Civilinė byla Nr. e2A-165-950/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00275-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malkine“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1710-835/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Malkine“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malkine“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ dėl permokėtos sumos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stateta“ 2025 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-376), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Malkine“ 4 149,92 Eur skolą, 1 828,09 Eur netesybas (delspinigius) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Stateta“ (toliau – ieškovė, pardavėja) pareikštame ieškinyje nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 9 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18/02/09-01k (toliau – Sutartis) atsakovė UAB „Malkine“ (toliau – atsakovė, apeliantė, pirkėja) pirko iš jos įvairų kurą. Ieškovė PVM sąskaitas faktūras (toliau – sąskaitas) ir ataskaitas už įsigytą kurą išrašydavo kas dvi savaites ir patalpindavo jas tinklapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sąskaitas atsakovė privalėjo apmokėti per dvi savaites, tačiau neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų nuolat vėluodavo tai savalaikiai padaryti. Pagal Sutartį atsakovė privalėjo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti dieną, tačiau šalys geranoriškai žodžiu susitarė, kad ieškovė nenutrauks Sutarties, kiekvieną mėnesį neskaičiuos delspinigių bei leis atsakovei mokėti už kurą pagal finansines galimybes, tačiau dėl nurodytų priežasčių nežymiai padidins taikomą antkainį įsigyjant kurą jos partnerių degalinėse. Atsižvelgiant į tai, Sutarties 2.1.2 punkte numatytas antkainis – 0,07 Eur už kiekvieną litrą kuro, nuo 2019 m. pradžios buvo padidintas iki 0,09 Eur, o nuo 2024 m. kovo mėn. – iki 0,10 Eur. Toks šalių žodinis susitarimas buvo naudingas joms abiem, kadangi atsakovė galėjo vėluoti atsiskaityti su ieškove, o pastaroji išlaikė gerus santykius su pirkėja, nes padidintas kuro antkainis kompensavo pinigų kainą dėl nesavalaikių mokėjimų. Atsakovė niekada (per ilgesnį nei 5 metų laikotarpį) nereiškė pretenzijų dėl taikomo padidinto kuro antkainio ir jai išrašomų sąskaitų, nors pagal Sutarties 3.1 puntą, tokias pretenzijas turėjo reikšti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitų gavimo. Kurą pagal Sutartį atsakovė pirko iki 2024 m. spalio mėn., kuomet susirado kitus kuro tiekimo partnerius. Per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, atsakovei vėluojant apmokėti sąskaitas, ji sumokėjo 1 531 Eur dydžio padidinto kuro antkainio sumą, tačiau neturėjo mokėti 1 533,99 Eur dydžio delspinigių, kuriuos ieškovė būtų skaičiavusi už nesavalaikį atsiskaitymą. Atsakovė „pamiršo“ žodinį susitarimą dėl padidinto kuro antkainio taikymo, kas tapo pretekstu nemokėti skolos už įsigytą kurą pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. BROLT0026397, 2024 m. spalio 15 d. sąskaitą Nr. BROLT0028101 ir 2024 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. BROLT0028564. Kilus ginčui dėl taikyto kuro antkainio, ieškovė 2025 m. sausio 22 d. išrašytomis kreditinėmis sąskaitomis sumažino skolos sumą padidinto kuro antkainio suma, ko pasekoje atsakovės skola sudaro 4 149,92 Eur, o delspinigiai – 1 828,09 Eur. Kadangi atsakovė gera valia iki šiol neatsiskaitė, ieškovė anksčiau nurodytą skolą ir netesybas prašė priteisti teismo tvarka.
3. Atsakovė UAB „Malkine“ 2025 m. kovo 24 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-11830) nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, jog pagal Sutartį pirko kurą ir kitas paslaugas ieškovės ir jos partnerių degalinėse. Įsigyjamo kuro kaina buvo nustatoma prie (duomenys neskelbtini) protokolinės kainos pridedant antkainį, t. y. ne daugiau kaip 0,055 Eur (ieškovės degalinėse) (Sutarties 2.1.1 punktas) arba ne daugiau kaip 0,07 Eur (ieškovės partnerių degalinėse) (Sutarties 2.1.2 punktas). Sutarties 2.3 punkte buvo įtvirtinta, jog šalys nustato kuro vieno litro kainą pagal (duomenys neskelbtini) naftos produktų kainos protokolą, kuris yra skelbiamas kasdien: 1 litro kaina lygi 1 tonos atkrovai autotransportu, padalintam iš 1 000. Šalys ilgą laiką vykdė Sutartį, tačiau 2024 m. spalio 20–21 d. atsakovei kilo abejonės dėl to, jog ieškovė galimai taiko aukštesnį kuro antkainį partnerių degalinėse nei buvo įtvirtinta Sutartyje. Ieškovei tai patvirtinus, atsakovė 2024 m. spalio 30 d. pateikė pretenziją – pareikalavo pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini) kuro kainas bei nurodė, jog iki tokių dokumentų pateikimo, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 ir 6.207 straipsniais, stabdo savo mokėjimo prievolės vykdymą. Laiko, kad joks ieškovės nurodomas žodinis susitarimas dėl kuro antkainio padidinimo niekada nebuvo sudarytas. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja Sutarties nuostatoms, susijusioms su jos sąlygų keitimu, nes Sutarties 6.3 punktas numatė, jog Sutarties sąlygos gali būti keičiamos pardavėjo nuožiūra, apie tai informuojant pirkėją ne mažiau kaip 30 d. iki pakeitimų įsigaliojimo, o Sutarties 8.4 punktas įtvirtino, kad visi pranešimai pagal Sutartį privalo būti raštiški ir asmeniškai pristatyti adresatui. Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl padidinto kuro antkainio taikymo, todėl atsakovė permokėjo ieškovei mažiausiai 1 531,17 Eur sumą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų įspėjusi atsakovę apie vėluojančius atsiskaitymus bei reikalavusi sumokėti Sutartyje numatytas netesybas (delspinigius). Nesutinka ir su prašoma priteisti 1 828,09 Eur delspinigių suma, nes atsakovė neapmokėjo paskutinių sąskaitų dėl to, jog ieškovė nepateikė 2024 m. spalio 30 d. pretenzija pareikalautų dokumentų – (duomenys neskelbtini) kuro kainų, todėl dėl netesybų atsiradimo yra atsakinga tik ji pati. Be to, Sutartyje nustatytos netesybos (0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos) yra per didelės ir jų priteisimo atveju turėtų būti sumažintos.
4. Atsakovė UAB „Malkine“ 2025 m. liepos 1 d. byloje pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-26216), kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Stateta“ 3 280,34 Eur permokėtą sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje atsakovė pakartojo atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė kartu su ieškiniu byloje pateikė 2025 m. sausio 23 d. parduoto kuro ataskaitą per visą Sutarties vykdymo laiką, kurioje yra nurodytas ir atsakovei taikytas kuro antkainis. Iš šio dokumento matyti, jog nepagrįstai taikant padidintą kuro antkainį, atsakovė yra permokėjusi 3 280,34 Eur sumą, kurią ir prašo priteisti kaip ieškovės gautą be jokio teisinio pagrindo. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad padidintas kuro antkainis neva tai kompensavo atsakovės turėtus mokėti delspinigius už nesavalaikį atsiskaitymą, kadangi ieškovė niekada nereikalavo sumokėti delspinigių, jokių sąskaitų (su apskaičiuotais delspinigių) apmokėjimui nebuvo išrašiusi. Atsakovė laiko, kad toks savavališkas delspinigių kompensavimas (savo esme prilygstantis įskaitymui) yra neteisėtas.
6. Ieškovė UAB „Stateta“ 2025 m. liepos 30 d. pateiktu atsiliepimu į priešieškinį (reg. Nr. DOK-29939) prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė skolos apmokėjimą ir nesumoka 4 149,92 Eur sumos, nepaisant to, jog priešieškiniu reikalaujama priteisti permokos suma yra daug mažesnė. Kilus ginčui dėl padidinto kuro antkainio taikymo pagrįstumo, ieškovė patikslino neapmokėtas sąskaitas, išrašydama tris kreditines sąskaitas ir pritaikydama Sutartyje numatytą antkainį. Atsakovė deklaratyviai teigia, jog permoka yra didesnė nei priešieškiniu reikalaujama priteisti suma, tokių savo argumentų nepagrindžia jokiais skaičiavimais, kas reiškia, jog atsakovė pažeidė teisės sustabdyti prievolės vykdymą įgyvendinimo sąlygas. Atsakovė turėjo didelių finansinių problemų, buvo itin rizikinga įmonė, nuolat vėluodavo atsiskaityti. Būtent įvertinusi atsakovės mokumą, ieškovė ir padidino jai taikomą kuro antkainį, kad taip iš dalies kompensuotų nereikalaujamus mokėti delspinigius ir galimo atsakovės nemokumo riziką. Padidintas kuro antkainis atsakovei buvo žinomas, ji su tuo sutiko ir toliau Sutartį vykdė, nereikšdama ieškovei jokių pretenzijų dėl pateiktų sąskaitų. Savo ruožtu ieškovė nereikalavo sumokėti delspinigių ir nenutraukė Sutarties. Pateiktu priešieškiniu atsakovė nori pasinaudoti situacija, kai žodinis susitarimas dėl Sutarties pakeitimo nebuvo įformintas raštu ir tokiu būdu atgauti sumokėtą padidintą antkainį bei išvengti delspinigių mokėjimo už pavėluotus atsiskaitymus. Toks elgesys laikytinas nesąžiningu, nes šalių konkliudentiniai veiksmai liudija, kad jie susitarė dėl Sutarties pakeitimo ir daug metų pagal jį dirbo. Nepagrįstais laiko ir atsakovės teiginius dėl delspinigių įskaitymo, nes ji niekada neišrašė atsakovei delspinigių sąskaitų ir nevykdė jokių įskaitymų. Nesuprantami ir atsakovės veiksmai reikalaujant pateikti (duomenys neskelbtini) kuro kainas, kadangi jos skelbiamos viešai bei keičiasi kiekvieną dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 4 149,92 Eur skolą, 1 828,09 Eur delspinigius ir 6 835,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Be to, valstybės naudai teismas iš atsakovės priteisė ir 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas
8. Teismas sprendė, kad byloje tarp ieškovės ir atsakovės ginčas kilo dėl kainos už įsigytą kurą nustatymo ir prievolės atsiskaityti tinkamo vykdymo.
9. Teismas pažymėjo, kad visos trys sąskaitos, kuriomis ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimus buvo išrašytos taikant didesnį kuro antkainį, nei buvo nustatytas ginčo Sutartyje, tačiau 2025 m. sausio 22 d. išrašytomis kreditinėmis sąskaitomis įsiskolinimo suma buvo pakoreguota iki Sutartyje nustatyto antkainio bei sudarė 4 149,92 Eur. Todėl teismas laikė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami būtent Sutartyje raštu sulygta kuro kaina.
10. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigė, kad ji turi priešpriešinę prievolę ieškovei. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei kurą, o atsakovė įsipareigojo už jį atsiskaityti, tačiau pareigos rinkti ir atsakovei perduoti viešai skelbiamą informacija apie kuro kainos sudedamąją dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) kuro kainas, ieškovė sutartimi prisiėmusi nebuvo. Kartu teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovei buvo periodiškai išrašomos ir apmokėjimui pateikiamos sąskaitos, kuriose taip pat buvo nurodomas įsigyto kuro kiekis ir kaina, todėl vienašališkas atsakovės reikalavimas pateikti viešai skelbiamą informaciją bei informaciją, kuri jau buvo nurodyta išrašytose sąskaitose, negali būti laikomas sukuriančiu priešpriešinę prievolę ieškovei. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad atsakovės pritaikyta sulaikymo teisė prieštarauja aptariamo instituto tikslui. Ieškovė ginčo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus buvo įvykdžiusi (t. y. buvo perdavusi atsakovei kurą), o kilus ginčui dėl kuro kainos, atsakovė turėjo galimybę, remdamasi viešai skelbiamais duomenimis, savarankiškai apskaičiuoti ir apmokėti Sutartimi sulygtos kainos dalį bei reikšti pretenzijas dėl galimos permokos, tačiau to nepadarė. Dėl nurodytų priežasčių teismas, atsižvelgęs į dalinius atsakovės mokėjimus, ieškinio reikalavimą dėl 4 149,92 Eur skolos priteisimo tenkino visiškai.
11. Spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti netesybų (delspinigių), teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė priteisti delspinigių už Sutarties vykdymo laikotarpį. Delspinigius ieškovė prašė priteisti tik už laikotarpį, kai atsakovė nepagrįstai sulaikė mokėjimus, taip pat tik nuo sumos, apskaičiuotos pagal Sutartyje raštu įtvirtintus kuro antkainius. Kadangi ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti nebuvo praleistas, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės ir 1 828,09 Eur delspinigius.
12. Teismas laikė, jog aplinkybę apie sudarytą žodinį susitarimą dėl didesnio kuro antkainio taikymo partnerių degalinėse, visiškai patvirtino liudytojo T. J. (ieškovės rinkodaros direktoriaus) parodymai, o aplinkybę, kad atsakovė sistemingai vėlavo atsiskaityti pagal jai išrašomas sąskaitas patvirtino ieškovės pateikta vėlavimų ir priskaičiuotų delspinigių ataskaita (kurios duomenų atsakovė neginčijo, be kita ko, pati jais vadovavosi reikšdama priešieškinį). Atsakovės teiginius, jog ieškovės vienašališkas atsisakymas reikalauti delspinigių už vėlavimą atsiskaityti atitiko įprastinę verslo praktiką, teismas vertino kritiškai. Įvertinęs mokėjimų statistiką, teismas konstatavo, kad atsakovės vėlavimas atsikaityti nebuvo nei retai pasitaikantis, nei nežymus, tam tikrais atvejais buvo vėluojama atsikaityti dvi savaites ir daugiau. Todėl teismas labiau tikėtina laikė ieškovės pateiktą versiją, jog dėl nenuoseklių atsakovės mokėjimų, siekiant tęsti verslo santykius, abipusių nuolaidų būdu buvo susitarta dėl delspinigių pakeitimo didesniu kuro antkainiu.
13. Teismas konstatavo, jog Sutarties 8.4 punktas yra dispozityvaus pobūdžio, dėl ko jame nurodyta informavimo tvarka (kad pranešimai pagal Sutartį privalo būti raštiški ir asmeniškai pristatomi adresatui) buvo taikoma tik šalims nesusitarus kitaip. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad šalys galėjo dėl tam tikrų sąlygų susitarti ir žodžiu. Pažymėjo ir tai, kad sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės tęsėsi nuo 2018 m. iki 2024 m. spalio mėn., tačiau didesni kuro antkainiai pradėti taikyti nuo 2019 m. Už įsigyjamą kurą atsakovė apmokėdavo pagal ieškovės išrašytas sąskaitas, kuriose būdavo informacija apie kuro įsigijimo vietą, laiką, kiekį ir kainą. Taigi, atsakovė turėjo tiek galimybę, tiek ir pareigą prieš apmokėdama pateiktas sąskaitas įsitikinti, kad jose užfiksuota informacija yra tiksli ir teisinga, tačiau daugiau nei 4 metus jokių pretenzijų dėl didesnės įsigyjamo kuro kainos nereiškė. Todėl teismas laikė, kad net ir pripažinus, jog šalys tiesiogiai dėl kuro kainos didinimo nesitarė, atsakovė su delspinigių pakeitimu į didesnį kuro antkainį sutiko savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. per Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą neginčydama pateiktų sąskaitų.
14. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškiniu prašomos priteisti 3 280,34 Eur permokos, pažymėjo ir tai, jog atsakovė, manydama, kad įsigyjamo kuro kaina netiksli, turėjo pareigą reikalauti kainą ištaisyti per 5 darbo dienas nuo sąskaitų gavimo (pagal Sutarties 3.1 punktą), o to nepadariusi prarado teisę ginčyti sąskaitų turinį, taigi ir faktą, kad permokėjo už kurą. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovė per Sutartyje nustatytą terminą ginčijo sąskaitas. Dar kartą pažymėjo, kad atsakovei neatsiskaičius ir pareiškus pretenziją ieškovei dėl paskutinių trijų sąskaitų, ieškovė jų turinį pakoregavo pagal iki žodinio susitarimo buvusias Sutarties sąlygas.
15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovė neįrodė reikalavimo teisės į permoką, susidariusią ieškovei taikant didesnius, nei numatyti Sutartyje, kuro antkainius, pagrįstumo, todėl jos priešieškinio reikalavimus atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovė UAB „Malkine“ 2025 m. spalio 10 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-39635) prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
16.1. Atsakovė laiko, jog pirmosios instancijos teismas atsietai bei formaliai vertino ieškinį ir priešieškinį, todėl neatskleidė bylos esmės. Skundžiamame sprendime nėra pateiktas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kitus įrodymus. Nurodytos aplinkybės, apeliantės nuomone, sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys žodžiu susitarė dėl ginčo Sutartyje įtvirtinto kuro antkainio padidinimo bei dėl atsakovės teisės vėluoti apmokėti sąskaitas neskaičiuojant delspinigių, kai byloje nebuvo nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės darbuotojo T. J. parodymais, kurie yra subjektyvūs, nepatikimi ir neinformatyvūs, kartu nepasisakydamas dėl esminio rašytinio įrodymo – ieškovės parengtos kuro antkainio suvestinės, kuri aiškiai patvirtino, jog atsakovė yra permokėjusi už kurą.
16.3. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepateikė įrodymų apie atliktą 1 533,99 Eur delspinigių kompensavimą su atsakovės 1 531,17 Eur dydžio padidinto kuro antkainio permokos dalimi, apie tai neužsiminė ir liudytojas T. J.. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buvo atliktas atsakovės permokėto kuro antkainio ir delspinigių sudengimas. Pažymėjo ir tai, jog ieškovės parengtoje kuro antkainio suvestinėje nurodyta, kad atsakovės permokėtą sumą sudaro 3 280,34 Eur, tačiau 1 533,99 Eur delspinigiai buvo sudengti tik su 1 531,17 Eur suma, kas reiškia, jog vis tiek yra likusi 1 749,17 Eur dydžio permoka. Tačiau teismas apie tai skundžiamame sprendime net neužsiminė.
16.4. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalys pagal Sutartį dėl tam tikrų jos sąlygų pakeitimo galėjo susitarti ir žodžiu. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju, Sutarties 8.4 punktas aiškiai numatė, kad jei šalys kitaip nesusitaria, visi pranešimai privalo būti raštiški ir asmeniškai pristatyti adresatui. Byloje teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitariusios, jog dėl Sutarties 6.3 punkte numatyto kainos keitimo, ieškovė galėjo informuoti atsakovę ne raštu, o žodžiu.
16.5. Laiko, kad ieškovės išrašytose sąskaitose nebūdavo nurodomas kurui taikomas antkainis, todėl atsakovė iš gaunamų sąskaitų neturėjo jokių galimybių suprasti, ar taikomas būtent Sutartyje įtvirtintas kuro antkainis. Atsakovė apmokėdavo gautas sąskaitas, objektyviai suprasdama, jog už kurą moka taip, kaip yra susitarta Sutartyje. Nėra suprantami ir pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog atsakovė nekeldamas klausimo dėl ieškovės išrašytų sąskaitų turinio ir jas apmokėdama, konkliudentiniais veiksmais sutiko su padidintu kuro antkainiu. Teismas, darydamas tokias išvadas išėjo už ginčo ribų, kadangi ieškovė byloje net neteikė jokių argumentų, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais akceptavo padidintus kuro antkainius.
16.6. Apeliantė nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad neturėjo priešpriešinės prievolės ieškovei, dėl ko negalėjo sulaikyti mokėjimų jai. Dar 2024 m. spalio 30 d. pateikta pretenzija atsakovė pareikalavo ieškovės pateikti duomenis, reikalingus permokėtai sumai nustatyti, t. y. (duomenys neskelbtini) kuro kainas. Kadangi ieškovė nurodytų duomenų nepateikė, todėl atsakovė mano, kad pagrįstai ir teisėtai sustabdė priešpriešinę prievolę sumokėti už kurą pagal ieškovės išrašytas paskutines sąskaitas, nes dėl neteisėtai padidinto kuro antkainio buvo permokėjusi 3 280,34 Eur sumą. Sustabdžius pagrindinės prievolės vykdymą, tai sustabdė ir netesybų (delspinigių) skaičiavimą. Kadangi ieškovė vilkino prašomų dokumentų pateikimą, todėl tik jos pačios veiksmai sąlygojo 1 828,09 Eur delspinigių atsiradimą.
16.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl ieškovės paskaičiuotų netesybų sumažinimo, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, jog delspinigių priteisimo atveju jie turi būti sumažinti iki protingo dydžio, t. y. iki tiek, kiek realių nuostolių patyrė ieškovė. Todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), kas sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Mano, kad Sutartyje įtvirtintas netesybų (delspinigių) dydis, t. y. 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, yra per didelis ir privalo būti sumažintas. Be to, ieškovės ieškiniu prašyta priteisti delspinigių suma yra apskaičiuota neteisingai, nes atsakovės skaičiavimu ji sudaro tik 468,50 Eur.
16.8. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK nuostatos sprendžiant klausimą dėl bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikšto nušalinimo. Pažymėjo, kad teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. rugpjūčio 12 d. 13.30 val., buvo apklausiamas liudytojas T. J., tačiau atsakovės atstovas (advokato padėjėjas Mantas Virbickas) į minėtą teismo posėdį nuotoliniu būdu prisijungė pavėlavęs. Atsakovės atstovui pateikus prašymą užduoti klausimus liudytojui, teisėja neleido to padaryti. Kadangi atsakovė šį liudytoją laikė esminiu, atsakovės atstovas žodžiu pareiškė prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Toks prašymas turėjo būti perduotas spręsti rašytinio proceso tvarka teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui, tačiau tai padaryta nebuvo, nes bylą nagrinėjusi teisėja nurodytą prašymą ignoravo, kas prieštarauja CPK 68 straipsnio 3 dalies, 69 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Šios aplinkybės galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui.
17. Ieškovė UAB „Stateta“ 2025 m. spalio 30 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-42518), kuriuo prašė Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius esminius nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:
17.1. Nėra ginčo, kad atsakovė nuo 2024 m. spalio 20 d. yra skolinga ieškovei 4 149,92 Eur sumą už įsigytą kurą. Atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti minėtą skolą, nepaisant to, jog priešieškiniu priteisti reikalaujama permokos suma yra mažesnė nei ieškiniu prašoma priteisti skola. Laiko, kad atsakovės noras, jog ieškovė jai pateiktų ir taip viešai skelbiamą informaciją – (duomenys neskelbtini) kuro kainas, tėra jos noras išvengti su ieškove atsiskaityti. Atsakovei nevykdant neginčijamos piniginės prievolės, nepagrįstai nesumokant susidariusio įsiskolinimo už įsigytą kurą, ji privalo sumokėti ir Sutartyje nustatyto dydžio netesybas (delspinigius), t. y. 1 828,09 Eur.
17.2. Atsakovė nepagrįstai sulaikė mokėjimo prievolės vykdymą. Nors atsakovė ir teigia, kad galimai yra permokėjusi ieškovei, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo dienos niekada tokios permokos neskaičiavo ir konkretaus reikalavimo ieškovei nereiškė. Atsakovė privalėjo sumokėti neginčijamą skolą ieškovei ir jeigu manė, kad yra permoka, turėjo tai pagrįsti ir pareikalauti ją grąžinti, tačiau to niekada nedarė. Akivaizdu, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygas, nurodyta savigynos forma naudojosi nesąžiningai.
17.3. Atsakovė visada turėjo didelių finansinių problemų, buvo rizikinga įmonė, vėlavo laiku atsiskaityti, kas netenkino ieškovės, todėl žodžiu buvo susitarta dėl didesnio įsigyjamo kuro antkainio taikymo. Atsakovė apeliaciniu skundu ignoruoja šalių faktinį elgesį, savo daugkartinius vėlavimus atsiskaityti už kurą, kuro kortelių neblokavimą ir Sutarties nenutraukimą. Apie padidintą kuro antkainį atsakovei neabejotinai buvo žinoma, atsakovė su tuo sutiko ir toliau faktiškai ilgą laiką vykdė Sutartį. Šiuo atveju ieškovei net nereikėjo raštiško Sutarties pakeitimo, pakako vienašalio sprendimo padidinti kuro antkainį.
17.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl priteistinų netesybų (delspinigių) dydžio. Netesybų dydis Sutartyje buvo įtvirtintas pagal atsakovės mokumo lygį ir riziką, toks dydis yra pakankamos, kad motyvuotų atsakovę nevėluoti atsiskaityti.
17.5. Atsakovė sutiko mokėti didesnį kuro antkainį, o ieškovė nereikalavo mokėti delspinigių ir nenutraukė Sutarties. Šalys tarpusavyje bendradarbiavo ne vienerius metus ir jas tai tenkino. Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl mokamo didesnio kuro antkainio, nors pagal Sutarties 3.1 punktą ji galėjo / turėjo tikrinti sąskaitas ir reikšti dėl to pretenzijas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nori pasinaudoti situacija, kai susitarimas dėl Sutarties pakeitimo nebuvo įformintas raštu ir tokiu būdu atgauti sumokėtą antkainį bei išvengti delspinigių mokėjimo už vykdytus pavėluotus atsiskaitymus. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas sprendimo motyvus dėl nustatytos tikrosios šalių valios, rėmėsi pačių ginčo šalių ilgalaikiais faktiniais santykiais ir pačia Sutartimi, kuri leido ieškovei bet kada stabdyti kuro tiekimą, nutraukti Sutartį, vienašališkai keisti jos sąlygas, jeigu atsakovė nemoka, vėluoja mokėti ar didėja jos mokumo rizika.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas pateiktame apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
19. Atsakovė byloje pateiktą apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neatskleidus bylos esmės (atsietai vertinus ieškinį ir priešieškinį; nepateikus įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo), kas laikytina absoliučiu jo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, kuriais buvo prašoma sumažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį. Atsakovė laiko, kad šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), kas vėlgi sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
20. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamame sprendime nebuvo atskleista byloje kilusio ginčo esmė. Byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl jų sudarytos Sutarties pakeitimo pagrįstumo bei tinkamo vykdymo, t. y. ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės skolą bei netesybas (delspinigius) ir įrodinėjo, kad pastaroji su ja tinkamai neatsiskaitė už įsigytą kurą, kai tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, jog ieškovė itin ilgą laiką nepagrįstai taikė didesnį (nei numatytas ginčo Sutartyje) kuro antkainį, kas lėmė, kad ji už įsigytą kurą permokėjo bei priešieškiniu reikalavo tokią permoką jai priteisti. Iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo turinio matyti, kad byla buvo išnagrinėta pagal pirmiau nurodytas ieškovės ieškiniu ir atsakovės priešieškiniu apibrėžtas ribas ir skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė pilnai (ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė). Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė ginčui aktualias ir svarbias faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertino, detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, juos įvertino šalims priskirtų įrodinėjimo pareigų kontekste, argumentuotai atsakė į pagrindinius ginčo aspektus.
22. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, iš esmės kitaip vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, taip pat pateikia kitokią savo (iš esmės – subjektyvią) nuomonę dėl jų turinio, nereiškia (kaip kad akcentuojama apeliaciniame skunde), jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio pakankamai aišku, kokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės lėmė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovės ieškinio tenkinimo bei atsakovės priešieškinio atmetimo, kokiais byloje pateiktais įrodymais vadovaudamasis teismas grindė tokias savo išvadas.
23. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais yra apeliuojama į tai, jog byloje egzistuoja ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), o šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra svarbi, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Tai tiesiogiai yra sąlygojama CPK 328 straipsnyje įtvirtinto draudimo panaikinti teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino abiejų ginčo šalių pozicijas ir jų pateiktus įrodymus, remdamasis materialiosios teisės normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais skundžiamame sprendime argumentuotai pasisakė dėl byloje tarp šalių kilusio ginčo esmės. Teismas atsakė į esminius šalių argumentus ir savo išvadas atitinkamai motyvavo, t. y. išsprendė visus tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, susijusių su ginčo Sutartyje įtvirtintų netesybų dydžiu ir prašymu sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti delspinigių sumą (kurie laikytini šalutiniais), tačiau kartu tai leidžia daryti išvadą, jog teismas tiesiog nenustatė pakankamo pagrindo mažinti ieškiniu prašomas priteisti netesybas (delspinigius), dėl ko plačiau nurodytu klausimu ir nepasisakė. Pažymėtina ir tai, kad toks apeliaciniame skunde akcentuojamas pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes apeliantei tais pačiais argumentais (dėl priteistų netesybų (delspinigių) mažinimo) grindžiant ir byloje pateiktą apeliacinį skundą, dėl tokių argumentų pagrįstumo / nepagrįstumo pasisakys jau apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje.
25. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta atsakovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmės, o skundžiamas teismo sprendimas (jo dalis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Todėl konstatuotina, kad šioje byloje nei absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje bei 327 straipsnio 1 dalyje), nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribų.
Dėl CPK normų, susijusių su teismui reikšto nušalinimo netinkamu išsprendimu, (ne) pagrįstumo
26. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK nuostatos (CPK 68 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 2 dalį) spręsdamas klausimą dėl bylą nagrinėjusiai teisėjai 2025 m. rugpjūčio 12 d. 13.30 val. vykusio teismo posėdžio metu reikšto nušalinimo, kas, apeliantės nuomone, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui.
27. Remiantis CPK 68 straipsnio 2 dalimi, nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai (CPK 68 straipsnio 3 dalis). Teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos (CPK 69 straipsnio 1 dalis), o nurodytas klausimas yra išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamo teisėjo arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie pateikti (CPK 69 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2025 m. rugpjūčio 12 d. 13.30 val. teismo posėdžio garso įrašu nustatyta, kad atsakovės atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas nuotoliniu būdu į jau prasidėjusį teismo posėdį prisijungė pavėlavęs, t. y. po liudytojo T. J. ir ieškovės atstovo (advokato Rinaldo Vilušio) apklausos (žr. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 30 min. 40 sek.), negalėdamas nurodyti jokių logiškų tokio savo vėlavimo priežasčių. Tarp bylą nagrinėjančios teisėjos ir atsakovės atstovo kilus diskusijai (dėl pastarojo prarastos galimybės užduoti klausimus jau apklaustam liudytojui), atsakovės atstovas pareiškė, kad „..svarstys teikti nušalinimą dėl teismo...“ (žr. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 33 min. 30 sek.). Bylą nagrinėjanti teisėja nurodė, jog „...prašom svarstyti...“, patikslino proceso stadiją („...o dabar vyksta ieškovės atstovo apklausa...“) bei pasiūlė atsakovės atstovui užduoti jam klausimus, su kuo pastarasis sutiko (žr. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 33 min. 45 sek.). Teismo posėdžio pabaigoje atsakovės atstovas išreiškė prašymą susipažinti su jam nedalyvaujant apklausto liudytojo T. J. parodymais (žr. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 1 val. 21 min. 10 sek.), kuris bylą nagrinėjančios teisėjos buvo patenkintas, t. y. buvo padaryta teismo posėdžio pertrauka iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. 13.30 val. (žr. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 1 val. 23 min. 35 sek.).
29. 2025 m. rugpjūčio 20 d. 13.30 val. po pertraukos buvo tęsiamas teismo posėdis, kurio pradžioje atsakovės atstovas patvirtino, kad su liudytojo T. J. apklausa jis susipažino (žr. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 1 min. 5 sek.), o bylą nagrinėjančiai teisėjai paklausus, ar atsakovės atstovas dar turėtų prašymų / papildymų, pastarasis atsakė, jog jokių prašymų / papildymų neturi (žr. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 1 min. 41 sek.), po ko bylos nagrinėjimas buvo baigtas.
30. Iš to, kas buvo nurodyta šios nutarties 28–29 punktuose seka, kad atsakovės atstovas 2025 m. rugpjūčio 12 d. 13.30 val. vykusio teismo posėdžio metu, galimai nesutikdamas su teismo pasirinkta teismo posėdžio vedimo tvarka, išreiškė pastebėjimą, kad svarstys apie galimybę teikti nušalinimą teismui, tačiau realiai jokio motyvuoto / teisiškai argumentuoto nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai tuo metu jis nesuformulavo ir žodžiu nepareiškė, kaip kad visiškai nepagrįstai teigiama atsakovės apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimas 2025 m. rugpjūčio 12 d. 13.30 val. vykusiame teismo posėdyje nebuvo užbaigtas (buvo paskelbta teismo posėdžio pertrauka), todėl manydamas, kad bylą nagrinėjusi teisėja galimai yra šališka atsakovės (ar jos atstovo) atžvilgiu, atsakovės atstovas turėjo visas procesines galimybes nušalimą jai pareikšti CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. raštu (iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. 13.30 val. teismo posėdžio pradžios) arba žodžiu (2025 m. rugpjūčio 20 d. 13.30 val. vykusio teismo posėdžio metu, kuomet atsakovės atstovui buvo suteikta teisė pateikti prašymus / papildymas). Bylos duomenys vienareikšmiškai liudija, kad atsakovės atstovas tokia teise nepasinaudojo.
31. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas buvo nurodyta šios nutarties 26–30 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl galimo nušalinimo tvarką reglamentuojančių CPK nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti.
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių
32. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė UAB „Stateta“ (kaip pardavėja) ir UAB „Malkine“ (kaip pirkėja) 2018 m. vasario 9 d. sudarė ginčo Sutartį, t. y. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18/02/09-01k, kuria susitarė, kad pirkėja perka, o pardavėja parduoda benziną ir dyzelinius degalus, dujas, plovyklos ir kitas paslaugas tiek pardavėjos degalinėse, tiek pardavėjos partnerių degalinėse (Sutarties 1.1 punktas).
33. Šalys sudarytoje Sutartyje detaliai aptarė kuro kainos nustatymo tvarką (metodiką): pardavėjos degalinėse įsigyjamo kuro kaina nustatoma prie (duomenys neskelbtini) protokolinės kainos pridedant ne daugiau kaip 0,055 Eur (Sutarties 2.1.1 punktas); pardavėjos partnerių degalinėse įsigyjamo kuro kaina nustatoma prie (duomenys neskelbtini) protokolinės kainos pridedant ne daugiau kaip 0,07 Eur (Sutarties 2.1.2 punktas); šalys nustato kuro vieno litro kainą pagal (duomenys neskelbtini) naftos produktų kainos protokolą, kuris yra skelbimas kasdien: 1 litro kaina lygi 1 tonos atkrovai autotransportu, padalintam iš 1 000 (Sutarties 2.3 punktas).
34. Atsiskaitymo už įsigyjamą kurą tvarka buvo įtvirtinta Sutarties 3.1–3.5 punktuose. Esminės atsiskaitymo sąlygos buvo tokios: pardavėjas išrašo ir tą pačią dieną patalpina PVM sąskaitą faktūrą, kuri yra pardavimą ir kuro įsigijimą joje numatyta kaina patvirtinantis dokumentas, ir išsamią ataskaitą už praėjusį ataskaitinį laikotarpį interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kartu išsiunčia pranešimą pirkėjai jos nurodytu Sutarties rekvizituose elektroninio pašto adresu apie tai, kad PVM sąskaita faktūra yra pateikta internete; laikoma, kad pardavėja tinkamai pateikė minėtą sąskaitą ir ataskaitą pirkėjai, o pirkėja minėtus dokumentus gavo šių dokumentų patalpinimo nurodytame interneto puslapyje dieną; PVM sąskaitos faktūros patalpinimas internetiniame puslapyje kartu reiškia ir jos gavimą, todėl pretenzijas dėl PVM sąskaitos faktūros pirkėja turi teisę reikšti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po jos gavimo; praėjus penkioms darbo dienoms po sąskaitos gavimo, pirkėja netenka teisės reikšti pretenzijas dėl PVM sąskaitos faktūros turinio ir formos, joje esančios informacijos (Sutarties 3.1 punktas); pardavėja įsipareigoja patalpinti PVM sąskaitą faktūrą anksčiau minėtame interneto puslapyje už 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nurodytose degalinėse įsigytą kurą – iki kito mėnesio 4 (ketvirtos) darbo dienos už ataskaitinį laikotarpį nuo einamojo mėnesio 1 (pirmos) kalendorinės dienos iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos imtinai (Sutarties 3.1.1 punktas); už 3.1.1 punkte nurodytas sąskaitas apmokėjimas vykdomas per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos ir 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos, kai apmokėjimas perleistas bankui (PVM sąskaitoje faktūroje bus specialus įrašas) (Sutarties 3.2.1 punktas); jeigu pirkėja laiku nesumoka bet kokių mokėtinų sumų, pardavėja turi teisę reikalauti iš pirkėjos 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos ir skolos administravimo mokestį (baudą) – 3,99 Eur (su PVM) (Sutarties 3.3 punktas).
35. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalys sudarytą Sutartį vykdė nuo jos pasirašymo momento (2018 m. vasario 9 d.) iki 2024 m. spalio mėn. Tačiau 2024 m. spalio 20 d. 14.12 val. el. laišku atsakovė kreipėsi į ieškovę nurodydama, jog peržvelgusi siunčiamas sąskaitas nustatė, kad kuro antkainis jai yra skaičiuojamas gerokai didesnis (0,12–0,13 Eur), prašė paaiškinti situaciją. 2024 m. spalio 21 d. 10.11 val. el. laišku atsakovė patikslino, kad išanalizavus paskutinės sąskaitos duomenis [...], skirtumas gaunasi 0,103 Eur, o pagal Sutartį marža 0,07 Eur, palyginusi kitų sąskaitų kainas su kainomis protokole, kai kuriais atvejais rado dar didesnius skirtumus (0,12–0,13 Eur). Ieškovė 2024 m. spalio 21 d. 11.34 val. el. laišku informavo atsakovę, kad partnerio (ALAUŠA) degalinėse perkamam kurui jai taikomas 0,10 Eur antkainis, pasiūlė Širvintose rinktis kitą jos partnerį (VIADA).
36. Po įvykusio susirašinėjimo el. laiškais, ieškovė 2024 m. spalio 30 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. 2024/10/30-PER-I-1, kurioje nurodė, kad: pastaroji vėluoja atsiskaityti; skolos suma (pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. BROLT0026397 ir pagal 2024 m. spalio 15 d. sąskaitą Nr. BROLT0028101) siekia 3 907,77 Eur; skola turi būti padengta iki 2024 m. lapkričio 6 d.
37. Tą pačią dieną (t. y. 2024 m. spalio 30 d.) atsakovė pateikė priešpriešinę pretenziją. Nurodė, kad pati ieškovė patvirtino, jog vietoje Sutarties 2.1.2 punkte numatyto maksimalus 0,07 Eur kuro antkainio (partnerių degalinėse) taiko jai 0,10 Eur antkainį (partnerių degalinėse). Pažymėjo, jog dėl to nuo vieno litro kuro permokėdavo ieškovei mažiausiai 0,03 Eur. Todėl pareikalavo per 5 dienas pateikti informaciją ir dokumentus už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2024 m. spalio 30 d. apie (duomenys neskelbtini) kiekvienos dienos protokolines kainas, prie kurių turėjo būti pridedamas pagal Sutartį taikytinas kuro antkainis. Taip pat ieškovė nurodė, kad stabdo savo prievolę sumokėti ieškovei jos reikalaujamą 3 907,77 Eur sumą, iki kol bus pateikta pretenzijoje prašoma informacija ir dokumentai.
38. Byloje nebuvo ginčo, kad apsikeitus rašytinėmis pretenzijomis, bendradarbiavimas pagal Sutartį tarp šalių nutrūko, o ieškovė 2024 m. spalio 31 d. išrašė atsakovei paskutinę sąskaitą Nr. BROLT0028564 (392,41 Eur sumai).
39. Ieškovė 2025 m. sausio 22 d. išrašė kreditines sąskaitas, t. y. kreditinę sąskaitą Nr. SNT5009249, kuria patikslino 2024 m. rugsėjo 30 d. išrašytą sąskaitą Nr. BROLT0026397 (sumažino mokėtiną sumą 67,42 Eur); kreditinę sąskaitą Nr. SNT5009250, kuria patikslino 2024 m. spalio 15 d. išrašytą sąskaitą Nr. BROLT0028101 (sumažino mokėtiną sumą 74,33 Eur); kreditinę sąskaitą Nr. SNT5009251, kuria patikslino 2024 m. spalio 31 d. išrašytą sąskaitą Nr. BROLT28564 (sumažino mokėtiną sumą 8,51 Eur).
Dėl apeliacijos objekto
40. Ieškovė 2025 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 149,92 Eur dydžio skolą, pagal tris paskutines neapmokėtas sąskaitas (t. y. 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. BROLT0026397; 2024 m. spalio 15 d. sąskaitą Nr. BROLT0028101; 2024 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. BROLT0028564), taip pat 1 828,09 Eur dydžio netesybas (delspinigius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo momento, kai nurodytos sąskaitos turėjo būti apmokėtos iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Tuo tarpu atsakovė 2025 m. liepos 1 d. pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3 280,34 Eur dydžio sumą, laikydama, kad tiek ji permokėjo per visą Sutarties galiojimo laikotarpį (2018 m. vasario mėn.–2024 m. spalio mėn.), ieškovei nepagrįstai taikant didesnį kuro antkainį, nei kad buvo įtvirtintas Sutartyje.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Tenkindamas ieškinį teismas sprendė, kad atsakovė nėra apmokėjusi trijų paskutinių sąskaitų, jų sumas ieškovė kreditinėmis sąskaitomis pakoregavo taikydama Sutartyje įtvirtintą kuro kainą, o teisės sustabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą (CK 6.58 straipsnis) atsakovė neįrodė, todėl priteisė ieškovei prašytą priteisti 4 149,92 Eur skolą, taip pat ir 1 828,09 Eur netesybas (delspinigius). Atmesdamas atsakovės priešieškinį, teismas labiau tikėtina laikė ieškovės versiją, kad dėl nenuoseklaus atsakovės atsikaitymo už įsigyjamą kurą, siekiant išlaikyti verslo santykius, abipusių nuolaidų būdu, žodžiu buvo susitarta dėl Sutartyje įtvirtintų delspinigių pakeitimo didesniu kuro antkainiu, o atsakovė su tuo sutiko savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. per Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą (5 darbo dienas) niekada nereikšdama jokių pretenzijų ir neginčydama jai išrašytų sąskaitų.
42. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, kuri pateiktu apeliaciniu skundu (iš esmės pažodžiui atkartodama ankstesnių savo procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį; priešieškinio) argumentus) prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
43. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą byloje sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės (pardavėjos) ieškinys dėl skolos (kartu su netesybomis) už parduotą kurą priteisimo bei atmestas atsakovės (pirkėjos) priešieškinis dėl galimai už kurą permokėtos sumos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne) pagrįstumo
44. Nagrinėjamu atveju esminis šalių ginčas byloje kilo iš jas ilgą laiką siejusių sutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, t. y. dėl 2018 m. vasario 9 d. sudarytos ginčo Sutarties tinkamo vykdymo. Atsakovės nuomone, kainą už parduodamą kurą partnerių degalinėse atsakovė jai skaičiavo taikydama didesnį kuro antkainį nei buvo numatytas sudarytoje Sutartyje, raštu dėl to susitarta tarp šalių nebuvo, dėl ko, atsakovės nuomone, viso Sutarties vykdymo laikotarpiu (2018 m. vasario mėn.–2024 m. spalio mėn.) ji už kurą permokėjo, ko pasekoje neapmokėjo trijų paskutinių jai išrašytų sąskaitų bei pareiškė savarankišką reikalavimą, kad ieškovė jai grąžintų permokėtą 3 280,34 Eur sumą. Savo ruožtu ieškovė byloje teigė, kad iš karto po Sutarties sudarymo atsakovei pradėjus nesavalaikiai atsiskaitinėti už jai parduotą kurą, žodžiu buvo susitarta dėl didesnio kuro antkainio taikymo partnerių degalinėse, to pasekoje neskaičiuojant atsakovei Sutarties 3.3 punkte nustatytų delspinigių, o toks žodinis susitarimas atsakovės buvo patvirtintas jos konkliudentiniais veiksmais – per Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą nereiškiant pretenzijų dėl išrašomų sąskaitų, jas (nors ir nesavalaikiai) visiškai apmokant.
45. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kartu, sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą tik tuo atveju, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis)
46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020).
47. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (iš lot. šalių sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).
48. Taigi, remiantis anksčiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl sutarčių pakeitimo fakto konstatavimo, esminę reikšmę turi šalių elgesio (vykdant sutartį) ir jo sąžiningumo įvertinimas.
49. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinės formos Sutartį. Iš ginčo Sutarties turinio darytina išvada, kad sudarydamos Sutartį šalys detalios ir aiškios jos pakeitimo tvarkos iš tiesų nenumatė. Aktualiose tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui Sutarties punktuose (išimtinai kuriais ir remiasi atsakovė), yra nurodyta tik tai, kad: Sutarties sąlygos gali būti keičiamos vienašališkai pardavėjos (t. y. ieškovės) nuožiūra, apie tai informuojant pirkėją (t. y. atsakovę) ne mažiau kaip prieš 30 d. iki pakeitimų įsigaliojimo; pirkėjai (t. y. atsakovei) nesutinkant su Sutarties pakeitimais, ji turi teisę nutraukti Sutartį iki Sutarties pakeitimų įsigaliojimo (Sutarties 6.3 punktas); jeigu šalys kitaip nesusitaria, visi pranešimai pagal Sutartį privalo būti raštiški ir asmeniškai pristatomi adresatui (adreso atstovui raštiškai patvirtinant jų gavimą), siunčiami registruotu paštu, per specialų kurjerį, faksu ar naujuoju adresu, apie kurį pranešta Sutarties 8.3 punkte nustatyta tvarka (Sutarties 8.4 punktas); į pranešimų sąvoką įeina įspėjimai, pretenzijos ir kiti su Sutartimi ir jos vykdymu susiję dokumentai (Sutarties 8.5 punktas). Iš to seka, kad ieškovei (pardavėjai) Sutartimi buvo suteikta teisė vienašališkai keisti jos nuostatas (nedarant jokių išimčių ir dėl Sutarties nuostatų, susijusių su parduodamo kuro kaina ar jos nustatymu), apie tai informuojant atsakovę (pirkėją), po ko ji turėjo teisę Sutartį nutraukti, o Sutarties šalių pranešimai viena kitai įprastai (jeigu šalys nesusitaria kitaip) turėjo būti rašytiniai.
50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu labiau tikėtina laikė ieškovės poziciją, kad dėl nenuoseklių (nesavalaikių) atsakovės mokėjimų už kurą, siekdamos išlaikyti verslo santykius, šalys žodžiu susitarė dėl delspinigių pakeitimo kiek didesniais kuro tarifais (perkant kurą ieškovės partnerių degalinėse), o su tuo atsakovė sutiko savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. per Sutarties 3.1 punktą nustatytą terminą (5 darbo dienas) neginčydami jai išrašytų sąskaitų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, sutinka su anksčiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, o pateikto apeliacinio skundo argumentai kitokių išvadų daryti neleidžia.
51. Liudytoju byloje apklaustas UAB „Stateta“ rinkodaros direktorius T. J. nurodė, kad: pagal Sutartį sąskaitos atsakovei buvo pateikiamos du kartus per mėnesį, už kuro kiekį įsigytą per 15 dienų laikotarpį; sąskaitas atsakovė privalėjo pilnai apmokėti Sutartyje nustatytu terminu; po kurio laiko atsakovė pradėjo sąskaitas apmokėti taip kaip gali, sąskaitas apmokėdavo tik dalinai, pavyzdžiui, sumokėdavo tik 20 proc. sąskaitoje nurodytos sumos; tai darydavo nepaisydama to, kad buvo susitarta, jog sąskaitos turi būti apmokamos pilnai; todėl atsakovei buvo pasiūlyta alternatyva – arba ji moka netesybas už tą sumą, kurią vėluoja sumokėti, arba jai bus padidintas kuro antkainis; tai buvo padaryta gal 2019 m., nustačius nelabai gerą atsakovės mokumą; susitarimas dėl kuro antkainio padidinimo buvo sudarytas žodžiu, dėl to susitarė vadybininkai, jam apie tai buvo žinoma; nuo 2019 m. iki 2024 m. atsakovei buvo išrašyta per 100 sąskaitų su kitomis kuro kainomis ir nebuvo suskaičiuotos jokios netesybos.
52. Nurodytus minėto liudytojo paaiškinimus iš esmės patvirtina ir byloje surinkti kiti (rašytiniai) įrodymai bei šalių faktinis elgesys vykdant ginčo Sutartį:
- ieškinio priedas Nr. 8 „MALKINE_delspinigiai“ liudija, kad atsiskaityti už įsigyjamą kurą atsakovė pradėjo vėluoti iš karto po ginčo Sutarties sudarymo. Pavyzdžiui, pagal 2018 m. balandžio 15 d. sąskaitą Nr. KST5047058 ji vėlavo atsiskaityti 9 dienas, pagal 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. KST5047366 – 10 dienų, pagal 2018 m. gegužės 15 d. sąskaitą Nr. KST5048420 – 6 dienas, pagal 2018 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. KST5048724 – 10 dienų ir t. t. Nors tam tikrais periodais atsakovė atsiskaitydavo su ieškove ir tinkamai (t. y. laiku), tačiau vėlavimas apmokėti išrašytas sąskaitas nuolat kartodavosi ir yra stebimas iš esmės visą Sutarties vykdymo laikotarpį;
- ieškinio priedas Nr. 7 „Malkine_Pylimai_2018-03_2024-10“ patvirtina, kad padidintas kuro antkainis (0,09 Eur) vietoje nurodyto Sutarties 2.1.2 punkte (0,07 Eur) atsakovei buvo pradėtas taikyti tik nuo 2019 m. vasario mėn., t. y. po to, kai ji ne vieną mėnesį už įsigytą kurą tinkamai (savalaikiai) atsiskaityti su ieškove vėlavo;
- byloje nėra jokių duomenų, jog viso Sutarties vykdymo laikotarpiu (2018 m. vasario mėn.–2024 m. spalio mėn.), atsakovei vėluojant atsiskaityti už įsigytą kurą, ieškovė būtų jai skaičiavusi netesybas (delspinigius), kaip kad buvo numatyta Sutarties 3.3 punkte;
- atsakovė Sutarties vykdymo laikotarpiu (2018 m. vasario mėn.–2024 m. spalio mėn.) su atsakove atsiskaitinėdavo daugiau ar mažiau vėluodama (žr. ieškinio priedas Nr. 8 „MALKINE_delspinigiai“), t. y. nesilaikydama Sutarties 3.2 punkte šalių sutartų apmokėjimo už įsigyjamą kurą sąlygų;
- atsakovė Sutarties vykdymo laikotarpiu (2018 m. vasario mėn.–2024 m. spalio mėn.) niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl jai apmokėti išrašytų sąskaitų, nors remiantis Sutarties 3.1 punktu, pretenzijas dėl sąskaitų (jų turinio) ji turėjo teisę reikšti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo.
53. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
54. Įvertinęs tai, kas buvo detaliai aprašyta šios nutarties 51–52 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojo T. J. parodymai, byloje esantys rašytiniai duomenys bei nustatytas ginčo šalių faktinis elgesys leidžia konstatuoti, kad atsakovė nesilaikė ginčo Sutarties 3.2 punkte jai nustatytų atsiskaitymo už įsigytą kurą sąlygų, o ieškovė dėl tokio atsakovės elgesio netaikė jai Sutarties 3.3 punkte numatytų sankcijų – neskaičiavo netesybų (delspinigių). Būtent toks nuoseklus (trukęs iš esmės visą ginčo Sutarties galiojimo laikotarpį) šalių faktinis elgesys ir leidžia daryti pagrįstą bei pakankamai tikėtiną išvada (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), kad tarp ieškovės ir atsakovės iš tiesų egzistavo susitarimas dėl kuro antkainio padidinimo UAB „Stateta“ partnerių degalinėse (taip pakeičiant Sutarties 2.1.2 punktą), kartu leidžiant atsakovei už įsigytą kurą mokėti pagal savo finansines galimybes bei už tokį jos elgesį (nesavalaikį atsiskaitymą) neskaičiuojant netesybų (delspinigių).
55. Šiame kontekste atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji apeliuoja į tai, jog jai išrašomose sąskaitose nebūdavo nurodomas įsigyjamam kurui taikomas antkainis, dėl ko iš pateiktų apmokėjimui sąskaitų ji neturėjo jokių galimybių suprasti, ar taikomas būtent Sutartyje įtvirtintas kuro antkainis. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia pačios atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai – 2024 m. spalio 20–21 d. ieškovei siųsti el. laiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. spalio 20 d. 14.12 val. el. laiške atsakovė aiškiai pažymėjo, kad: „Peržvelgusi siunčiamas sąskaitas randu, kad antkainis skaičiuojamas gerokai didesnis 0,12–0,13 Eur“, o 2024 m. spalio 21 d. 10.11 val. el. laiške atsakovė vėlgi nurodė, kad: „Imkime paskutinės sąskaitos duomenis [...], tai skirtumas gaunasi 0,103 Eur, o pagal Sutartį marža 0,07 Eur, palyginusi kitų sąskaitų kainas su kainomis protokole, kai kuriais atvejais rado dar didesnius skirtumus (0,12–0,13 Eur)“. Iš to seka, kad atsakovė visada turėjo realią galimybę patikrinti išrašomas sąskaitas bei tiksliai nustatyti (identifikuoti) jai taikomą kuro antkainį, ko niekada nedarė, o pretenzijas pradėjo reikšti tik 2024 m. spalio 20–21 d.
56. Remdamasis šios nutarties 45–55 punktuose išdėstytomis faktines aplinkybes bei teisiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje pasitvirtinus ieškovės teiginiams buvus tarp šalių sudarytam žodiniam susitarimui dėl didesnio kuro antkainio atsakovei taikymo partnerių degalinėse ir dėl to neskaičiuojant netesybų (delspinigių), nagrinėjamoje situacijoje permoka už jai parduotą kurą nesusidarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovės priešieškinį dėl permokos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetęs atsakovės priešieškinį dėl permokos grąžinimo, kartu visiškai tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, t. y. priteisė jai iš atsakovės 4 149,92 Eur skolą bei 1 828,09 Eur netesybas (delspinigius). Nesutikdama su nurodyta teismo sprendimo dalimi, atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde (žr. apeliacinio skundo 91–102 punktai) iš esmės tik atkartoja jau anksčiau (t. y. atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-11830)) išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, jog su ieškove (pardavėja) ji neatsiskaitė, nes pasinaudojo CK 6.58 ir 6.207 straipsniuose numatyta teise sustabdyti prievolių vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pagrindo mokėjimo prievolės sustabdymui nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo.
58. Pažymėtina, kad CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą. Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Be to, CK 6.207 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.
59. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad anksčiau nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).
60. Priešpriešinėmis šalių prievolėmis yra laikomos prievolės, kurios vykdytinos vienu metu, paeiliui viena po kitos, arba kai vienos iš šių prievolių vykdymas yra kitos prievolės vykdymo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1186/2012).
61. Byloje nėra ginčo, kad pagal ginčo Sutartį šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą (CK 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.346 straipsnio 1 dalis).
62. Bylos duomenys (žr. ieškinio priedas Nr. 7 „Malkine_Pylimai_2018-03_2024-10“) patvirtina, kad atsakovė kurą iš ieškovės pirko (pylėsi) ir 2024 m. rugsėjo–spalio mėn. Ieškovė išrašė atsakovei tris ginčo sąskaitas (t. y. 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. BROLT0026397, 2024 m. spalio 15 d. sąskaitą Nr. BROLT0028101, 2024 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. BROLT0028564) už laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. spalio 31 d. įsigytą kurą, kurių bendra suma 6 347,40 Eur. Po atsakovės 2024 m. spalio 20–21 d. el. laiškais ir 2024 m. spalio 30 d. pretenzija pareikštų prieštaravimų didesniam kuro antkainio taikymui, ieškovė gera valia 2025 m. sausio 22 d. išrašytomis kreditinėmis sąskaitomis Nr. STN5009249, Nr. STN5009250 ir Nr. STN5009251 anksčiau minėtą bendrą trijų sąskaitų sumą sumažino iki 6 197,14 Eur. Su ieškiniu pateikti duomenys apie atsakovės atliktus mokėjimus liudija, kad pastaroji iš dalies (2 047,22 Eur) yra apmokėjusi tik 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. BROLT0026397, dėl ko jos skola ieškovei siekia 4 149,92 Eur sumą (6 197,14 Eur – 2 047,22 Eur = 4 149,92 Eur).
63. Iš to seka, kad ieškovė savo, kaip pardavėjos, pareigą perduoti pirkėjai (atsakovei) daiktą (t. y. kurą) buvo pilnai įvykdžiusi (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, atsakovė atsisakė vykdyti jai tenkančią priešpriešinę pareigą sumokėti kainą už gautas prekes (t. y. kurą) (CK 6.344 straipsnio 1 dalis), tokį atsisakymą grįsdama teise sustabdyti prievolių vykdymą (žr. 2024 m. spalio 30 d. pretenziją) iki ieškovė jai pateiks informaciją ir dokumentus už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2024 m. spalio 30 d. apie (duomenys neskelbtini) kiekvienos dienos protokolines kainas, prie kurių turėjo būti pridedamas pagal Sutartį taikytinas kuro antkainis (žr. 2024 m. spalio 30 d. pretenziją). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors šalių sudarytoje Sutartyje kainos už parduodamą kurą nustatymo metodika ir buvo susieta su (duomenys neskelbtini) kuro kainomis (Sutarties 2.3 punktas), nepaisant to, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovei ginčo Sutartimi nebuvo nustatyta pareiga rinkti ir atsakovei perduoti viešai skelbiamą informaciją apie kuro kainos sudedamąją dalį (t. y. (duomenys neskelbtini) kuro kainas). Pažymėtina, kad atsakovės 2024 m. spalio 30 d. pretenzija pareikalauti iš ieškovės pateikti duomenys yra skelbiami viešai (žr. (duomenys neskelbtini)), o bylos medžiaga, be kita ko, liudija ir tai, jog atsakovė tokiais duomenimis disponavo (2024 m. spalio 21 d. 10.11 val. el. laiške atsakovė pati nurodė, kad: „Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) šios dienos kainų protokole kaina yra nurodyta 1,267 Eur.“; „Palyginus kitų sąskaitų kainas su kainomis protokole [...]“.). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei kad teigia atsakovė savo apeliaciniame skunde, vien aplinkybė, jog ji subjektyviai laikė, kad galimai yra permokėjusi už jai parduotą kurą, nesudarė pagrindo, remiantis CK 6.58 ir 6.207 straipsniais, sustabdyti mokėjimus pagal tris paskutines ieškovės išrašytas sąskaitas už jai faktiškai perduotą kurą, kurį ji neabejotinai buvo gavusi ir sunaudojusi savo verslo reikmėms. Šiuo atveju atsakovės taikyta sulaikymo teisė prieštarauja esminiam tokio instituto tikslui – užtikrinti, kad kita sutarties (ar kitokio teisinio santykio) šalis pirmiau įvykdytų savo prievoles, nes nagrinėjamu atveju ieškovė jau buvo tinkamai ir visiškai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus (t. y. perdavusi atsakovei kurą). Atsakovei laikant, kad ji viso ginčo Sutarties vykdymo laikotarpiu (2018 m. vasario mėn.–2024 m. spalio mėn.) galimai yra permokėjusi už kurą, atsakovė privalėjo apskaičiuoti tokios permokos sumą ir pareikalauti ieškovės ją grąžinti, o ne sustabdyti mokėjimo prievolės pagal paskutines tris sąskaitas (dėl kurių pagrįstumo ginčo byloje net ir nebuvo) vykdymą, prisidengiant reikalavimu pateikti viešai skelbiamą informaciją apie kuro kainos sudedamąją dalį (t. y. (duomenys neskelbtini) kuro kainas).
64. Remdamasis argumentais, nurodytais šios nutarties 58–63 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pasirinktas mokėjimo prievolės ieškovei pagal paskutines tris sąskaitas (t. y. 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. BROLT0026397, 2024 m. spalio 15 d. sąskaitą Nr. BROLT0028101, 2024 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. BROLT0028564) sustabdymo pagrindas negali būti vertinamas kaip protingas, sąžiningas ir neperžengiantis savigynos ribų.
65. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji teigia: pirma, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo prašomų priteisti netesybų (delspinigių) dydį (nes atsakovės skaičiavimu delspinigių suma turėjo būti 468,50 Eur, o ne 1 828,09 Eur); antra, kad ginčo Sutartyje įtvirtintas netesybų (delspinigių) dydis, t. y. 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, yra per didelis, dėl ko turi būti sumažintas iki protingo.
66. Ieškovė ieškinyje pateikė netesybų (delspinigių) skaičiuotę (lentelę), remiantis kuria, atsakovei vėluojant sumokėti 4 149,92 Eur sumą už jai pagal Sutartį parduotą kurą susidarė 1 828,09 Eur dydžio delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė tinkamai ir teisingai apskaičiavo delspinigių sumą, kuri yra 1 828,09 Eur (657,83 Eur x 0,5 proc. / 100 x 106 d. = 357,20 Eur; 3 108,19 Eur x 0,5 proc. / 100 x 86 d. = 1 336,552 Eur; 383,90 Eur x 0,5 proc./ 100 x 70 d. = 134,37 Eur). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė savo apeliaciniame skunde naudojo netinkamą (klaidingą) delspinigių skaičiuotę (formulę), dėl ko jos apskaičiuota delspinigių suma – 468,50 Eur, pripažintina neteisinga.
67. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, kuriais ji apeliuoja į tai, jog nagrinėjamu atveju yra būtina sumažinti ieškovės prašomas priteisti netesybas (delspinigius), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo teisė sumažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis), taip pat draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių ribos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, būtina įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pavyzdžiui, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
68. Koks netesybų dydis tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu ir teisingu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti ir nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
69. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai ar verslininkai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, į sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus (atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius), kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
70. Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai nevykdė ginčo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė pareigą laiku atsiskaityti su ieškove už dar 2024 m. rugsėjo–spalio mėn. įsigytą kurą, dėl ko ieškovė iki šiol negali disponuoti pakankamai reikšminga (4 149,92 Eur) pinigų suma. Ginčo Sutartį atsakovė sudarė kaip verslininkė, pagal Sutartį gautas prekes (t. y. kurą) naudojo savo verslo poreikiams, o tai padariusi su ieškove neatsiskaito jau itin ilgą laiką (nuo 2024 m. spalio 31 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, negalėjo derėtis dėl netesybų (delspinigių) dydžio, tokių aplinkybių byloje atsakovė net ir neįrodinėjo. Be to, šalių sudarytoje ginčo Sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos) iš esmės ir nelaikytinas neprotingu, atsižvelgiant ir į tai, kad teismų praktikoje tokio dydžio delspinigiai (nustatyti sutartyse, sudarytose tarp verslo subjektų) paprastai nėra laikomi per dideliais ir nėra mažinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-881/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog Sutartyje abiejų šalių valia įtvirtintos netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į esmines faktines aplinkybes, t. y.: prievolės pobūdį (šalis siejo piniginė prievolė); padarytą Sutarties pažeidimą (praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas); jo padarinius (už gautą kurą neatsiskaitoma pakankamai ilgą laiką); neįvykdytos prievolės sumą (4 149,92 Eur); skolininkės (atsakovės) elgesį (neatsiskaitoma už kurą, kurį skolininkė gavo ir jau seniai panaudojo savo verslo poreikiams tenkinti); skolininkės statusą (juridinis asmuo, siekiantis pelno bei turintis patirties derybų sferoje).
Dėl bylos procesinės baigties
71. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į esminius (pagrindinius) atsakovės apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
72. Apibendrindamas visa tai, kas jau buvo išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Todėl atsakovės pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
73. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
74. Atmetus atsakovės UAB „Malkine“ apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (209 Eur žyminis mokestis + 4 646,40 Eur teisinei pagalbai apmokėti) nėra atlyginamos.
75. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė UAB „Stateta“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 009148; 2025 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. IMA20251030). Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, visos nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „Stateta“ priteistinos iš apeliantės, t. y. atsakovės UAB „Malkine“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
76. Teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ (juridinio asmens kodas: 150040692) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malkine“ (juridinio asmens kodas: 302472084) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai | Marius Bartninkas |
| Diana Labokaitė |
| Tomas Ridikas |