Administracinė byla Nr. R-31-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00039-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.2; 43.5.1 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos ir rinkimų stebėtojo Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai asociacija Lietuvos visuomenės taryba ir rinkimų stebėtojas Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. Sp-132 „Dėl 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pakartotinio balsavimo paskelbimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo stabdyti VRK veiksmus, įgyvendinant Sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų (toliau – ir Prezidento rinkimai) II turo vykdymo.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad rinkimų apylinkių komisijų nariai bei pirmininkai beveik visose rinkimų apylinkėse sąmoningai ir tyčia pažeidė įstatymu ginamas stebėtojų teises gauti iš VRK informaciją apie vykdytą balsavimą, masiškai atsisakė pateikti stebėtojams balsavimo biuletenių patekimo į rinkimų apylinkes perdavimo–priėmimo aktus, balsų skaičiavimo protokolus ir kitus dokumentus. Prieš rinkimų dieną (2024 m. gegužės 12 d.) apygardų rinkimų komisijos perdavė apylinkių rinkimų komisijoms gerokai mažiau balsavimo biuletenių nei konkrečios apylinkės rinkėjų yra įrašyta į apylinkės rinkėjų sąrašą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, 12 val. iki balsavimo pradžios rinkimų apylinkėje privalėjo būti tiek balsavimo biuletenių, kiek rinkėjų yra apylinkės rinkėjų sąraše. Papildomų balsavimo biuletenių perdavimas rinkimų apylinkėms balsavimo dieną pažeidžia Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 130 straipsnio 2 dalies reikalavimą šiuos griežtos apskaitos dokumentus perduoti į rinkimų apylinkių komisijas ne vėliau kaip prieš 12 val. iki balsavimo pradžios rinkimų dieną, todėl balsavimas šiais biuleteniais laikytinas neteisėtu ir negali būti įskaitomas į balsavimo rezultatus. Be to, dalis išankstinio balsavimo biuletenių perdavimo–priėmimo aktų buvo nepasirašyti arba pasirašyti tik apylinkės rinkimų komisijos pirmininko, beveik visuose išankstinio balsavimo biuletenių perdavimo–priėmimo aktuose nenurodyta data ir laikas. Pareiškėjų teigimu, balsavimo dieną (2024 m. gegužės 12 d.) kai kuriuose balsavimo apylinkių rinkimų komisijos balsavimo biuletenių išdavimo lapuose jau buvo rinkėjų parašai dėl jiems išduotų balsavimo biuletenių, nors į balsavimo apylinkę dar nebuvo atėjęs nė vienas rinkėjas, tai patvirtina, jog nustatytu laiku apylinkių komisijos neperduoti ir griežtai neapskaitomi biuleteniai galėjo neteisėtai atsidurti balsadėžėse. Stebėtojai Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje nebuvo įleisti į balsavimo patalpas prieš jų atsidarymą, o, pradėjus balsavimą, stebėtojai fiksavo, kad balsadėžėje jau buvo įmestas gana didelis balsavimo biuletenių skaičius. Pareiškėjų teigimu, pripažintini negaliojančiais ir šioje rinkimų apylinkėje 2024 m. gegužės 17 d. suskaičiuoti pavėluotais vokais gauti balsavimo biuleteniai, nes 10 min. prieš balsų skaičiavimą atvykę stebėtojai fiksavo, jog apylinkės rinkimų (referendumo) komisijos nariai jau buvo išėmę iš išorinių vokų vidinius vokus, kuriuos jau buvo atidarę ir išiminėjo iš jų balsavimo biuletenius. VRK neatsižvelgė į tai, kad 2024 m. gegužės 17 d. balsų skaičiavimo protokole nėra maišų su dokumentais plombavimo plombų numerių, o referendumo balsų skaičiavimo protokole yra įrašas be parašo. Pareiškėjai nurodo, kad rinkimų dieną balsadėžės buvo netinkamai užantspauduotos daugelyje balsavimo patalpų.

Pareiškėjai pažymi, kad 2024 m. gegužės 15 d. buvo kreiptasi į VRK su prašymu pateikti balsavimo biuletenių perdavimo–priėmimo aktus ir balsavimo skaičiavimo protokolus, kuriuos turi teisę gauti stebėtojai, tačiau atsakovas nepateikė atsakymo į šį prašymą. 2024 m. gegužės 12 d. pareiškėjai kreipėsi į VRK dėl pažeidimų ištaisymo, tačiau atsakovas nepadarė to laiku (balsavimo apylinkėse dieną), o 2024 m. gegužės 15 d. atsakyme ignoravo prašymą dėl daugybinių pažeidimų.

Pareiškėjų vertinimu, 2024 m. gegužės 12 d. Prezidento rinkimų vienmandatės Vilniaus miesto rinkimų apygardos Nr. 57 Saulėtekio rinkimų apylinkės Nr. 112 balsavimo rezultatai pripažintini negaliojančiais dėl šiukščių Rinkimų kodekso pažeidimų (neaišku, kada gauta 1000 vnt. Prezidento rinkimų ir referendumo balsavimo biuletenių, pareiškėjų gautame biuletenių perdavimo-priėmimo akte nebuvo pasirašyta, 2024 m. gegužės 12 d., jau vykstant balsavimui, apylinkei buvo perduota 400 vnt. balsavimo biuletenių, kuriuose nenurodyta surašymo data ir laikas, balsavimo protokole nenurodyta, kad balsavimo biuleteniai būtų užplombuoti, nenurodyti plombų numeriai) Taip pat pripažintini negaliojančiais 302 vnt. balsavimo biuletenių, kadangi Valakupių rinkimų komisijai Nr. 112 302 vnt. išankstinio balsavimo išorinių vokų buvo perduoti pažeidžiant Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad, prasidėjus išankstiniam balsavimui Prezidento rinkimuose ir Lietuvos Respublikos referendume dėl Lietuvos Respublikos 12 straipsnio keitimo (toliau – ir Referendumas), paaiškėjo šiurkštūs pažeidimai: rinkėjams pasirašytinai vienu parašu išduodami šių skirtingų dviejų politinių kampanijų balsavimo biuleteniai, tokiu būdu pažeidžiant rinkėjų teisę pasirinkti dalyvauti ar ne šiose skirtingose politinėse kampanijose. Pareiškėjai nurodo, kad ne vienai garbingo amžiaus moteriai buvo išduotas tik vienas biuletenis ir jos balsavo tik Referendume.

Pareiškėjai pažymi, kad buvo nustatyti pažeidimai, naudojantis VRK Informacine sistema (VRKIS), kadangi nenumatytas privalomas apylinkės komisijai perduotų balsavimo biuletenių įvedimas į šią sistemą bei nesudaryta galimybė įvesti į sistemą ankstesnių dienų įvykius ir duomenis apie balsavimo biuletenius, kurie yra griežtos apskaitos dokumentai ir gali būti perduodami tik pasirašant jų perdavimo–priėmimo aktus (duomenys gali būti įvedami tik realiu, bet ne atgaliniu laiku).

Pareiškėjai ir kiti stebėtojai per 24 val. nuo apylinkių rinkimų (referendumo) komisijų balsų skaičiavimo protokolų surašymo pateikė apylinkių ir apygardų rinkimų (referendumo) komisijoms skundus dėl balsų skaičiavimo protokolų dėl rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimų, bet atitinkamos komisijos neišnagrinėjo nurodytų skundų per nustatytas 48 val., todėl 2024 m. gegužės 17 d. pareiškėjai kreipėsi į VRK dėl komisijų neveikimo bei prašė atidėti balsų skaičiavimo klausimo nagrinėjimą. 2024 m. gegužės 19 d. posėdyje VRK ignoravo pareiškėjų prašymus atidėti darbotvarkės klausimų svarstymą, išnagrinėti dėl balsavimo biuletenių ir balsavimo rezultatų pateiktus protestus bei skundus, nepripažinti balsavimo rezultatų balsavimo biuleteniais, kurie rinkimų apylinkėms buvo perduoti pažeidžiant Rinkimų kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kurie nebuvo antspauduoti, buvo rasti neantspauduotose ir neplombuotose balsadėžėse, nepripažinti balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėse, kuriose balsų skaičiavimo protokolai pasirašyti neįrašius maišų plombavimo plombų numerių, taip pat nepripažinti balsavimo rezultatų pagal balsavimo biuletenius, suskaičiuotus Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje ir t. t.

Pareiškėjų manymu, balsavimo rezultatai negali būti pripažinti teisėtais, nes yra Rinkimų kodekso 180 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatyti pagrindai atsakovui pripažinti didelę dalį šių rinkimų rezultatų negaliojančiais. Pareiškėjų skunde nurodyti pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Dėl įvykdytų pažeidimų yra Rinkimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai pripažinti negaliojančiu Sprendimą nuo jo priėmimo momento. Pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Rinkimų kodekso 190 straipsnio 2 dalimi, VRK privalo atlikti balsų perskaičiavimą visose rinkimų apylinkėse dėl išankstinio balsavimo, o konkrečiose pareiškėjų skunde nurodytose rinkimų apylinkėse pripažinti balsavimo rezultatus negaliojančiais.

Kadangi skundžiamu Sprendimu nuo 2024 m. gegužės 21 d. paskelbtas ir pradedamas vykdyti Prezidento rinkimų balsavimo turas, pareiškėjų manymu, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo veiksmus, įgyvendinant Sprendimą.

Pareiškėjai 2024 m. gegužės 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, kad ginčai dėl rinkimų apylinkių komisijų padarytų pažeidimų dar nebuvo pasibaigę.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą bei laikytis teismų kompetencijos taisyklių.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundu prašo panaikinti VRK Sprendimą, kuriuo patvirtintas 2024 m. gegužės 12 d. Prezidento rinkimų balsų skaičiavimo protokolas, nurodyti daugiausiai balsų pirmą kartą balsuojant surinkę ir dėl to pakartotiniame balsavime dalyvausiantys kandidatai bei nustatyta pakartotinio balsavimo data.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek pirmoji, tiek pakartotinio balsavimo Prezidento rinkimuose diena expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) yra įtvirtinta Konstitucijoje, nustatant, jog Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos (80 str.), o jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų (81 str. 2 d.). 

Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatyta, kad balsavimo rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje nustato šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisija arba VRK, kai pasirašomas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos arba VRK balsų skaičiavimo protokolas (167 str. 1 d.). Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka šios dalies 1 arba 2 punkte nustatyto balsų skaičiaus, Respublikos Prezidento rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų (167 str. 3 d. 3 p.).  

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog VRK, priimdama 2024 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. Sp-132 „Dėl 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pakartotinio balsavimo paskelbimo“, vykdė jai Konstitucijoje bei Rinkimų įstatyme nustatytą pareigą dėl pakartotinio balsavimo procedūrų šiuose teisės aktuose įtvirtintais terminais ir tvarka, taip užtikrindama prasidėjusio rinkimų proceso tęstinumą. Pažymėtina, kad aiški ir stabili balsavimo tvarka bei taisyklės yra vertybė, skatinanti pasitikėjimą laisvais ir teisingais rinkimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-27-463/2023).

Iš pareiškėjų teismui pateikto skundo turinio bei prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjai mano, jog buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, vykdant rinkimų procedūras, susijusias, be kita ko, su balsavimo biuletenių pristatymu, išdavimu bei apskaita išankstinio balsavimo metu ir pirmąją balsavimo dieną (gegužės 12 d.), šie pažeidimai lėmė rinkimų rezultatus, todėl atitinkami balsavimo rezultatai negali būti pripažinti teisėtais.

Pažymėtina, jog Rinkimų kodekso XIX skyriaus antrajame skirsnyje „Rinkimų ginčai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, rinkimų rezultatų ir įgaliojimų“ yra nustatyta speciali rinkimų ginčų dėl balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėjimo tvarka: rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos 188 straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus (188 str. 1 d.); skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų – motyvuotas rašytinis kreipimasis į rinkimų komisiją, surašiusią balsų skaičiavimo protokolą (188 str. 2 d.); skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama (188 str. 3 d.); skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo ar balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija (189 str. 1 d.); skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija (2 d.); Vyriausioji rinkimų komisija visus skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų išnagrinėja iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos (3 d.). Pagal Rinkimų kodekso 179 straipsnį, galutiniai rinkimų rezultatai – išrinktų kandidatų, taip pat galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymas pagal balsavimo rezultatus (1 d.); galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose pagal balsavimo rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija (2 d.).

Įvertinus Rinkimų kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių kontekste, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas Rinkimų kodekse ne tik nurodė asmenų, galinčių teikti skundus dėl balsų skaičiavimo rezultatų, sąrašą, bet ir įtvirtino specialią tokių skundų padavimo ir nagrinėjimo procedūrą. Rinkimų kodekse nurodyti asmenys, manydami, jog tam tikrose balsavimo apylinkėse buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, dėl kurių buvo galbūt neteisingai suskaičiuoti rinkėjų balsai, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos pateiktais balsų skaičiavimo protokolais ir balsų skaičiavimo rezultatais, turi teisę skųsti apylinkės rinkimų komisijos veiksmus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, o apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos priimtus sprendimus – VRK, kuri tokius skundus privalo išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje yra pažymėjęs, jog galutiniai oficialūs rinkimų rezultatai gali būti nustatomi tik po pakartotinio balsavimo. Minėtoje išvadoje Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia (be kita ko) rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis; tai, be kita ko, reiškia, kad, pagal Konstituciją, VRK turi turėti pakankamus įgaliojimus, nustačiusi šiurkščius minėtų rinkimų principų pažeidimus, veiksmingai užtikrinti, kad dėl jų nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia ir Seimo nario mandato neįgytų asmenys, dėl kurių išrinkimo teisėtumo kiltų abejonių, inter alia įgaliojimus taikyti griežčiausią priemonę – pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais; įstatymų leidėjas turėtų numatyti tokią priemonę kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas), t. y. turi būti nustatytas toks rinkimų proceso teisinis reguliavimas, pagal kurį VRK turėtų ir kitų priemonių užtikrinti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia, inter alia pripažinti rinkimų proceso dalyvius – kandidatus, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai, arba visą tokią rinkimų kampanijos taktiką naudojančios politinės partijos kandidatų sąrašą – praradus teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktiems Seimo nariais arba kandidatų sąrašui dalyvauti paskirstant Seimo nario mandatus; taigi rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais laikytinas priemone, kuri taikytina tada, kai kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia. 

Šiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl VRK įgaliojimų užtikrinant skaidrų Prezidento rinkimų procesą ir nustatant tikrąją rinkėjų valią jame.

Rinkimų kodekso 181 straipsnyje yra įtvirtinti VRK įgaliojimai pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad VRK pripažįsta rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų. Šiame kontekste pažymėtina, jog konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse įstatymų leidėjas suteikė VRK, kaip centrinei rinkimų organizavimo institucijai, kompetenciją spręsti dėl rinkimų (be kita ko, Prezidento) konkrečioje rinkimų apygardoje (-ose) pripažinimo negaliojančiais. Tačiau, prieš naudojantis tokia kompetencija, VRK ir teritorinėms rinkimų organizavimo institucijoms (apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms) Rinkimų kodekse suteikti įgaliojimai išsamiai įvertinti asmenų skunduose dėl balsų skaičiavimo rezultatų ir rinkimų rezultatų nurodytas aplinkybes ir nustatyti teisės aktų pažeidimus.  

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad skundai dėl tam tikrų rinkimų apylinkių rinkėjų balsų skaičiavimo buvo teikiami apygardų rinkimų komisijoms. Pareiškėjai nėra pasinaudoję specialia Rinkimų kodekse nustatyta apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų apskundimo VRK procedūra. Vadinasi, VRK, kaip centrinė rinkimų organizavimo institucija, kuriai suteikti įgaliojimai pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje (-ose) negaliojančiais, dar nėra įvertinusi pareiškėjų skunde teismui nurodytų aplinkybių dėl rinkimų rezultatų atitinkamose rinkimų apylinkėse ir priėmusi dėl to sprendimo (kaip minėta, skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų VRK gali nagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos). Pažymėtina, jog tokiu sprendimu nelaikytinas pareiškėjų šioje byloje skundžiamas VRK 2024 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. Sp-132 „Dėl 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pakartotinio balsavimo paskelbimo“. 

Nustačius, kad Rinkimų kodekse nustatyta speciali skundų dėl rinkimų apylinkės (-ių) rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatų procedūra dar nėra baigta ir VRK, kuri yra įgaliota spręsti dėl rinkimų rezultatų apygardoje (-ose) pripažinimo negaliojančiais, dar nėra dėl to priėmusi sprendimo (-ų), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsisakytina priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnyje 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pareiškėjams išaiškintina, kad, nesutikdami su apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos sprendimais, priimtais dėl pareiškėjų skundų dėl rinkimų apylinkės (-ių) rinkėjų balsų skaičiavimo, jie gali skųsti šiuos sprendimus VRK.

Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą, nespręstinas pareiškėjų skunde nurodytas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.) ir kiti procesinio pobūdžio prašymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos ir rinkimų stebėtojo Z. V. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Arūnas Sutkevičius

        Milda Vainienė