Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-217-992/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52261-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2.; 1.1.7.2.5;

(S)

1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.14.3.2.2.;

1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant M. J.,

dalyvaujant prokurorui M. J.,

kaltinamajam A. F., jo gynėjui advokatui V. B.,

kaltinamajam G. G. (G. G.), jo gynėjai advokatei A. G.,

nukentėjusiajam Ž. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 litų, kas atitinka 188 eurų) įmoką į asmenų nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, įmoka sumokėta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme - 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (2013-05-11 veika) ir 284 straipsnio 1 dalį (2015-04-05 veika), paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusių asmenų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje,

G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), praeityje teistas vieną kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-01 pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

A. F. ir G. G., veikdami kartu bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, panaudoję fizinį smurtą ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį Ž. G. ir sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2015-09-18, apie 19.20 val., viešojoje vietoje, prie garažų masyvo, esančio Ukmergės g. 234, Vilniuje, A. F. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių Ž. G. į galvą, krūtinę, šonus, rankomis spaudė kaklą, taip sukeldamas Ž. G. fizinį skausmą, G. G. dūrė peiliu Ž. G. į dešinę koją, taip padarydamas Ž. G. pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu A. F. ir G. G. kartu atėmus galimybę nukentėjusiajam Ž. G. toliau priešintis, G. G. iš Ž. G. ant pečių uždėtos kuprinės ištraukė garso kolonėlę - 45,45 eurų vertės, po to A. F. su G. G. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. F. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą, Ž. G. priklausantį 45,45 eurų vertės turtą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino, nepripažino savo kaltės dėl įvykdyto plėšimo. Paaiškino, kad 2015-09-18 ėjo kartu A. F., buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, paprašė kompanijos cigarečių. Kažkas kažką pasakė, įvyko konfliktas. Kas pradėjo muštynes, pasakyti negali. Paėmęs nukentėjusiajam už kuprinės, ją nutraukė. A. F. su nukentėjusiuoju pradėjo muštis, jie abu vartėsi. Atsisukęs pamatė, kad A. F. guli apačioje, nukentėjusysis ant jo, vienas kitam buvo paėmę už kaklo. Bandė vaikinus skirti. Tada jis (G. G.) pasakė, kad turi peilį, pasakė, kad papjaus, dūrė peiliu į koją. Nukentėjusysis A. F. paleido ir jie pasišalino. Grumtynių metu jis (G. G.) turėjo per petį persimetęs krepšį, kuriame buvo kolonėlė, interneto jungtis, raktai, peilis. Matė, kad kažkas iškrito iš rankinės. Nukentėjusiojo daiktus pasiėmė per klaidą, buvo tamsu, pamanė, kad iškrito jo kolonėlė, todėl kolonėlę ir pasiėmė. Visos kolonėlės yra beveik vienodos: juodos, kvadratinės. Išsigandęs peilį išmetė prie mokyklos. Pareigūnai juos sulaikė prie Kardiolitos, patikrino krepšį, ištraukė jo daiktus, rado kolonėlę, kuri, kaip paaiškėjo, yra ne jo. Jis tik tada ir pastebėjo, kad kolonėlė yra ne jo. Traškučių neėmė. Kolonėlę policijos komisariate atidavė. Atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l.164-165).

Kaltinamasis A. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su G. G. ėjo link parduotuvės, abu buvo išgėrę. Stovėjo 5-6 žmonių kompanija, jie paprašė cigarečių. Kažkas iš kompanijos, gal vaikinas, į šį jų prašymą negražiai atsakė, įvyko apsižodžiavimas, kilo konfliktas. Jis paėmė nukentėjusiajam už drabužių ir norėjo jį pakratyti. Besigrumdami atsidūrė ant žemės. Nukentėjusysis jį užgulė, todėl laikė nukentėjusįjį už galvos. Jis pats galėjo nukentėjusiajam suduoti ranka į šonus, kojomis suduoti negalėjo. Nepamena, ar nukentėjusysis jam smūgiavo. Jautė, jog G. G. traukė nukentėjusįjį nuo jo. Buvo nutraukta nukentėjusiojo kuprinė. Girdėjo G. G. žodžius, kad panaudos peilį, tačiau ar peilis buvo panaudotas, nematė. Nematė sužaloto nukentėjusiojo. G. G. turėjo krepšį, turėjo kolonėlę, tą vakarą jie klausėsi muzikos. Matė, kai G. G. rinko daiktus, tačiau nematė, kad iš nukentėjusiojo kuprinės būtų kas iškritę. Nežinojo, kad G. G. paėmė kolonėlę. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l.165-166).

N. Ž. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko rugsėjo mėnesį, aklinos tamsos nebuvo. Jų kompanijoje buvo apie šešis asmenis. Eidami du vaikinai paklausė, ar kas iš jų kompanijos neturi parūkyti. K. kažką pasakė, dėl to kilo konfliktas. Jam (nukentėjusiajam) spyrė, prasidėjo muštynės. Vienas iš vaikinų jam griebė už kaklo. Buvo suduoti smūgiai į šonus, į kojas, į galvą. Smūgius sudavė vaikinas, kuris buvo su raudona striuke. Vienas vaikinas jį laikė, kitas peiliu dūrė į koją. Negirdėjo grasinimo, kad papjaus. Nebuvo reikalavimo atiduoti daiktus. Po dūrio, vienas iš vaikinų pasakė „einam“. Pradžioje jis nejautė dūrio ir tik vėliau, kai viskas baigėsi, pamatė kraują. Matė, kad G. G. turėjo krepšį. Ant pečių jis (Ž. G.) turėjo kuprinę, kurioje buvo kolonėlė, pakelis traškučių ir gėrimas. Draugai, nuėmę nuo pečių kuprinę, pamatė, kad ji tuščia. Kolonėlė iš kuprinės buvo ištraukta. Taip pat iš kuprinės buvo paimtas gėrimas ir traškučių pakelis. Nematė, kad kaltinamieji nuo žemės rinktų daiktus, taip pat nematė peilio. Kuprinei atsisegus kolonėlė iš kuprinės galėjo iškristi tik stipriau patraukus. Jis dar turėjo telefoną, tačiau telefoną išmetė, nes jam pasirodė, kad asmenys gali iškraustyti kišenes. Vėliau atvažiavo policija, jis buvo išvežtas į ligoninę. Dėl šio įvykio mėnesį normaliai negalėjo sėdėti. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l. 166).

Liudytoja K. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po pietų, vakarop, su kompanija sėdėjo stadione, vėliau nuėjo link garažų. Stovint tarp Senukų prekybos centro ir Žemynos gimnazijos, prie jų priėjo du vaikinai ir paprašė cigarečių. Kadangi jie cigarečių neturėjo, kilo muštynės. Vaikinai smogė jos draugui. Prasidėjo muštynės, visi išsilakstė. Jai sakė, kad vienas iš vaikinų išsitraukė peilį. Matė, kad Ž. buvo labai sumuštas. Ji pati peilio nematė, nematė, kaip buvo sužalotas Ž. Kiek pamena, spardė abu vaikinai, Ž. sėdėjo užsidengęs veidą rankomis. Iš Ž. G. buvo pavogta kolonėlė. Ji matė, kai vaikinai nustojo spardyti Ž. ir nuėjo į šoną. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l. 186).

Liudytojas L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stovint už garažų prie jų priėję du vaikinai pradėjo prašyti cigarečių. K. vaikinų paprašė išeiti. Abu vaikinai užsipuolė Ž., pradėjo jam smūgiuoti į krūtinę. Ž. gynėsi stovėdamas. Ž. kuprinę, kurioje buvo kolonėlė, buvo numetęs. Jis (L. R.) vieną vaikiną iš nugaros pastūmė. Tada vaikinas išsitraukė peilį ir puolė jį vytis, truputį pabėgėjęs grįžo atgal. Pabėgęs liudytojas iškvietė policiją. Bėgdamas buvo atsisukęs, matė, kai vienas iš vaikinų (apsirengęs juoda striuke) dūrė peiliu Ž. į pilvą, Ž. pasitraukė. Ž. po dūrio gulėjo, jį spardė ir talžė. Pats nematė, kad būtų kraustomi Ž. daiktai. Žino, kad iš Ž. buvo paimta kolonėlė. Viskas vyko pavakare, buvo šviesu ir buvo galima aiškiai matyti veiksmus. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l. 187).

L. R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Prie kavinės „Hesburger“, šalia teismo pastato, apie 16.00 – 18.00 val., prie jų priėjo du vaikinai, prašė parūkyti, pradėjo priekabiauti ir trenkė Ž. Vienas iš vaikinų dūrė peiliu Ž. į koją. Paties peilio ji nematė. Užpuolikai pabėgo. Vaikinams pabėgus pradėjo žiūrinėti, ar niekas nepavogta. Kiek pamena, vaikinai kuprinės nepaėmė, tačiau jie nerado Ž. kolonėlės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l. 187).

L. V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kompanija ėjo pro garažus. Buvo šviesu. Prie jų iš niekur nieko prisikabino asmenys, prašė rūkyti. Tada jie bandė pasimaivyti prieš K. Ž., jai kažką pasakė ir užkabino Ž. Jis matė, kad vaikinas su juoda striuke turėjo peilį. Iš vidinės kišenės išsitraukęs peilį, vaikinas peiliu jiems grasino, jie atsitraukė. Jis (V. B.) pabėgo, grįžo tada, kai vaikinai pabėgo. Ž. buvo pasimetęs, sakė, kad jam dūrė peiliu. Peilio nebuvo. Buvo paimta kolonėlė ir traškučių pakelis. Kiek pamena, vaikinai kuprinės, dėklų neturėjo, prie jų priėjo tuščiomis rankomis. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l. 194-195).

Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu ji dirbo patrule. Per radijo eterį buvo gauta informacija, kad du vaikinai peiliu sužalojo kitą vaikiną ir jį apiplėšė, atėmė kolonėlę. Patruliuodami pamatė asmenis, kurie buvo panašūs į įtariamuosius, jie buvo sulaikyti, nukentėjusieji patvirtino, kad tai - tie patys asmenys. Buvo atlikta dalinė sulaikytų asmenų apžiūra ir pas vieną iš įtariamųjų buvo rasta garso kolonėlė. Kur tiksliai buvo rasta kolonėlė, pasakyti negali. Asmens dalinę apžiūrą atliko jos porininkas. Ji pati matė garso kolonėlę, tai buvo plėšimo dalykas, pagal tai jie susiorientavo, kad sulaikyti tie patys asmenys. Sulaikytas asmuo bandė aiškinti, kad kolonėlė yra jo. Abu sulaikytieji elgėsi įžūliai, sulaikomi priešinosi. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l. 187).

L. V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra patrulis. Atsimena, kad buvo gautas pranešimas apie užpuolimą, atvykę pribėgo prie garažų. Pamatė sėdintį vaikiną, kuris pasakė, kad jį užpuolė du vaikinai ir pasišalino. Per radiją išgirdo, kad kitas ekipažas pagal požymius sulaikė įtariamuosius. Įtariamieji buvo atvežti į įvykio vietą. Aplinkybių dėl daiktų dingimo, dėl dūrio peiliu, neprisimena. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (t.2, b.l. 187).

Kaltinamųjų G. G. ir A. F. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, be liudytojų parodymų, patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kur užfiksuota, kad 2015-09-18, 19.25 val., gautas pranešimas apie į koją sužalotą vyriškį. 2015-09-18, 20.56 val., Lazdynų ligoninės slaugytoja telefonu pranešė, kad į GMP pristatytas Ž. G., kuris paaiškino, kad 2015-09-18, apie 19.00 val., Ukmergės g. 234, Vilniuje, jį užpuolė nepažįstami asmenys. Diagnozė: kairės šlaunies durtinė žaizda (t. 1, b.l. 12);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio patrulės A. L. 2015-09-18 tarnybinio pranešimo duomenimis, kad 2015-09-18, apie 19.25 val., gautas pranešimas, jog Ukmergės g. 234, Vilniuje, peiliu sužalotas jaunuolis. Įvykio vietoje į juos kreipėsi L. R., V. B., kurie nurodė peiliu sužalotą asmenį Ž. G.. Šalia jo sėdėjo K. Ž., mačiusi įvykį. Ž. G. ir K. Ž. paaiškino, kad jiems sėdint prie garažų, esančių netoli Ukmergės g. 234, prie jų priėjo du jaunuoliai, 25 m. amžiaus, vienas apsirengęs raudona striuke ir juodomis kelnėmis, kitas vilkėjo pilka striuke ir pilkomis kelnėmis, pradėjo prie jų kabinėtis. Konflikto metu vienas iš jaunuolių, kaip paaiškėjo G. G., išsitraukė peilį ir dūrė Ž. G. į dešinę šlaunį. Tuo metu, tol kol kitas jaunuolis, raudona striuke, kaip vėliau paaiškėjo A. F., mušė Ž. G., G. G. dūrė peiliu ir pavogė iš Ž. G. juodos spalvos garso kolonėlę. Per radijo stotį pranešta, kad įtariamieji pasišalino link Čiobiškio gatvės. Po kurio laiko AP-41 patrulis pranešė, kad sulaikė pagal požymius atitinkančius jaunuolius ir atvežė į įvykio vietą. K. Ž. atpažino sulaikytuosius ir nurodė G. G., kaip peiliu sužalojusį Ž. G.. Juodos spalvos rankinėje, kuri priklauso G. G., apžiūros metu buvo rasta juodos spalvos garso kolonėlė, kurią K. Ž. atpažino ir patvirtino, kad ji priklauso Ž. G.. A. F. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Pristatymo metu buvo panaudotos spec. priemonės (t.1, b.l. 13);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyr. patrulės J. N. 2015-09-18 tarnybinio pranešimo duomenimis, kad 2015-09-18, apie 19.30 val., gautas pranešimas, jog Ukmergės gatvėje 234, Vilniuje, asmuo sužalotas peiliu. Į įvykio vietą atvykęs patrulių ekipažas AP-49 patikslino, kad muštynių metu peiliu buvo sužalotas jaunuolis, pagrobta garso kolonėlė. Įtariamieji pasišalino link Laisvės prospekto: du jaunuoliai, 20-25 metų amžiaus, vienas vilkėjo raudona striuke ir juodas kelnes, kitas vilkėjo pilka striuke ir pilkas kelnes. Apie 20.00 val., ties Laisvės pr. - Rygos g., sankryža pastebėti du jaunuoliai, pagal požymius atitinkantys įtariamuosius, jaunuoliai buvo sulaikyti, dalinės asmens apžiūros metu pas G. G. juodos spalvos rankinėje buvo garso kolonėlė, kurios atsiradimo tarp savo daiktų jis paaiškinti negalėjo. Rankinėje dar rastas planšetinis kompiuteris. G. G. sulaikomas priešinosi, todėl jam buvo uždėti antrankiai. A. F. taip pat aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi, mėgino ištrūkti. Pristačius įtariamuosius į Ukmergės g. 234, kur laukė ekipažas AP-49 su nukentėjusiais, viena iš liudininkių nurodė, kad būtent G. G. ir A. F. buvo tie asmenys, kurie sužalojo jų pažįstamą peiliu ir atėmė garso kolonėlę. Nurodė, kad pas G. G. rasta garso kolonėlė yra būtent ta, kuri buvo pagrobta (t.1, b.l. 14);

Apžiūros protokolo duomenimis, kad 2015-09-18 apžiūrėta įvykio vieta – Ukmergės g. 234, Vilniuje. (t. 1, b.l. 15-16);

Apžiūros protokolo duomenimis, kad 2015-09-19 atlikta garso kolonėlės apžiūra. Apžiūros metu pateiktas polietileninis maišelis, kuriame yra juodos spalvos rankinėje, joje yra reikšmingas tyrimui objektas – nešiojamoji kolonėlė. Ant kolonėlės yra identifikacinė lentelė su užrašu Muse M-700BT bei serijinis numeris S/N141200642 (t.1, b.l. 17-20);

UAB „Senukų prekybos centras“ 2015-05-01 kvitas Nr. 1187934/155 bei 2015-05-01 PVM sąskaita faktūra Serija SS Nr. 03226503020 patvirtina, kad buvo įsigyta belaidė kolonėlė M-700BT Muse. Po apžiūros juodos spalvos kolonėlė „Muse“ grąžinta jos savininkui Ž. G. (t.1, b.l. 22-23, 25, 26);

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-19 Ž. G. pateikė medicininį dokumentą ir kelnes. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 78063 patvirtina, kad 2015-09-18, 20.26 val., į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, dėl padarytos žaizdos, kreipėsi Ž. G.. (t. 1, b.l. 27-30)

2016-03-21 apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos Ž. G. pateiktos pilkos spalvos sportinės kelnės, ant dešinės kelnių klešnės šlaunies srityje matyti rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmės bei pailgos formos žymė – kiaurymė (t.1, b.l. 31-36);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-02-24 specialisto išvadoje Nr. G 437/2016 (01) konstatuota, kad Ž. G. VšĮ RVU ligoninėje nustatyta pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas aštrią briauną, aštriabriaunį kampą ar smailumą turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 46);

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu Ž. G. iš parodytų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotą vaikiną - G. G., kaip asmenį, kuris jam dūrė peiliu (t.1, b.l. 65-72);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Ž. G. iš parodytų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotą vaikiną - A. F., kaip asmenį, kuris prieš jį naudojo fizinį smurtą (t.1, b.l. 73-80);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. Ž. iš parodytų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotą vaikiną - G. G., kaip asmenį, kuris mušė Ž. G. (t.1, b.l. 103-106);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. Ž. iš parodytų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotą vaikiną - A. F., kaip asmenį, kuris mušė Ž. G. (t.1, b.l. 107-110);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. R. iš parodytų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotą vaikiną - A. F., kaip asmenį, kuris sudavė smūgius Ž. G. (t.1, b.l. 119-123);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. R. iš parodytų fotonuotraukų negalėjo nurodyti asmens, pas kurį įvykio metu jis matė peilį (t.1, b.l. 124-126);

Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad G. G. 2015-09-18, 20.13 val., nustatytas 2.03 prom. girtumas (t. 1, b.l. 134); alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad A. F. 2015-09-18, 20.16 val., nustatytas 1.44 prom. girtumas. (t. 1, b.l. 186)

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje

A. F. bei G. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., pripažino. G. G., apklaustas teisme, parodė, kad tarp jų su A. F. ir vienos kompanijos kilo konfliktas, pradžioje apsižodžiavo. Vėliau A. F. su Ž. G. pradėjo muštis, jis bandė vaikinus skirti, pasakė, kad turi peilį, kad papjaus ir dūrė peiliu Ž. G. į koją, Ž. G. paleido A. F. ir jie (G. G. bei A. F.) pasišalino. Panašias nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė ir kaltinamasis A. F.. Jis taip pat patvirtino, kad būdami neblaivūs su G. G. stovėjusios asmenų kompanijos paprašė cigarečių, apsižodžiavo. Norėdamas nukentėjusįjį pakratyti, griebė jam už drabužių, įvyko grumtynės, jis su nukentėjusiuoju atsidūrė ant žemės, smūgiavo Ž. G. į šonus. G. G. bandė juos skirti. Girdėjo G. G. žodžius, kad papjaus, tačiau paties peilio panaudojimo fakto nematė.

Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. F. viešojoje vietoje – prie garažų masyvo, kilus žodiniam konfliktui, griebė nukentėjusįjį Ž. G. ir jam sudavė, o G. G. išsitraukęs peilį dūrė Ž. G. į koją, tokiu būdu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip įžūlūs. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Tokiais kaltinamųjų veiksmais neabejotinai buvo sukelti nusikalstami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų smurto naudojimo faktą prieš nukentėjusįjį, ankstyvo rudens vakarą, kai buvo pakankamai šviesu, prie garažų masyvo, laukymėje, į kurią yra laisvas patekimas, vaikšto pašaliniai žmonės, galėjo matyti bet kuris kitas pašalinis asmuo. Be to, smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas jo draugų (K. Ž., L. R., R. J., V. B.) akivaizdoje. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad konfliktas vyko pavakare, šviesiu paros metu, prie garažų masyvo. Išsigandusi tokio kaltinamųjų elgesio, draugų kompanija išsilakstė, toliau nuo įvykio vietos vienas iš draugų iškvietė policiją, jaunuoliai prie nukentėjusiojo grįžo, kai kaltininkai pasišalino. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad G. G. ir A. F. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų ne tik bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamųjų G. G. bei A. F. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis G. G. neigė įvykdęs plėšimą. Kaltinamojo teigimu, įvykus konfliktui ir susigrūmus A. F. su Ž. G., jis bandė vaikinus skirti, tada išsitraukė peilį, perspėjo, kad papjaus ir dūrė Ž. G. į koją. Kaip nurodė kaltinamasis, konflikto metu jis turėjo rankinę, kurioje buvo sudėti jo daiktai, turėjo ir savo kolonėlę. Po šio konflikto rinkdamas savo daiktus, pamanė, kad iškrito jo kolonėlė, todėl per klaidą pasiėmė ne savo, o nukentėjusiajam priklausančią kolonėlę. Ir tik policijos pareigūnams juos sulaikius, paaiškėjo, kad jis paėmė ne savo kolonėlę.

Kaltinamasis A. F. teisiamojo posėdžio teigė, jog įvykus konfliktui jis susigrūmė su nukentėjusiuoju Ž. G.. Besigrumdami jie atsidūrė ant žemės. Nukentėjusysis jį užgulė, jis laikė nukentėjusiajam už galvos. Kaltinamojo teigimu, jis galėjo suduoti nukentėjusiajam ranka į šonus, kojomis smūgiuoti negalėjo. Girdėjo G. G. žodžius, kad bus panaudotas peilis, tačiau paties peilio panaudojimo fakto ir sužeisto nukentėjusiojo nepastebėjo. Kaltinamojo teigimu, jis su G. G. tą vakarą turėjo kolonėlę ir klausėsi muzikos.

Tokia kaltinamųjų išsakyta pozicija vertintina kritiškai ir laikytina kaip gynybinė, nes prieštarauja byloje aptartų ir ištirtų įrodymų visumai.

Pažymėtina, kad pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas, t.y. tokia veika kėsinamasi į du savarankiškus objektus – sveikatą ir turtą. Abi veikos padaromos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, tuo pačiu metu kėsinantis į abu objektus, nepriklausomai nuo to ar kaltininkų sumanymas buvo išankstinis, ar kilo pradėjus vieną iš veiksmų.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Būtinu bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nukentėjusysis Ž. G. teismui parodė, kad prie jų priėjo du vaikinai, kurie paprašė parūkyti, kilo konfliktas, jam spyrė, vienas iš vaikinų griebė jam už kaklo, smūgiavo į šonus, kojas, galvą. Vienas iš vaikinų jį laikė, o kitas, apsirengęs juoda striuke, dūrė peiliu į koją. Po įvykio pasigedo kuprinėje buvusios kolonėlės. Nukentėjusiojo teigimu, kolonėlė iš kuprinės galėjo pati iškristi tik stipriau patraukus, tačiau nei pats nukentėjusysis, nei liudytojai nenurodė, kad Ž. G. kuprinę kaltinamieji tampė, dėl ko galėjo ji pati atsisegti ir nuo tampymo savaime iškristi joje buvę daiktai. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja K. Ž. paaiškino, kad kilus konfliktui buvo sužalotas Ž. G. ir iš jo pavogta kolonėlė. Liudytojas L. R. patvirtino, kad prieš konfliktą Ž. G. kuprinėje turėjo kolonėlę, kurios po muštynių neberado. Liudytojas nurodė, kad Ž. G. užpuolė du vaikinai, kurių vienas išsitraukė peilį ir puolė jį (L. R.) vytis, kiek pabėgėjęs tas vaikinas grįžo atgal. L. R. patvirtino matęs, kaip vienas iš kaltinamųjų dūrė Ž. G. į pilvą. Faktą, kad vienas iš vaikinų dūrė Ž. G. peiliu, teisme patvirtino ir liudytoja R. J.. Liudytoja nurodė, kad po šio įvykio Ž. G. pasigedo su savimi turėtos kolonėlės. Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio dieną vienas iš prie jų kompanijos priėjusių vaikinų turėjo peilį, kuriuo grasino. V. B. teigimu, kai jis sugrįžo prie Ž. G., Ž. G. teigė, kad jam buvo durta peiliu į koją, po įvykio buvo pasigesta Ž. G. kolonėlės. Prieš nukentėjusįjį fizinio smurto panaudojimo faktą patvirtina specialisto išvada Nr. G 437/2016 (01), kurioje konstatuota, kad Ž. G. nustatyta pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus nukentėjusiojo Ž. G. kelnes, ant dešinės kelnių klešnės, šlaunies srityje, aptiktos rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmės bei pailgos formos kiaurymė. Iš atpažinimo protokolų matyti, kad iš pateiktų kelių asmenų fotonuotraukų Ž. G. atpažino G. G. ir A. F. kaip asmenis, kurie jo atžvilgiu padarė nusikaltimą.

Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, specialisto išvada patvirtina, jog prieš nukentėjusįjį ne tik buvo vartojamas fizinis smurtas, jis buvo sužalotas peiliu, o po fizinio smurto panaudojimo ir dūrio peiliu iš jo buvo atimta jam priklausanti kolonėlė. G. G. aiškino, jog tikslo pagrobti svetimo turto jis neturėjo, po konflikto buvo tamsu, jis rinko savo daiktus ir galvodamas, kad tai jo kolonėlė, per neapdairumą pasiėmė nukentėjusiajam priklausančią kolonėlę, tačiau tokia G. G. išsakyta pozicija prieštarauja kitiems baudžiamosios bylos duomenims: pirma, nukentėjusysis ir liudytojai K. Ž., L. R. bei R. J. teigė, kad konfliktas įvyko pavakare, apie 18 val., buvo pakankamai šviesu ir buvo viskas aiškiai matoma, todėl visiškai nelogiškas ir nepagrįstas yra kaltinamojo G. G. teiginys, kad kolonėlę jis paėmė per neapdairumą, tamsoje rinkdamas savo daiktus. Kaltinamieji viso proceso metu nebuvo nuoseklūs aiškindami kolonėlės turėjimo faktą. 2016-07-01 įtariamojo apklausos metu G. G. paaiškino, kad sulaikymo metu jam pareigūnė sakė, jog iš nukentėjusiojo buvo pagrobta kolonėlė. Pareigūnės J. N. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sulaikius A. F. bei G. G., jis negalėjo paaiškinti garso kolonėlės atsiradimo fakto tarp jo daiktų. Jeigu G. G. iš tiesų būtų turėjęs kolonėlę, tokiu atveju jį sulaikiusiems policijos pareigūnams, nuosekliai būtų paaiškinęs kolonėlės atsiradimo faktą tarp jo daiktų, pristatytas į įvykio vietą, galbūt bandęs rasti savo kolonėlę. Ir pagrįstai tikėtina, kad tokiu atveju jo kolonėlė būtų rasta, jeigu, kaip nurodė kaltinamasis, jis ją išties turėjo įvykio metu. A. F. taip pat nebuvo nuoseklus aiškindamas kolonėlės turėjimo faktą. 2016-07-01 apklausos metu A. F. patvirtino, kad įvykio metu kolonėlės nei jis, nei G. G. neturėjo. Po apklausos protokole A. F. pasirašė, pastabų nepateikė. Apklausiamas teisme A. F. dėstė visiškai priešingą poziciją, nurodydamas, kad G. G. turėjo kolonėlę ir tą vakarą jie klausėsi muzikos.

A. F. neneigė sudavęs smūgius Ž. G., aiškindamas įvykių seką, nurodė, kad Ž. G. smūgiavo pirmas, sudavė rankomis, buvo paėmęs už galvos, ir nors neigė spardęs, vertinant nukentėjusiojo bei liudytojų K. Ž., L. R. nuoseklius parodymus, konstatuotina, kad A. F. taip pat ir spardė nukentėjusįjį. Kaltinamųjų G. G. bei A. F. veiksmai visiškai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Kaltinamasis G. G. smogė nukentėjusiajam peiliu, o A. F. tyčia kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam. Taip bendrais veiksmais abiems kaltinamiesiems atėmus galimybę priešintis, G. G. paėmė Ž. G. priklausančią kolonėlę, kas visiškai atitinka BK 180 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

A. F. teigimu, jis matė, kaip po konflikto G. G. rinko daiktus, tačiau tai, kad G. G. paėmė kolonėlę, jam nebuvo žinoma. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems ir teismo ištirtiems duomenims. Įrodyta, kad įvykio metu buvo pakankamai šviesu, todėl A. F., matydamas, kaip G. G. rinko daiktus, turėjo matyti, kaip jis ima nukentėjusiajam priklausančią kolonėlę. Vertinant A. F. veiksmus, tai, kad jis, būdamas kartu su G. G., nestabdė G. G. neteisėtų veiksmų, rodo, jog jis ne tik atliko veiksmus, sudarančius objektyviąją plėšimo sudėties pusę – vartojo fizinį smurtą, užvaldė svetimą daiktą, bet ir suvokė, kad jo ir G. G. daroma veika neteisėta, pavojinga, ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmams, t.y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje. Kaltinamieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, bei realizavo plėšimo sudėties objektyviuosius požymius. Pažymėtina, jog sumanymas pagrobti svetimą turtą nebūtinai turi būti iš anksto susiformavęs ir aptartas bendrininkų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį kaip plėšimas ir tada, kai sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu. Byloje nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, jog smurtas prieš nukentėjusįjį pradėtas vartoti be jokios aiškios priežasties. Iš nukentėjusiojo taip pat buvo atimta kolonėlė ir nors vėliau kolonėlė buvo grąžinta (po to, kai A. F. ir G. G. buvo sulaikyti policijos patrulių), tai nepanaikina nusikalstamos veikos padarymo fakto. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas teigia, kad kaltinamųjų G. G. ir A. F. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų G. G. ir A. F. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti kaip idealioji nusikaltimų – viešosios tvarkos pažeidimo ir plėšimo panaudojant peilį - sutaptis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltininkai viena veika tuo pačiu metu padarė du nusikaltimus, numatytus skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, kas reiškia, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti taip, kad jų negalima aprėpti viena norma, reikia pritaikyti dvi.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių

Kaltinamųjų G. G. ir A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę G. G. ir A. F., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad abi kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, viena iš jų priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, kita – prie tyčinių nesunkių veikų. Tiek G. G., tiek A. F. nusikalto pakartotinai, turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad abu kaltinamieji nėra linkę laikytis visuomenėje priimtų taisyklių, paisyti įstatymų. Tiriant tiek kaltinamojo G. G., tiek kaltinamojo A. F. asmenybes nustatyta, kad jie abu, kaip minėta, praeityje teisti, administracine tvarka bausti, nei vienas iš jų VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per pastaruosius 5 metus nesikreipė. G. G. teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė pažymą, kad nuo 2017-01-09 gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuje (t.2, b.l.192).

Spręstina, kad tiek G. G., tiek A. F. už jų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. nuostatomis ir atsižvelgus į abiejų kaltinamųjų jauną ir darbingą amžių, atidėtinas maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam trejų metų terminui. Atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, atliktus darant nagrinėjamas nusikalstamas veikas, G. G. skirtinas ilgesnis laisvės atėmimo bausmės terminas nei A. F.. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė G. G. ir A. F., ir būtent tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų G. G. ir A. F. polinkį nusikalsti, pažeisti viešąją tvarką, tačiau neizoliuotų jų nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų, suteiktų realias galimybes tęsti mokslą ir įgyti profesiją, skatintų teigiamus G. G. ir A. F. gyvenimo pokyčius bei sudarytų palankias sąlygas keisti gyvenimo būdą ir tolesniame gyvenimo etape laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. G. ir A. F. įpareigotini būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba dirbti; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

G. G. 2015-09-18, 19.30 val., buvo laikinai sulaikytas, 2015-09-19, 18.00 val., paleistas (t. 1, b.l. 133, 135). Laikino sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į bausmės laiką.

G. G. 2015-09-19 nutarimu skirta kardomoji priemonė, kuri nebuvo teisiamojo posėdžio metu pakeista ar panaikinta – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

A. F. 2015-09-18, 19.30 val., buvo laikinai sulaikytas, 2015-09-19, 18.00 val., paleistas (t.1, b.l. 185, 187). Laikino sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į bausmės laiką.

A. F. 2015-09-19 nutarimu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2016-03-23 nutarimu A. F. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinta, paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamajam A. F. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl daiktinių įrodymų ir civilio ieškinio

Ž. G. 2015-09-19 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (t.1, b.l. 81), civilinio ieškinio nepareiškė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 27,77 Eur žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas, prašoma priteisti suma reali, patvirtinta byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl ieškinys dėl 27,77 Eur turtinės žalos priteistinas visiškai. Padaryta žala solidariai priteistina iš G. G. ir A. F..

Daiktiniai įrodymai - pilkos spalvos medžiaginės kelnės, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t.1, b.l. 37, 38)

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. F. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. F. paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos galutinės subendrintos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. F. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val,. jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-09-18 iki 2015-09-19 bei laikino sulaikymo ir atliktos bausmės laiką, įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nuosprendį.

A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. G. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę G. G. skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant G. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val,. jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-09-18 iki 2015-09-19, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendį įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-08-24 iki 2013-08-25 bei atliktą bausmės laiką.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. G. bei A. F. 27,77 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus - pilkos spalvos medžiagines kelnes, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugykloje, - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         (parašas)                                                Viktorija Šelmienė

Nuorašas tikras

teisėja Viktorija Šelmienė

2017-03-13