Baudžiamoji byla Nr. 1-637-311/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03818-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
prokurorui Dariui Dziegoraičiui,
gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai,
nukentėjusiajai I. O.,
kaltinamajam G. G.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G.G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. ir
n u s t a t ė :
G. G. 2016-01-24 apie 22:30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjko įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, konflikto emtu tyčią į savo sugyventinę I. O. metė mobiliojo ryšio telefoną, kuris pataikė jai į galvos sritį, taip pat ne mažiau kaip penkis akrtus koja spyrė į įvaiorias kūno vietas, be to, ne mažiau kaip penkis akrtus dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, tuo savo šeimos nariei-sugyventinei I. O. sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su nukentėjusia I. O. gyveno Vokietijoje, abu dirbo. Ten gyveno 4 metus. Po to į jo sąskaitą jo tėvai pervedė 2500 € automobilio pirkimui. Kadangi vieną automobilį prieš tai jau buvo pirkęs Vokietijoje, tai antrą užrašė I. O. vardu.
2016-01-24 grįžo namo apie 21 val. Buvo išgėrę. Prasidėjo kalbos su sugyventine. Po to jis pasiklojo lovą, pasakė, kad, grįžęs po darbo susirinks daiktus ir viskas-jie skirsis. Ji pasakė, kad automobilis registruotas jos vardu, ir jis bus jos. Ji pradėjo visokiais žodžiais kolioti G. G., tuo išvedė jį iš kantrybės. Iš pradžių jis metė į ją telefoną, o ji –į jį atgal. G. G. susirinko telefoną, nes šis pabiro. Po to I. O. pradėjo jį vadinti visokiais žodžiais. Tuomet jis pastūmė ją ant lovos. Ji užsiėmė už galvos. G. G. sudavė I. O. 3-4 smūgius per galvą ranka. Tačiaūu jai nespyrė nei karto.
Nukentėjusioji I. O. parodė, kad 7 metus kartu gyveno su G. G.. Kartu su juo dirbo Vokietijoj 4 metus. G. G. pirko automobilį, bet ji išlaikė šeimą.
2016-01-24 kaltinamasis grįžo neblaivus namo, pasakė, kad ji negaus mašinos. Tuomet ji pradėjo kolioti G.grinių, o šis metė į ją telefoną ir pataikė į barzdą. Ji metė tą telefoną atgal ir pataikė į sieną. Kaltinamasis susirinko telefoną, po to išėjo į balkoną, parūkė, su kažkuo pakalbėjo telefonu. Grįžęs popriėjo prie jos ir ją pastūmė, o jai nukritus ant lovos, sugriebė už plaukų, po to- už gerklės, sudavė rankkomis apie 5 kartus į galvą, po to spyrė koja jai gulinčiai ant lovos iki 5 kartų. Spyrė į koją. Įvykio metu ji buvo blaiva, viską atsimena. Dėl kaltinamojo veiksmų juto skausmą. Po dviejų dienų pastebėjo ant rankos mėlynę, tačiau į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. Nenori nei jam, nei sau gadinti gyvenimo, sutinka taikytis, nes turi bendrą vaiką.
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad buvo pranešta Kauno AVPK viršininkui apie nustatytą smurtą artijoje aplinkoje (b.l. 7-8).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3583 matyti, kad 2016-01-24 23:20:35 G. G. nustatytas 0,99 % (promilių) girtumas (b.l. 24).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G.G. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. O. nurodė, kad kaltinamajam G. G. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamajam pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo G.griniaus atžvilgiu būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamuoju ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis G. G. kaltu pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokuroras nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo G. G. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios G. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, kaltinamasis G. G. anksčiau neteistas, nevengė atsakomybės, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamojo G. G. susitaikymas su nukentėjusiąja priimtinas, kaltinamasis G. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Byloje 2016-02-03 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-1311 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Vladislovas Mikša teikė antrinę teisinę pagalbą G. G. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 ?.
LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto G. G., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis LR BK 38 str. 1 d., LR BPK 297, 298, 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1, 4 d., 304 str., 305 str. 4, 6 d., 307 str. 3, 5, 7 d., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a :
G.G., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. O..
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G.G. nepriteisti.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės G. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą už visas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas