Civilinė byla Nr. 3K-3-533/2007

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos pagal ieškovo A. G. prašymą išaiškinti Molėtų rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartį, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir K. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir turto atidalijimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Prašymo esmė

 

Molėtų rajono apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovai A. G. ir K. G. įsipareigojo sumokėti iki 1998 m. rugsėjo 10 d. N. Č. 4000 Lt ir tuomet atsakovė R. G. atsisako nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal 1997 m. spalio 10 d. Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; civilinę bylą nutraukė.

Ieškovas A. G. prašymu teismo prašė išaiškinti nurodytą teismo nutartį, ar atsakovė pagal ją atsisakė nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, ar į visą sodybą kartu su ūkiniais pastatais. Ieškovas nurodė, kad VĮ Registrų centro Utenos filialas atsisakė išregistruoti R. G. nuosavybės teises į ūkio pastatus iš Nekilnojamojo turto registro.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovo Alberto Gečio prašymą tenkino ir išaiškino Molėtų rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kad pagal ją atsakovė R. G., atsisakydama nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), atsisakė nuosavybės teisių ir į penkis ūkinius pastatus ir du kiemo įrenginius ieškovų A. G. ir K. G. naudai.

Teismas nurodė, kad aiškinant nurodytą nutartį reikia vadovautis 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią daikto priklausinį, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Penki ūkio pastatai ir du kiemo įrenginiai (šulinys ir lauko tualetas) yra gyvenamojo namo priklausiniai, nes jie negali funkcionuoti atskirai. Kadangi teismo patvirtintoje taikos sutartyje nepasisakyta dėl priklausinių, tai juos ištinka toks pats, kaip ir gyvenamojo namo, likimas.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovės R. G. atskirasis skundas tenkintas ir nutarta panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria ieškovo A. G. prašymą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje ieškovai ginčijo 2/3 dalis paveldėjimo teisės liudijimo, atsakovei išliko teisė į 1/3 dalį paveldimo turto, dėl to atsakovės tariamas atsisakymas nuo viso paveldėto turto viršytų jai pareikšto ieškinio reikalavimus. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas priimtą sprendimą, negali keisti jo turinio, t. y. ne keičia sprendimo esmę, o jį išdėsto aiškesne ar tikslesne forma. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad taikos sutartimi šalys pasidalijo joje nurodytą gyvenamąjį namą, o sutartyje nepaminėtas turtas – ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai – liko atsakovės turtu. Patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra dviprasmiškos ir išreiškė šalių valią. Ieškovai susidomėjo ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių teisine registracija tik 2006 m., kai tuo tarpu šis turtas buvo įregistruotas atsakovės vardu nuo 1997 m.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalį daikto priklausinį, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas. Dėl to visais atvejais priklausiniui taikomos pagrindinį daiktą ištikusios teisinės pasekmės. Ūkiniai pastatai su gyvenamuoju namu yra susiję bendra ūkine paskirtimi, dėl to kitam savininkui įgijus nuosavybės teises į gyvenamąjį namą nuosavybės teisės perėjo ir į ūkinius pastatus.

2. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, dėl to teisminio ginčo dalykas yra ir ginčas dėl priklausinių nuosavybės. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi išspręsdamas priklausinių klausimą neperžengė ieškinio ribų.

3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai naudojasi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, moka mokesčius, prižiūri turtą. Atsakovė nėra kreipusis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taip šalys įvykdė taikos sutartį: atsakovė gavo pinigus, ieškovams atiteko palikimas.

 

Atsiliepimų į ieškovo A. G. kasacinį skundą nepateikta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Molėtų rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinta 1998 m. rugsėjo 3 d. taikos sutartis, pagal kurią ieškovai A. G. ir K. G. įsipareigojo sumokėti iki 1998 m. rugsėjo 10 d. N. Č. 4000 Lt ir tuomet atsakovė R. G. atsisako nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal 1997 m. spalio 10 d. Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas A. G. prašė teismo išaiškinti, ar atsakovės R. G. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą atsisakymas kartu reiškia ir nuosavybės teisių atsisakymą į prie gyvenamojo namo esančius ūkinius pastatus.

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Galiojančio Civilinio proceso kodekso (CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį) teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų.

Ieškovas prašė išaiškinti Molėtų rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartį, ar pagal ją atsakovė R. G. atsisakė nuosavybės teisių tik į gyvenamąjį namą, ar į šį namą kartu su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ši nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Joje aiškiai nurodyta, kad atsakovė R. G. atsisako nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, ši teismo padaryta išvada pagrįsta nutarties motyvais, kuriuose aptartas atsakovės nuosavybės teisių atsisakymas tik į gyvenamąjį namą, taigi nutarties motyvai ir išvados yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Šia nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje bylos šalys aiškiai susitarė dėl atsakovės nuosavybės teisių atsisakymo tik į gyvenamąjį namą (b. l. 239). Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo patvirtintoje taikos sutartimi neišsprendus klausimo dėl ūkinių pastatų nuosavybės, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje, kurioje ieškovai turėtų įrodyti nuosavybės teisių į ūkinius pastatus įgijimo teisinį pagrindą.

Atsakovės R. G. nuosavybės teisės į ūkinius pastatus Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 1997 m. spalio 10 d. Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Tuo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamų daiktų priklausiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Nurodyti ūkiniai pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, dėl to nelaikomi gyvenamojo namo priklausiniais (b. l. 258-260).

Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti, dėl to ši nutartis turi būti palikta nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Aloyzas Marčiulionis                                

 

Gintaras Kryževičius                                

 

 Egidijus Laužikas