Administracinė byla Nr. TA-423-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01236-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus teisių perėmėjas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) laikotarpiais nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. ir nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. birželio 27 d. buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno kamerose, kuriose negalėjo laisvai judėti, nes stalas buvo kameros viduryje. Prie stalo buvo tik dvi kėdės, todėl norėdamas valgyti turėjo sėdėti ant kitų asmenų gultų ir dėl to kildavo konfliktų. Pareiškėjas turėjo valgyti stovėdamas. Visose kamerose lempos buvo be gaubtų, o naktinio apšvietimo lempos su atvirais laidais. Kamerose buvo tik po 2 – 3 rozetes, todėl pareiškėjas negalėjo kada panorėjęs įjungti elektros prietaisų. Sanitariniuose mazguose kriauklės buvo surūdijusios, aštriais kampais. Kamerose buvo per mažas dirbtinės apšvietos lygis. Kamerose apsauginės grotos su labai mažais tarpais, pro kuriuos būdavo sunku pasiekti atidaryti langą, į kameras patekdavo per mažai dienos šviesos. Langų rėmai nesandarūs, todėl žiemą pro langų tarpus pūtė vėjas ir buvo šalta. Nebuvo pakankamai lentynų asmeniniams daiktams susidėti. Kamerose nebuvo įrengta mygtukų pareigūnams iškviesti. Kameroje Nr. 5 gultas buvo siauras, todėl pareiškėjas negalėjo gerai išsimiegoti. Pasivaikščiojimo kiemeliuose stogo danga buvo su asbestu. Į dušą ir iš jo pareiškėjas buvo vedamas per lauką, todėl žiemą daug kartų buvo susirgęs. Kamerose Nr. 49, 22 ir 24 tualetai yra tupimi, iš jų sklido nemalonus kvapas. Tualetai buvo netinkamai atitverti, durys su užuolaidomis, dėl to buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjas yra beveik 2 metrų ūgio, o sanitarinis mazgas mažas, todėl pareiškėjas patyrė nepatogumų naudodamasis sanitariniu mazgu. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas užimtumas po 4 valandas kasdien, nebuvo leidžiama žiūrėti televizorių po 22.30 valandos. Pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir vedamas kartu su jais į pasivaikščiojimo kiemelį, nors pats pareiškėjas yra nerūkantis.
3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi pas gydytojus, psichologus, vartojo vaistus. Pareiškėjas patyrė nepatogumus, depresiją, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
4. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovo atstovas paaiškino, jog nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V- 908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų taisyklių ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažyma Nr. 62-33 patvirtina, jog 2019 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 24, kurioje pareiškėjas gyveno nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. birželio 15 d., buvo atlikti elektros instaliacijos darbai, t. y. sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai. Analogiški darbai 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. buvo atlikti kamerose Nr. 25 ir Nr. 22, kuriose pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d.
7. Atsakovo atstovas nurodė neturintis duomenų, jog kameros, kuriose gyveno pareiškėjas, ginčo laikotarpiais būtų neatitikusios galiojančių higienos normų reikalavimų, numatančių, jog bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktai).
8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, 2.2 papunktyje numatyta, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal 2022 m. liepos 13 d. Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus pažymą Nr. 60-15526 pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Iš nuotraukų, be kita ko, matyti, kad kamerose Nr. 56, 52, 25, 5 sanitariniai mazgai pastatomi, kitose – tupimi. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tupimo klozeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 p).
9. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatomo storo spalvoto polietileno užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sanitarinių mazgo sienelių aukščiai nurodyti teismui pateikiamoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje, iš kurios matyti, kad visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, sienelių aukščiai yra nuo 1,80 m iki 2,32 m, todėl tiek vidutinio ūgio asmens, tiek aukštesnio asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumas yra užtikrinamas pakankamai.
10. Atsakovo atstovo teigimu, nors pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko baldų, t. y. lentynų daiktams, kėdžių, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose yra daug lentynų su sekcijomis, taip pat matomos lentynėlės, kėdės, suoliukai. Esant laisviems gultams, sėdėti bei daiktus laikyti galima ir ant liekančio vieno laisvo gulto. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Taip pat kamerose yra kabliukai, skirti pakabinti rūbams. Nuteistiesiems (suimtiesiems), esant poreikiui ir pageidavimui, yra suteikiama galimybė maistą pašildyti, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su tokiu prašymu, o ir pats pareiškėjas nenurodo, kad maisto pašildymo paslauga jam pareikalavus nebūtų suteikta.
11. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose kamerose gultai yra standartinio dydžio, jų plotis nėra reglamentuojamas jokiuose teisės aktuose.
12. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suimtieji (nuteistieji), siekdami prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato, kiek rozečių turėtų būti įrengta gyvenamojoje kameroje, be to, pareiškėjas nedetalizuoja, kiek ir kokių elektros prietaisų turėjo ir niekaip neįrodo, kad būtent jis negalėjo pasinaudoti savo turimu elektros prietaisu ir dėl to patyrė neturtinę žalą.
13. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nedelsdamas reaguoja į nuteistųjų (suimtųjų) skundus ar prašymus taip pat ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, elektros instaliacija būtų netvarkinga ir kelianti pavojų.
14. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o ir pats pareiškėjas tokių situacijų nenurodė.
15. Atsakovo atstovo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad žiemos metu, kaskart pasinaudojus dušu pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata.
16. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjui 2019 m. lapkričio 6 d. atvykus į Šiaulių TI, buvo išsiaiškinti jo žalingi įpročiai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketoje Nr. 116-215 pareiškėjas nurodė, kad sutinka būti laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis. Jokių prašymų būti perkeltam su nerūkančiais pareiškėjas nėra teikęs.
17. Atsakovo atstovas akcentavo, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir elgesio taisyklių.
18. Pareiškėjo argumentą, kad Šiaulių TI neužtikrina jam mažiausiai 4 valandų užimtumo, atsakovo atstovas vertino kaip deklaratyvų.
19. Apibendrindamas atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos ir nesuteikiančios pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
II.
20. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 27 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėjo A. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo A. J. reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyveno kamerose Nr. 56 (plotas 19,05 kv. m), Nr. 49 (plotas 20,23 kv. m), Nr. 22 (plotas 20,29 kv. m), Nr. 25 (plotas 16,25 kv. m), Nr. 52 (plotas 18,5 kv. m), Nr. 24 (plotas 18,85 kv. m.), Nr. 5 (plotas 12,69 kv. m). Iš byloje esančios 2022 m. liepos 13 d. pažymos Nr. 60-15526 nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad netgi iš mažiausio pareiškėjui tekusio ploto išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas, nustatytas Europos Žmogaus Teisių Teismo, būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
22. Teismas konstatavo, kad tupimo klozeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto neįrengimo sanitariniame mazge nenustatyti.
23. Teismas pripažino, kad bylai aktualiu laikotarpiu nėra duomenų apie patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus nustatyta, kad 2019 metais buvo atlikti elektros instaliacijos darbai gyvenamosiose kamerose Nr. 22, 24 ir 25.
24. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Įvertinus šias aplinkybes konstatuota, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą dėl sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto, konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.
25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams, sugadintų, sulūžusių baldų). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos kuriose gyveno pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
26. Teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja gultų matmenų, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą su skundais ar prašymais dėl platesnio gulto. Įvertinus šias aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl per siauro gulto atmesti kaip nepagrįsti. Iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą, taip pat fotonuotraukų nustatyta, kad kamerose yra lentynos, todėl pareiškėjo argumentai dėl lentynų nebuvimo atmesti, kaip nepagrįsti.
27. Pareiškėjo teiginius dėl asbesto kiemelių stogo konstrukcijose, dėl sveikatos sutrikimų žiemą einant iš dušo į kameras teismas laikė abstrakčiais ir atmetė juos kaip nepagrįstus.
28. Teismas taip pat laikė deklaratyviais pareiškėjo teiginius dėl užimtumo neužtikrinimo. Teismas iš 2022 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 61-1615 nustatė, kad pareiškėjas teikė skundą dėl neužtikrinamo užimtumo, tačiau vėliau pateikė prašymą Šiaulių TI direktoriui, kuriame prašė skundo nenagrinėti ir nurodė, jog skunde išdėstytos aplinkybės išspręstos, pretenzijų neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes daryta išvada, jog pareiškėjui buvo užtikrintas užimtumas, o pareiškėjo argumentai atmesti, kaip nepagrįsti.
29. Iš Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių apklausos anketos nustatyta, kad pareiškėjas nurodė, jog sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas nepateikė prašymo perkelti į kamerą su nerūkančiais asmenimis, taip pat neteikė skundų atsakovui dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, tai, kad pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškė neturtinė žala, teismas pareiškėjo argumentus, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, atmetė, kaip nepagrįstus.
30. Iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 5 buvo suoliukas 0,84x0,34 dydžio, t. y. dviejų sėdimų vietų, šioje kameroje gyveno 1-2 asmenys, todėl pareiškėjo teisės dėl sėdimų vietų užtikrinimo pažeistos nebuvo. Tačiau kameroje Nr. 24 buvo dvi taburetės 0,3x0,3 dydžio, o kamerose Nr. 22, 25, 49, 52 ir 56 buvo po 1 taburetę 0,3x0,3 dydžio, šiose kamerose buvo daugiau, nei po 1 asmenį, todėl konstatuota, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų sąlygų sėdėti prie stalo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
31. Teismas pripažino, kad Šiaulių TI neįvykdė teisės aktų reikalavimo įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, pareiškėjo teiginius teismas laikė deklaratyviais ir konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.
32. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su sveikatos pablogėjimu, sveikatos istoriją, darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
33. Apibendrindamas teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, vertintina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau sprendė, kad pažeidimas nebuvo intensyvus. Teismas, remdamasis formuojama EŽTT ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai (neužtikrinta pakankamai sėdimų vietų kameroje) nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
34. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Teismas sprendimą grindė atsakovo pateiktas įrodymais, su kuriais pareiškėjas nebuvo supažindintas.
34.2. Teismas, vertindamas pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą kameroje, nepagrįstai neatsižvelgė į tokias aplinkybes kaip kameros būklė, prieiga prie natūralaus apšvietimo, ventiliacijos ar šildymo, sanitarinio mazgo įrengimas, veikla už kameros ribų, pozityvus užimtumas, nepagrįstai neišskaičiavo sanitarinio mazgo užimamo ploto.
34.3. Pareiškėjo vertinimu, tupimo klozeto įrengimas, iš jo sklindantis nemalonus kvapas, palankios sąlygos daugintis bakterijoms, pažeidžia pareiškėjo teisę į orias kalinimo sąlygas.
34.4. Atsakovo atstovas privalo nuolat stebėti kamerų būklę ir imtis priemonių pastebėtiems pažeidimams ištaisyti.
34.5. Teismas atsainiai vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl gulto dydžio, nemotyvuotai paneigė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamų lentynų kiekio, spintelės nebuvimo, stalo įrengimo.
34.6. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad iškvietimo sistemos nebuvimas darė įtaką pareiškėjo psichinei sveikatai, kadangi jam nuolat buvo daromas neigiamas psichologinis poveikis, žinant, jog išsikviesti pagalbą bus sunku.
34.7. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl jo užimtumo.
34.8. Pareiškėjas neigia davęs sutikimą dėl jo kalinimo kartu su rūkančiais asmenimis.
35. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
36. Atsakovo atstovas nurodo, kad įvertinus tai, kad net iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamą plotą, kadangi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie tariamus pažeidimus yra abstraktūs, niekuo nepagrįsti ir paneigti atsakovo pateiktais įrodymais, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad kalinimo sąlygos atitiko reikalavimus, pareiškėjas jokių konkrečių duomenų, kurie leistų konstatuoti netinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepateikė. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas nereiškė teismui nušalinimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiais nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. ir nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. birželio 27 d.
38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista (neužtikrinta pakankamai sėdimų vietų kameroje), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą patenkinti visiškai, teigdamas, jog teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio gyvenamojo ploto kamerose, tualetų įrengimo, gultų įrengimo, neužtikrinto užimtumo, laikymo kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, jį išsiuntė pareiškėjui, jam taip pat buvo išsiųsta atsakovo pateiktos medžiagos lydraščio kopija. Šie veiksmai atitinka ABTĮ 71 straipsnyje nustatytą pareigą teismui gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašus išsiųsti proceso šalims. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį turi teisę, be kita ko, reikšti prašymus. ABTĮ 49 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, siekdamas susipažinti su bylos medžiaga, tačiau ši teisė jam nebuvo užtikrinta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad buvo varžoma pareiškėjo procesinė teisė teikti procesinio pobūdžio prašymus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl jo procesinių teisių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
43. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista ir teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023). Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.
44. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-268-968/2023 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumų juo naudotis, aptariamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad sanitariniai mazgai kamerose Nr. 22, 24 ir 49, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida), beveik visą ginčo laikotarpį kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kameroje buvo nuo 2 iki 5 asmenų), todėl įvertinusi šias aplinkybes daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir naujausioje ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose Nr. 22, 24 ir 49 iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
45. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, jog psichologinius išgyvenimus jam sukėlė ir spintelių, lentynų nebuvimas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinės dalies, teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes. Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą nustatė, kad kamerose yra lentynos, kitas būtinas inventorius. Atsakovo atstovas paaiškino, kad viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, be to, pareiškėjas, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Be to, šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl neužtikrinto užimtumo, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo argumentai pagrįstai atmesti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).
47. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui vertinimui dėl gultų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja gultų dydžio, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymais ar skundais dėl gulto matmenų, todėl nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
48. Pareiškėjo abejonės dėl byloje esančių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo sutikimą būti kalinamam su rūkančiais asmenimis, patikimumo taip pat laikytinos deklaratyviomis, niekuo nepagrįstomis.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisės aktai nustatė Šiaulių TI pareigą įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala. Pareiškėjo argumentai, susiję su iškvietimo mygtuko nebuvimu, yra abstraktūs, nenurodoma konkreti situacija ir būtinybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku bei dėl to kilusios pasekmės, todėl pažeidimo konstatavimas savaime nesukelia pagrindo neturtinei žalai kilti. Šios pozicijos laikosi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1636-520/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023 ir kt.).
50. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
51. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitinka pažeidimų pobūdžio, nagrinėjamu atveju nenustatytos neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai dėl konstatuotų pažeidimų (kėdžių trūkumo ir blogo kvapo kamerose), nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius