Baudžiamosios bylos Nr. e1-357-1150/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27103-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1                                         (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. vasario 15 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-357-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. J. 2021 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su A. Š. metu tyčia sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius kumščiais į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kairiojo antakio srityje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiojo skruosto srityje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.       Be to, A. J. 2021 m. lapkričio 2 d. apie 19.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į dukros J. J. kambarį ir papriekaištavęs dukrai dėl prieš tai tą pačią dieną iškviestų policijos pareigūnų, tyčia vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu į kairįjį skruostą lovoje gulinčiai J. J., tokiu būdu sukeldamas savo dukrai J. J. fizinį skausmą.

3.       Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai.

3.1.       Dėl įvykio, nutikusio 2021 m. rugpjūčio 9 d., kaltimasis paaiškino, kad su nukentėjusiąja A. Š. bendrauja 6 metus, tačiau bendro ūkio neveda ir kartu negyvena. Gyvena šalia vienas kito, todėl dažnai ateina vienas pas kitą į svečius. 2021 m. rugpjūčio 9 d. vakare, apie 22.00 val.,  A. Š. atėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Abu dienos metu buvo vartoję alkoholinius gėrimus. Tarp kaltinamojo ir A. Š. kilo konfliktas, kurio metu jis ranka sudavė A. Š. ne mažiau kaip du kartus į veidą. Tuomet nukentėjusioji išėjo iš jo namų ir po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė.

3.2.       Dėl vykusio konflikto su dukra kaltinamasis paaiškino, kad nuo šių metų vasaros kartu su kaltinamuoju gyvena ir jo dukra J. J. su dvejų metų vaiku. J. gyvena antrame aukšte, o jis – palėpėje. Kaltinamasis 2021 m. lapkričio 2 d., būdamas namuose, gėrė kartu su A. Š., jie taikėsi ir ginčijosi, vyko triukšmas. Kaltinamasis dukrai sudavė vieną kartą per veidą dėl to, kad supyko, kad ji prieš tai iškvietė policijos pareigūnus, kai jie su A. Š. išgėrinėdami virtuvėje garsiau kalbėjo, o atvykę policijos pareigūnai išprašė A. iš jo nuosavų namų. Kaltinamasis sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 53–54, 71–73; 2 t., b. l. 96–98, 105–107). 

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. rugpjūčio 9 d.

4.       Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. rugpjūčio 9 d., padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

4.1.       Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad su kaltinamuoju bendrauja apie 5 metus, tačiau kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. 2021 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.00 val. ji atėjo pas kaltinamąjį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs, kartu gėrė „Dainavą“. Tarp jų įvyko konfliktas ir kaltinamasis nukentėjusiajai kumščiais sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į veido sritį. Tada ji atsistojo ant kelių ir prašė, kad kaltinamasis leistų jai išeiti į tualetą, jis ją išleido, o nukentėjusioji pabėgo nuo jo ir iškvietė policiją. Tada atvyko medikai ir išvežė ją į Vilniaus universitetinę ligoninę, kur nukentėjusiąją apžiūrėjo ir išleido į namus. Anksčiau kaltinamasis niekada nesmurtavo jos atžvilgiu, tai buvo pirmas kartas. Nukentėjusioji nori su kaltinamuoju taikytis, ieškinio nereikš (1 t., b. l. 21–24).

4.2.       Iš nukentėjusiosios pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. ją sumušė draugas A. J., dėl ko jai buvo sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 6).

4.3.       Iš BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. 00.19 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambino A. Š., kuri pranešė, kad ją namuose sumušė jos vyras, moteriai (duomenys neskelbtini) metai, veido sumušimai. Patikrinus informaciją nustatyta, jog ant pranešėjos veido yra akivaizdūs smurto požymiai, t. y. nubrozdinimai ir patinimas (1 t., b. l. 7–11).

4.4.       Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje teismas nustatė, kad policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą išėjo A. Š., kuri svirduliavo į šonus, jai iš burnos sklido alkoholio kvapas. Moteris paaiškino, kad apie 00.10 val. ją sumušė, suduodamas kumščiais į veido sritį, jos sugyventinis A. J.. Jos veidas buvo su akivaizdžiais smurto požymiais, t. y. nubrozdinimais ir patinimais (1 t., b. l. 12–15).

4.5.       Iš teismo medicinos specialisto Januš Rybalko apžiūros protokolo pagal pateiktus A. Š., medicininius dokumentus teismas nustatė, kad A. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kairiojo antakio srityje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiojo skruosto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, galimai dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (1 t., b. l. 41–42).

4.6.       Iš alkotesterio parodymų žurnalo kopijos teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. 01.22 val. kaltinamajam nustatytas 2.04 promilių girtumas (1 t., b. l. 17–18).

4.7.       Iš nukentėjusiosios A. Š. prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius, matyti, kad kaltinamasis pripažino kaltę, gailisi dėl savo poelgio, atlygino žalą. Nukentėjusioji prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jai su kaltinamuoju susitaikius (1 t., b. l. 74).

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. lapkričio 2 d.

5.       Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. lapkričio 2 d., padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

5.1.       Nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 19.00 val., jai būnant su vaiku savo kambaryje, išgirdo gretimame kambaryje, kur gyvena jos tėvas A. J., triukšmą ir konflikto garsus, todėl iškart išėjo iš kambario pažiūrėti, kas vyksta. Nukentėjusioji, išėjusi iš kambario, virtuvėje, pamatė konfliktuojančius savo tėvą ir jo draugę A. Š., kurie buvo stipriai neblaivūs. Nukentėjusioji priėjo prie jų ir pasakė, kad jie nusiramintų ir duotų jai su vaiku ramiai ilsėtis, o jei nenusiramins ji iškvies policiją. Į jos raginimus jie nekreipė dėmesio, todėl nukentėjusioji, nuėjusi į savo kambarį ,iškvietė policiją. Po 10 min. atvažiavo policijos ekipažas, kuris nuramino konfliktą ir iš namų išprašė jos tėvo draugę A. Š., o jos tėvas A. J. nuėjo į savo kambarį miegoti, bet po 5 min. ji išgirdo skambantį tėvo telefoną ir kaip suprato jam skambino jo draugė A. Š., kurios jis prašė grįžti atgal pas jį. Nukentėjusiajai būnant savo kambaryje, išgirdo kaip tėvas, bendraudamas telefonu su savo drauge, ateina į jos kambarį. Užėjęs į kambarį, tėvas priėjo prie lovos, kurioje nukentėjusioji gulėjo su savo vaiku. Tada jis papriekaištavo dėl iškviestos policijos bei sudavė nukentėjusiajai dešinės rankos delnu per veidą, po ko ji pajautė stiprų skausmą. Žandas buvo patinęs ir degė. Į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimo nukentėjusioji nesikreipė, kadangi sekančią dieną ant jos veido jokių sužalojimų nebuvo. Tėvas smurtauja ne pirmą kartą, bet jos niekada neliesdavo. Daugiau smurtaudavo prieš jos mamą, prieš antrą žmoną ir prieš savo draugę A. Nukentėjusioji nori, kad tėvas atsakytų pagal įstatymą už jai sukeltą fizinį ir moralinį skausmą. Ieškinio byloje dėl moralinės žalos ji nereikš (2 t., b. l. 29–32, 35–37).

5.2.       Liudytoja A. Š. parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. buvo pas kaltinamąjį namuose, abu išgėrė, ji liko pas jį namuose nakvoti. Ryte abu nusprendė pataisyti sveikatą, todėl dar išgėrė, po ko apgirto ir susipyko, vienas ant kito virtuvėje rėkė. Tuo metu į virtuvę atėjo kaltinamojo dukra J., kuri liepė ramintis, pagrasino iškviesti policiją. A. tas nepatiko, pradėjo ir ant jos, ir J.  rėkti. J. išėjo į savo kambarį ir užsidarė. Atsimena, kad buvo atvykusi policija ir liudytojai liepė išeiti iš tų namų. Liudytoja pati išėjo į savo namus, ar vėliau kalbėjo telefonu su kaltinamuoju, neatsimena. Sekančios dienos ryte, apie 04.30 val. atėjo pas A., norėdama jį prikelti į darbą. Namo duris atidarė A. motina. Liudytoja nuėjo pas A. į antrą aukštą ir ten sutiko J., kuri jai pasakė, kad tėvas išvežtas į komisariatą, o ji ant tėvo parašė pareiškimą dėl smurto. Ant J. veido jokių mušimo žymių liudytoja nematė (2 t., b. l. 53–56).

5.3.       Liudytoja R. K. parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Vitalijumi Nedveckiu. Apie 19.05 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos tėvas vartoja alkoholinius gėrimus su savo drauge, rėkauja ir triukšmauja. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko kaip pranešėja J. J., kuri paaiškino, kad negali apraminti savo girto tėvo A. J., kuris girtauja kartu su savo drauge A. Š.. Pranešėja skundėsi, kad namuose yra mažas vaikas, o pastarieji triukšmauja ir neduoda ramybės, neleidžia miegoti. Konfliktas buvo išspręstas, A. Š. buvo išprašyta iš gyvenamo namo, o A. J. aprimo ir nuėjo miegoti. Paklausus, ar prieš pareiškėją ar jos vaiką buvo naudotas smurtas, ji atsakė neigiamai ir nurodė, kad daugiau jų pagalbos nereikia. Tą pačią dieną neužilgo, apie 19.50 val., buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad ankščiau jau minėtu adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas smurtauja prieš dukrą. Pakartotinai nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja J. J., kuri buvo susijaudinusi, verkianti ir paaiškino, kad jos tėvas, jiems išvykus iš namų, kalbėdamas telefonu įėjo į jos kambarį ir rankos delnu trenkė vieną kartą jai per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant kairio skruosto matėsi paraudimas. J. J. paaiškino, kad įvykio metu kambaryje buvo jos mažametis vaikas. Daugiau niekas šio įvykio nematė, o įtariamas smurtu A. J. buvo agresyviai nusiteikęs visų name esančių žmonių atžvilgiu. Keikėsi, rėkavo, kad jam neduodama namuose miegoti, kad jam rytoj 05.00 val. anksti keltis į darbą. Vėliau, paaiškinus, kad jis bus sulaikomas, kaltinamasis užsirakino savo kambaryje ir nieko neįsileido. Buvo iškviestas papildomas pareigūnų ekipažas. Atvykus kitam pareigūnų ekipažui, kaltinamasis išėjo iš kambario ir buvo sulaikytas, patalpintas į areštinę. Naujai atvykęs ekipažas dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 69–72).

5.4.       Iš nukentėjusiosios J. J. pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. apie 19.00 val. girtas jos tėvas A. J. priėjęs prie jos gulinčios lovoje, sudavė dešinės rankos delnu per kairįjį skruostą, sukeldamas jai skausmą dėl to, kad prieš tai ji buvo iškvietusi policijos ekipažą, nes tėvas girtavo namuose ir konfliktavo su savo drauge (2 t., b. l. 4).

5.5.       Iš BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 19.04 bendruoju pagalbos telefonu paskambino J. J., kuri pranešė, kad jos neblaivus tėvas su savo drauge vartoja alkoholį ir rėkauja, namuose yra mažamečių vaikų, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, jog apie 19.50 val. jos neblaivus tėvas A. J. namuose dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai per kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 15–18).

5.6.       Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (2 t., b. l. 19–26).

5.7.       Iš alkotesterio parodymų teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 20.58 val. kaltinamajam nustatytas 1,93 promilių girtumas (2 t., b. l. 84–87).

A. J. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

6.       Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą A. J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje  (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – dukrai) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

7.       Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

8.       Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas A. J., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; civilinis ieškinys byloje nepateiktas. 

9.       Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10.       BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą artimajam giminaičiui, t. y. šeimos nariui – dukrai.

11.       Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). 

12.       Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusiųjų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. 

12.1.       Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. rugpjūčio 9 d., kaltinamasis paaiškino, jog su nukentėjusiąja namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Esant neblaiviems, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusiajai ranka du kartus sudavė į veido sritį. Šie kaltinamojo parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga bei nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji patvirtino, jog pas kaltinamąjį namuose vartojo alkoholį, o įvykus žodiniam konfliktui, kaltinamasis jai smogė į veidą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jai į veido sritį buvo smūgiuota ne mažiau kaip 20 kartų, tačiau teismo medicinos eksperto išvada patvirtina kaltinamojo žodžius, kadangi nustatyta, jog nukentėjusiosios padaryti sužalojimai galimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamojo namuose vyko konfliktas patvirtina ir BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji pati paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą. Policijos tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kaip nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji rasta su akivaizdžiais smurto požymiais, t. y. ant veido matėsi nubrozdinimai bei patinimai. Alkotesterio parodymai patvirtina kaltinamojo neblaivumą. 

12.2.       Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. rugpjūčio 9 d., kaltinamasis paaiškino, jog supyko ant dukters, jog jam iškvietė policijos pareigūnus, kai jis vartojo alkoholį su A. Š.. Kaltinamajam nepatiko, jog dėl dukters kaltės iš jo namų buvo išvaryta jo draugė, todėl įpykęs vieną kartą ranka sudavė dukrai į veido sritį. Šie kaltinamojo duoti parodymai sutampa su nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nukentėjusioji nurodė, jog su tėvu susipyko dėl kaltinamojo draugės. Nukentėjusioji norėjo užmigdyti vaiką, tačiau dėl kaltinamojo ir jo draugės keliamo triukšmo, to padaryti nepavyko, todėl nusprendė sudrausminti konflikto dalyvius, kas nepatiko kaltinamajam. Apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo konfliktą patvirtina ir liudytoja A. Š., kuri parodė, kad nukentėjusioji buvo atėjusi į virtuvę ir prašė ramintis, taip pat patvirtino, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu buvo labai įpykęs. Liudytoja policijos pareigūnė patvirtino, jog nuvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios veido matė paraudimus. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, nustatyta, jog apie namuose kilusį konfliktą pranešė pati nukentėjusioji. Kaltinamajam sertifikuotu alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 1,93 promilių girtumas.

12.3.       Nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai. 

13.       Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

13.1.       Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2021 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose kilusio konflikto su A. Š. metu, tyčia sudavė jai du smūgius kumščiais į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kairiojo antakio srityje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiojo skruosto srityje, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

13.2.       Teismas taip pat nustatė, kad A. J. 2021 m. lapkričio 2 d. apie 19.50 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į dukros J. J. kambarį ir papriekaištavęs dukrai dėl prieš tai tą pačią dieną iškviestų policijos pareigūnų, tyčia vieną kartą sudavė dešinės rankos delnu į kairįjį skruostą, šiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – šeimos nariui, dukrai.

14.       Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad A. J. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – nežymiai sutrikdė A. Š. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai J. J..

15.       Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (2 t., b. l. 122–125).

Dėl A. J. skirtinos bausmės

16.       Prokurorė siūlo kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. rugpjūčio 9 d., paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. lapkričio 2 d., paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 722 straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 12 mėnesių.

17.       Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

18.       Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

19.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20.       Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

21.       Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tik du kartus, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas (teistumas išnykęs), duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

22.       Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

23.       Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24.       Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės (1 t., b. l. 55–57, 113–114) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintinos.

25.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas A. J. išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. 01.20 val. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. 08.57 val., ir nuo 2021 m. lapkričio 2 d. 20.15 val. iki 2021 m. lapkričio 4 d. 14.39 val., tris laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms (1:2) (1 t., b. l. 43, 45; 2 t., b. l. 80–81, 82–83).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugpjūčio 9 d.), ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. J., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 2 d.), ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. 01.20 val. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. 08.57 val., ir nuo 2021 m. lapkričio 2 d. 20.15 val. iki 2021 m. lapkričio 4 d. 14.39 val., 3 (tris) laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Išaiškinti A. J., kad:

1.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2.       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti Lietuvos probacijos tarnybai.