Civilinė byla Nr. 2-1218/2011
Procesinio sprendimo
kategorija: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios
akcinės bendrovės „Jupoga“ ir J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Tenampa
Holdings“ prašymas areštuoti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jupoga“ ir
J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą tenkintas civilinėje byloje pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tenampa Holdings“ pareikštą netiesioginį ieškinį
atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jupoga“ ir J. D. dėl turtinės žalos,
padarytos bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LRG Farmacija“, atlyginimo
(bylos Nr. 2-4337-611/2011).
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas bankrutuojančios įmonės
kreditoriaus ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš
bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir jo įgalioto asmens pagrįstumo
klausimas.
UAB „Tenampa Holdings“ kreipėsi į teimą, prašydamas solidariai
priteisti iš atsakovų UAB „Jupoga“ ir J. D. BUAB „LRG Farmacija“ naudai 2 000
413 Lt sumą turtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas, taip pat priteisti
iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu Vilniaus
apygardos teisme yra nagrinėjama bankrutuojančios UAB „LRG Farmacija“ bankroto
byla Nr. B2-458-258/2010. BUAB „LRG Farmacija“ administratoriumi Lietuvos apeliacinis
teismas yra paskyręs UAB „Jupoga“. UAB „Jupoga“ yra įgaliojusi J. D. vykdyti BUAB
„LRG Farmacija“ bankroto administratoriaus funkcijas. UAB „Tenampa Holdings“
yra perėmęs BUAB „LRG Farmacija“ kreditoriaus teises. Ieškovui tapo žinoma, kad
dėl dalies BUAB „LRG Farmacija“ kreditorių neteisėtų veiksmų ir kaltės įmonei
buvo padaryta 2 000 413 Lt žala, tačiau atsakovai iki šiol nėra pareiškę teisme
ieškinių dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakingų asmenų atžvilgiu, kas įrodo
jų netinkamą savo, kaip bankrutuojančios bendrovės turto administratoriaus,
funkcijų vykdymą. Todėl bankroto administratorius ir jo įgaliotas asmuo yra
atsakingi už BUAB „LRG Farmacija“ padarytą žalą.
Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui
ieškovas UAB „Tenampa Holdings“ pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos
priemones - 2 000 413 Lt sumai areštuoti atsakovams UAB „Jupoga“ ir/ar J. D. nuosavybės
teise priklausantį turtą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir tai yra
savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. UAB „Jupoga“
balanse už 2010 m. nurodoma bendra nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma yra
84 341 Lt, t.y. daugiau nei 23 kartus mažesnė nei ieškinio suma, duomenų apie J. D. turimą
turtą ieškovas neturi. Ieškovo nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos
priemonės yra ekonomiškos ir tiesiogiai susijusios su reiškiamu reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d.
nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir
ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovams
UAB „Jupoga“ ir J. D. nuosavybės teise priklausantį 2 000 413 Lt vertės nekilnojamąjį
ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis,
uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, mainyti, dovanoti, suteikti
neatlygintinai naudotis, nuomoti, kitaip perleisti tretiesiems asmenims,
įkeisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti areštuojamą turtą bei iš šio
turto kylančias teises. Teismas nutarė, kad nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo
turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines
lėšas ir turtines teises, esančias pas
atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, suteikiant atsakovui UAB „Jupoga“ teisę vykdyti
atsiskaitymus su ieškovu, darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas
socialinio draudimo įmokas, jei prievolių šiems kreditoriams įvykdymo terminas
yra suėjęs, o atsakovui J. D. leisti vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, taip pat
naudotis po 2000 Lt per mėnesį iš areštuotų lėšų asmeniniams pragyvenimo
poreikiams patenkinti. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės kelia
abejonių dėl atsakovų finansinio pajėgumo ieškinyje pareikšto reikalavimo
apimtyje ir patvirtina galimą teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Be to, poreikį
taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina ir tai, kad pagal teismų
informacinės sistemos Liteko duomenis atsakovams yra pareikštas ieškinys ir
kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškinio suma taip pat labai didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį
skundą argumentai
Apeliantai atskiruoju skundu prašo Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį, kuria ieškovo UAB Tenampa Holdings“ prašymas taikyti
atsakovų UAB „Jupoga“ ir J. D. atžvilgiu
laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas, panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1)
Pirmosios instancijos
teismas preliminariai neįvertino ieškinyje pareikšto reikalavimo, o rėmėsi vien
tik didelės ieškinio sumos prezumpcija.
2)
Vilniaus apygardos
teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi BUAB
„LRG Farmacija“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Admivita“, kuri
administratoriaus pareigas ėjo iki 2009 m. vasario 19 d., kai Lietuvos
apeliacinis teismas naujuoju administratoriumi paskyrė UAB „Jupoga“, todėl UAB
„Jupoga“ nėra atsakinga už ankstesnio bankrutuojančios įmonės administratoriaus
netinkamą pareigų vykdymą.
3)
Administratoriaus
įgaliotas asmuo J. D. be
jokio teisinio pagrindo yra įtrauktas byloje atsakovu ir pirmosios instancijos
teismas neteisėtai bei nepagrįstai areštavo šio asmens turtą, nes kai
administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo
neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tais atvejais, kai bankroto
administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi
nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės
atsakomybės subjektas. Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas
funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį
asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę
reglamentuojančiomis normomis.
4)
Nėra pagrindo
tvirtinti, kad BUAB „LRG Farmacija“ kreditoriai jau patyrė kokių nors
nuostolių, nes BUAB „LRG Farmacija“ bankroto procesas nėra pasibaigęs, o
teisinis pagrindas teikti tokio pobūdžio ieškinius atsiranda tik
administratoriui užbaigus bankroto procesą, t. y. tada, kai kreditorių reikalavimai
lieka nepatenkinti. Be to, Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinių
bylų, kuriuose yra ginčijami iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti BUAB „LRG
Farmacija“ nenaudingi sandoriai. Taip pat Vilniaus apygardos teisme yra
nagrinėjama civilinė byla dėl 24 490 896,24 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš
buvusių bendrovės vadovų. Taigi šių ieškinių suma (50 mln. Lt) ženkliai viršija
visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, kuri šiuo metu
sudaro 21 906 879,55 Lt.
5)
Ieškovas neturi
teisės kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, nes nagrinėjamu atveju
netiesioginio ieškinio būtina sąlyga ta, kad BUAB „LRG Farmacija“ turi turėti
reikalavimo teisę į atsakovus - šios įmonės administratorių ir jo įgaliotą asmenį.
Tačiau nei ieškovas, nei BUAB „LRG Farmacija“ iki šiol administratoriui nebuvo
teikę jokių pretenzijų dėl jo atliekamo darbo kokybės. Tokia pretenzija nebuvo
pareikšta BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkime ir jo pirmininkui Įmonių
bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o iš karto buvo kreiptasi į teismą su
ieškiniu, kas įrodo ieškovo nesąžiningą elgesį.
6)
Suvaržymai, susiję su
disponavimo areštuotomis piniginėmis lėšomis apribojimais, sukels itin
neigiamas pasekmes apeliantui UAB „Jupoga“ ir gali privesti jį prie bankroto,
nes jis neteks galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais ir praras galimybę
konkuruoti rinkoje su kitais verslo subjektais. Be to, pritaikius lėšų areštą, UAB
„Jupoga“ negalės tinkamai vykdyti kitų devynių įmonių bankroto procedūrų, dėl
ko kiti bankrutuojančių įmonių kreditoriai taip pat gali patirti nuostolių.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą
prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą
ieškovas nurodo šiuos argumentus:
1)
Apeliantų prielaidos
dėl ieškinio pagrįstumo preliminaraus netinkamai atlikto įvertinimo yra
nepagrįstos. Pasitvirtinus ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms bei jas
pagrindžiantiems įrodymams, kad kreditoriai sutrukdė BUAB „LRG Farmacija“ gauti
papildomų pajamų, o atsakovai, nesikreipdami dėl tokių nuostolių atlyginimo iš
atsakingų asmenų, netinkamai vykdė administravimo funkcijas ir dėl to bendrovė patyrė
per 2 mln. Lt žalą, pareikštas ieškinys galės būti patenkintas.
2)
Apeliantai turi
pareigą atsakyti už netinkamą administravimo pareigų vykdymą ir BUAB „LRG
Farmacija“ nuostolių padarymą, nes į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl žalos
atlyginimo iš atsakingų asmenų buvo kreiptasi nepraleidus ieškinio senaties
termino (paskutiniai neteisėti veiksmai, kuriais BUAB „LRG Farmacija“ patyrė
turtinius nuostolius, buvo atlikti 2007 m. kovo 22 d.). Be to, apeliantai patys
patvirtino, kad šiuo metu jokie reikalavimai nėra pareikšti nei prieš ankstesnį
BUAB „LRG Farmacija“ administratorių, nei prieš nesąžiningus BUAB „LRG
Farmacija“ kreditorius.
3)
Lietuvos apeliacinis
teismas yra pasisakęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro
bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose
(santykiuose su trečiaisiais asmenimis), jam taikytina civilinė atsakomybė, o
ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą. Todėl pirmosios instancijos
teismas tinkamai pripažino, kad ieškovas pagrįstai prašo BUAB „LRG Farmacija“ padarytus
nuostolius priteisti iš UAB „Jupoga“ ir UAB „Jupoga“ vadovo J. D. solidariai.
4)
Apeliantų turtinė
padėtis yra nepakankama pareikšto reikalavimo įvykdymui jo patenkinimo atveju.
Reikalavimo suma viršija 2 mln. Lt. Viešai skelbiamas UAB „Jupoga“ balansas už
2009 m. patvirtina, kad UAB „Jupoga“ turto vertė lygi 84 341, t.y. 24 kartus
mažesnis už pareikšto ieškinio sumą, kas įrodo, jog ieškinio patenkinimo atveju
ši įmonė bus nepajėgi įvykdyti pareikšto reikalavimo. Be to, nepritaikius
laikinųjų apsaugos priemonių apelianto J. D. atžvilgiu, visą bylos nagrinėjimo laiką jis turėtų nevaržomą
galimybę paslėpti nuosavybės teise valdomą turtą.
5)
Visi iki šiol
apeliantų inicijuoti teisminiai ginčai BUAB „LRG Farmacija“ vardu apeliacinės
instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, o dėl proceso atnaujinimo
nebuvo kreipiamasi. Taigi negalima pritarti apeliantų teiginiui, jog dėl
inicijuotų teisminių ginčų bus patenkinti kreditorių reikalavimai visa
apimtimi. Be to, atsakovų inicijuoti nepagrįsti teisminiai ginčai BUAB „LRG
Farmacija“ vardu negali užkirsti kelią suinteresuotiems asmenims reikalauti,
kad apeliantai atlygintų savo neteisėtais veiksmais BUAB „LR Farmacija“
padarytą žalą.
6)
Ieškovas turi teisę
pareikšti netiesioginį ieškinį, nes dėl apeliantų netinkamo administravimo
funkcijų atlikimo BUAB „LRG Farmacija“ negavo didelės apimties pajamų ir dėl
šios priežasties patys atsakovai turi padengti BUAB „LRG Farmacija“ pairtus
nuostolius.
7)
Ieškovo reikalavimas
yra pareikštas bankrutuojančios bendrovės vardu, o civilinės bylos, kuriose yra
ginami bankrutuojančios bendrovės interesai yra susiję su viešojo intereso
gynimu, todėl ši aplinkybė sudaro papildomą pagrindą užtikrinti efektyvų
galutinio teismo sprendimo įvykdymą, taip pat ir taikyti laikinąsias apsaugos
priemones.
8)
Apeliantas nepateikė rašytinių
įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo siekį pareikštu netiesioginiu ieškiniu be
teisinio pagrindo gauti turtinės naudos.
9)
Skundžiama nutartis
neturi jokios reikšmės apeliantų įsipareigojimų, susijusių su kitų bankrutuojančių
įmonių turto administravimu, vykdymui, nes apeliantų administravimo veikloje
naudojamos lėšos yra ne jų nuosavybė, o nuosavybės teise priklauso
administruojamoms bendrovėms. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nutartimi
pritaikė apribojimus būtent apeliantams priklausančiam turtui.
IV.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas
pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą solidariais
bendraatsakoviais patrauktam bankroto administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui
pagal bankrutuojančios įmonės kreditoriaus šios įmonės interesais pareikštą
reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali
imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos
priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus
sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas
gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo
ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie)
įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį
vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų
būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas
ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo
tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti
priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo
2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-2174/2010). Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir
pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti,
kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių,
teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia išvada gali būti
padaryta ne tik preliminariai nustačius ieškinio pagrįstumo perspektyvą pagal
išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, bet ir nutarus, jog procesas
pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris remiantis
materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus
reikalavimus. Taip gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, atsakovu patraukiamas
juridinio asmens filialas, neveiksnus fizinis asmuo ar asmuo, kurio atžvilgiu
reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialusis teisinis reikalavimas ir pan.
Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei
pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų
abejonių, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, ar
pagrįstai atsakovu pagal ieškinį įtrauktas J. D., laikinųjų apsaugos priemonių
– turto arešto taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Priešingu atveju
galėtų susidaryti situacija, kai apribojimai taikomi asmens, kurio atžvilgiu
nebus galima vykdyti išieškojimo, turtui. Tai neatitiktų laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo paskirties, nepagrįstai apribotų šio asmens subjektines
teises. Esant tokiai procesinei situacijai, teismų praktikoje suformuluota
taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti
arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių
atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali
objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra taikoma.
Tai reiškia, kad tokiu atveju ieškinio didelės sumos kriterijus teisiškai
nereikšmingas, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia
atmesti kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios
įmonės – ieškovo - kreditorius netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios įmonės
bankroto administratoriui ir jo įgaliotam vykdyti bankroto procedūras fiziniam
asmeniui, kaip solidariems bendraskoliams, pareiškė turtinį reikalavimą dėl
nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškovas reikalavimą bankroto
administratoriaus įgaliotam asmeniui grindė pavedimo sutartiniais teisiniais
santykiais, kurie įgalina šį asmenį savo pareigas vykdyti sąžiningai ir
rūpestingai, operatyviai ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Teisėjų
kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ reikalavimus bankroto procedūras įmonėje vykdo
teismo paskirtas bankroto administratorius, kuriuo pagal galiojančius teisės norminius
aktus gali būti skiriamas tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo, turintis Įmonių
bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išduotą leidimą užsiimti
įmonių bankroto administravimo veikla (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Juridinis asmuo gali
įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, jei ne mažiau kaip 2 juridinio asmens darbuotojai,
vykdantys įmonės įstatuose nurodytą veiklą, tarp jų juridinio asmens vadovas,
turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3-4376 patvirtintų
„Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas
fiziniams ir juridiniams asmenims taisyklių“ 12.2 punktas). Kai teismas bankroto administratoriumi byloje
paskiria juridinį asmenį, šis asmuo yra atsakingas už įmonės bankroto procedūrų
nuoseklų vykdymą. Tarp teismo paskirto bankroto administratoriaus ir įmonės sudaroma
pavedimo sutartis (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Tuo
tarpu tarp juridinio asmens, turinčio leidimą teikti bankroto administravimo
paslaugas ir fizinio asmens, taip pat turinčio atitinkamą leidimą tokių
paslaugų teikimui, susiklosto darbo (juridinis asmuo yra darbdavys, o jo
įgaliotas fizinis asmuo - darbuotojas) arba pavedimo teisiniai santykiai. Teismo
paskirtas bankroto administratorius – juridinis asmuo įgalioja fizinį asmenį
atlikti bankroto administravimo veiksmus pagal pavedimo sutartį arba paveda jam
atlikti šiuos veiksmus darbo sutarties pagrindu. Tai vidiniai bankroto
administratoriaus santykiai su savo darbuotojais ar įgaliotiniais. Taigi bankroto
administratorius – juridinis asmuo turi teisę pavesti savo darbuotojui ar įgaliotiniui,
taip pat turinčiam teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, veikti
bankroto administratoriaus vardu, teikiant bankroto paslaugas įmonėms, kurias
administruoti bankroto administratoriui – juridiniam asmeniui pavedė teismas. Išoriniuose
teisiniuose santykiuose tokio administratoriaus įgaliotas asmuo veikia
ne savo, o teismo paskirto bankroto administratoriaus – juridinio asmens vardu. Todėl ir civilinė teisinė atsakomybė už tokio
bankroto administratoriaus įgalioto asmens galimai padarytą žalą tenka ne šiam
asmeniui, kaip darbuotojui ar įgaliotiniui, o juridiniam asmeniui, kuriam
teismas pavedė teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas (CK 6.264 str.,
6.760 str. 6 d., 6.762 str. ir 2.145 str.). Juridinio asmens įgaliotas fizinis
asmuo į civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš juridinio asmens
turėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų
reikalavimų (CPK 47 str.). Patenkinus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo
priteisimo iš juridinio asmens, teikiančio bankroto administravimo paslaugas,
pastarasis galėtų regresiniu ieškiniu reikšti reikalavimą žalą faktiškai
padariusiam jo įgaliotam asmeniui, jeigu tam būtų nustatytos civilinės
atsakomybės visos sąlygos. Tai reiškia, kad bankroto administratoriaus–
juridinio asmens įgaliotam asmeniui teikiant įmonės bankroto administravimo
paslaugas, jo atžvilgiu negali būti reiškiami reikalavimai dėl žalos,
atsiradusios iš bankroto administravimo teisinių paslaugų teikimo, atlyginimo.
Todėl ir laikinosios apsaugos priemonės pagal pareikštus reikalavimus tokio
asmens atžvilgiu negali būti taikomos. Tai reiškia, kad atsakovu patraukto J.
D. atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia pagrįstų abejonių.
Kita vertus, turto areštas, kaip
laikinoji apsaugos priemonė, negalėjo būti taikomas ir kito atsakovu patraukto
asmens UAB „Jupoga“ atžvilgiu. Preliminarus pateiktų įrodymų vertinimas
neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog pareikštas reikalavimas šio atsakovo
atžvilgiu gali būti patenkintas. Todėl ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui
nekyla. Ieškovo vardu netiesioginį ieškinį pareiškęs ieškovo kreditorius, nors
ir detalizavo ieškinio sumą, tačiau neišdėstė pagrįstų argumentų bei nepateikė
juos pagrindžiančių įrodymų, kurie preliminariai patvirtintų pareikštų
reikalavimų pagrįstumą. Ieškovo teises ginantis kreditorius jo nurodytas
atskiras reikalavimo sumas tik susumavo, tačiau nepateikė šių sumų kilmės
detalaus pagrindimo. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d.
nutartimi UAB „LRG Farmacija“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto
administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m.
vasario 19 d. nutartimi pakeitė BUAB „LRG Farmacija“ bankroto administratorių
ir juo paskyrė UAB „Jupoga“. Duomenų apie tai, kad šis bankroto
administratorius, dvejus metus administruojantis BUAB „LRG Farmacija“,
sąmoningai vengtų teismine tvarka ginti administruojamos įmonės teises ir
akivaizdžiai jas pažeistų, netiesioginį ieškinį pareiškęs įmonės kreditorius
nepateikė, taip pat nėra duomenų apie tai, kad bankroto administratorius neketintų
ateityje įstatymų nustatyta tvarka reikšti pagrįstų reikalavimų, jei tam būtų
pagrindas. Be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime nebuvo
svarstytas klausimas dėl įpareigojimo bankroto administratoriui reikšti
konkrečius ieškinius ginant kreditorių teises, nebuvo nurodyti bankroto
administratoriaus veiklos trūkumai, nėra duomenų, jog bankroto administratoriui
buvo siūloma reikšti ieškinius, dėl kurių nepareiškimo ieškovas ir kildina
reikalavimą į nuostolių atlyginimo priteisimą iš įmonės, kuri administruoja
bankrutuojančią įmonę.
Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškinys
dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikštas atsakovu patrauktam bankroto
administratoriui dar tebevykdant įmonės bankroto procedūras, nors tik užbaigus
bankroto procedūras paaiškės, ar kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti.
Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl kreditoriaus pareikšto netiesioginio ieškinio,
ginant bankrutuojančios įmonės interesus, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo
iš bankroto administratoriaus, argumentacijos.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog
atsakovu patrauktas BUAB „LRG Farmacija“ bankroto administratorius UAB „Jupoga“ civilinio proceso tvarka pareiškė kelis
ieškinius bankrutuojančios įmonės interesais (dėl akcijų pirkimo-pardavimo
sutarties, taip pat dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo
negaliojančiomis, dėl proceso atnaujinimo) ir šių ieškinių bendra suma viršija
kreditorinių reikalavimų sumą (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės
bylos Nr. 2-980-104/2011, 2-64-450/2011, 2-301-577/2011).
Esant tokioms aplinkybėms, netiesioginį
ieškinį pareiškusio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus prašymą byloje dėl
nuostolių atlyginimo priteisimo iš bankroto procedūras tebevykdančio bankroto
administratoriaus taikyti bankroto administratoriaus turto areštą, teismas
turėjo atmesti kaip nepagrįstą.
Tokia teisėjų kolegijos pozicija šioje
byloje atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką analogiškose
bylose, užtikrina teismų praktikos nuoseklumą (Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kolegija pažymi, jog Lietuvos
apeliacinis teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi analogiškoje situacijoje
civilinėje byloje pagal UAB „Tenampa
Holdings“ netiesioginį ieškinį, ginant BUAB „LRG Farmacija“ interesus, bankroto
administratoriui UAB „Jupoga“ ir J. D. dėl 7 207 309,29 Lt turtinės žalos
atlyginimo (tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, esant panašiam ieškinio
faktiniam pagrindui) panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą
dėl atsakovų turto arešto atmetė kaip nepagrįstą (civ. bylos Nr. 2-773/2011).
Dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepime į jį
išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi
teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas nevertino prima
facie ieškovo pateiktų duomenų, neatsižvelgė į tai, kad prašomos taikyti
laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas neatitinka laikinųjų
apsaugos priemonių paskirties ir pažeidžia atsakovų teises. Todėl žemesnės
instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
atmestinas (CPK 144 str. 1 d., 337 str. 2 p.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas
Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2
punktu ir 152 straipsnio trečiąja dalimi, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario
4 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždarosios
akcinės bendrovės „Jupoga“ (duomenys neskelbtini) ir J. D. (duomenys
neskelbtini) turto areštas 2 000 413 Lt vertės turtui, o jo nesant ar
nepakankant, lėšoms, panaikinti.
Ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Tenampa Holdings“ prašymą areštuoti atsakovams
uždaroji akcinei bendrovei „Jupoga“ ir J. D. nuosavybės teise priklausantį
turtą civilinėje byloje Nr. 2-4337-611/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės
„Tenampa Holdings“ pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei
bendrovei „Jupoga“ ir J. D. dėl turtinės žalos, padarytos bankrutuojančiai
uždarajai akcinei bendrovei „LRG Farmacija“, atlyginimo, atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui –
Centrinei hipotekos įstaigai.
Teisėjai
Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Donatas Šernas