybė nepakankamai kontroliavo Daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) programą prižiūrinčią ir paties savivaldybės įkurtą Birštono BETA, kas lėmė netinkamą programos įgyvendinimą; savivaldybė, kaip programos įgyvendinimo administratorius (kuris atlieka visas statytojo (užsakovo) funkcijas), turėjo imtis visų priemonių, kad būtų nustatyti ir įvertinti pareigūnai, galimai netinkamai vykdę savivaldybės programos įgyvendinimą <...>, taip pat imtis teisinių ir kitų priemonių, kad finansinė našta dėl galimai netinkamai vykdyto Daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) administravimo ir kontrolės nebūtų perkelta Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams. 2018 m. lapkritį ieškovai kreipėsi dėl daugiabučio namo šildymo - vėdinimo sistemų renovavimo darbų ekspertizės atlikimo. Ekspertas nustatė, kad techninis projektas neatitiko STR 05.06:2010 8 priedo 21.4.3 punkto reikalavimų, daugiabutyje buvo netinkamai atliktas šildymo ir vėdinimo sistemų modernizavimas, dalis vamzdynų pakorodavę ir likę nepakeisti, vėdinimo kanalai nevalyti ir nedezinfekuoti bei nustatyti kiti trūkumai, o techninis projektas, pagal kurį buvo atliekami darbai iš viso yra netinkamas daugiabučiui. Taigi, nors buvo teigiama, kad darbai yra atlikti tinkamai, realiai jie buvo atlikti pagal netinkamą techninį projektą, o ir atlikti darbai buvo nekokybiški, trūkumai nepašalinti. Todėl yra būtina įpareigoti savivaldybę savo lėšomis užsakyti ir atlikti papildomus Daugiabučio namo investicinio plano ir techninio projekto rengimo darbus. Savivaldybė nesilaikė jai, kaip viešojo administravimo subjektui priskirtos pareigos, nevertino ir nekontroliavo nei Investicinio plano, nei Techninio projekto rengimo, nei vėliau atliktų darbų kokybės, kas lėmė, visų pirma, daugiabučio namo šildymo mazgo neįtraukimą į investicinį planą, ir antra, techniniame projekte numatytų darbų atlikimą su defektais.

3.       Atsakovė Birštono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu patvirtino Birštono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, paskyrė VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūrą šios programos įgyvendinimo administratoriumi, įpareigojo Birštono savivaldybės administracijos direktorių paskirti Birštono savivaldybės administracijos atstovą, atsakingą už minėtos programos įgyvendinimo administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, sudarė Birštono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo priežiūros komitetą. Savivaldybės administracijai įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, atrinktiems namams buvo nupirktos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicijų planų parengimo paslaugos. Paslaugoms atlikti 2013 m. birželio 11 d. Birštono savivaldybės administracija pasirašė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Miesto renovacija“ (UAB „MEPCO“) (toliau - Investicinio plano rengėjas). Investicinio plano rengėjas atliko apraše numatytas procedūras: parengė šešiolikos daugiabučių (taip pat ir (duomenys neskelbtini)) namų investicijų planus, juos suderino su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, pristatė minėtų daugiabučių namų gyventojams viešųjų aptarimų, kurie vyko Savivaldybės patalpose, metu ir pateikė Birštono savivaldybės administracijai tolimesniam projektų įgyvendinimui. Investicinio plano rengėjas prieš pradedant rengti investicijų planą 2013 m. birželio 26 d. vizualiai apžiūrėjo ir užpildė neeilinės apžiūros aktą, atliekant neeilinę statinio apžiūrą buvo įvertinta pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų būklė, nurodyti pastebėti defektai bei darbai nurodytiems defektams pašalinti. Apie apžiūros datą ir laiką Investicijų plano rengėjas informavo apžiūrimo namo gyventojus, paskelbdamas pranešimą daugiabučio namo laiptinėse esančiose skelbimų lentose. Apžiūros metu epizodiškai dalyvavo savivaldybės atsakingas darbuotojas, pavieniai butų ir kitų patalpų savininkai. Investicinio plano rengėjai, vertindami statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę, taip pat naudojosi ir Administratoriaus pateiktais kasmetiniais apžiūros aktais ir kitais susijusiais dokumentais, pagrindžiančiais namo techninę būklę. Investicijų planas ir techninis darbų projektas buvo rengiamas bendrai visam daugiabučiui namui, jis pristatytas viešo susirinkimo su namo gyventojais metu. Pirmojo Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių varianto pasirinkimas buvo svarstytas viešojo susirinkimo metu 2013 m. spalio 21 d., kuomet butų savininkai balsų dauguma patvirtino daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planą, pasirinko investicijų plane raide B pažymėtą namo atnaujinimo priemonių variantą bei patvirtino projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Kadangi nebuvo gauta pasiūlymų dėl techninio darbų projekto ir rangos darbų vykdant viešuosius pirkimus, savivaldybės, namo gyventojų ir Agentūros žodiniu sutarimu buvo koreguojamas investicijų planas ir nedidinant bendros projekto sumos buvo įtraukta „individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose“ priemonė. Antrojo, pakoreguoto investicijų plano priemonių varianto pasirinkimas buvo svarstytas viešojo gyventojų susirinkimo metu 2014 m. lapkričio 20 d., kurio metu daugiabučio namo butų savininkai balsų dauguma patvirtino daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planą, pasirinko investicijų plane raide B pažymėtą namo atnaujinimo priemonių variantą. Sprendimus gyventojai priėmė laisva valia, informaciją apie daugiabučio namo investicijų planą, daugiabučio namo atnaujinimo galimybes ir teikiamą Valstybės paramą energiją taupančioms priemonėms, susirinkimų ir viešo investicijų plano aptarimo metu pateikė Birštono savivaldybės administracijos atstovas, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas UAB „Prienų butų ūkis“, daugiabučio namo atnaujinimo administratorius VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra. Investiciniame plane pateiktame statinio neeilinės apžiūros akte buvo įvertinta, kad daugiabučio namo dalis butų turi autonominį šildymą (I-a laiptinė, 1-10 butai). Atsižvelgiant į tai, kad rengiant investicijų planą namo gyventojai išreiškė norą neskirti didelių investicijų šilumos sistemai, kadangi kaip ir I-oji laiptinė ketina atsijungti nuo centralizuotos miesto šilumos tiekimo sistemos ir įsirengti autonominius dujų katilus butų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, investiciniame plane buvo siūlomi minimalūs II-os laiptinės šildymo sistemos atnaujinimo sprendimai. Nors plane nebuvo įtraukta II laiptinės šilumos punkto keitimo priemonė, tačiau gyventojų dauguma balsavo už tokį investicinį planą. Tarp balsavusių buvo ir ieškovai. Techninis projektas ir jo gerinimas buvo pristatytas namo gyventojų susirinkimuose, paskelbtas Daugiabučio namo administratoriaus internetiniame puslapyje. Techninis darbų projektas namo atnaujinimo metu koreguotas nebuvo, tačiau atliekant namo atnaujinimo darbus pastebėta, kad daugiabučio namo šildymo sistema (II-os laiptinės) neatitinka nurodytos namo techninėje byloje dėl gyventojų savavališkai atliktų pakeitimų. Techninio darbų projekto rengėjo, statybos darbų rangovo bei užsakovo - Agentūros iniciatyva buvo atlikti papildomi projektą gerinantys pakeitimai (projekto gerinimas nėra projekto keitimas) bei klaidų dėl savavalių šildymo sistemos pakeitimo veiksmų atitaisymai, nekeičiant techninio darbų projekto sprendinių ir priemonių, patvirtintų daugiabučio namo atnaujinimo investiciniame plane. Apie projekto pagerinimus ir klaidų dėl savavalių šildymo sistemos pakeitimo veiksmų taisymus namo gyventojai buvo informuoti 2017 m. vasario 7 d. pasitarime. Birštono savivaldybės administracija neturėjo pagrindo nepasitikėti institucijomis, kurios turėjo įgaliojimus ir pareigą vykdyti bei vykdė kontrolę. Viso namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu buvo vykdoma darbų techninė priežiūra pagal statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį, 2015 m. vasario 10 d. pasirašytą tarp Agentūros ir UAB „Antikus“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM 2017 m. sausio 17 d. išdavė Statybos užbaigimo aktą, atsižvelgdama į rangovo UAB „HSC Baltic“ 2016 m. gruodžio 20 d. Garantinį raštą Nr. 230, kuriuo, iki rašte numatyto termino, jis įsipareigojo pabaigti atidėtus darbus dėl šaltojo metų laikotarpio ir nepalankių oro sąlygų. 2017 m. kovo 1 d. Statybos inspekcija pakartotinai peržiūrėjo daugiabučio namo projektą, atliko pakartotinį daugiabučio statybos darbų patikrinimą. Iki 2017 m. liepos 31 d. vyko skundų nagrinėjimas, defektų šalinimas, vedamos derybos dėl patekimo į Namo gyventojų butus dėl savavalių šildymo sistemos pakeitimų atitaisymo. Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos pareigūnai 2016 m. lapkričio 11d. atliko daugiabučio namo statybos darbų patikrinimą ir surašė aktą, kuriuo konstatavo, kad patikrinimo metu esminių daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų pažeidimų nustatyta nebuvo. Seimo kontrolieriaus prašymu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerija patikrino daugiabučio namo šilumos punktą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens sistema paruošta šildymo sezonui, UAB „Birštono šiluma“ galės užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą. Agentūra 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą su prašymu suteikti valstybės paramą namo gyventojams, o 2017 m. liepos 13 d. gavo atsakymą, kad parama buvo suteikta. Darytina išvada, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai pagal investicijų planą daugiabučiui namui yra baigti, suteikta 40 procentų valstybės parama statybos rangos darbams. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Santermita“ 2017 m. birželio 9 d. pasitarime buvo įpareigotas organizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl svarstymo modernizuoti namo II-os laiptinės šilumos punktą. Administratorius įstatymo nustatyta tvarka 2017 m. birželio 14 d. informavo namo gyventojus apie 2017 m. birželio 27 d. vyksiantį namo gyventojų susirinkimą dėl Namo II-os laiptinės šilumos punkto renovacijos, tačiau susirinkimas neįvyko, kadangi dalyvaujančių namo butų savininko skaičiaus neužteko sudaryti kvorumo, reikalingo sprendimams priimti. Daugiau prašymų organizuoti susirinkimą dėl šilumos punkto keitimo administratorius nėra gavęs. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalį, projektų ekspertizė neprivaloma, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus. Projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimus organizuoja užsakovas, šiuo atveju - Agentūra. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje nebuvo privaloma pastato atnaujinimo (modernizavimo) statinio projekto ekspertizė. Kritiškai vertintinas ieškovų pateiktas 2017 m. vasario 15 d. UAB „Projektų ekspertizė“ ekspertizės aktas, kuris neatitinka galiojančio tokio pobūdžio dokumentams nustatyto teisinio reglamentavimo, Statybos techninio reglamento nustatytų reikalavimų. Užduotis nebuvo suformuota, reikalingi duomenys ir dokumentai yra Agentūroje ir nebuvo pateikti minėto ekspertizės akto autoriui.

4.       Atsakovė UAB „Synergy Solutions“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2014 m. liepos 29 d. ji su VšĮ Birštono BETA pasirašė Pagrindinę sutartį dėl techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kurias vadovaujantis norminiais aktais tinkamai įvykdė. VšĮ Birštono BETA pateikė jai visus privalomuosius dokumentus, kuriais vadovaujantis turėjo būti parengtas Projektas. 2014 m. spalio 23 d. atsakovės atstovas dalyvaujant VšĮ Beta atstovui pristatė Projektą gyventojams. 2017 m. lapkričio 20 d. pritarus visoms suinteresuotoms institucijomis, Birštono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą. VšĮ Beta patvirtino paslaugų 2014 m. gruodžio 5 d. priėmimo-perdavimo aktą, tuo patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl atlikto sutartinio darbo kokybės ir kitų sutarties sąlygų vykdymo. Kartu su ieškiniu pateiktas 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Miesto renovacija“ daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas yra nepatvirtintas, t. y. greičiausiai siekiant suklaidinti teismą, buvo pateiktas dokumentas, kuris kardinaliai skiriasi nuo to, kuris yra patvirtintas parašais. 2015 m. birželio 18 d. iš VšĮ Beta gautas prašymas įvertinti galimybę atlikti Projekto korektūrą, todėl jį įvertinus pateikė 2015 m. liepos 9 d. pasiūlymą Nr. SD15-0709-2. Minėtam pasiūlymui nebuvo pritarta ir papildomas susitarimas dėl jame nurodytų paslaugų nebuvo sudarytas. Tai patvirtina, kad projekto trūkumai dėl jo neatitikimo faktinei situacijai ir/ar investiciniam planui yra nepagrįsti ir su tuo ieškovai sutiko. Įvertinus statybos rangovų nustatytas faktines aplinkybes, kad šildymo sistemoje yra atlikti neleistini pakeitimai, 2017 m. vasario 8 d. raštu pateikė papildomą su UAB „Tikstara“ jau anksčiau suderintą sprendinį (papildydami Projektą), kuriuo vadovaujantis turėtų būti pašalinti šie savavališki pakeitimai, nes kitu atveju sistema tinkamai nefunkcionuos. Kad 2017 m. sausio 17 d. įvyko statybos užbaigimo procedūros ir pasirašytas tai patvirtinantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos darbų užbaigimo aktas, atsakovė nebuvo informuota. Apie statybos užbaigimą buvo informuota tik 2017 m. sausio 30 d., kai buvo paprašyta pateikti atliktų paslaugų perdavimo priėmimo aktą, kuris buvo patvirtintas, todėl atsakovė daugiau įsipareigojimų dėl projekto parengimo ar projekto vykdymo priežiūros nebeturėjo. Kartu su ieškiniu 2017 m. vasario 15 d. UAB „Projektų ekspertizė“ ekspertizės aktas, pateikiamas jau su lydraščiu, kuris 2017 m. buvo įvardintas kaip pagrindinis formalus trūkumas (taip ir neištaisytas). 2017 m. kovo 14 d. įvyko VŠĮ BETA suorganizuotas susitikimas objekte dėl papildomai pateikto sprendinio įgyvendinimo. Buvo aptarta pagrindinė problema, kad nėra galimybės užbaigti šildymo sistemos įrengimo darbų, nes ieškovas E. Ž., būdamas laiptinės atstovu, neįleidžia nei į savo, nei į kitus butus ar patalpas, kuriuose reikia atlikti statybos darbus. Šios aplinkybės buvo patikrintos ir patvirtintos. 2018 m. lapkričio mėn. šildymo - vėdinimo sistemų renovavimo darbų ekspertizės įvertinimo aktas patvirtina, kad ekspertas yra neobjektyvus. Kaip ir pirmos ekspertizės atveju, pateiktas aktas neatitinka elementarių reikalavimų. Akte darbų neatitikimui pagrįsti nenurodytas nė vienas pažeistas norminis aktas, tokiu būdu teikiant tik eksperto, kuris neturi teisės atlikti statinio (atliktų statybos darbų) ekspertizę, nuomonė. Ekspertizės akte pateikiant pastabas nėra atsižvelgiant nei į Projekto užduoties apimtis, nei į statybos rangovo įsipareigojimus, o vertinama bendra statinio būklė. Rūsio vėdinimas numatytas atveriant likusius langus (naujų angų, jei jų nėra ar jos nebuvo įrengtos pastato statybos metu, nebuvo numatoma įrengti). Šilumos punkto ir lietaus nuvedimo sistemos darbai nebuvo numatyti Sutartyje, o karšto vandens sistema atnaujinama tik izoliuojant vamzdynus šilumos izoliacijos kevalais, todėl jos veikimui tai jokios įtakos net negalėjo turėti. Projekte sprendiniai numatomi pagal investicijų plane numatytas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones. Kadangi investicijų plane šilumos punkto, lietaus nuotekų sistemos modernizavimas nenumatytas, šie darbai Projekte nepateikiami. Investicijų plane nurodytos ne tik priemonės, o ir konkretūs kiekiai. Taip pat ir prie Sutarties pridėtose techninėse specifikacijose yra nurodyti labai konkretūs darbų aprašymai, kuriuose nėra ventiliacijos sistemos kanalų įrengimo. Buvo išpildyti visi sutartiniai įsipareigojimai, todėl atsakovei buvo teisėtai pilnai atsiskaityta už paslaugas. Nėra pateikta įrodymų, kad atsakovės parengto Projekto sprendiniai sąlygojo kokią nors žalą, t. y. tiek ieškovai, tiek pateiktų ekspertizių autorius, įvardindamas trūkumus suplaka ir bando pritemti prie Projekto trūkumų, nors tai yra netinkamos statinio priežiūros ir / ar dokumentų, netinkamos eksploatacijos (savavališkų pakeitimų), netinkamo modernizacijos proceso organizavimo, galimai netinkamai / ne iki galo atliktų darbų pasekmė. Kartu su ieškiniu pateikti pagrindžiantys dokumentai yra ne pilnos apimties, taisyti ar net melagingi, tokiu būdu stengiantis suklaidinti teismą. 2018 m. balandžio 27 d. Seimo kontrolieriaus pažymos 20 lapo 12.2. punkte įvardinti dokumentai nurodantys, kad lietaus kanalizacija buvo užkišta renovacijai naudotomis medžiagomis, t. y. rangovo vykdyti darbai, o ne Projekto trūkumas. Tokia pat situacija ir su neva neišvalytu ventiliacijos kanalu, kurio nefunkcionavimo priežastis, turėdamas tiek pastato ankstesnio eksploatavimo informaciją, tiek statybos rangovų vykdžiusių Projektą išanalizuotus faktus, Seimo kontrolieriaus pažymoje atsakingas asmuo įvardina, nurodydamas, kad kanalas nebuvo tinkamai įrengtas pastato statybos metu. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis ir sutarties priedai neįpareigojo įrengti, naujų angų, o tik išvaldyti esamas, šis sprendinys net neturėjo būti numatytas Projekte, tuo labiau, kad buvo numatyta vėdinti rūsį varstant langus, nes kanalai kertantys gyvenamąsias patalpas neleidžia užtikrinti norminiuose aktuose privalomų pastato sandarumo parametrų. Ieškinyje nurodyta nauja šildymo sistemos prietaisų pajungimo, armatūros įrengimo schema, kuri atsakovės UAB „Synergy Solutions“ pateikta trūkumams pašalinti, neįvardinama kaip nepriimtina, atvirkščiai nurodoma, kad statybos rangovas nepašalino defektų ir neįvykdė darbų pagal ją. Iš 2017 m. birželio 27 d. UAB „Tikstara“ perduodamų medžiagų akte pateiktos informacijos, galima suprasti, kad dalis darbų pagal Projektą taip ir nėra atlikta, o iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. Energetikos inspekcijos faktinių aplinkybių patikrinimo akto galima teigti, kad atlikti darbai užtikrina šildymo sistemos veikimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra dokumentų, pagrindžiančių tiesioginį ir / ar netiesioginį atsakovės ryšį su galima ar esama žala, t. y. Projekto trūkumų, kurie sąlygojo ieškinyje išdėstytus šildymo sistemos trūkumus, ieškinys atmestinas.

5.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji vykdė statybos rangos darbus, buvo pasirašytas baigiamasis rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktas, išduotas statybos darbų užbaigimo aktas, kuriuo konstatuota, jog statinys atitinka projekto sprendinius. Atsakovė visuomet laiku reaguodavo bei vykdydavo savo įsipareigojimus kilusius garantiniu laikotarpiu. Atsakovė pasikreipus UAB „Santermita“ visus trūkumus ištaiso arba kreipiasi į savo subrangovus dėl jų ištaisymo. Kiek tai susiję su 2017 m. birželio 27 d. defektinio akto trūkumais, 2017 m. liepos 31 d. buvo atliktas statybos rangų darbų patikrinimas, o 2017 m. rugpjūčio 2 d. surašyta pažyma, kuri patvirtina, jog šildymo sistemos darbai atlikti pagal Techninį projektą, sistema praplauta, yra atliktas šildymo sistemos hidraulinis patikrinimas, šildymo sistemos šiluminis bandymas, tad šildymo sistema veikia - visi šildymo sistemos prietaisai šildo tolygiai. Ieškovų nurodomi neva tai neatlikti darbai nepatenka į techninį projektą arba yra atlikti. Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti šiuos darbus: ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ir įrengimas, fasadinių sienų šiltinimas tinkuojant plonasluoksniu tinku, pastato cokolio šiltinimas, stogo šiltinimas ir naujos dangos keitimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio pralaidumo langus, laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, balkonų ar lodžijų įstiklinimas, šildymo daliklių sistemos įrengimas, automatinių balansavimo ventilių įrengimas, magistralinių vamzdynų izoliavimas, termostatinių ventilių įrengimas esamiems šildymo prietaisams. Ieškovų nurodomi darbai, pavyzdžiui, išvalyti rūsio ištraukiamąjį kanalą, apskritai nepateko į Techninį projektą. Tad tokiu atveju ieškovai reikalauja pagal Sutartį nesutartus, Techniniame projekte nenumatytus, papildomus darbus. Atsakovei pastebėjus, jog šildymo sistemoje yra atlikti neleistini pakeitimai, UAB „Synergy Solutions“ 2017 m. vasario 8 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, vienvamzdė šildymo sistema tinkamai viso šildymo sezono metu nefunkcionuos. Todėl buvo sutartas papildomas sprendinys - pašalinti savavališkus pakeitimus, tačiau vienas iš gyventojų neįsileido atlikti darbų, tad jam buvo perduotos darbams skirtos medžiagos. Visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šildymo sistema buvo praplauta bei subalansuota, radiatorių aprišimas įvyko pagal Namo sistemos modernizavimo projektą. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovų patirtų išlaidų (nuostolių) dėl ieškovų iniciatyva atliktos ekspertizės, nes atsakovė visus darbus atliko remiantis Techniniu projektu, ieškovai neįrodė nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei apskritai patirtos žalos, tad ieškovai negali remtis kaltės prezumpcija.

6.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad remiantis protokolu bei investiciniu planu, pagal patvirtintus darbus ir darbų apimtis (daugiabučio namo šildymo mazgo (punkto) modernizavimas neįtrauktas), projektuotojas UAB „Synergy Solutions“ 2014 m. parengė techninį darbo projektą „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas“, o Birštono rajono savivaldybės administracija, VĮ „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“ 2014 m. lapkričio 20 d. išdavė statybos leidimą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams atlikti; Inspekcijos pareigūnai, vykdydami nuolatinę atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų statybų priežiūrą, nustatyta tvarka, 2016 m. lapkričio 11 d. atliko statybos patikrinimą ir surašė pastato atnaujinimo (modernizavimo) patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad patikrinimo metu esminių daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų pažeidimų nustatyta nebuvo. Statytojo įgaliotas asmuo Inspekcijai 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Vadovaujantis tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 nuostatomis buvo sudaryta daugiabučio namo statybos užbaigimo komisija, kuri pagal kompetenciją patikrinusi statinio atitiktį ir nustačiusi, kad darbai, kurie numatyti pagal projektą, atlikti (likusiems gautas garantinis raštas), taip pat nustačiusi, kad atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai nepažeidžia projekto sprendinių, 2017 m. sausio 17 d. išdavė statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas statybos užbaigimo komisijos narių bendru sutarimu, išnagrinėjus visus pateiktus dokumentus, apžiūrėjus atnaujintą (modernizuotą) gyvenamąjį namą ir nusprendus, kad esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių nėra. Daugiabučio namo šildymo mazgo (punkto) modernizavimas į techninį projektą nebuvo įtrauktas. Pagal projekto sprendinius buvo numatyta atlikti tik uždaromosios armatūros ir termostatinių ventilių montavimą, vamzdynų izoliavimą, šildymo sistemos praplovimą, balansavimą ir derinimą. Statybos užbaigimo komisija, patikrinusi statinio atitiktį ir nustačiusi, kad darbai, kurie numatyti pagal projektą, atlikti (likusiems gautas garantinis raštas), taip pat nustačiusi, kad atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai nepažeidžia projekto sprendinių, statybos užbaigimo akto neišduoti neturėjo teisinio pagrindo. Inspekcijos pareigūnai, nagrinėdami ieškovo E. Ž. skundus, 2017 m. kovo 1 d. pakartotinai peržiūrėjo daugiabučio namo projektą, atliko pakartotinį daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų statybos patikrinimą ir 2017 m. kovo 2 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kurio metu buvo nustatyta, kad: laiptinėje panaikintų ir užmūrytų langų plotai yra nutinkuoti ir nudažyti, ventiliacijos kanalai buvo išvalyti. Taip pat patikrinimo metu rangovas paaiškino, kad nors projektinėje dokumentacijoje laiptų pakopa išėjimui ant stogo nenumatyta, statytojui pareikalavus, rangovas įsipareigojo pakopą pagaminti ir įrengti savo lėšomis. Be to, byloje yra pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie EM 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštas, kuriuo ši institucija, Seimo kontrolieriaus prašymu patikrinusi daugiabučio namo šilumos punktą, konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens sistema paruošta šildymo sezonui, UAB „Birštono šiluma“ galės užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą. Seimo kontrolierius 2018 m. balandžio 27 d. pažymoje taipogi jokių Inspekcijos neteisėtų veiksmų išduodant statybos užbaigimo aktą nenustatė. Statytojas (VĮ „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“) nesikreipė į Inspekciją ir nepateikė informacijos apie rangovo (UAB „HSC Baltic“) vengimą šalinti nustatytus defektus, o teisės aktai nesuteikia Inspekcijai po statybos užbaigimo procedūrų atlikti kitus veiksmus, negu nustatyti STR 1.05.01:2017 106.3 punkte, todėl pagrindo kreiptis į atsakingas institucijas, Statybos produkcijos sertifikavimo centrą dėl statybos rangovo veiklos įvertinimo Inspekcija šiai dienai neturi, o nustatyti statybos darbų defektai turi būti taisomi pagal rangovo garantinius ir sutartinius įsipareigojimus statytojui.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Antikus“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad daugiabučio namo gyventojai, įskaitant ir ieškovus, balsų dauguma patys pasirinko darbus, numatytus atlikti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu. Daugiabučio namo gyventojų pareiškimu objektas buvo priduotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM statybos užbaigimo komisijai ir gautas 2017 m. statybos darbų užbaigimo aktas. Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) buvo atliekamas griežtai laikantis techniniame projekte numatytų sąlygų, visi projekte numatyti darbai buvo atlikti. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog tiek Daugiabučio namo gyventojai, tiek kompetentingos institucijos darbų pabaigos procedūrų metu jokių pažeidimų nenustatė. UAB „Antikus“ vykdė Daugiabučio namo, atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninio prižiūrėjimo darbus. Į statybos techninio prižiūrėtojo kompetenciją nepatenka teisė / pareiga spręsti ar statybos techninis projektas atitinka įstatymų nuostatas. Visi Daugiabučio namo atnaujinimo darbai buvo atliekami laikantis techninio projekto, kuriame buvo numatyti darbai, kuriuos pasirinko patys daugiabučio namo gyventojai. Atsižvelgiant į tai, atsakovams keliami reikalavimai, praėjus dviem metams nuo daugiabučio namo atnaujinimo darbų užbaigimo, savo lėšomis paruošti papildomus projektus, kuriais būtų numatyti pirminiame projekte nenumatyti darbai, yra nepagrįsti, todėl neturėtų būti tenkinami.

8.       Trečiasis asmuo VŠĮ „Birštono būsto energijos taupymo agentūra“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad daugiabučio namo investicijų planą suderino VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, ne Birštono BETA, kaip nurodoma ieškinyje. Ieškinyje klaidingai teigiama, kad Birštono BETA išdavė statybos leidimą, nes statybą leidžiantį dokumentą, suderinus projektą su visomis įgaliotomis institucijomis, išdavė Birštono savivaldybės administracija. Techninė priežiūra ir kontrolė objekte buvo atliekama, šie veiksmai buvo fiksuojami statybos darbų žurnale. Pagal daugiabučio namo 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikslintą investicijų planą, kuris 2014 m. lapkričio 20 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 1 buvo patvirtintas pasirenkant indeksu B pažymėtą namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketą, atlikti projektavimo darbai, o pasirinktame B pakete, kuriuo vadovaujantis buvo atliktas techninis darbo projektas, numatytas toks šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas: balansinių ventilių ant stovų keitimas, vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimas, individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose. Ieškovai klaidina teismą, nes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo numatę izoliuoti vamzdynus, jų keitimo net nebuvo numatę ir tam šiems darbams neskyrę pinigų. Dėl to ieškinyje įvardinti darbai ir nebuvo numatyti techniniame darbo projekte. Ieškovai ieškinyje teikia klaidinančius, tiesos neatitinkančius faktus dėl to, kad neva tiek A, tiek B paketuose buvo numatyti šildymo, vėdinimo, karšto vandens tiekimo bei lietaus nutekėjimo sistemų atnaujinimo darbai, tačiau gyventojai pasirinko indeksu B pažymėtą namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketą, kur nebuvo numatyti lietaus nutekėjimo sistemų atnaujinimo darbai. Pagal VšĮ Beta rašte nurodytą rekomendaciją 2020 m. sausio 2 d. įvyko gyventojų susirinkimas, pateikiant gyventojams visą informaciją dėl šilumos punkto ir visos šilumos sistemos renovavimo pagal klimato kaitos specialiąją programą - mažoji renovacija, tačiau nesant kvorumo sprendimas nepriimtas. Agentūra, kaip užsakovas, 2014 m. liepos 23 d. sudarė Pagrindinę sutartį su UAB „Synergy Soliutions“ dėl Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros. Pagrindinės sutarties 1 priede 6 p. numatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūra atliekama per visą darbų vykdymo laikotarpį iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Todėl Agentūra negalėjo „patvirtinti“ ar kitais veiksmais nurodyti, kad yra atlikta statinio projekto vykdymo priežiūra, kol tai nebuvo savalaikiai atlikti darbai, suteiktos paslaugos. Agentūrai nėra suteikti įgaliojimai tvirtinti investicijų planą. Tai patvirtina investicinio plano viršelyje išdėstyta informacija, kur yra nurodoma, kas yra investicijų plano užsakovas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kas derina investicijų planą, t. y. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra. Todėl Agentūra nederino, netvirtino aukščiau minėto investicijų plano. Agentūra nesutinka su ieškinio aplinkybe, kad jos kompetencijai priklausė projekto priežiūra ir kontrolė, ji turėjo tiesiogiai informuoti savivaldybę apie darbų atlikimo stadiją bei informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją apie rangovo pareigų nevykdymą. Birštono savivaldybės administracija nuolat buvo informuojama apie vykdomą projektą. Tai rodo nuolatinis Birštono savivaldybės administracijos atstovų dalyvavimas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose daugiabučio namo modernizavimo eigoje, dalyvavimas komisijose, sprendžiant butų ir kitų patalpų savininkams aktualius klausimus namo atnaujinimo (modernizavimo) laikotarpiu. Tarp Agentūros ir UAB „HSC Baltic“ sudarytoje Pagrindinėje sutartyje numatyta, kad tiekėjas garantiniu laikotarpiu atsako už išaiškėjusius atliktų darbų defektus. Ir tik rangovui vengiant šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, statytojas kreipiasi į valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šiuo atveju, tokio fakto Agentūra nėra užfiksavusi. 2017 m. liepos 11 d. raštu rangovas informavo, kad atliko visus garantiniame rašte įvardintus darbus, kuriame nurodyta, kad šildymo sistemos renovacijos darbai atlikti pilnai ir tinkamai, sudėti padidinto pralaidumo termostatiniai ventiliai, pakartotinai praplauta sistema, pagal užduotus projektinius reikalavimus subalansuoti stovai. VŠĮ Beta specialistas 2017 m. liepos 31 d. pažyma konstatavo, kad statybos rangos darbai atlikti pilnai. Todėl Birštono Beta rangovui grąžino lėšas pagal garantinį raštą atlikus darbus, o modernizavimo dokumentaciją perdavė administratoriui UAB „Santermita“. 2019 m. lapkričio 23 d. komisijos patikrinime pagal Prezidentūroje gautą gyventojo skundą ji nedalyvavo, o dalyvavo VŠĮ Beta specialistas, statybos inspekcijos specialistas, buvo pateiktos išvados dėl darbų, ventiliacijos ir stogo darbų. Iš VŠĮ Beta Kokybės skyriaus maždaug penkis kartus darbų eigoje buvo atvykę tikrinti darbus pagal gautus skundus. Defektai garantiniu laikotarpiu yra administruojami administratoriaus, rangovas garantiniu laikotarpiu neša atsakomybę, važiuoja į vietą ir tvarko.

9.       Trečiasis asmuo VŠĮ Būsto energijos taupymo agentūra nurodė, jog ji administruoja Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą ir atlieka Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 str. 4 d. numatytas funkcijas. Viena iš funkcijų yra vertinti investicijų planus ir vykdyti atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat butų ir kitų patalpų savininkams teikti paramą Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių nustatyta tvarka. Agentūrai Birštono rajono savivaldybės administracija 2013 m. spalio 11d. raštu pateikė derinti parengtą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), investicijų planą, kurį Agentūra suderino 2013 m. spalio 14 d. raštu, o 2013 m. spalio 21d. butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimu jis buvo patvirtintas ir pasirinktas įgyvendinti B priemonių paketas. 2013 m. spalio 21 d. protokoliniu spendimu buvo pasirinktas ir patvirtintas projekto administratorius t. y. VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra. Minėtame 2013 m. spalio 21d. protokole nėra fiksuota butų ir kitų patalpų savininkų pastabų dėl parengto Investicijų plano bei suplanuotų įgyvendinti priemonių parinkimo netinkamumo. Birštono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Birštono Savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyriaus nepritarimą patvirtintam investicijų planui dėl stiklinamų balkonų bei į butų ir kitų patalpų savininkų projekto administratoriui pateiktą 2013 m. spalio 28 d. raštą dėl investicijų plano koregavimo, įtraukiant individualios šildymo apskaitos sistemą butuose, kreipėsi į Agentūrą dėl investicijų plano korekcijos. Birštono savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu pateikė Agentūrai derinti patikslintą investicijų planą, kuris buvo papildytas priemone balkonų stiklinimu bei individualios šildymo apskaitos sistemos įrengimu butuose. Agentūra 2014 m. spalio 7 d. raštu suderinto patikslintą investicijų planą, o 2014 m. lapkričio 20 d. vyko susirinkimas dėl patikslinto investicijų plano ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų patvirtinimo. Susirinkime buvo patvirtintas Investicijų plano B priemonių paketas. Agentūra 2016 m. liepos 8 d. raštu informavo Projekto administratorių, kad pasirašyta 2016 m. gegužės 30 d. statybos rangos darbų su projekto parengimu sutartis yra tinkama finansuoti, o pritardama konstatavo, kad statybos rangos darbai bus atliekami tokie, kokius numatė butų ir kitų patalpų savininkai, patvirtindami parengtą ir su Agentūra suderintą investicijų planą. Projekto administratorius, vykdydamas teisės aktuose nustatyta prievolę dėl techninės priežiūros, įvykdė minėtų paslaugų pirkimą ir pasirašė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Antikus“, o tiekėjas privalėjo pagal pasirašytą paslaugų sutartį viso statybos rangos proceso metu vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą vadovaujantis sutarties sąlygomis ir STR nuostatomis. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra baigtas t. y. išduotas statybos užbaigimo aktas ir išmokėta savininkams priklausanti valstybės parama, todėl projektas tikslinamas ar atliekami tolimesni statybos rangos darbai, kurių reikalauja ieškovai, negali būti vykdomi pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

10.       Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba nurodė, kad byloje keliami klausimai nepatenka į jo kompetencijos sritį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12.       Teismas nurodė, kad suderintas investicinis planas 2013 m. spalio 21 d. butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimu buvo patvirtintas ir pasirinktas įgyvendinti B priemonių paketas, kuriame buvo numatytos šios energinį efektyvumą didinančios priemonės: fasadų sienų šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą; stogo šiltinimas ir naujos dangos įrengimas; butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio pralaidumo langus, iš jų: butų ir balkonų durų keitimas, langų keitimas bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse), langų keitimas bendrojo naudojimo patalpose (Rūsio), balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos stiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieningą projektą; šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, iš jų: balansinių ventilių ant stovų įrengimas, vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimas; laiptinių lauko durų ir tambūrų durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams; ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas. 2013 m. spalio 21d. protokole nėra fiksuota butų ir kitų patalpų savininkų pastabų dėl parengto Investicijų plano bei suplanuotų įgyvendinti priemonių parinkimo netinkamumo. 2014 m. spalio 7 d. suderinus patikslintą investicijų planą, 2014 m. lapkričio 20 d. vyko daugiabučio namo gyventojų susirinkimas dėl patikslinto investicijų plano ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų patvirtinimo, kuriame buvo patvirtintas Investicijų plano B priemonių paketas. Taigi, patvirtinus šį priemonių paketą buvo nuspręsta įgyvendinant Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ir keitimą, įrengti balansinius ventilius ant stovų, izoliuoti šildymo ir karšto vandentiekio sistemos magistralinius vamzdynus, įrengti individualios šiluminės energijos apskaitos ir temperatūros reguliavimui, įrengti šilumos nuskaitymo daliklius ir termostatinius ventilius, o priemonę numatyta įgyvendinti tik nuo 11 iki 22 buto (antra laiptinė), nes 1-10 butai yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos.

13.       Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovų argumentą, kad tiek investicinis planas, tiek techninis projektas parengti pagal senus dokumentus, faktiškai neapžiūrėjus namo. Kaip matyti iš bylos duomenų, investicinio plano rengėjas prieš pradedant rengti investicijų planą 2013 m. birželio 26 d. vizualiai apžiūrėjo ir užpildė neeilinės apžiūros aktą Nr. 183. Atliekant minėtą neeilinę statinio apžiūrą buvo įvertinta pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų būklė, nurodyti pastebėti defektai bei darbai nurodytiems defektams pašalinti, įvertinta, kad daugiabučio namo dalis butų turi autonominį šildymą (I-a laiptinė, 1-10 butai). Be to, ieškovo nurodytą niekuo nepagrįstą, deklaratyvią aplinkybę, kad techninis projektas parengtas pagal senus dokumentus, faktiškai neapžiūrėjus namo paneigia atsakovės UAB „Synergy Solutions“, rengusios techninį projektą, atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad techninis projektas buvo parengtas pagal patvirtintą investicinį planą, vadovaujantis viešojo pirkimo užduotimi, kadastrinio matavimo bylomis, visais VŠĮ Birštono Beta pateiktais privalomaisiais dokumentais, juolab techninio projekto rengėjas ne kartą lankėsi objekte faktiškai jį apžiūrint. Teismas pastebėjo, kad minėtame neeilinės apžiūros akte nurodyta aplinkybė, jog dalis butų turi autonominį šildymą (I-a laiptinė, 1-10 butai), dėl ko rengiant investicinį planą namo gyventojai nenorėjo skirti didelių investicijų šilumos sistemai, nes kaip ir I-oji laiptinė jie ketina atsijungti nuo centralizuotos miesto šilumos tiekimo sistemos ir įsirengti autonominius dujų katilus butų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Minėtos aplinkybės ieškovai teismo posėdžio metu neneigė. Minėtą aplinkybę įrodo pats patvirtintas investicinis planas, kuriame nebuvo įtraukta II laiptinės šilumos punkto keitimo priemonė, o buvo siūlomi tik minimalūs II-os laiptinės šildymo sistemos atnaujinimo sprendimai.

14.       Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklėmis energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės, numatytos Daugiabučių namų programoje, yra įgyvendinamos tokios, kokios yra suderinamos su VŠĮ Beta ir patvirtinamos butų ir kitų patalpų savininkų. Norint investicijų planą pakeisti ar įtraukti kitą priemonę, reikalingas šio koregavimas ir butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas vadovaujantis CK 4.85 str. nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, tokio įstatymų nustatyto butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimo nebuvo, nes buvo tik pavienių savininkų kreipimaisi, skundai, kai tuo tarpu investicijų planas ir techninis darbų projektas buvo rengiamas bendrai visam daugiabučiui namui, kurio gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 22. Tiek pagal 2013 m. spalio 21d. protokolą, tiek pagal 2014 m. lapkričio 20 d. protokolą, gyventojams pasirenkant ir patvirtinant investicinio plano B priemonių paketą, nebuvo pažeistos CK 4.85 straipsnio nuostatos, sprendimai priimti gyventojų balsų dauguma. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai, reikšdami reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais – inžineriniais tinklais, dėl investicinio plano, techninio projekto, statybos rangos darbų, nesudaro minėto daugiabučio namo savininkų daugumos, nenustatyta, kad ieškovai turėjo bendraturčių daugumos sutikimą dėl ieškinio reikalavimų objekto, dėl ko ieškovai neįgyja teisės spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų, priešingu atveju būtų pažeistos CK 4.75, 4.85 straipsnių nuostatos, bendraturčių lygiateisiškumo, solidarumo ir demokratijos principai, kadangi gyventojų susirinkimų metu priimti protokoliniai sprendimai, patvirtinant investicinio plano B variantą, yra galiojantys ir vykdytini visiems atitinkamų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, ginčo dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nėra.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovai investicinio plano ir techninio projekto netinkamumą grindė aplinkybe, kad juose nenumatytas šiluminio mazgo keitimas. Tačiau gyventojai galėjo rinktis iš kelių investicinio plano variantų, kurie akivaizdžiai skyrėsi pagal kainą, numatomas priemones. Tai, kad nustatyta, jog gyventojai buvo tinkamai informuoti, konsultuojami ne tik pasirenkant investicinio plano variantą, bet viso renovavimo metu, tai, kad patys gyventojai balsų dauguma pasirinko tokį investicinio plano variantą, kuriame nebuvo numatyta šiluminio mazgo renovavimo, tai, kad nepateikti duomenys, jog dėl šio bendrojo naudojimo inžinerinio objekto, siekiant jį renovuoti, buvo CK 4.85 straipsnyje numatytas gyventojų daugumos pritarimas, juolab ir į teismą kreipėsi ne dauguma minėto daugiabučio namo gyventojų, o tik 5 iš 22 butų savininkų, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovus savo lėšomis parengti šiluminio mazgo atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą ir techninį projektą, atmestinas kaip nepagrįstas.

16.       Teismas nurodė, kad techninis darbų projektas namo atnaujinimo metu koreguotas nebuvo, tačiau atliekant namo atnaujinimo darbus pastebėta, kad daugiabučio namo šildymo sistema (II-os laiptinės) neatitinka nurodytos namo techninėje byloje dėl gyventojų savavališkai atliktų pakeitimų, dėl demontuotų susiaurinimo apvadų, dėl ko gyventojai buvo informuoti apie būtinybę sudaryti sąlygas atlikti papildomus projektą gerinančius pakeitimus, ištaisant savavalius šildymo sistemos pakeitimo veiksmus, nekeičiant techninio darbų projekto sprendinių ir priemonių, patvirtintų daugiabučio namo atnaujinimo investiciniame plane. Ieškovas E. Ž. teismo posėdžio metu pripažino atsakovų nurodytas aplinkybes, kad patys gyventojai atliko šildymo sistemos pakeitimus, pasipildydami radiatorių sekcijas, jis pats pakeitė savo bute Nr. 17 radiatoriaus vietą, termoreguliatorius, tačiau nurodė, kad tai neįtakoja cirkuliacijos, šilumos sistemos tinkamo veikimo, tuo pačiu sutiko, kad pridėtos radiatorių sekcijos būtų nuimtos. Minėtą ieškovo aplinkybę paneigia rašytiniai bylos duomenys, atsakovų paaiškinimai teismo posėdžių metu, nurodant, kad būtent minėti savavaliniai šilumos sistemos pakeitimai, demontuojant susiaurinimo apvadus, įrengiant netinkamus prietaisus, įtakoja šildymo sistemos tinkamą veikimą. Įsiteisėjusiame 2019 m. gegužės 2 d. Alytaus apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-594-939/2019 taip pat nustatyti pačių gyventojų atlikti lietaus nuotekų stovo vamzdžio keitimo darbai, konstatuota, kad ieškovai neįrodė, jog žalos atsiradimą sąlygojo rangovo neteisėti veiksmai, konstatuota, kad rangovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

17.       Teismas nurodė, kad statybos darbų užbaigimo aktas, kuriam surašyti privalomai turi būti pateikiami statybos darbų žurnalai, patvirtina, jog techninis prižiūrėtojas UAB „Antikus“ atliko techninę priežiūrą ir kontrolę. Statybos užbaigimo aktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM buvo išduotas 2017 m. sausio 17 d. Duomenų, kad minėta institucija neatliko pagal kompetenciją privalomai atliktinų veiksmų, vizualiai nepatikrino statinio atitikties projekto sprendiniams nepateikta, nurodyti deklaratyvūs ieškovų teiginiai. Gyventojams pasirinkus investicinio plano B variantą, atlikus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal pačių gyventojų pasirinktą investicijų planą, išdavus statybos užbaigimo aktą, suteikus valstybės paramą, darytina išvada, kad daugiabutis namas pagal atnaujinimo projekte numatytas pasirinktas minimalias priemones pasiekė minimalius įstatymo keliamus reikalavimus. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą sudaromos sąlygos atskirai įgyvendinti Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimo (modernizavimo) priemonę.

18.       Teismas nurodė, kad įvykdžius viešuosius pirkimus 2016 m. gegužės 30 d. VŠĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra ir UAB „HSC Baltic“ pasirašė statybos rangos darbų sutartį, kurioje aiškiai nurodomi pagal investicinį planą, techninį projektą vykdomi darbai, tarp kurių nebuvo numatyti šilumos punkto atnaujinimo, rengimo darbai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog daugiabučio gyventojų dauguma pritarė ieškovų ieškiniu keliamiems reikalavimams, susijusiems su bendrojo naudojimo objektais, todėl darytina išvada, kad ieškovai pareikštu ieškiniu siekia apginti ne gyventojų daugumos, o savo, pavienių gyventojų teises, tame tarpe reikalaudami atlikti konkrečius penkių ieškovų pageidaujamus rangos darbus. Teismas nenustatė, kad ieškovų nurodomi ieškinyje statybos darbų trūkumai (neišplauta šildymo sistema, nepermontuoti balansiniai ventiliai, sistema nesubalansuota, nesutvarkyta ventiliacijos sistema, nepaaukštinti ant stogo ventiliacijos kaminėliai) yra atsakovės UAB „HSC Baltic“ neteisėtų veiksmų ar kitų statybos objektuose dirbusių rangovų, statybos darbų vadovo ar statinio techninę priežiūrą vykdžiusių asmenų veiksmų pasekmė. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad investiciniame plane, techniniame projekte, statybos rangos sutartyje numatyti darbai atlikti ir jie atlikti tinkamai, išduotas statybos užbaigimo aktas, pažeidimų nenustatyta, atliktas kompetentingų valstybės institucijų ne vienas statybos patikrinimas, kurie iš esmės vieningai konstatavo, kad atlikti statybos darbai nepažeidžia projekto sprendinių, ventiliacijos kanalai išvalyti, šildymo sistemos darbai atlikti pagal techninį projektą, sistema praplauta, subalansuota, atliktas šildymo sistemos hidraulinis patikrinimas, nustatyta, kad šildymo sistema veikia, pasirašytas darbų pridavimo aktas, pagal kurį ieškinyje nurodytų darbų defektų, trūkumų nenustatyta, kas pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą pasirašytame rangos darbų perdavimo-priėmimo akte neužfiksavus darbų trūkumų reiškia, kad trūkumų nebuvo, dėl ko kilo pareiga užsakovui sumokėti už darbus, kas ir buvo padaryta. Kita dalis ieškovų nurodomų defektų, kuriuos privalėtų ištaisyti rangovas, nenustatyta ir neįrodyta. Ieškovų nurodomi neatlikti darbai, pvz., išvalyti rūsio ištraukiamąjį kanalą, nepatenka į techninį projektą, todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja atlikti pagal sutartį, techniniame projekte nenumatytus papildomus darbus. Kiti nurodomi darbai yra atlikti, ką pripažino ir teismo posėdžio metu pats ieškovas, nurodydamas, kad kaminėliai paaukštinti, dalis radiatorių tinkamai aprišti. Tai, kad statybos rangos darbai, numatyti statybos rangos sutartyje, techniniame projekte, investiciniame plane yra atlikti ir atlikti tinkamai, nenukrypstant nuo projekto sprendinių, patvirtina šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tame tarpe pats statybos užbaigimo aktas, išduotas kompetentingos valstybės institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM komisijos, taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimo aktai, faktinių aplinkybių protokolai.

19.       Teismas pažymėjo, kad vykdant rangos darbus būtent rangovas pastebėjo, jog šildymo sistemoje yra atlikti neleistini pakeitimai, dėl ko UAB „Synergy Solutions“ 2017 m. vasario 8 d. pateikė raštą Nr. SD17-0208-1TK, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, vienvamzdė šildymo sistema tinkamai viso šildymo sezono metu nefunkcionuos. Todėl buvo sutartas papildomas sprendinys - pašalinti savavališkus pakeitimus, tačiau vienas iš gyventojų neįsileido atlikti darbų, tad jam buvo perduotos darbams skirtos medžiagos. Vien ta ieškovų nurodoma aplinkybė, kad minėti gyventojų savavaliniai šildymo sistemos pakeitimai, trukdantys tinkamai funkcionuoti šildymo sistemai, pastebėti po statybos darbų užbaigimo akto išdavimo, nepaneigia fakto, kad minėti gyventojų pakeitimai, kuriuos pripažino teismo posėdžio metu pats ieškovas, galėjo būti atlikti po statybos darbų užbaigimo akto išdavimo. Be to, minėta aplinkybė savaime nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kurią visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šildymo sistema buvo praplauta bei subalansuota, radiatorių aprišimas įvyko pagal namo sistemos modernizavimo projektą. Be kita ko, ieškovams pasikreipus į Seimo kontrolierių, jų prašymu Valstybinė energetikos inspekcija patikrino namo šilumos punktą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu konstatavo, jog šildymo ir karšto vandens sistema paruošta šildymo sezonui, UAB „Birštono šiluma“ galės užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą.

20.       Teismas nurodė, kad ieškovų pateikti ekspertizės aktai neatitinka jiems galiojančio teisinio reglamentavimo keliamų reikalavimų, nes ekspertizės atliktos neatestuotų asmenų. Atsižvelgiant į tai, negalima išvada, kad minėti ekspertai turėjo teisę atlikti statinio ekspertizes, jas atliko pagal kompetenciją, nepateikti kvalifikacijos pažymėjimai, dėl ko kyla pagrįstos abejonės ar minėti asmenys atliko išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Ekspertiniuose aktuose nėra atsižvelgiama nei į Techninio projekto, nei į statybos rangos sutartyje numatytų darbų apimtis, dėl ko minėtais aktais teismas nesivadovavo. Seimo kontrolieriaus pažyma ir joje pateikti vertinimai nepaneigia šiuo sprendimu teismo nustatytų aplinkybių. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovų nurodomas aplinkybes, kad statybos rangos darbai atlikti netinkamai, ieškovai nepateikė, reikalavimus rangovui grindė deklaratyviomis prielaidomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniu skundu ieškovas E. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir tenkinti ieškovų ieškinį; netenkinus ieškinio, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovui E. Ž. iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes byloje, vadovavosi dokumentais, kurie nebuvo pateikti arba įrodymų netyrė / juos ištyrė neišsamiai. Priešingai, nei nurodė teismas, byloje nėra informacijos, kuri pagrįstų nenuginčijamą faktą, kad investicinio plano rengėjai apžiūrėjo daugiabutį namą, o dokumentaciją sudarė iš faktiškai daugiabučio namo apžiūros metu surinktų duomenų.

21.2.       Teismas nevertino atsakovų, prieštaraujančių vienų kitiems, argumentų pagrįstumo ir faktų neteisingumo. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija nurodė, kad techninis projektas buvo rengiamas pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. pakoreguotą investicinį planą ir pastarasis planas yra visiškai kitoks nei ankstesnis. Atsakovė UAB „Synergy solutions“ (t. y. techninio projekto rengėjas) savo atsiliepime pripažino, kad techninis projektas pilnai atitiko 2013 m. rugpjūčio 29 d. investicijų planą bei technines užduotis ir techninis projektas buvo sudarytas vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 29 d. investiciniu planu. Jei iš tiesų 2014 m. investicinis planas yra visiškai kitoks, preziumuojama - tinkamas daugiabučiui, o techninio projekto rengimo darbai buvo atlikti pagal 2013 m. investicinį planą, tokiu atveju techninis projektas, o vėliau ir darbai daugiabutyje buvo tikėtina atlikti pagal daugiabučiui netinkamą investicinį planą. Todėl buvo netinkamai įvertinti byloje pateikti įrodymai, kas yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21.3.       Teismo atkartoti teiginiai, kad būtent gyventojai pakeitė radiatorių lokaciją, nėra pagrįsti jokiais teiginiais ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas darė nepagrįstas ir niekuo nemotyvuotas prielaidas, nevertindamas vieno iš atsakovų jau po darbų užbaigimo sudaryto raštiško patvirtinimo, kad sistema neveiks bei prezumpcijas dėl faktinių aplinkybių egzistavimo / neegzistavimo grįsdamas kitoje byloje, visiškai kitoje darbų apimtyje konstatuotomis aplinkybėmis. Rengiant investicinį planą nebuvo atsižvelgta į faktinę butuose egzistuojančią šildymo sistemą, radiatorių išdėstymą, nes jokia faktinė šildymo sistemos apžiūra butuose niekada nebuvo atlikta. Ieškovas, priešingai nei nurodė teismas, akcentavo, kad jis į daugiabutį atsikraustė tik 2013 m. ir jam gyvenant radiatorių padėtis bute nebuvo keičiama.

21.4.       Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuotolinės apskaitos sistema daugiabutyje neveikia. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija su atsiliepimu pateikė pakoreguotą 2014 m. rugpjūčio 21 d. investicinį planą, kurio 6.1.5 punkte buvo numatyti šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo darbai, o taip pat numatomas sistemos subalansavimas, individualios šiluminės energijos apskaitos ir temperatūros reguliavimui reikalingos šilumos nuskaitymo daliklių termostatinių ventilių sistemos tinkamas įrengimas, ventiliacijos kanalų išvalymas, tačiau darbai faktiškai atlikti nebuvo. 12-oje butų (nuo 11 iki 22 butų) turėjo būti sumontuota po 48 vienetus termostatinių ventilių ir šilumos nuskaitymo daliklių. Tuo tarpu jokių dokumentų, patvirtinančių minėtų inžinerinių įrenginių sumontavimo faktą, pateikta nebuvo.

21.5.       Teismas, vertindamas ventiliacijos kanalų išvalymo kokybę netinkamai, nerūpestingai ir neišsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl sąvoką „natūraliai nusidėvėję“ vertino kaip tinkamą vėdinimo sistemos kanalų būklę, taip pat, vadovaudamasis tik deklaratyviais atsakovų paaiškinimais, nepagrįstai pritarė aplinkybei, kad patys gyventojai nenorėjo skirti didelių investicijų šilumos punkto atnaujinimui, nes ketino nuo jo atsijungti. Vėdinimo sistema yra nepravalyta ir nerenovuota nuo pat namo pastatymo dienos, akivaizdu, kad ją reikia valyti, ir ką turėjo atlikti atsakingi asmenys renovacijos metu. Gyventojai dar nuo 2014 m. lapkričio 14 d. raštiškai kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją dėl galimybės modernizuoti šilumos mazgą, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

21.6.       Teismas klaidingai interpretavo ieškovo poziciją, sukurdamas iliuziją, neva ieškovas pripažįsta, kad rangovas darbus objekte atliko kokybiškai, nes darbų atlikimas pagal projektą ir kokybiškas darbų atlikimas - du skirtingi dalykai. Teismas visiškai nevertino ieškovų pateiktų įrodymų, konsultacinių specialistų išvadų, kuriose buvo konstatuoti atsakovų neigti, tačiau jau po statybos darbų užbaigimo akto surašymo vis dėlto egzistavę defektai, bei kitų įrodymų (pvz.: nuotraukų, paaiškinimų), kuriuose atsispindi tikrasis daugiabučio namo stovis, dalinai matosi neatliktų darbų apimtis.

21.7.       Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovai dar vykstant modernizavimo procesui ne kartą kreipėsi į atsakovę Birštono savivaldybės administraciją dėl savalaikio investicinio plano pakeitimo, netyrė ir nepasisakė dėl atsakovės Birštono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo ir jos, kaip viešojo subjekto, pareigos užtikrinti tinkamą daugiabučių namų renovavimo organizavimo procesą, net ir esant Seimo kontrolieriaus išvadai dėl pareigų tinkamo neatlikimo. Vien ta aplinkybė, kad gyventojai patvirtino planą B, kuriame nebuvo numatytas šilumos mazgo keitimas, o vėliau kreipėsi su papildomais prašymais dėl šilumos mazgo modernizavimo, negali būti priežastimi atmesti bet kokius gyventojų prašymus ir koreguoti investicinį planą, o vėliau, vadovaujantis minėtu, neva tinkamu planu, parengti techninį projektą, atlikti darbus, juos priduoti kaip tinkamus, ir nesuteikti gyventojams galimybės ginti jų pažeistas teises motyvuojant tuo, kad modernizacijos procesas yra baigtas ir lėšos už modernizacijos procesą yra išmokėtos, todėl jokie pakeitimai nebegali būti atliekami.

21.8.       Teismas nepagrįstai ieškovų byloje pateiktus rašytinius įrodymus prilygino ekspertizėms, nustatydamas, kad jos neatitinka ekspertizės teisės akto reikalavimų. Ieškovai niekada neteigė, kad ieškovų užsakytos ir specialistų pateiktos išvados yra laikytinos statybos darbų ekspertizėmis. Ieškovų teikti rašytiniai įrodymai yra jų užsakymu ir lėšomis atliktas vertinimas, turintis specialistų išvados statusą, nes minėtus dokumentus sudarė atestuoti atitinkamų sričių specialistai. Juose buvo konstatuoti jau po statybos darbų užbaigimo akto surašymo egzistavę defektai, todėl teismo teiginys apie nenustatytus ir nekonstatuotus defektus yra paneigtas teismo netirtais ir nevertintais įrodymais.

21.9.       Teismas, nustatydamas, kad renovavimo darbai buvo atlikti tinkamai, nevertino ir netyrė 2017 m. birželio 9 ir 27 d. protokolo ir defektinio akto, kuriuose yra aiškiai nurodyti darbų atlikimo trūkumai, su kuriais yra sutikę patys atsakovai ir tretieji asmenys, bei 2017 m. sausio 25 d. UAB „Santermita“ patikros akto, kuriame nurodoma, kad šildymo sistema yra sugedusi ir nepataisytina. Garantinis raštas, kuriuo įsipareigojama užbaigti nebaigtus iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos darbus, sudaromas kaip įsipareigojimas esant palankioms oro sąlygoms užbaigti tik aplinkos sutvarkymo darbams. Tuo tarpu tinkamas šildymo ir vėdinimo sistemos sutvarkymas, nuotolinės apskaitos sumontavimas į garantiniu raštu reglamentuojamų darbų apimtį neįeina, todėl statybų darbų užbaigimo aktas negalėjo būti išduodamas neatlikus esminių projekte numatytų darbų.

21.10.       Teismas, esant prieštaravimams tarp ieškovų ir atsakovų teiginių ir netgi prieštaravimams tarp pačių atsakovų teiginių, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą. Siekiant užtikrinti viešojo intereso gynimą, teismas turi būti aktyvus. Šiuo atveju teismas nevertino ne tik fakto, kad buvo pažeistas viešasis interesas, atsisakė skirti ekspertizę ne tik apmokamą valstybės lėšomis, bet ir apmokamą iš pačių gyventojų lėšų, buvo pasyvus, įrodymų netyrė pakankamai rūpestingai ir aktyviai, nevertino ribotos gyventojų galimybės dėl didelių bylinėjimosi išlaidų kaštų ginti pažeistas teises teisme.

21.11.       Teismas neteisingai aiškino teisės normas, nors pripažino, kad šiuo atveju negalioja sutarties uždarumo principas ir namo savininkai gali tiesiogiai teikti pretenzijas dėl rangovo darbų kokybės neatitikimo, tačiau neteisingai išaiškino minėtos teisės ir CK 4.85 straipsnio taikymo sąsajumą šios bylos kontekste. Pagal teismo aiškinimą nesant gyventojų kvorumo būtų apribojamos daugiabučio namo gyventojų teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Teismas iš vienos pusės nustatė, kad šilumos mazgo modernizavimo klausimas yra svarbus tik daliai, t.y. II laiptinės gyventojams, iš kitos pusės pasisakė, kad priimant sprendimus nebuvo viso namo gyventojų kvorumo, kas sukuria prieštaringą situaciją. Būtent šilumos mazgas, dėl kurio pakeitimo kreipėsi II laiptinės gyventojai, šiluma aprūpina tik II laiptinės gyventojų butus. Todėl dėl šio objekto modernizavimo turėjo nuomonę išreikšti ne viso namo gyventojai, kaip teigiama sprendime, o būtent tik II laiptinės gyventojai.

22.       Atsakovė Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.       Teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino ir ištyrė įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismui pakako duomenų nustatyti, kad investicinio plano rengėjas prieš pradedant rengti investicijų planą 2013 m. birželio 26 d. vizualiai apžiūrėjo ir užpildė neeilinės apžiūros aktą Nr. 183, apžiūros vadovas G. J..

22.2.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nesiaiškino pagal kurį investicinį planą buvo rengiamas techninis projektas. 2013 m. rugpjūčio 29 d. investicijų planas nebuvo keičiamas, o tik papildytas ir, nedidinant bendros projekto sumos, buvo įtraukta individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose priemonė. Antrojo, pakoreguoto investicijų plano priemonių varianto pasirinkimas buvo svarstytas viešojo gyventojų susirinkime 2014 m. lapkričio 20 d., kurio metu daugiabučio namo butų savininkai balsų dauguma patvirtino daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planą, pasirinko investicijų plane raide B pažymėtą namo atnaujinimo priemonių variantą bei patvirtino projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Tuo pačiu laikotarpiu buvo rengiamas, kuriame taip pat yra įtraukta minėta priemonė, pagal parengtą minėtą techninį darbo projektą buvo vykdomi rangos darbai ir įgyvendinta minėta priemonė. Patys ieškovai dėl nesuprantamos priežasties teismui buvo pateikę nepatvirtintą Investicijų planą, kuris skyrėsi nuo patvirtinto parašais, galiojančio Investicijų plano.

22.3.       Statybos užbaigimo aktas buvo išduotas 2017 m. sausio 17 d. Ginčo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai baigti, jie atlikti pagal techninį projektą. Daugiabutis namas pagal atnaujinimo projekte numatytas pasirinktas minimalias priemones pasiekė minimalius įstatymo keliamus reikalavimus.         Teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM pateiktus dokumentus. Teismas neturėjo pagrindo nepasitikėti valstybinės institucijos surašytais dokumentais, kurie nėra apskųsti, panaikinti, todėl galiojantys.

22.4.       Investicinis planas buvo tvirtinamas daugiabučio namo gyventojų 2013 m. spalio 21 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. susirinkimuose, kuriuose jie balsų dauguma patvirtino daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planą, pasirinko investicijų plane raide B pažymėtą namo atnaujinimo priemonių variantą (kurio įgyvendinimo kaštai buvo mažesni nei A). Minimame investiciniame plane buvo siūlomi minimalūs II-os laiptinės šildymo sistemos atnaujinimo sprendimai, t. y. numatoma subalansuoti šildymo sistemą, įrengiant ant stovų balansinius ventilius, siūloma naujai izoliuoti šildymo ir karšto vandentiekio sistemos magistralinius vamzdynus termoizoliacinėmis medžiagomis bei dėl individualios šiluminės energijos apskaitos ir temperatūros reguliavimui siūloma įrengti šilumos nuskaitymo daliklius ir termostatinius ventilius.

22.5.       Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas netyrė Administracijos veiksmų teisėtumo, nepasisakė dėl Administracijos, kaip viešojo subjekto, pareigos užtikrinti tinkamą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priežiūros procesą. Birštono savivaldybės administracijos funkcija buvo prižiūrėti Programos įgyvendinimą, o ne vykdyti statytojo funkciją. Techninį projektą ir jo sprendinių tinkamumą pagal kompetenciją vertinta ir savo parašais tvirtinta statytojas ir darbų techninis prižiūrėtojas.

22.6.       Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalį buvo nustatyta, kad projektų ekspertizė neprivaloma, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus.

22.7.       Norint investicijų planą pakeisti ar įtraukti kitą priemonę, reikalingas šio koregavimas ir butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas vadovaujantis CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Tokio butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimo nebuvo, nes buvo tik pavienių savininkų kreipimaisi, skundai, kai tuo tarpu investicijų planas ir techninis darbų projektas buvo rengiamas bendrai visam daugiabučiui namui. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Santermita” buvo įpareigotas organizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl svarstymo modernizuoti namo II-os laiptinės šilumos punktą, tačiau šaukiami susirinkimai neįvyko, kadangi dalyvaujančių namo butų savininko skaičiaus neužteko sudaryti kvorumo, reikalingo sprendimams priimti.

22.8.       Teismas tinkamai vertino ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovo pateikti ekspertizių aktai surašyti asmenų, neįrašytų į teismo ekspertų sąrašą, neatitinka jiems galiojančio teisinio reglamentavimo keliamų reikalavimų, nes ekspertizės atliktos neatestuotų asmenų, kurie neturėjo teisės atlikti statinio ekspertizes, jas atliko pagal kompetenciją, nepateikti kvalifikacijos pažymėjimai, dėl ko kyla pagrįstos abejonės ar minėti asmenys atliko išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą.

22.9.       Teismas sprendime pasisakė ne tik apie 2017 m. sausio 17 d. statybos darbų užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-170117, bet ir apie iki minimo akto surašymo ir po to atliktus įvairių institucijų minėto daugiabučio modernizavimo darbų patikrinimus ir surašytas išvadas.

22.10.       Teismas, tinkamai vertino bylos medžiagą ir taikė teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovus savo lėšomis parengti šiluminio mazgo atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą ir techninį projektą, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas teismo posėdyje baigus bylą nagrinėti iš esmės, po baigiamųjų kalbų, replikų metu nurodė, kad atsisako šilumos punktų modernizavimo reikalavimo, tačiau ieškinio reikalavimų nekeitė.

23.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.       Teismas tinkamai įsigilino į visas bylos aplinkybes, šalių argumentus ir pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi visus statybos rangos darbus, numatytus rangos sutartyje, su užsakovu yra pasirašiusi baigiamąjį rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą bei gavusi statybos darbų užbaigimo aktą, patvirtinantį, jog statinys atitinka projekto sprendinius. Ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šiuo metu egzistuojančius statybos rangos darbų trūkumus.

23.2.       Ieškovai tariamus statybos darbų defektus įrodinėja R. V. raštu ir tariamai E. T. atlikta techninio darbo projekto ekspertize, tačiau šie įrodymai negali būti laikomi objektyviais, CPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Ieškovų pateikta foto medžiaga taip pat nelaikytina tinkamu įrodymu - jų autentiškumas nėra patvirtintas, neaišku, kas šias nuotraukas darė ir kada, kaip ir nėra aišku, ką šiomis nuotraukomis mėginama pavaizduoti, t. y. kokius konkrečius defektus. Iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad apskritai nėra aišku, ką ieškovai civilinėje byloje siekia įrodyti - ar jų lūkesčius neatitinkantį namo stovį apskritai, ar techninio projekto rengėjo, ar rangovo atliktų darbų neatitikimus.

23.3.       Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Investicinis planas buvo rengiamas pagal rengėjams perduotą techninę dokumentaciją, o konkrečios priemonės pasirinktos gyventojų nuožiūra; tiek techninio darbo projekto rengėjas, tiek ir rangovas veikė šių dokumentų ribose; šiai dienai nėra nustatyti jokie rangovo atliktų statybos darbų trūkumai, o visi daugiabučio namo gyventojų tariamai įvardijami defektai yra ištaisyti (tai rangovas darė savo lėšomis).

23.4.       Apeliantas iš esmės klaidina teismą, iškraipydamas civilinėje byloje nustatytas aplinkybes. Civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų apelianto teiginius, kad fizinė apžiūra daugiabutyje nebuvo atlikta ir Investicinis planas yra parengtas netinkamai. Techninis darbo projektas buvo parengtas pagal patvirtintą Investicinį planą (2014 m.), o ne pagal šio investicinio plano projektą (2013 m.). 

23.5.       Apelianto teiginiai, neva teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad gyventojai neteisėtai pertvarkė šildymo sistemą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Faktą, jog gyventojų savavališki šildymo sistemos pakeitimai buvo atlikti, patvirtina: Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 19 d. raštas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 16 d. raštas, BETA 2017 m. kovo 23 d. pranešimas, rangovo pateiktas nepriklausomo eksperto aktas, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis.

23.6.        Apeliantas, teigdamas, kad šildymo sistema tinkamai nefunkcionuoja, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Todėl teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovų argumentai apie tinkamą šildymo sistemos nefunkcionavimą yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Net ir su apeliaciniu skundu nėra pateikiami jokie įrodymai, patvirtinantys tokius teiginius, kas tik patvirtina šių argumentų nepagrįstumą.

23.7.       Rangovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad nagrinėjant daugkartinius gyventojų skundus respublikinė BETA sudarė nepriklausomų narių komisiją, kuri atliko patikrinimą daugiabutyje. Šios komisijos išvados yra nurodytos 2019 m. lapkričio 25 d. rašte, kuriame aiškiai teigiama, kad ginčijama ventiliacijos sistema, stogo dangos bei lietaus surinkimo mazgai yra natūralaus nusidėvėjimo stadijos, o ne rangovo netinkamai atliktų darbų pasekmė. Papildomai aplinkybę, kad šie darbai buvo tinkamai atlikti, patvirtina 2016 m. gruodžio 13 d. Ventiliacijos kanalų, valymo, dezinfekavimo ir biologinio apdirbimo dabų priėmimo aktas.

23.8.       Darbai buvo atliekami griežtai pagal techninę dokumentaciją ir parengtą Investicinį planą, kuriam pritarė daugiabučio namo gyventojai ir kuriame nebuvo numatytas viso daugiabučio pertvarkymas pagal apelianto pageidavimus. Daugiabučio namo gyventojai balsavo už Investiciniame plane numatytų priemonių paketą B, kuris ženkliai skiriasi tiek savo apimtimi, tiek ir kaina nuo priemonių paketo A. Atitinkamai, jokių įrodymų, kad darbai buvo netinkamai atlikti pagal parengtą techninę dokumentaciją pagal Investiciniame plane numatytą priemonių paketą B byloje nėra.

23.9.       Iš ieškovų pateiktų ekspertizės aktų neįmanoma nustatyti nei jų sudarymo datos, nei kokia buvo šių ekspertizių apimtis, kokia informacija buvo pateikta ekspertams, ar buvo atlikta daugiabučio namo apžiūra, ar vertinant techninį projektą buvo atsižvelgta į Investicinį planą. Priešingai, šiuose dokumentuose yra bendrai įvertinama statinio būklė. Už šią būklę nei rangovas, nei techninio darbo projekto ar Investicinio plano rengėjai negali būti laikomi atsakingais, kadangi viso daugiabučio konstrukcijų modernizavimo nebuvo numatyta atlikti ir tokios savo valios gyventojai balsuodami niekada neišreiškė.

23.10.       Teismas pagrįstai vertino, kad visi statybos darbai yra užbaigti tinkamai. UAB „Santermita“ išvados buvo padarytos ne dėl rangovo netinkamo darbų atlikimo, o dėl pačių daugiabučio namo gyventojų atliktų savavališkų šildymo sistemos pakeitimų. Būtent dėl šios priežasties galimai sutrikusi šilumos cirkuliacija daugiabutyje (net jei ji iš tiesų yra sutrikusi, nes nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai) yra nulemta ne rangovo ar techninio darbo projekto rengėjo veiksmų, o pačių gyventojų savavališkų šildymo sistemos pakeitimų.

23.11.       Apeliantas netiksliai, iškraipydamas faktus cituoja Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą. Šiuo atveju net negalima teigti, kad egzistuoja bendras gyventojų interesas ar valia ginti viso daugiabučio namo ar jo konkrečios dalies (laiptinės, kurioje buvo atliekami modernizavimo darbai) interesus. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu atstovavo tik 5 butus iš 22 butų, o ne visų laiptinės gyventojų interesus. Šilumos punktas bei ventiliacijos kanalai neabejotinai patenka į bendrai bendraturčių naudojimus ir eksploatuojamus objektus. Apeliantui ir jo atstovaujamiems penkiems asmenims ginčijant Investicinį planą ir pagal jį atliktus darbus, kuriems pritarė visi butai, būtų iš esmės pažeista kitų bendraturčių valia dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų turto objektų. Byloje nėra jokių duomenų, ką apie pareikštą ieškinį mano kiti gyventojai, nėra gauta jų sutikimo ar įgaliojimo apeliantui atstovauti jų interesus.

24.       Trečiasis asmuo VŠĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apelianto teismui išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) investicijų planą suderino VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“. Tai patvirtina investiciniame plane VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ atsakingų asmenų parašai. Statybą leidžiantį dokumentą, suderinus projektą su visomis įgaliotomis institucijomis, išdavė Birštono savivaldybės administracija. Tai patvirtina statybos leidime esantys įrašai.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

26.       Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

27.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio namo modernizavimu, ir statybos darbų trūkumų pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių

28.       Byloje nustatyta, kad

29.       Birštono savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė VŠĮ Beta derinti patikslintą investicijų planą, kuris buvo papildytas priemone balkonų stiklinimu bei individualios šildymo apskaitos sistemos įrengimu butuose. Šis patikslintas investicijų planas, 2014 m. lapkričio 20 d. vykusio daugiabučio namo gyventojų susirinkimo metu, buvo patvirtintas (t. y. Investicijų plano B priemonių paketas). Taigi, patvirtinus šį priemonių paketą buvo nuspręsta įgyvendinant Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ir keitimą, įrengti balansinius ventilius ant stovų, izoliuoti šildymo ir karšto vandentiekio sistemos magistralinius vamzdynus, įrengti individualios šiluminės energijos apskaitos ir temperatūros reguliavimui, įrengti šilumos nuskaitymo daliklius ir termostatinius ventilius, o priemonę numatyta įgyvendinti tik nuo 11 iki 22 buto (antra laiptinė), nes 1-10 butai yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos.

30.       UAB „Synergy Solutions“, vadovaudamasi Investicijų planu, parengė Daugiabučio namo techninį darbo projektą. 2013 m. rugpjūčio 29 d. investicijų planas buvo papildytas, nedidinant bendros projekto sumos, įtraukiant individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimo butuose ir kitose patalpose priemonę. Papildant investicijų planą, tuo pačiu laikotarpiu buvo rengiamas ir techninis darbo projektas, kuriame taip pat yra įtraukta papildytame investicijų plane numatyta minėta priemonė.

31.       2016 m. gegužės 30 d. tarp VŠĮ Birštono Beta ir atsakovės UAB „HSC Baltic“ buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. S-04, pagal kurią UAB „HSC Baltic“ (toliau - rangovas) vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus. Sutarties vykdymui rangovas pasitelkė subrangovus, trečiuosius asmenis, UAB „Tikstara“, UAB „Stogenta“, UAB „Modernus fasadas“. UAB „Antikus“ vykdė statinio statybos techninę priežiūrą. 2016 m. gruodžio 20 d. rangovas UAB „HSC Baltic“ ir VŠĮ Birštono Beta pasirašė baigiamąjį rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą, o 2017 m. sausio 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė statybos darbų užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-170117.

Dėl investicijų plano ir techninio projekto

32.       Byloje nekilo ginčo, kad Daugiabučio namo šildymo mazgo (punkto) modernizavimas nei į investicinį, nei į techninį projektą nebuvo įtraukas. Pagal projekto sprendinius buvo numatyta atlikti tik uždaromosios armatūros ir termostatinių ventilių montavimą, vamzdynų izoliavimą, šildymo sistemos praplovimą, balansavimą ir derinimą. Ieškovų vertinimu, modernizavimo procese nenumačius bei neatlikus šiluminio mazgo atnaujinimo (modernizavimo), Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) negali būti laikomas tinkamu. Todėl ieškovai pateiktu ieškiniu iš esmės siekė, kad būtų parengtas papildomas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiluminio mazgo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas ir techninis darbo projektas bei atlikti su tuo susiję papildomi darbai.

33.        Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymo; ginčui aktuali šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Kai atnaujinimo (modernizavimo) projektas įgyvendinamas pagal savivaldybės programą, šio projekto (ar jo dalies) parengimo ir (ar) įgyvendinimo administravimas ir (ar) finansavimo organizavimas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavestas savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui. Pavedimo sutartį pagal butų ir kitų patalpų savininkų sprendime nustatytas sąlygas sudaro ir jos vykdymą kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas.

34.       Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma tiek 2013 m. spalio 21 d. susirinkime, tiek 2014 m. lapkričio 20 d. susirinkime (dėl investicijų plano papildymo) patvirtino ir pasirinko įgyvendinti B priemonių paketą, kuriame nebuvo numatytas šildymo mazgo (punkto) modernizavimas. Butų ir kitų patalpų savininkai (jų dauguma) pastabų dėl parengto investicijų plano bei suplanuotų įgyvendinti priemonių parinkimo netinkamumo nepareiškė. Byloje duomenų, kad investicijų planas būtų neatitikęs Įstatymui, Programai ar kitiems teisės aktams nėra.

35.       Vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2009 gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės, numatytos Daugiabučių namų programoje, yra įgyvendinamos tokios, kokios buvo numatytos investicijų plane. Norint investicijų planą pakeisti ar įtraukti kitą priemonę, reikalingas šio koregavimas ir butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas (CK 4.85 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, tokio įstatymų nustatyto butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimo nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad į teismą dėl įpareigojimo parengti šiluminio mazgo atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą ir techninį projektą kreipėsi tik 5 iš 22 namo butų savininkų, o apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik vienas iš penkių ieškovų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog absoliuti namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma jokių pretenzijų dėl investicijų plane numatytų namo atnaujinimo priemonių bei atliktų namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų pretenzijų neturėjo bei neturi.

36.       Įgyvendinamo projekto statybos techninės priežiūros proceso priežiūrą vykdė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). VTPSI, 2016 m. lapkričio 11 d. atlikusi statybos patikrinimą, konstatavo, kad patikrinimo metu esminių daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų pažeidimų nenustatyta. 2017 m. sausio 17 d. VTPSI išdavė statybos darbų užbaigimo aktą. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas (duomenys neskelbtini), yra baigtas, t. y. 2017 m. sausio 17 d. išduotas statybos užbaigimo aktas ir išmokėta savininkams priklausanti valstybės parama, todėl projektas tikslinamas ar atliekami tolimesni statybos rangos darbai, kurių reikalauja ieškovai, negali būti vykdomi pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad apelianto, praėjus dvejiems metams po daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto pabaigos, keliami reikalavimai dėl projektų papildymų naujais darbais, yra nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VšĮ Beta rašte nurodytą rekomendaciją 2020 m. sausio 2 d. įvyko namo gyventojų susirinkimas, pateikiant gyventojams informaciją dėl šilumos sistemos renovavimo pagal klimato kaitos specialiąją programą - mažoji renovacija, tačiau nesant savininkų kvorumo toks sprendimas nepriimtas.

Dėl statybos darbų trūkumų (defektų)

37.       Ieškovai ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovę UAB „HSC Baltic“ savo lėšomis pašalinti daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rangos darbų defektus: išplauti šildymo sistemą, permontuojant balansinius ventilius, subalansuoti šildymo sistemą, sutvarkyti ventiliacijos sistemą, išvalant rūsio ventiliacijos ištraukiamąjį kanalą ir paaukštinant ant stogo ventiliacijos kaminėlius.

38.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog investiciniame plane, techniniame projekte, statybos rangos sutartyje numatyti darbai yra atlikti ir jie atlikti tinkamai, o ieškovų nurodomi neatlikti darbai (pvz., išvalyti rūsio ištraukiamąjį kanalą), nepatenka į techninį projektą, todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja atlikti pagal sutartį, techniniame projekte nenumatytus papildomus darbus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

39.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Apeliantas reikalauja pašalinti statybos darbų trūkumus.

40.       Byloje nustatyta, kad rangos darbai atlikti pagal 2016 m. gegužės 30 d. VŠĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra ir UAB „HSC Baltic“ pasirašytą statybos rangos darbų sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog investicijų plane, techniniame projekte, statybos rangos sutartyje numatyti darbai neatlikti ar jie atlikti netinkamai (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo atliktas ne vienas kompetentingų valstybės institucijų statybos darbų patikrinimas, kurių metų apelianto nurodomų darbų trūkumų nebuvo nustatyta, bei konstatuota, kad atlikti statybos darbai nepažeidžia projekto sprendinių, atlikti statybos darbai buvo priimti bei apmokėti.

41.       UAB „Santermita“ 2017 m. liepos 27 d. atliko patikrinimą ir parengė šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą, kuriame po tikrinimo nustatyta, kad šilumos įrenginiai parengti šildymo sezonui. Valstybinės energetikos inspekcija 2017 m. rugpjūčio 3 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 130V8-100, kuris patvirtina, kad jokių šildymo sistemos defektų daugiabutyje nenustatyta. 2017 m. rugpjūčio 2 d. aktas, surašytas 2017 m. liepos 31 d. atlikus statybos rangų darbų patikrinimą, patvirtina, jog šildymo sistemos darbai atlikti pagal techninį projektą, sistema praplauta, yra atliktas šildymo sistemos hidraulinis patikrinimas, šildymo sistemos šiluminis bandymas, tad šildymo sistema veikia - visi šildymo sistemos prietaisai šildo tolygiai; vėdinimo kaminų kanalai paaukštinti ne mažiau kaip 0,4 m. virš stogo. Į bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 13 d. Ventiliacijos kanalų, valymo, dezinfekavimo ir biologinio apdirbimo darbų priėmimo aktas, patvirtina, kad šie darbai buvo atlikti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 2D-12232(7.9), kuriame konstatuota, kad atlikus patikrinimą daugiabutyje, jokių statybos darbų pažeidimų, nukrypimų nuo projekto sprendinių nenustatyta. 2019 m. lapkričio 13 d. VŠĮ Būsto energijos taupymo agentūra, kartu su projekto administratoriumi, namo priežiūros administratoriumi, rangovo atstovu atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovo nurodyti defektai (ventiliacijos sistema, stogo dangos bei lietaus surinkimo mazgai) yra natūralaus nusidėvėjimo stadijos, o ne Rangovo netinkamai atliktų darbų pasekmė, šių aplinkybių apeliantas nepaneigė ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, nesant galimybių išvalyti rūsio ventiliacijos šachtos, buvo nuspręsta įrengti rūsio sienoje techninio projekto rengėjo nurodyto dydžio skylę su grotelėmis, kas buvo padaryta, apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto reikalaujamų pašalinti darbų trūkumų, įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsnis).

42.       Ieškovai faktą, jog ieškinyje nurodomi darbai yra neatlikti ar netinkamai atlikti, iš esmės įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir specialistų pateikiamais aktais (2017 m. vasario 15 d. E. T. ekspertizė dėl projekto šildymo ir vėdinimo dalies; R. V., kaip eksperto, pasirašytas raštas (data nenurodyta) dėl šildymo ir vėdinimo sistemų renovavimo ir nustatytų trūkumų). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto nurodomus rangovo atliktų darbų trūkumus nustatęs specialistas, taip pat specialistas (E. T.), įvertinęs šildymo dalies atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą, nelaikytini ekspertais CPK 212 straipsnio prasme, o jų pateiktos išvados neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintinos kaip paprastas rašytinis įrodymas. Vertinant šių aktų įrodomąją vertę, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas (ar ieškovai) į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų kvalifikaciją nurodytose srityje, t. y. atlikti jose nurodytas ekspertizes (CPK 178 straipsnis). Be to, nėra jokių duomenų, kad jų metu būtų atsižvelgta į investicijų projektą, ar techniniame projekte bei statybos rangos sutartyje numatytų darbų apimtis, statinio būklę, neaišku, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyti juose minimi trūkumai bei kada jie buvo nustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo dėl šiuose aktuose padarytų išvadų pagrįstumo. Be to, kad ir koks kvalifikuotas specialistas būtų, tai savaime nelemia jo išvados objektyvumo ir pagrįstumo, tuo labiau, kad atliktų darbų įvertinimas atliktas ieškovų iniciatyva ir jų pateikta nuomone, kuria ieškovai siekė pagrįsti savo poziciją byloje (CPK 185 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuose aktuose padarytos išvados prieštarauja kitiems teismo byloje įvertintiems įrodymams.

43.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

44.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

46.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“ pateikė duomenis dėl patirtų 2735,81 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

47.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, maksimali atsakovei UAB „HSC Baltic“ suteiktų advokato teisinių paslaugų kaina už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą šioje byloje sudarytų 1765,40 Eur (1358 x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 p.). Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, to paties advokato dalyvavimą ir pirmosios instancijos teisme bei reikalingas mažesnes advokato darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki Rekomendacijų nustatyto maksimalaus priteistino dydžio – 1765,40 Eur (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ iš apelianto E. Ž. 1765,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                          Marius Bartninkas

Edvardas Paliokas

Mindaugas Šimonis