Civilinė byla Nr. 2-1133-125/2011
(Proceso Nr. 2-57-3-01509-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4;
44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 99.5;
99.7; 99.10
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovei S. L., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui E. L. (E. L.) dėl žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo sveikatos sužalojimui padarytą žalą periodinėmis išmokomis priteisiant iš atsakovo kas mėnesį po 400 Lt, priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-12-26, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas ją sumušė, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis II skyrius nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį. Atsakovas dėl savo veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-09-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-839-27/2007 buvo pripažintas kaltu. Ieškovė nurodė, jog dėl jai sukelto sveikatos sutrikdymo ji negali susirasti darbo, yra praradusi galimybę gauti nuolatines pajamas, todėl teigia, kad atsakovas privalo jai kompensuoti 50 proc. netekto darbingumo, t. y. po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Taip pat ieškovė nurodo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais jai padaryta neturtinė žala, nes ji buvo sumušta viešoje vietoje, kentėjo didelius skausmus, prarado galimybę normaliai bendrauti, nebegali ne tik dirbti, bet ir gauti teisę vairuoti automobilį ar kitą transporto priemonę, todėl prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas apie ieškovės S. L. ieškinį bei teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu (b. l. 37, 56–57, 60–61), tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-12-26 šeiminio konflikto metu atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas ieškovei smūgius į galvą, sukėlė ieškovei sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 14–16). 2010-08-02 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinis skyrius darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL–1929 nustatė ieškovei centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinius, organinės asmenybės sutrikimus (b. l. 50–52) bei 2010-08-05 išvada Nr. 1461 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatė ieškovei 50 proc. darbingumo lygį (b. l. 10). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašo priteisti iš atsakovo sveikatos sužalojimui padarytą žalą, t. y. kompensuoti 50 proc. netekto darbingumo priteisiant iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 400 Lt.
Taigi byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246–6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys. Jis yra konkretus, egzistuoja objektyviai ir taikant atsakomybę turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys – apkaltinamasis nuosprendis, išrašai iš medicininių duomenų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvados bei aktas (b. l. 4, 5, 6, 9, 10, 14–16,50–52) – patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. sumušimui, ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys: jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei dėl sumušimo ir atsakovo sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jai yra apribota galimybė gauti nuolatines pajamas, todėl darytina išvada, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei žalą – pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra įgijusi jokios specialybės, turi nedidelę darbo patirtį – 5 m. (b. l. 50) – konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti periodinę išmoką, siejamą su minimaliu darbo užmokesčiu, yra pagrįstas, todėl įvertinus tai, jog ieškovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taip pat įvertinus šiuo metu galiojantį minimalaus darbo užmokesčio dydį (800 Lt), iš atsakovo ieškovei priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2012-06-25 (b. l. 9), t. y. iki laikotarpio iki kada ieškovei yra nustatytas darbingumo lygis (CPK 178 str., 185 str., CK 6.283 str. 1 d., 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2010-12-14, todėl atsižvelgiant į 2010 m. nustatytą mėnesio darbo dienų skaičių – 21,2 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. A1-694 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2010 metais patvirtinimo“) – ieškovei už laikotarpį nuo 2010-12-14 priteistina 226,44 Lt (400 Lt : 21,2 mėnesio darbo dienų skaičius x 12 gruodžio mėn. darbo dienų). Analogiškai priteistini ir už 2011 m. liepos mėn., kadangi teismo sprendimo priėmimo diena 2011-07-15 – 188,70 Lt (400 Lt : 21,2 mėnesio darbo dienų skaičius x 10 liepos mėn. darbo dienų). Iš viso už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo ieškovei priteistina 2 815,15 Lt (6 mėn. x 400 Lt + 226,44 Lt + 188,70 Lt), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2012-06-25 iš atsakovo ieškovei priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Taip pat ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nėra galimybių ją tiksliai apibrėžti, apčiuopti, rasti tikslų piniginį ekvivalentą. Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“; bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą, tačiau priteistinas atlygintinas žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai. Kartu nustatant tokios žalos dydį, svarbu ir būtina vadovautis ne tik teisės normose, bet ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais bei atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus dydžius. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasekmės yra tęstinės, todėl darytina išvada, kad ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir ieškovei turi būti atlyginta neturtinė žala. Ieškovė prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, tačiau, kaip jau buvo minėta, vertinant priteistiną žalos dydį, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad analogiškose bylose vidutinis priteistinas neturtinės žalos dydis yra 40 000 Lt. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pati ieškovė iš dalies kalta dėl susidariusios situacijos, nes teismo nuosprendžiu nustatyta, jog ieškovė išprovokavo atsakovo smurtinius veiksmus (b l. 15), iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio II skyriaus akto nustatyta, kad ieškovė nesutinka dalyvauti profesinėje reabilitacijoje (b. l. 51). Todėl atsižvelgiant į paminėtus duomenis, be to, įvertinus tai, kad nežinoma atsakovo turtinė padėtis, teismas daro išvadą, kad 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitiktų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str., 6.250 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei priteistina iš atsakovo už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki sprendimo priėmimo 2 815,15 Lt periodinė išmoka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2012-06-25 iš atsakovo ieškovei priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 str., 6.250 str., 6.283 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, 1 399 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei (CPK 96 str., 99 str. 6 d.), taip pat iš atsakovo priteistinas 828 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės S. L. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. L. iš atsakovo E. L. už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos – 2010-12-14 – iki sprendimo priėmimo – 2011-07-15 – 2 815,15 Lt periodinę išmoką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2011-07-15, iki 2012-06-25 iš atsakovo E. L. ieškovei S. L. priteisti kas mėnesį po 400 Lt periodinę išmoką, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti ieškovei S. L. iš atsakovo E. L. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo E. L. valstybei 1 399 Lt ieškovės S. L. atstovavimo išlaidų, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodu 5630.
Priteisti iš atsakovo E. L. 828 Lt žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Bronius Valius