Administracinė byla Nr. eA-2159-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01109-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m.
gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 25S55115 „Atsisakyti išduoti užsieniečiui pasą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymą išduoti jam užsieniečio pasą (toliau – ir (duomenys neskelbtini) prašymas).

2.       Skunde pareiškėjas nurodė šias pagrindines aplinkybes bei argumentus:

2.1.       Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietis. (duomenys neskelbtini) jis (duomenys neskelbtini) atvyko iš kilmės valstybės nuolatos gyventi į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas turi jam išduotą leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini).

2.2.       (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su prašymais pakeisti jam išduotą kilmės valstybės piliečio pasą. Pareiškėjas, kreipdamasis į minėtas institucijas, paaiškino, kad jo turimo kilmės valstybės piliečio paso galiojimo terminas baigsis (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjusios pareiškėjo prašymus, (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – ir (duomenys neskelbtini) įteikė pareiškėjui atsakymus į minėtus prašymus. Minėtuose atsakymuose institucijos tik pacitavo teisės aktus, nurodančius kilmės valstybės piliečio paso išdavimo procedūrai vykdyti būtinus pateikti dokumentus.

2.3.       (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atstovas pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymais pakeisti pareiškėjui išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Iki šiol atsakymų į minėtus pareiškėjo atstovo prašymus (duomenys neskelbtini) nepateikė. Šiuo metu pareiškėjas neturi galimybės pakartotinai kreiptis į (duomenys neskelbtini) su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą.

2.4.       (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam užsieniečio pasą. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, paaiškino, kad jis nebeturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso, nes (duomenys neskelbtini) atsisako pakeisti jam išduotą kilmės valstybės piliečio pasą ir siūlo grįžti į kilmės valstybę bei pradėti naujo paso išdavimo procedūrą. Išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) prašymą, atsakovas skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas išduoti jam užsieniečio pasą neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nustatytų sąlygų, ir atsisakė išduoti jam užsieniečio pasą.

2.5.       Vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jis atitinka įstatymo nustatytas sąlygas gauti užsieniečio pasą. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) palikuonis – (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybes sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas turi gilią istorinę ir šeimos sąsają su Lietuvos Respublika, ir tai suteikia jam moralinį pagrindą laikyti Lietuvos Respubliką savo namais. Pareiškėjo nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje atskleidžia jo ilgalaikius ketinimus likti ir toliau nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, prašydamas atsakovo išduoti jam užsieniečio pasą, aiškiai išreiškė poziciją, kad jis neplanuoja grįžti į kilmės valstybę, nes visa jo dabartinė ir būsima veikla yra susijusi su Lietuvos Respublika ir jis neturi jokių artimų ryšių su kilmės valstybe. Pareiškėjas nėra teistas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje neturėjo mokestinių skolų ir atsakingai vykdė visus savo finansinius įsipareigojimus valstybei. Norėdamas pasikeisti jam išduotą leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje, jis turi turėti užsieniečio pasą. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neišduoda pareiškėjui raštiško ir oficialaus atsisakymo priimti sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą kilmės valstybės piliečio pasą. Neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas negali gauti užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento iš kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Pareiškėjas gali gauti kilmės valstybės pasą tik grįždamas į kilmės valstybę, tačiau jis negali sugrįžti į minėtą valstybę – šiuo metu tarp kilmės valstybės ir (duomenys neskelbtini) faktiškai vyksta karas. Sugrįžęs į kilmės valstybę, pareiškėjas nebegalėtų grįžti atgal į Lietuvos Respubliką, o, neturėdamas kilmės valstybės piliečio paso, jis nebeturi galimybės efektyviai pasinaudoti prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje procedūra. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu jo sveikatos būklė yra sutrikusi. Pareiškėjas privalo kasdien vartoti paskirtus vaistus, būti nuolat prižiūrimas gydytojų ir reguliariai (kelis kartus per metus) atvykti į sveikatos apsaugos priežiūros įstaigas pasitikrinti sveikatos būklės. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam užsieniečio prašymą, minėtų aplinkybių atsakovas iš esmės neįvertino.

2.6.       Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą. Atsakovas nesilaikė administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų bei gero administravimo principo ir nepagrįstai neišnagrinėjo visų pareiškėjo individualiai situacijai reikšmingų aplinkybių.

2.7.       Vadovaudamasis Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo ir UTPĮ nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai apribojo pareiškėjo judėjimo laisvę.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą.

4.       Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šias pagrindines aplinkybes ir argumentus:

4.1.       (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jam užsieniečio pasą. Laisvos formos paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jo turimo kilmės valstybės piliečio paso galiojimo terminas baigėsi, o (duomenys neskelbtini), atsakydama į pareiškėjo prašymus priimti sprendimą pakeisti jam išduotą kilmės valstybės piliečio pasą, cituoja teisės aktus, nurodančius kilmės valstybės piliečio paso išdavimo procedūrai vykdyti būtinus pateikti dokumentus. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, taip pat pateikė kilmės valstybės piliečio pasą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įgijo leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam užsieniečio pasą, atsakovas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, trukdančių pareiškėjui kreiptis į kilmės valstybės kompetentingos institucijas su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, Sprendimu atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, atsisakė išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą.

4.2.       Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, yra nepagrįsti. Sprendimu atsakovas išsamiai ir motyvuotai konstatavo, kad pareiškėjas atitinka dvi iš trijų UTPĮ nuostatose įtvirtintų būtinų sąlygų užsieniečio pasui gauti (pareiškėjas turi teisę nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje ir neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso) ir neatitinka trečiosios UTPĮ nuostatose įtvirtintos būtinosios sąlygos užsieniečio pasui gauti – pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, trukdančių jam gauti užsienio valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą iš kilmės valstybės kompetentingų institucijų. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo atliktu pareiškėjo individualios situacijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

4.3.       Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo individualios situacijos aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ nuostatose įtvirtintų sąlygų gauti užsieniečio pasą, yra nepagrįsti. Sprendimu atsakovas įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kliudančias jam kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą. Atsakovas įvertino, kad pareiškėjo baimė sugrįžti į kilmės valstybės dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto yra paremta neapibrėžta tikimybe ir negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Atsakovas akcentavo, kad tarp kilmės valstybės ir (duomenys neskelbtini) vykstantis konfliktas (duomenys neskelbtini) yra lokalizuotas,
t. y. vyksta labai apibrėžtoje teritorijoje, ir minėtoje teritorijoje aktyvūs kariniai veiksmai nevyksta. Pareiškėjas, norėdamas gauti kilmės valstybės piliečio pasą / kelionės dokumentą, nėra įpareigotas vykti į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į minėtoje teritorijoje esančias kilmės valstybės kompetentingas institucijas. Jokių duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei kyla grėsmė visoje kilmės valstybės teritorijoje, pareiškėjas nepateikė. Nei savo paaiškinimuose, nei skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad juo domisi kilmės valstybės valdžios struktūros, kompetentingos institucijos iškėlė jam baudžiamąją bylą ir (ar) jam gresia baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad (duomenys neskelbtini) atsisako išduoti pareiškėjui grįžimo dokumentą. Visi pareiškėjo skundo argumentai išreiškia vien subjektyvų pareiškėjo suvokimą, o ne objektyviai egzistuojančias kliūtis pareiškėjui gauti kilmės valstybės piliečio pasą. Įvertinęs įvardytas aplinkybes, Sprendimu atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jam kylančiu pavojumi, negali būti pripažinti objektyviomis priežastimis, trukdančiomis jam grįžti į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į vietines kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam (duomenys neskelbtini) piliečio pasą.

4.4.       Pareiškėjo skundo argumentai, kad išimtinai atsakovas turi pareigą nustatyti ir įvertinti objektyvias priežastis, kliudančias pareiškėjui kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą, yra nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad paso išdavimas yra kiekvienos valstybės nacionalinės teisės sritis. Užsieniečio paso išdavimas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė, paskutinis argumentas) priemonė – atsakovas išduoda asmeniui minėtą pasą tik tais atvejais, kai užsienietis realiai negali gauti piliečio paso / kelionės dokumento iš užsienio valstybės kompetentingų įstaigų dėl objektyvių priežasčių. Situacijos, kai užsienio valstybės piliečio paso išdavimo procedūros užtrunka, užsieniečiui reikia atlikti papildomus veiksmus, ir panašūs atvejai nesudaro pagrindo išduoti užsieniečio paso. Užsieniečio paso nagrinėjimo ir išdavimo procesas yra skirtas ne tirti užsieniečiui kilusias, kylančias ar ateityje galinčias kilti grėsmes, o vertinti paties pareiškėjo teikiamus duomenis apie jam kylančias grėsmes gauti užsienio valstybių pasus / kelionės dokumentus išvykus į užsienio valstybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 „Dėl Užsieniečio paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d. ) (toliau – ir Aprašas), užsienietis privalo pateikti paaiškinimus ir juos pagrįsti dokumentais, pagrindžiančius objektyvias kliūtis užsieniečiui gauti galiojantį užsienio valstybės piliečio pasą / kelionės dokumentą iš užsienio valstybės kompetentingų institucijų. Nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti jam užsieniečio pasą / kelionės dokumentą, atsakovas tik teisiškai įvertina tai, ar užsieniečio nurodytos priežastys, sudarančios kliūtis užsieniečiui gauti galiojantį užsienio valstybės piliečio pasą / kelionės dokumentą iš užsienio valstybės kompetentingų institucijų, yra laikytinos objektyviomis ir ar minėtas priežastis užsienietis pagrindžia objektyviais duomenimis.

4.5.       Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas Sprendimu apribojo pareiškėjo judėjimo laisvę, yra nepagrįsti. Pareiškėjas selektyviai cituoja Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo nuostatas ir visiškai ignoruoja Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo nuostatose įtvirtintus asmens judėjimo laisvės apribojimo pagrindus. Pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimus nustato UTPĮ nuostatos. Pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimas atsirado ne dėl atsakovo Sprendimo, o dėl pareiškėjo veiksmų. Vien tai, kad pareiškėjas nenori vykti į (duomenys neskelbtini) ir pateikti vietinėms kompetentingoms institucijoms prašymą išduoti jam naują (duomenys neskelbtini) piliečio pasą / kelionės dokumentą, nesudaro pareigos atsakovui išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą.

4.6.       Pareiškėjas nepagrįstai cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pareiškėjo cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes pareiškėjo minimose bylose nustatytos faktinės aplinkybes neatitinka pareiškėjo individualios situacijos aplinkybių.

II.

5.       Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės kompetentingos institucijos išdavė pareiškėjui kilmės valstybės piliečio pasą. (duomenys neskelbtini) atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jam užsieniečio pasą. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, taip pat pateikė paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – ir į (duomenys neskelbtini) su prašymais pakeisti jam išduotą kilmės valstybės piliečio pasą. Minėtuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad, atsakydama į pareiškėjo pateiktus prašymus, (duomenys neskelbtini) įteikė pareiškėjui atsakymus, kuriuose yra tik cituojami teisės aktai, nurodantys kilmės valstybės piliečio paso išdavimo procedūrai vykdyti būtinus pateikti dokumentus. Skundžiamu Sprendimu atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pareiškėjui kliūtis kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą, ir atsisakė išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą.

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti pareiškėjui grįžimo dokumento, sudarančio pareiškėjui galimybę vykti į kilmės valstybę ir gauti kilmės valstybės piliečio pasą, ir / ar kad pareiškėjas negalėjo gauti minėto dokumento. Kliūtis gauti kilmės valstybės piliečio pasą pareiškėjas siejo su baime grįžti į kilmės valstybę ir ten patirti persekiojimą, grėsmę sveikatai ir saugumui.

8.       Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam užsieniečio pasą, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su kliūtimis pareiškėjui gauti kilmės valstybės piliečio pasą iš kilmės valstybės kompetentingų institucijų, ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad minėtos priežastys negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pareiškėjui kliūtis kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą. Pareiškėjo baimė vykti į kilmės valstybę, susijusi su (duomenys neskelbtini) tarp kilmės valstybės ir (duomenys neskelbtini) vykstančiu kariniu konfliktu, yra pagrįsta išimtinai neapibrėžta tikimybe – minėtas konfliktas yra lokalizuotas, t. y. vyksta labai apibrėžtoje teritorijoje, ir minėtoje teritorijoje aktyvūs kariniai veiksmai nevyksta. Pareiškėjas, norėdamas gauti kilmės valstybės piliečio pasą, neprivalo vykti į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į vietines kilmės valstybės kompetentingas institucijas. Jokių duomenų, pagrindžiančių riziką visoje kilmės valstybės teritorijoje patirti grėsmę sveikatai ir gyvybei, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo paaiškinimai, susiję su kliūtimis gauti kilmės valstybės piliečio pasą, yra paremti išimtinai subjektyviu aplinkybių vertinimu, ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtą vertinimą.

9.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis yra (duomenys neskelbtini) ir turi leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi reikšmės užsieniečio paso išdavimo procedūrai. Būtent kilmės valstybės valstybė yra atsakinga už kilmės valstybės piliečio paso / kelionės dokumentų išdavimą. Vien tai, kad pareiškėjas nenori vykti į kilmės valstybę ir kreiptis į vietines kilmės valstybės kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam naują kilmės valstybės piliečio pasą / kelionės dokumentą, neįpareigoja atsakovo išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą.

10.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nagrinėjamoje situacijoje nėra aktuali. Pareiškėjo cituojamose Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtose bylose nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka pareiškėjo individualios situacijos aplinkybių.

11.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovas tinkamai įvertino visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą administracinį sprendimą.

III.

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

13.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su kliūtimis pareiškėjui gauti kilmės valstybės piliečio pasą iš kilmės valstybės kompetentingų institucijų, ir nepagrįstai priėjo prie išvados, kad minėtos priežastys negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pareiškėjui kliūtis kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą. Pareiškėjas visais būdais ir priemonėmis mėgino pateikti kilmės valstybės kompetentingoms institucijoms dokumentus, reikalingus kilmės valstybės piliečio pasui gauti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis išnaudojo visas realias galimybes gauti kilmės valstybės piliečio pasą ir atitinka visas UTPĮ nuostatose įtvirtintas būtinąsias sąlygas gauti užsieniečio pasą.

13.2.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašymo išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą nagrinėjimo metu atsakovas bendradarbiavo su pareiškėju ir siūlė jam teikti duomenis, patvirtinančius aplinkybę, jog pareiškėjas negali išvykti į kilmės valstybę ir ten kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu išduoti jam kilmės valstybės piliečio pasą.

14.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei argumentus ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1.       Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes, yra nepagrįsti. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus administracinės bylos duomenis bei įrodymus ir tinkamai nurodė ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas. Tai, kad pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir (ar) jų išsamumu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

15.2.       Atsakovo Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatose įtvirtintus reikalavimus, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Minėtu sprendimu atsakovas nešališkai ir objektyviai įvertino pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes, pagrindė atliktas išvadas objektyviais duomenimis ir taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovo Sprendimo motyvai yra adekvatūs, aiškūs ir pakankamai išsamūs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

16.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti užsieniečio pasą, pagrįstumo ir teisėtumo.

17.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, vadovaudamasis ginčui aktualiais teisės aktais ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m.
kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1264-1188/2024), konstatavo, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, nes netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, teismo išvados dėl pareiškėjo prašymo išduoti užsieniečio pasą motyvų tinkamo įvertinimo, atsakovo bendradarbiavimo su pareiškėju ir pareiškėjo nepateiktų įrodymų nepagrįstos ir nemotyvuotos.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ
140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ ir Aprašo nuostatos.

21.       UTPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas.

22.       Aprašo 29 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, patikrinęs Gyventojų registre duomenis apie užsienietį ir jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus bei apie užsieniečio gyvenamąją vietą, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti (pakeisti) pasą ir kartu pateiktus dokumentus, įvertinęs priežastis, dėl kurių užsienietis negali galiojančio kelionės dokumento gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, nustato, ar gali būti užsieniečiui pasas išduotas ar pakeistas. Jeigu prašymą išduoti (pakeisti) pasą pateikia užsienietis, turintis galiojantį leidimą gyventi, išduotą UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kuris laisvos formos paaiškinime nurodo, kad bijo kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas įstaigas dėl paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento gavimo, tokia baimė laikoma objektyvia priežastimi UTPĮ 37 straipsnio 1 dalies prasme.

23.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Galiojančio kilmės valstybės kompetentingų institucijų išduoto piliečio paso ar kito kelionės dokumento užsienietis neturi.

24.       Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad UTPĮ bei Apraše nėra išvardytos konkrečios objektyvios priežastys, dėl kurių užsienietis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų (išskyrus Aprašo 29 punkte nurodytą aplinkybę, kad užsienietis bijo kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas įstaigas dėl paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento gavimo). Akivaizdu, kad tos objektyvios priežastys – tai yra nuo užsieniečio nepriklausančios aplinkybės ir kurios užkerta jam kelią gauti pasą iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų. Šios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju užsieniečiui nurodžius šias aplinkybes (kartu pateikus įrodymus), jos turi būti įvertintos ir nuspręsta, ar tai yra objektyvios priežastys. Viešojo administravimo institucija turi individualiuose administraciniuose teisės aktuose išsamiai įvertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes bei nurodyti argumentus, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis, dėl kurių jis (užsienietis) negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų, o šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina teismai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-520/2024).

25.       Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ
81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

26.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą ir administracinės procedūros metu pareiškėjo pateiktus papildomus paaiškinimus bei argumentus, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, jog užsienietis dėl objektyvių priežasčių negali gauti užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, todėl pagrįstai priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl užsieniečio paso išdavimo. Nagrinėjamu atveju iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti pareiškėjui grįžimo dokumentą, sudarantį pareiškėjui galimybę vykti į kilmės valstybę ir gauti kilmės valstybės piliečio pasą, ir / ar kad pareiškėjas negalėjo gauti minėto dokumento. Pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) prašymu ar vėliau, bendradarbiaudamas su atsakovu, įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali vykti į kilmės šalį, nepateikė, t. y. jis neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes ir atliko visus veiksmus, kad gautų (duomenys neskelbtini) pasą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nurodo negalintis gauti paso iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų, ir pagrįstai konstatavo, kad jos nelaikytinos objektyviomis. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai, kodėl jis negali gauti paso kilmės valstybėje, yra paremti jo subjektyvia nuomone, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų.

27.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad buvo išnagrinėtos ir įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo negalėjimu gauti paso, t. y. įvertinta individuali jo situacija šiuo aspektu. Atsakovas Sprendime įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę dėl galimos grėsmės sveikatai ir gyvybei, kadangi vyksta karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo baimė paremta neapibrėžta tikimybe ir dėl to nelaikytina visiškai pagrįsta. Taip pat Atsakovas Sprendime pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių ar individualių savybių juo domisi (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros, bei dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla ir jam gresia baudžiamasis persekiojimas.

28.       Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas į Migracijos departamentą su prašymu kreipėsi (duomenys neskelbtini) pridėjo (duomenys neskelbtini) paaiškinimus (nurodė, kad iš kilmės valstybės institucijų negali gauti dokumentų). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas paaiškinimus teikė (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  (papildomai nurodė, kad vykti į kilmės valstybę bijo dėl galimos grėsmės sveikatai ir gyvybei dėl karinio konflikto), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (papildomai nurodė, kad negali vykti į kilmės valstybę dėl iškeltos baudžiamosios bylos). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas bendradarbiavo su pareiškėju, nes atsakovas individualiai aiškinosi pareiškėjo situaciją, tyrė visas pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas priežastis (tiek nurodytas pradiniuose paaiškinimuose, tiek vėliau papildomas). Pareiškėjas, kuris neprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statutas ar papildoma apsauga, nepateikė įrodymų apie priežastis, dėl ko jis negali vykti į kilmės valstybę, paaiškinimuose nurodė, kad negali pateikti dokumentų apie jam gresiantį baudžiamąjį persekiojimą. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis atitinka UTPĮ ir Apraše nustatytas sąlygas ir netenkino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymo.

29.       Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo ir taip pat (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prie nagrinėjamos administracinės bylos prašo pridėti (duomenys neskelbtini) raštą (duomenys neskelbtini), adresuotą (duomenys neskelbtini), kuriame, anot pareiškėjo apeliacinio skundo, patvirtinama, kad pareiškėjas yra ieškomas (duomenys neskelbtini).

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020, 2024 m.
balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024 ir kt.).

31.       Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą, nagrinėdama jai paduotą prašymą, turėjo teisę priimti institucija, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

32.       Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neprideda pareiškėjo su apeliaciniu skundu ir (duomenys neskelbtini) pridėtų dokumentų, nes byloje nėra ginčo, kad jų pareiškėjas nebuvo pateikęs atsakovui ir šie dokumentai nebuvo atsakovo įvertinti teisme tikrinamos administracinės procedūros metu. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako ir tuo klausimu, ar kiti (nauji, vėliau pateikti) duomenys nesudaro pagrindo priimti kitą administracinį sprendimą.

33.       ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

34.       Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų (panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymą išduoti jam užsieniečio pasą), esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013).

35.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Skirgailė Žalimienė