Administracinė byla Nr. I-1110-394/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02259-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 14 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-12-16 iki skundo padavimo dienos (2017-12-19) jis negalėjo susirašinėti su savo draugais, esančiais įkalinimo įstaigose, bendrauti ir palaikyti ryšius, dėl to patyrė daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (9, 21, 24 b. l.).
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie posėdį pranešta tinkamai (21 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (16-19 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-12-28 iki 2018-01-11, jo statusas buvo suimtasis. Suimtųjų teisė susirašinėti numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, kurio 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiškų gavimo dienos. Suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams. Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Atsakovas, remdamasis nurodytu straipsniu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių VII skyriumi, nedraudžia suimtiems asmenims susirašinėti su giminaičiais ar kitais asmenimis. Minėtų teisės aktų nuostatos popierinių laiškų skaičiaus neriboja, juos galima siųsti kasdien, tačiau numato galimybę suimtųjų gaunamus ir siunčiamus laiškus tikrinti. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir skundais dėl susirašinėjimo draudimo nesikreipė. Iš suimtojo R. M. gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI metu susirašinėjimo teise naudojosi ir gavo / siuntė laiškus ne tik laisvėje esantiems asmenims, bet ir į kitas laisvės atėmimo vietas. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių TI pareiškėjui bendravimo galimybės laiškais nebuvo apribotos, jam nebuvo sudarytos prastesnės sąlygos, nei kitiems suimtiesiems.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas R. M. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta susirašinėjimo teisė su draugais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Suimtųjų teisę susirašinėti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 16 straipsnis (ginčui aktuali šio straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) numatė, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų; tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos; suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas; <.......>; suimtųjų susirašinėjimas su gynėjais netikrinamas ir nestabdomas; siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji, jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 36 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) numatyta, kad laiškus suimtieji įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams, laiškai, ant kurių nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė arba nurodytas kito asmens vardas ir pavardė, taip pat laiškai, kurių išsiuntimas laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas, nepriimami; laikinai sustabdžius suimtojo laiškų išsiuntimą ir įteikimą, suimtojo vardu gautus laiškus saugo tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgaliotas darbuotojas; suimtųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitą tam skirtose kortelėse (6 priedas) atlieka laiškų apskaitos darbuotojas, suimtąjį paleidžiant iš tardymo izoliatoriaus ar perkeliant į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą, šiame punkte nurodyta kortelė įsegama į suimtojo asmens bylą.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas R. M. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-12-28 iki 2018-01-11 (12 b. l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visą šį laikotarpį pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, taigi jis, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsniu, turėjo teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų, o tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus turėjo jam įteikti, taip pat jo įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos. Pareiškėjas skunde nenurodo kokiems konkretiems asmenims, kurie buvo laikomi įkalinimo įstaigose ir su kuriais jis norėjo susirašinėti, jis buvo parašęs laiškus, įteikęs juos Šiaulių TI administracijai, kada tai buvo padaryta, o pastaroji atsisakė juos išsiųsti. Iš atsakovo į bylą pateiktos Suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelės matosi, kad per skundžiamą laikotarpį pareiškėjas susirašinėjo su įvairiais asmenimis, tame tarpe ir su esančiais laisvės atėmimo vietose (Lukiškių TI-K, Pravieniškių PN-AK ir kt.), o su prašymais ar skundais dėl susirašinėjimo draudimo į Šiaulių TI direktorių nesikreipė (13, 14-15 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, dėl negalėjimo susirašinėti su draugais fakto, nurodo, kad negalėdamas palaikyti ryšį patyrė emocinius išgyvenimus, tačiau iš pateiktų dokumentų matosi, kad su draugais jis susirašinėjo ir galimybę palaikyti socialinius ryšius turėjo. Pareiškėjui nepateikus ir byloje nesant konkrečių duomenų apie draudimą susirašinėti su konkrečiais asmenimis, teismas neturi galimybės spręsti, ar pareiškėjui iš tiesų buvo neleidžiama susirašinėti ir ar pagrįstai tai buvo padaryta, t.y. neturi galimybės vertinti, ar atsakovo veiksmai buvo neteisėti, atlikti pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė