VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1781-1125/2021 pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“ dėl turizmo ir reakcinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pinigų už kelionę grąžinimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Fridmis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. D. pareikštu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tez Tour“ prašė pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta jos 2.1.2.3. punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą; priteisti 4 834,00 Eur, sumokėtus už organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų metines palūkanas už priteistą 4 834,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove UAB „Tez Tour“, tarpininkaujant kelionių pardavimo agentui UAB „Fridmis“, 2020 m. vasario 10 d. sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis) dėl kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus (toliau - JAE). Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui ir jo šeimos nariams užtikrinti poilsinę kelionę į JAE laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. bei suteikti paslaugas: kelionę lėktuvu maršrutu Vilnius – Dubajus ir Dubajus – Vilnius, 7 nakvynių apgyvendinimą 5 žvaigždučių viešbutyje, maitinimą „viskas įskaičiuota“, pervežimą oro uostas-viešbutis-oro uostas, kelionių organizatoriaus atstovo paslaugas; ieškovas už šias paslaugas atsakovei sumokėjo 4 834,00 Eur.

3.       Ieškovo teigimu, vasario mėnesį JAE ėmė sparčiai daugėti COVID-19 atvejų, viešbučiuose buvo skelbiamas karantinas, o viešbučiuose gyvenantys asmenys nebuvo iš viešbučių išleidžiami, be to, JAE buvo uždarinėjamos mokyklos. Nurodė, kad COVID-19 grėsmė buvo akivaizdi, todėl ieškovas 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas nutraukti sutartį, o už kelionę sumokėtus pinigus atidėti kitai kelionei, kurią būtų galima vykdyti Pasaulio sveikatos organizacijai (toliau – PSO) paskelbus sumažėjusią/ išnykusią COVID-19 grėsmę. Atsakovė, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą; atsakyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos svetainėje keliauk.urm.lt/location nėra pateikta rekomendacijų nevykti į JAE, o atsakovės partneriai JAE patikino, kad kurortuose gyvenimas vyksta kaip įprasta, nėra jokių trikdžių, dėl ko turizmo paslaugos negalėtų būti suteiktos pilna apimtimi ar nebūtų įmanoma įvykdyti kelionę. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovo atvejis nepatenka į sutarties sąlygų 2.1.2.3. punkto taikymo apimtį, o ieškovui nutraukus sutartį, būtų skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis pagal sutarties sąlygų 2.1.1. punktą bei sudarius naują sutartį atsakovę saistytų pareiga sumokėti naujai įsigytos kelionės kainą. Ieškovo nuomone, atsisakymas vykti į turistinę kelionę buvo nulemtas nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - sparčiai plintančio ir pavojingo viruso, taigi šiuo atveju egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, kurių šalys negalėjo valdyti. Tačiau atsakovė netinkamai vertino su turistine kelione susijusią riziką ir nepagrįstai nesutiko su ieškovo prašymu, spręsdama, kad sutartis nutraukta pagal jos 2.1.1. punktą.

4.       Atsakovė UAB „Tez Tour“ atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad jau sutarties sudarymo metu vyko COVID-19 plitimas kelionės tikslo vietoje – JAE, o visos ieškovo nurodomos aplinkybės įvyko jau pasibaigus ieškovo sutartyje nurodytam kelionės laikotarpiui, taigi ieškovas, sudarydamas sutartį pats prisiėmė su tuo susijusią riziką. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties nebūtų buvę įmanoma įvykdyti (buvo uždarytas ieškovo pasirinktas viešbutis ir pan.). Teigia, kad tiek sutarties sudarymo metu (2020 m. vasario 10 d.), tiek ieškovo prašymo dėl sutarties nutraukimo pateikimo metu (2020 m. vasario 27 d.), tiek sutartyje nurodytu kelionės laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 8 d.) galiojo tik rekomendacija imtis atsargumo priemonių, jokių draudimų vykti ir/ar vykdyti keliones nebuvo įtvirtinta. Kelionės, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 8 d. į JAE buvo įvyktos pilna apimtimi, jokių turistų susirgimų atvejų COVID-19 nenustatyta.

5.       Taip pat nurodė, kad atsakovės patirti faktiniai nuostoliai yra lygūs iš viso 4 074,00 Eur, kurias sudaro: 1) 579,00 Eur dydžio 2020 m. kovo 1 d. skrydžio Vilnius - Dubai kaina 3 asmenims ir 10 procentų komisinis atlygis, sumokėtas kelionių pardavimo agentui; 2) 173,00 Eur dydžio 2020 m. kovo 8 d. skrydžio Dubai - Vilnius kaina 1 asmeniui ir 10 procentų komisinis atlygis, sumokėtas kelionių pardavimo agentui; 3) 3 322,00 Eur dydžio sumokėta apgyvendinimo kaina su 10 procentų komisiniu atlygiu. Taigi, ieškovui grąžintina pinigų suma sudaro 760,00 Eur (4 834,00 Eur – 4 074,00 Eur), o ieškovo reikalavimas dėl 4 074,00 Eur priteisimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui M. D. iš atsakovės UAB „Tez Tour“ 760,00 Eur grąžintiną sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 760,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė atsakovei UAB „Tez Tour“ iš ieškovo M. D. 711,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, jog konkrečių faktinių aplinkybių vertinimui, reikšmingi keli elementai laikotarpis ir nenugalimos jėgos egzistavimas konkrečioje vietoje šiuo konkrečiu laikotarpiu, t. y. ieškovas kelionę įsigijo 2020 m. vasario 10 d., kelionės laikotarpis nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d., kelionės tikslas – Dubajus, JAE.

8.       Teismas vertino, kad byloje esantis Užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento 2020 m. gegužės mėn. raštas patvirtina, kad svetainėje https://keliauk.urm.lt/lt/ skelbiamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems į JAE, kuriame nurodoma, kad dėl įtemtos saugumo situacijos regione 2020 m. sausio 8 d. interneto svetainėje buvo atnaujintas rekomendacijos vykstantiems į šią šalį tekstas, įspėjimo lygis - rekomenduojama imtis atsargos priemonių. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus imtis griežtesnių priemonių COVID-19 situacijos suvaldymui, 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija rekomendavo piliečiams atidėti visas keliones ir artimiausią mėnesį nevykti į visas užsienio valstybes, tame tarpe ir į JAE. Šaliai nustatytas įspėjimo lygis – į šalį rekomenduojama nevykti. Teismas vertino, jog šis įrodymas patvirtina, jog oficiali Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – Užsienio reikalų ministerija) pateikta informacija dėl viruso Covid-19 grėsmės JAE, nurodant, kad nuo 2020 m. kovo 12 d. nerekomenduojama vykti į nurodytą šalį, kaip ir į kitas užsienio valstybes. Ieškovo įsigytos kelionės trukmė iki 2020 m. kovo 8 d., todėl rekomendacija nevykti į užsienio šalis nurodoma dar po keturių dienų, po ieškovo įsigytos kelionės pabaigos. Vertinant šalių atsakomybę už tinkamą sutarties vykdymą, teismas vertino, jog minėti terminai yra reikšmingi, kadangi jie tiesiogiai susiję su šalių priimtais sprendimais. Ieškovas kelionę iš atsakovės įsigijo 2020 m. vasario 10 d., tuo trapu vėl gi pagal tą patį Užsienio reikalų ministerijos raštą buvo matyti, kad dar 2020 m. sausio 8 d. buvo išviešinta informacija apie saugumo priemonių ėmimąsi, ir jokių naujų rekomendacijų nuo to laiko kai ieškovas 2020 m. vasario 10 d. įsigijo kelionę iki to laiko kai turėjo baigtis ieškovo įsigytos kelionės laikas, t. y. 2020 m. kovo 8 d. nebuvo. Teismas konstatavo, jog pokyčių ir didesnio pavojaus nuo kelionės įsigijimo iki jos pabaigos nebuvo, situacija ir informacija dėl grėsmės buvo nepakitusi.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovui 2020 m. vasario 27 d. kreipiantis į kelionės organizatorių dėl šios turistinės kelionės sutarties nutraukimo nei Lietuvoje, nei kelionės tikslo vietoje nebuvo paskelbto karantino. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė tik nuo 2020 m. kovo 16 d. 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d., kai ieškovo kelionė turėjo trukti iki 2020 m. kovo 8 d. Ieškovui kreipiantis į atsakovę dėl sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 27 d.) Lietuvoje sergančių COVID-19 nebuvo, pirmasis užregistruotas tik 2020 m. vasario 28 d., kelionės tikslo vietoje (JAE) buvo keletą sergančiųjų, tačiau šalis nebuvo įtraukta į sąrašą šalių, į kurias nerekomenduojama keliauti (Užsienio reikalų ministerijos informacija). Ši šalis įtrauka į sąrašą šalių į kuria nerekomenduojama vykti nuo 2020 m. kovo 12 d. Teismas sprendė, jog pagal turimus įrodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad kelionės tikslo valstybėje ieškovo kreipimosi į atsakovę metu (2020 m. vasario 27 d.) ar suplanuotos kelionės laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d.) buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės dėl ko nebuvo galima įvykdyti sutarties.

10.       Teismui įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, suplanuotos kelionės laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d., kelionės įsigijimo laiką (2020 m. vasario 10 d.), kreipimosi dėl kelionės atšaukimo laiką (2020 m. vasario 27 d.), kelionės tikslą – Jungtiniai Arabų Emyratai, Dubajus, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos išviešintus duomenis, kurie aptarti šiame teismo sprendime, sprendė, jog ieškovo apsisprendimą nutraukti turizmo sutartį lėmė jo valia, o ne reali tuo konkrečiu laiku egzistavusi grėsmė, todėl perkelti atsakomybę dėl nuostolių patirtų kelionių organizatoriui pagal ginčo sutartį įvykdžius savo pareigą, tiek įvykdyti skrydį, tiek užsakyti ir apmokėti už apgyvendinimo paslaugas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl to, jog ieškovas nutraukė sutartį, sudaro viso 4 074,00 Eur sumą, o atsakovės skaičiavimu ieškovui grąžintina suma sudarytų 760,00 Eur sumą, t. y. iš kelionės kainos – 4 834,00 Eur atėmus atsakovės patirtus nuostolius – 4 074,00 Eur sumą. Atsakovė pateikė susirašinėjimą su apgyvendinimo paslaugos teikėjais, iš kurio matyti, jog 2020 m. kovo 3 d. atsakovės buvo paprašyta informacijos apie turistų neatvykimą. 2020 m. kovo 4 d. apgyvendinimo paslaugos teikėjai buvo informuoti, kad turistai nebeatvyks ir paprašyta pinigų grąžinimo. 2020 m. kovo 5 d. dieną gautas atsakymas, kad bauda už neatvykimą,- 100 procentų, kuri ir buvo pritaikyta bei atsakovės apmokėta. Pateiktame susirašinėjime taip pat nurodoma, kad apgyvendinimo įstaiga Dubajuje, informavo, jog sienos uždarytos tik nuo 2020 m. kovo 19 d. ir viešbutis iki to laiko pilnai veikė. Atsakovė taip pat detalizavo 30 punkte aptartus duomenis dėl aviabilietų pardavimo ir realių nuostolių dėl organizuotos kelionės, kur nurodyta kiek buvo parduota aviabilietų, kiek vietų užpildyta bei papilomai pagrįsti 30 punkte aptarti skaičiavimai. Teismas vertino, jog pateikti papildomi duomenys nuoseklūs ir skaičiavimus atitinka. Taigi, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti atsakomybę už įvykdytą kelionę kelionių organizatoriui ir ieškovo ieškinį tenkinti, tačiau teismas įvertino, kad atsakovė apskaičiavo ir nurodė, kad ieškovui grąžintina suma sudarytų 760,00 Eur sumą, todėl teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisė 760,00 Eur sumą, o likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

12.        Taip pat ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinta 16 procentų ieškinio turtinių reikalavimų, o atmesta 84 procentai reikalavimų, todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 17,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo 711,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13.       Kadangi civilinėje byloje vertinti tam tikri duomenys susisiję su turizmo paslaugas teikiančios įmonės komercine informacija, teismas tenkino atsakovės prašymą po civilinės bylos išnagrinėjimo jos medžiagą laikyti nevieša.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovas M. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Ieškovo teigimu, teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį dėl nenugalimos jėgos (pagal Direktyvą Nr. 2015/2302 - „neišvengiamų ir nepaprastų“) (toliau – Kelionių direktyva) aplinkybių. Ieškovo nuomone, teismas netinkamai aiškinio nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių sąvoką. Pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra aktualus ne pats kelionės laikotarpis ir ne po įvykusios kelionės paaiškėjusių faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau sutarties nutraukimo metu (2020 m. vasario 27 d.) žinomos aplinkybės, sudariusios pagrindą manyti esant rizikai tinkamam kelionės vykdymui. Todėl visiškai nepagrįsti teismo motyvai, kuriais buvo vertinamos aplinkybės turėjusios įvykti turistinės kelionės ir vėlesniu laikotarpiu. Be to, teismas nepagrįstai nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių atsiradimo vietą susiejo su konkrečia vieta – JAE esančiu Dubajaus miestu, nes vadovaujantis CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktu, tokių aplinkybių atsiradimas siejamas ne tik su turistinės kelionės tikslo vieta, tačiau ir su visiškai greta esančią vieta. Taigi, teismas organizuotos turistinės kelionės įvykdymo galimumą nepagrįstai vertino ne iš sutarties nutraukimo metu buvusios perspektyvos, o remdamasis bylos nagrinėjimo metu jau žinomu faktu apie įvykusią kelionę. Vertindamas kelionės grėsmę, teismas iš esmės nustatė ir taikė pernelyg kategoriškus ir absoliučius kriterijus, tokiu būdu neteisėtai susiaurindamas (sugriežtindamas) turistui įtvirtintas organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo sąlygas.

14.2.                      Ieškovo manymu, Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija (žemėlapis) jokiu būdu nepatvirtina statiškos COVID – 19 viruso plitimo padėties viso laikotarpio nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 12 d., kurio metu nebuvo rekomendacijų nevykti į JAE, metu. Akivaizdžios ir visuotinai žinomos aplinkybės, jog per dvejų mėnesių laikotarpį virusas pasiekė pandemijos lygį, nors sprendžiant iš Užsienio reikalų ministerijos pateiktos informacijos net 2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbus pandemiją tą dieną vis dar nebuvo paskelbta rekomendacijos nevykti į minėtą užsienio valstybę (tokia rekomendacija buvo paskelbta tik sekančią dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.). Nors organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo metu, kaip ir sutarties nutraukimo metu, galiojo tik ta pati rekomendacija imtis saugumo priemonių, tačiau faktinė situacija, remiantis visuomenės žiniasklaidos priemonėse skelbiamomis naujienomis, akivaizdžiai blogėjo. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija, kaip realų grėsmės lygį atspindinčiais duomenimis.

14.3.                      Teismas turėjo vertinti, ar organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo metu buvo faktinių duomenų, kurių pagrindu ieškovas galėjo manyti, jog kelionės vietoje ar visiškai greta atsirado su COVID ‑ 19 paplitimu susijusios aplinkybės, dėl kurių galėjo tapti nesaugu vykti į kelionę arba daromas kitoks poveikis kelionės vykdymui. Sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2020 m. vasario 27 d., epidemiologinė situacija artėjo prie kritinės ir sudarė objektyvų pagrindą ieškovui spręsti, kad dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių gali būti neįmanoma saugiai vykdyti organizuotą turistinę kelionę arba šios aplinkybės kelionės paketo vykdymui gali daryti didelį poveikį. 2020 m. vasario 27 d. žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAE viešbučio svečiams buvo nustatyta COVID – 19 infekcija, o 2020 m. vasario 28 d. Reuters paskelbė informaciją apie dviejų viešbučių Abu Dabyje uždarymą karantinui.

14.4.                      Ieškovas pažymėjo, jog numatyta turistinės kelionės pabaiga – 2020 m. kovo 8 d., PSO pandemija paskelbta praėjus vos 3 kalendorinėms dienoms (2020 m. kovo 11 d.), o 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šalyje paskelbė karantiną. Todėl įvertinus itin trumpą laiko intervalą tarp pandemijos paskelbimo ir kelionės laikotarpio, ieškovo teigimu, pavojinga sveikatai situacija egzistavo ir buvo išplitusi numatytos kelionės laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. Tai, kad ieškovas, nutraukdamas organizuotos kelionės sutartį, sureagavo anksčiau, nei COVID – 19 viruso protrūkiui buvo suteiktas pandemijos statusas, jokiu būdu nesuponuoja iki tol buvusios situacijos saugumo. Tai, jog ieškovo įsigyta kelionė turėjo vykti iki pasaulinės pandemijos ir nacionalinio karantino paskelbimo (apie ką galima buvo sužinoti tik įvykus šiems įvykiams), o į tą pačią kelionę vykusiems poilsiautojams pavyko grįsti iš kelionės, neturėtų būti suprantama taip, kad ieškovas turėjo rizikuoti esant ribinei situacijai.

14.5.                      Įstatymo leidėjo įtvirtinta turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, kuomet yra tik rizika tinkamam turistinės kelionės vykdymui (o ne pasiektas visiškas kelionės įvykdymo negalimumas) yra logiškas ir teisingas, kadangi kelionės organizatorius, siekdamas iš esmės komercinių tikslų, gali objektyviai nesureaguoti arba atsainiai pažvelgti į kelionės tikslus. Todėl visiškai nepagrįstas teismo vertinimas, kad ieškovo elgesys neatitinka sąžiningos šalies elgesio kito kontrahento atžvilgiu. Ieškovo elgesys negali būti vertinamas nesąžiningu ir tuo aspektu, kad nutraukdamas sutartį savo 2020 m. vasario 27 d. prašyme ieškovas išreiškė norą atsisakytos kelionės pinigus panaudoti kitai kelionei po objektyvių aplinkybių išnykimo.

14.6.                      Pažymėjo, jog organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo nutraukta likus 3, o ne 2 dienoms iki kelionės pradžios, todėl vadovaujantis organizuotos turistinės kelionės sutarties 2.1.1 punkte pateikta lentele, jeigu iki kelionės pradžios liko nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo – taikomas 80 procentų sutarties nutraukimo mokestis. Net ir organizuotos turistinės kelionės sutarties 2.1.1 punkto ir CK 6.750 straipsnio 2 dalies taikymo atveju, sutarties nutraukimo mokestis sudarytų 3 867,20 Eur (4 834 Eur x 80 proc.). Todėl teismas, priteisdamas atsakovei realių nuostolių atlyginimą nepagrįstai nesivadovavo nei organizuotos turistinės kelionės sutartimi, nei įstatymu.

14.7.                      Ieškovo vertinimu, teismo sprendimas įtvirtino nesąžiningą ir neteisingą padėtį, kadangi esant ekstremaliai COVID - 19 situacijai, t. y. esant realiai grėsmei kelionės numatytu laikotarpiu, atsakovė dėl neįvykusios kelionės uždirbo pajamų. Nepagrįsti teismo argumentai, kad dėl neįvykusios kelionės atsakovė patyrė nuostolių dėl atsakovės patirtų išlaidų apgyvendinimo paslaugoms, tokie nuostoliai atsirado dėl pačios atsakovės kaltės laiku nesiėmus atitinkamų veiksmų apgyvendinimo paslaugoms atšaukti.

15.       Atsakovė UAB „Tez Tour“ atsiliepimu į ieškovo M. D. apeliacinį skundą prašo 2021 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1781-1125/2021 palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Atsakovė nurodo, kad pagal tarptautinius, ES teisės aktus bei CK nuostatas tiek ypatingos aplinkybės, tiek nenugalima jėga yra siejamos su jau įvykusiu faktu, kurio pasekmių nėra galimybės išvengti; pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių; rimtos ligos protrūkis, dėl kurių tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. dienos nutarimu Nr. 152 buvo nuspręsta paskelbti ekstremaliąją situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Nurodytą dieną Lietuvoje sergančių COVID-19 nebuvo nei vieno ir ekstremalios situacijos įvedimas, kaip matyti, buvo siejamas su prevencija – koronaviruso plitimo grėsme. Sutarties nutraukimo dieną (2020 m. vasario 27 d.), nei Lietuvoje, nei JAE jokios rimtos ligos protrūkio nebuvo, dėl kurio būtų buvę neįmanoma pasiekti kelionės tikslo. Be to, PSO duomenimis, 2020 m. vasario 10 d., kuomet ieškovas sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį, JAE susirgimų buvo tik 12, o atsisakymo nuo kelionės dieną,- 23, t. y. susirgimų skaičius liko beveik nepakitęs ir iš sutarties nutraukimo dienos perspektyvos nurodyti skaičiai niekaip negalėjo būti vertinami kaip rimtos ligos protrūkis.

15.2.                      Šalių sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties turinyje vienareikšmiškai nurodyta, kad kelionių organizatorius įsipareigojo ieškovui suorganizuoti turistinę kelionę į JAE, Dubajų, t. y. kelionės tikslo vieta apibrėžta kaip JAE, Dubajus. Atsakovei nėra aišku, ką turi omenyje apeliantas teigdamas, jog ypatingų aplinkybių atsiradimo vieta neturi būti siejama su kelionės tikslo vieta, o pakanka nustatyti, jog tokios aplinkybės atsirado visiškai greta kelionės tikslo, kadangi detalesnė argumentacija nėra pateikiama. Jau minėta, kad tiek ES, tiek nacionaliniai teisės aktai nurodo, jog turistas turi teisę atsisakyti nuo kelionės ir atgauti už ją sumokėtas pinigines lėšas, jei kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių. Terminas „visiškai greta“ suprantamas kaip šalia kelionės tikslo esanti vieta, kurioje egzistuojančios ypatingos aplinkybės gali turėti įtakos kelionės tikslo vietai.

15.3.                      Teismas ieškovo atsisakymą nuo kelionės vertino iš sutarties nutraukimo dienos perspektyvos, kas atitinka tiek teismų praktiką, tiek teisės doktriną. Teismų praktikos analizuojamu klausimu šiai dienai Lietuvoje nėra suformuotos, tačiau kitose ES valstybėse, kuriose galioja tos pačios Kelionių direktyvos nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę, formuojama analogiška praktika. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tik nuo 2020 m. kovo 12 d. buvo rekomenduojama į JAE nevykti, o tiek ieškovo sutarties sudarymo, tiek atsisakymo nuo sutarties, tiek kelionės metu aukščiausiojo laipsnio rekomendacija – nevykti į kelionę, negaliojo. Taip pat analogiškos pozicijos dėl Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų statuso laikosi ir vartotojų teises ginanti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Taigi, vertinant iš 2020 m. vasario 27 d. pozicijos, kuomet sutartis buvo nutraukta, nebuvo jokio teisinio pagrindo teigti, jog nurodytose teritorijose atsirado nenugalimos jėgos aplinkybės.

15.4.                      Be to, atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie kitus į JAE skridusius atsakovės turistus. Kelionė į JAE faktiškai įvyko ir į ją keliavo kiti atsakovės turistai, todėl nesant būtinojo nenugalimos jėgos požymio – objektyvaus sutarties įvykdymo negalimumo, apelianto nurodytas faktinės aplinkybės teismas pagrįstai nepripažino nenugalima jėga. 

15.5.                      Teismo argumentai susiję su karantinu, kuris Lietuvoje buvo įvestas 2020 m. kovo 16 d. dieną ir su pasauline pandemija, paskelbta 2020 m. kovo 11 d. dieną, reikšmingi, kaip pagrindžiantys aplinkybę, jog iki nurodytų dienų jokių apribojimų kelionėms nebuvo. Jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi apelianto argumentai apie tariamą teismo nenuoseklumą, vienu atveju minint JAE, o kitu,- Dubajų, kadangi į bylą pateikti įrodymai, jog visoje šalyje sutarties nutraukimo dieną buvo tik keliolika susirgimų COVID-19, kas niekaip negali būti prilyginama rimtam ligos protrūkiui, kaip nurodyta Kelionių direktyvos preambulės 31 p. ir CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Be to, ieškovas buvo priėmęs sprendimą įsigyti kelionę jau esant bendrai viešai informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, o grėsmė iki pat suplanuotos kelionės pabaigos nebuvo pakitusi.

15.6.                      Ieškovas nepateikia jokių argumentų ir įrodinėjimo priemonių, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad kelionės vykdyti nurodytu laikotarpiu buvo neįmanoma. Priešingai, teismui buvo pateikti įrodymai, kad į JAE vyko kiti atsakovo turistai, kurie nuo organizuotos turistinės kelionės neatsisakė. Ieškovas kartu su procesiniais dokumentais pateikė internetinių dienraščių straipsnių nuorodas, kurių didžioji dalis yra parengti po kelionės sutarties nutraukimo, todėl neturi jokios įtakos šios bylos nagrinėjimui. Taigi, konkrečiu atveju nebuvo nei vienos iš nurodytų sąlygų, kurių visetas leidžia turistui atsisakyti nuo kelionės, nemokant sutarties nutraukimo mokesčio.

15.7.                      Atsakovė sutinka su apelianto teiginiu, kad jis turi teisę sutartį nutraukti bet kuriuo metu, tačiau nesutinka, kad jo elgesys gali būti vertinamas kaip sąžiningas kitos sutarties šalies atžvilgiu. Teismas pasisakė ne apie teorinę turisto teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį, o apie ieškovo elgesį konkrečios faktinės situacijos kontekste, t. y. sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 10 d., kai jau pasaulyje buvo prasidėję susirgimai COVID-19, o 2020 m. vasario 27 d., kuomet buvo nutraukta sutartis, padėtis lyginant su sutarties sudarymo momentu niekuo nebuvo pasikeitusi. Be to, ieškovas turėjo galimybę ir anksčiau informuoti apie sutarties nutraukimą kitą šalį, taip sudarant galimybę atsakovei sumažinti nuostolius. Taigi, konkrečių faktinių aplinkybių kontekste toks ieškovo elgesys vertintinas kaip neatitinkantis sąžiningos sutarties šalies elgesio.

15.8.                      Atsakovė ne tik, kad neuždirbo jokių pajamų, susijusių su apgyvendinimo paslaugomis, bet dar ir privalės ieškovui sumokėti 760,00 Eur sumą. Atsakovė buvo pateikusi susirašinėjimą su kelionių agentūra, iš kurio matyti, kad 2020 m. kovo 3 d. atsakovės buvo paprašyta informacijos apie turistų neatvykimą. 2020 m. kovo 4 d. apgyvendinimo paslaugos teikėjai buvo informuoti, kad turistai nebeatvyks ir paprašyta pinigų grąžinimo. 2020 m. kovo 5 d. buvo gautas atsakymas, kad bauda už neatvykimą yra 100 procentų. Teismui taip pat buvo pateiktas apgyvendinimo paslaugos teikėjo atsakymas, iš kurio matyti, kad nurodytu laikotarpiu viešbučio užimtumas buvo ne mažiau 90 procentų, o iki 2020 m. kovo 19 d. viešbutis visiškai funkcionavo. Ieškovo prašymu taip pat buvo pateiktas sutarties su apgyvendinimo paslaugos tiekėjais išrašas, iš kurios 7.2 p. matyti, kad pirkėjui atsisakius nuo kelionės paslaugos, jis atlygina visus pardavėjo patirtus nuostolius. Iš viešbučio, kuriame turėjo gyventi ieškovas, politikos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. už neatvykimą į viešbutį, taikoma 100 procentų apgyvendinimo paslaugos vertės bauda, todėl, apelianto teiginiai apie tariamas atsakovės uždirbtas pajamas yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Fridmis“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. kovo 17 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškovo ieškinį dėl turizmo ir reakcinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pinigų už kelionę grąžinimo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies ieškovo ieškinį ir priteisė tik dalį ieškovui iš atsakovės pagal turistinės kelionės sutartį sumokėtos sumos už neįvykusią kelionę t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimus dėl kelionių organizatoriaus atsakomybės.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 10 d. ieškovas M. D., per trečiąjį asmenį UAB „Fridmis“ su atsakove UAB „TEZ TOUR“ sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. 20447786, kurios pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovės turistinę kelionę sau ir savo šeimos nariams į Dubajų, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. Kelionės kaina nurodyta sutartyje – 4 834,00 Eur. 2020 m. vasario 27 d. ieškovas kreipėsi į kelionių organizatorių UAB „TEZ TOUR“ su prašymu nutraukti turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės nurodydamas, kad prašo sumokėtus pinigus leisti panaudoti kitai kelionei, kai PSO paskelbs, jog koronaviruso rizika yra sumažėjusi. 2020 m. vasario 28 d. laišku UAB „TEZ TOUR“ informavo ieškovą, kad galimos alternatyvos dėl kitos artimos datos nėra, be to, laiške nurodoma, kad nutraukus sutartį būtų skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis pagal sutarties sąlygų 2.1.1. punktą, o sudarius naują sutartį ieškovas turėtų sumokėti naujai įsigytos kelionės kainą. Taip pat nurodoma, kad siūloma pakartotinai apsvarstyti sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir informuoti kelionių agentą. Ieškovas apie atsakovės sprendimą taip pat informuotas oficialiu raštu, kuriame tai pat nurodoma, kad prašymas netenkinamas, bei papildomai pažymėta, jog Užsienio reikalų ministerijos internetinėje svetainėje keliauk.urm.lt/location nėra pateikta rekomendacijų nevykti į JAE, skrydžiai į JAE vykdomi pagal numatytą skrydžių programą. Be to, rašte pažymėta, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į sutarties sąlygų 2.1.2.3. punkto taikymo apimtį, todėl ieškovui dėl sutarties nutraukimo būtų skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis pagal sąlygų 2.1.1. punktą, o sudarius naują sutartį kiltų pareigą mokėti naujos kelionės kainą. Į bylą pateikti tolimesni susirašinėjimai, kurie taip pat patvirtina nuoseklią atsakovės poziciją negrąžinti už kelionę sumokėtų lėšų.

22.       Iš esmės nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei ieškovo teisės nutraukti turizmo sutarti nepatiriant neigiamų padarinių.

Dėl CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų taikymo 

23.       Pagal CK 6.750 straipsnio 1 dalį turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui (CK 6.750 straipsnio 2 dalis).

24.       Remiantis CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktu turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokėdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą.

25.       Ieškovo nuomone, teismas netinkamai aiškinio nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių sąvoką. Pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra aktualus ne pats kelionės laikotarpis ir ne po įvykusios kelionės paaiškėjusių faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau sutarties nutraukimo metu (2020 m. vasario 27 d.) žinomos aplinkybės, sudariusios pagrindą manyti esant rizikai tinkamam kelionės vykdymui. Apelianto vertinimu dėl pandemijos (COVID-19) egzistuoja nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl ko jam, turi būti gražinama visa suma, sumokėta pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį.

26.       2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas kiek kitoks aplinkybių, kurioms esant turistas gali nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio, apibrėžimas – neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės (angl. unavoidable and extraordinary circumstances).

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šiuo metu byloje turimus įrodymus, nėra pagrindo byloje susiklosčiusias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos (neišvengiamas ar nepaprastas) aplinkybes. Pirmiausia, ieškovui 2020 m. vasario 27 d. nutraukus turistinės kelionės sutartį nei Lietuvoje, nei kelionės tikslo vietoje nebuvo paskelbto karantino. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė tik nuo 2020 m. kovo 16 d. 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. PSO koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d., kai ieškovo kelionė turėjo trukti iki 2020 m. kovo 8 d. Antra, ieškovas su atsakove sutartį sudarė 2020 m. vasario 10 d., tačiau dar 2020 m. sausio 8 d. buvo išviešinta informacija apie saugumo priemonių ėmimąsi ir jokių naujų rekomendacijų nuo to laiko, kai ieškovas 2020 m. vasario 10 d. įsigijo kelionę iki to laiko kai turėjo baigtis ieškovo įsigytos kelionės laikas, t. y. 2020 m. kovo 8 d., nebuvo. Pažymėtina, kad PSO duomenimis, 2020 m. vasario 10 d., kuomet ieškovas sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį, JAE jau buvo susirgimų – 12, o atsisakymo nuo kelionės dieną - 23, t. y. susirgimų skaičius liko beveik nepakitęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pokyčių ir didesnio pavojaus nuo kelionės įsigijimo iki jos pabaigos nebuvo, situacija ir informacija dėl grėsmės buvo nepakitusi, o ieškovas buvo priėmęs sprendimą įsigyti kelionę jau esant bendrai viešai informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, turėjo pats įvertinti riziką dėl jo nurodomų kelionės galimumo aplinkybių, realų norą vykti į numatytą kelionę, o ne praėjus vos 17 d. nuo kelionės įsigijimo (2020 m. vasario 10 d.), esant tik rekomendacijai imtis atsargumo priemonių ir nesant jokios kelionės grėsmės pakitimo, apsigalvojus, sutartį nutraukti (2020 m. vasario 27 d.). Trečia, iš viešų duomenų nustatyta, jog sutarties nutraukimo metu (2020 m. vasario 27 d.) Lietuvoje sergančių COVID-19 nebuvo, pirmasis užregistruotas tik 2020 m. vasario 28 d., kelionės tikslo vietoje (JAE), kaip jau buvo minėta, buvo keletą sergančiųjų, tačiau nei viena iš šių šalių nebuvo įtraukta į sąrašą šalių, į kurias nerekomenduojama keliauti (Užsienio reikalų ministerijos informacija). Pagal Užsienio reikalų ministerijos raštą nustatyta, jog rekomendacija nevykti į nurodytas valstybes buvo priimta tik 2020 m. kovo 12 dieną, (jau po kelionės pabaigos, ieškovas turėjo grįžti į Lietuvą 2020 m. kovo 8 d.). Todėl visiškai akivaizdu, jog pagal turimus įrodymus, sutarties nutraukimo metu nebuvo jokio pagrindo teigti, kad nurodytose valstybėse buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės. Be to, priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas ieškovo atsisakymą nuo kelionės vertino iš sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 27 d.) perspektyvos.

28.       Nors ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija, kaip realų grėsmės lygį atspindinčiais duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su šiuo ieškovo argumentu pažymi, kad analogiškos pozicijos dėl Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų statuso laikosi ir vartotojų teises ginanti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri viešai skelbia, kad jei kitos alternatyvos su kelionių organizatoriumi ar kelionių pardavimo agentu rasti nepavyksta, vartotojas turi teisę kreiptis į paslaugos teikėją raštu, prašydamas nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir grąžinti už kelionę sumokėtus pinigus, netaikant sutarties nutraukimo mokesčio. Tačiau nurodė, kad ši rekomendacija galioja tik dėl tų kelionių, kurios atšauktos dėl ekstremalios situacijos, ir dėl kurių pateiktos Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos nevykti į užsienio valstybes. Pažymėjo, kad šioje situacijoje, sąlygotoje nenugalimos jėgos aplinkybių, nėra kelionių organizatorių kaltės, todėl svarbu išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp vartotojų teisių ir verslo prisiimtų įsipareigojimų (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 10e-1833). Taigi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tiesiogiai nurodė, kad turistas atsisakyti nuo kelionės ir atgauti už kelionę sumokėtą kainą gali realizuoti tik tais atvejais, kuomet į kelionės tikslo vietą nerekomenduojama vykti. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju nei 2020 m. vasario 27 d., kuomet ieškovas atsisakė nuo kelionės, nei 2020 m. kovo 8 d., kai kelionė turėjo pasibaigti, JAE nebuvo įtraukta į sąrašą šalių, į kurias nerekomenduojama keliauti.

29.       Ieškovo teigimu, teismas turėjo vertinti, ar organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo metu buvo faktinių duomenų, kurių pagrindu ieškovas galėjo manyti, jog kelionės vietoje ar visiškai greta atsirado su COVID ‑ 19 paplitimu susijusios aplinkybės, dėl kurių galėjo tapti nesaugu vykti į kelionę arba daromas kitoks poveikis kelionės vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su atsakovės argumentais, pažymi, jog ieškovo nurodomas terminas „visiškai greta“ suprantamas kaip šalia kelionės tikslo (Dubajus, JAE) esanti vieta, kurioje egzistuojančios ypatingos aplinkybės gali turėti įtakos kelionės tikslo vietai. Pažymėtina, jog ieškovas kartu su šeima turėjo vykti į JAE, Dubajuje esantį konkretų viešbutį, tačiau apeliantas nenurodo tokios „visiškai greta“ kelionės tikslo esančios vietos, kurioje būtų atsiradusios ypatingos aplinkybės.

30.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.).

31.       Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad kelionės vykdyti nurodytu laikotarpiu buvo neįmanoma. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad į JAE vyko kiti atsakovės turistai, kurie nuo organizuotos turistinės kelionės neatsisakė. Taigi, kelionė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. faktiškai įvyko.

32.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas sutartį 2020 m. vasario 27 d. nutraukė, galimai ir turėdamas pagrįstų baimių ir neapibrėžtumo dėl COVID -19, tačiau teisėjų kolegijos manymu, byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog būtent sutarties nutraukimo metu (2020 m. vasario 27 d.), o ne vėlesniu laikotarpiu, egzistavo objektyvus, o ne subjektyvus sutarties įvykdymo negalimumas, t. y. ieškovas neįrodė, kad šiuo atveju sutarties nutraukimo dieną atsirado nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių galėjo tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Taigi, nesant anksčiau nurodytų kriterijų visumos, ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga, dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes nenugalima jėga (CK 6.212 straipsnis, 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl sutarties nutraukimo mokesčio dydžio

33.       Įstatymas nenumato termino, prieš kurį turistas turi įspėti kelionių organizatorių apie sutarties nutraukimą, kadangi toks sutarties nutraukimas yra nulemtas objektyvių aplinkybių. Informavimo apie organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimą terminas yra teisiškai reikšmingas tik tais atvejais, kuomet sutartis yra nutraukiama nesant CK 6.750 straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CK 6.750 straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių.

34.       Remiantis CK 6.750 straipsnio 2 dalimi, jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, sutarties nutraukimo mokestis turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui.

35.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių pasirašytos sutarties 2.1.1. punkte nustatyta, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį iki kelionės pradžios. Turistui nutraukus sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį, nustatytą sutartyje. Šiuo atveju sutartyje buvo numatytas sutarties nuraukimo mokestis, kuris priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios, t. y. daugiau kaip 21 diena iki išvykimo – 20 procentų; nuo 20 iki 11 dienų iki išvykimo – 50 procentų; nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo – 80 procentų; likusi 2 ir mažiau dienų iki išvykimo – 95 procentai kelionės kainos. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės realiai patirtus nuostolius ir sprendė, jog ieškovui grąžintina suma sudarytų 760,00 Eur sumą, t. y. iš kelionės kainos – 4 834,00 Eur atėmus atsakovės patirtus nuostolius – 4 074,00 Eur sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad sutartyje buvo nustatytas kelionės nutraukimo mokestis, remiantis CK 6.750 straipsnio 2 dalimi, turėjo vadovautis sutartimi nustatytu aukščiau minėtu sutarties nutraukimo mokesčiu, o ne vien tik vertinti atsakovės realiai patirtus nuostolius.

36.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas sutartį nutraukė likus 2 dienoms iki kelionės pradžios, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sutartį nutraukė 2020 m. vasario 27 d., t. y. likus 3 dienoms iki kelionės pradžios (2020 m. kovo 1 d.), nes 2020 metais vasario mėnesį buvo 29, o ne 28 dienos. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis organizuotos turistinės kelionės sutarties 2.1.1 punkte pateikta lentele, jeigu iki kelionės pradžios liko nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo – taikomas 80 procentų sutarties nutraukimo mokestis. Taigi, šiuo atveju remiantis organizuotos turistinės kelionės sutarties 2.1.1 punktu ir CK 6.750 straipsnio 2 dalimi, sutarties nutraukimo mokestis sudarytų 3 867,20 Eur (4 834,00 Eur x 80 proc.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei realių nuostolių atlyginimą (iš kelionės kainos atimdamas 760,00 Eur sumą, kaip atsakovės sutaupytas lėšas) nepagrįstai nesivadovavo nei organizuotos turistinės kelionės sutartimi, nei įstatymu (CK 6.750 straipsnio 2 dalis), dėl ko pablogino ieškovo padėtį. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovui grąžintinos sumos dydžio, kadangi šiuo atveju įvertinus sutarties nutraukimo mokesčio dydį (3 867,20 Eur) ir sutarties kainą (4 834,00 Eur), ieškovui grąžintina suma sudaro 966,80 Eur (4 834,00 Eur – 3 867,20 Eur).

37.       Įvertinus kelionės kainą - 4 834,00 Eur ir atsakovės UAB „Tez Tour“ patirtus nuostolius - 4 074,00 Eur pagal byloje pateiktas sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei išankstinius mokėjimo patvirtinančius mokėjimo pavedimus (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2-7), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti sutarties sąlygas (sutarties nutraukimo mokestį, kuris priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios, t. y. nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo – 80 procentų) nesąžiningomis, kadangi sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva, o jomis nėra nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovui gražinama didesnė pinigų suma (966,80 Eur) nei 760,00 Eur t. y. iš kelionės kainos – 4 834,00 Eur atėmus atsakovės patirtus nuostolius – 4 074,00 Eur sumą, be to neviršija maksimalios vienos kelionės kainos (CK 6.750 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra kitų CK 6.228 4 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kurioms esant sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų taikymą dėl šiuo atveju nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvimo, tačiau spręsdamas sutarties nutraukimo atveju dėl ieškovui grąžintinos sumos dydžio, netinkamai įvertino CK 6.750 straipsnio 2 dalies įtvirtintą nuostatą tuo atveju, kai sutartyje yra numatyta sutarties nutraukimo mokestis bei jos dydis. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 966,80 Eur grąžintiną sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39.       Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

40.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 109,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 847,00 Eur sumą. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (priteista 760,00 Eur), t. y. buvo patenkinta 16 procentų turtinių reikalavimų, o atmesta 84 procentai reikalavimų, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 17,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo 711,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

41.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

42.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovui grąžintinos sumos dydžio (966,80 Eur), t. y. tenkinus 20 procentų ieškinio turtinių reikalavimų bei atmetus 80 procentų reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistinos 21,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo priteistinos 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies, tačiau ieškovo apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

45.       Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 92,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, ieškovui priteistina iš atsakovės 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

46.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

47.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą dalyje dėl sumokėtų sumų už organizuotos turistinės kelionės sutartį grąžinimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti ieškovui M. D. iš atsakovės UAB „Tez Tour“ 966,80 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 80 ct) grąžintiną sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (966,80 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,88 Eur (dvidešimt vieno euro 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Tez Tour“ iš ieškovo M. D. 677,60 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. D. iš atsakovės UAB „Tez Tour“ 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Vaclovas Paulikas

                                                Rūta Petkuvienė

                                                Inga Staknienė