LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APH“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „APH“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „UHB AGRO”, uždaroji akcinė bendrovė „Agronovus“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Belor“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 16 d. žaliavų tiekimo sutartį Nr. 2017/ZAL/01-16, sudarytą tarp likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir LUAB „Baltkalis“;

1.2. pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, sudarytą tarp LUAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir BUAB „Baltkalis“;

1.3. taikyti restituciją – grąžinti visas sandorio šalis (LUAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir LUAB „Baltkalis“) į pirminę padėtį, buvusią iki 2017 m. sausio 16 d. žaliavų tiekimo sutarties Nr. 2017/ZAL/01-16 ir iki 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo, t. y. priteisti LUAB „Arvi fertis“ iš UAB „APH“ 5 577 000 Eur, priteisti atsakovams jų turėtas reikalavimo teises (UAB „APH“ į LUAB „Baltkalis“, LUAB „Baltkalis“ į LUAB „Arvi fertis“), kurios buvo perleistos pagal pripažintus negaliojančiais sandorius;

1.4. priteisti iš atsakovių LUAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir LUAB „Baltkalis“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „APH“ likvidavimu ir (ar) išregistravimu iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

3.       Nurodė, kad šiuo metu yra atliekami aktyvūs nesąžiningi veiksmai, kuriais yra siekiama išregistruoti UAB „APH“, LUAB „Baltkalis“, o su ARVI įmonių grupe susiję asmenys jau išregistravo kitą bendrovę, dėl to analogiško pobūdžio civilinė byla buvo nutraukta. ARVI grupės įmonių bankrotai yra tyčiniai, pradėti ikiteisminiai tyrimai, jiems vadovaujantys asmenys yra pripažinti kaltais dėl tyčinių bankrotų, piktybiško neatsiskaitymo su kreditoriais, neteisėtų, kreditorių interesams prieštaraujančių sandorių sudarymo. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad tiek LUAB „Baltkalis“, tiek LUAB „Arvi Fertis“ bei UAB „APH“ yra susijusios įmonės, kurios atliko suderintus neteisėtus veiksmus. Pagal viešai prieinamus duomenis buvo inicijuota UAB „APH“ likvidavimo procedūra. Tuo atveju, jeigu UAB „APH“ būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro, LUAB „Arvi Fertis“ nemokumo administratorius nedelsiant pateiktų prašymą nutraukti šią civilinę bylą, o tokį prašymą tenkinus, LUAB „Arvi Fertis“ prarastų 5 577 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „APH“. UAB „APH“ išregistravimas ir civilinės bylos jos atžvilgiu nutraukimas bei LUAB „Arvi Fertis“ reikalavimo teisės panaikinimas neabejotinai pažeistų viešąjį interesą LUAB „Arvi Fertis“ bankroto byloje bei paneigtų kreditorių teises ir teisėtus interesus, lūkestį ir siekį gauti finansinio reikalavimo patenkinimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė VĮ Registrų centrui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „APH“ likvidavimu ir (ar) išregistravimu iš Juridinių asmenų registro.

5.       Teismas nurodė, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškinyje pateiktus faktinius ir teisinius motyvus bei juos pagrindžiančius dokumentus ieškinys negalėtų būti tikėtinai pagrįstas, nėra. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo preliminarų ieškinio pagrįstumą.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą sieja su atsakovių nesąžiningumu bei atsakovės UAB „APH“ siekiu būti likviduotai ir išregistruotai iš Juridinių asmenų registro.

7.       Vadovaudamasis teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti nemokumo bylą UAB „APH“ ir įpareigojo Juridinių asmenų registro tvarkytoją inicijuoti UAB „APH“ likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

8.       Teismo vertinimu, šiuo metu byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovių nesąžiningumą, galintį nulemti situaciją, kuomet galimai ieškovei palankus teismo sprendimas šioje byloje negalėtų būti įvykdytas pilna apimtimi arba jo vykdymas būtų apsunkintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui išsamius paaiškinimus ir konkrečius įrodymus, jog atsakovei UAB „APH“ yra inicijuota likvidavimo procedūra Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva bei pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Likvidavus atsakovę UAB „APH“, nagrinėjama civilinė byla būtų nutraukta, atsakovės kreditoriai prarastų galimybę bent iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus, būtų pažeisti teisėti kreditorių interesai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikėtinai pagrindžiančias atsakovių nesąžiningumą, taip pat galimo teismo sprendimo teisinius padarinius šioje byloje bei restitucijos apimtį, teismas priėjo prie išvados, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, todėl pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Teismas pažymėjo, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama procese išlaikyti status quo (esamą) padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB „APH“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie UAB „APH“ nesąžiningumą. UAB „APH“, iš esmės neturėdama valdymo organų, jau pora metų neatlieka jokių veiksmų, dėl to teismas negalėjo turėti duomenų, iš kurių būtų galėjęs nuspręsti apie UAB „APH“ nesąžiningumą.

10.2.       UAB „APH“ yra nemoki įmonė, todėl uždraudimas išregistruoti tokią įmonę nepadidins jos turto apimties. UAB „APH“ neturi piniginių lėšų, taip pat ir lėšų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, nuo pat įsteigimo UAB „APH“ nevykdė jokios veiklos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis niekaip nėra užtikrinamas galimai UAB „Belor“ palankaus teismo sprendimo įvykdymas. UAB „Belor“ prašymas susijęs tik su galutiniu bylos išnagrinėjimu, o ne su UAB „Belor“ galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.

10.3.       Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie nėra susiję su pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, neturėtų būti tenkinami.

11.       Ieškovė UAB „Belor“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19  d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Atskiruoju skundu yra akivaizdžiai siekiama nesąžiningų veiksmų – kuo greitesnio UAB „APH“ išregistravimo ir šios civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Atsakovė siekia įteisinti vadovybės atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. sudaryti teisės aktams prieštaraujančius sandorius, gauti net 5 577 000 Eur dydžio pinigines lėšas iš faktiškai nemokios bendrovės, su ja neatsiskaityti, o kadangi UAB „APH“ galimai neturi turto palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tai tokia bendrovė turi būti išregistruota. Jeigu būsimo teismo sprendimo vykdymo proceso metu paaiškėtų, kad UAB „APH“ neturi pakankamai turto reikalavimams patenkinti, būsimo teismo sprendimo pagrindu būtų galima spręsti dėl žalos atlyginimo iš buvusių bendrovės vadovų.

11.2.       Būtina užtikrinti status quo – visų atsakovių egzistavimą (neišregistravimą). UAB „APH“ neturi valdymo organų tik todėl, kad yra siekiama išregistruoti bendrovę ir sudaryti sąlygas panaikinant bet kokias galimybes kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. ARVI grupės įmonių bankrotai yra tyčiniai, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, jiems vadovaujantys asmenys pripažinti kaltais dėl tyčinių bankrotų, piktybiško neatsiskaitymo su kreditoriais, neteisėtų, kreditorių interesams prieštaraujančių sandorių sudarymo.

11.3.       Ieškovei iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, kad buvo inicijuota UAB „APH“ likvidavimo procedūra. Tuo atveju, jeigu UAB „APH“ būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro, LUAB „Arvi Fertis“ nemokumo administratorius nedelsiant pateiktų prašymą nutraukti šią civilinę bylą. Prašymą tenkinus, LUAB „Arvi Fertis“ prarastų 5 577 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „APH“.

11.4.       Laikinųjų apsaugos priemonių pagalba būtų pasiekiama optimali šalių interesų pusiausvyra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta VĮ Registrų centrui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „APH“ likvidavimu ir (ar) išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo (apeliantė šios pirmosios instancijos teismo nustatytos sąlygos neginčija, argumentų, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nepateikė), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

16.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024).

17.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

18.       Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą ieškovė iš esmė grindė tuo, kad yra atliekami aktyvūs nesąžiningi veiksmai, kuriais yra siekiama išregistruoti UAB „APH“ iš Juridinių asmenų registro, o likvidavus UAB „APH“, nagrinėjama civilinė byla būtų nutraukta, atsakovės kreditoriai prarastų galimybę bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Savo ruožtu apeliantė (atsakovė) UAB „APH“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teigia, kad nebuvo įrodytas jos nesąžiningumas, nes UAB „APH“ – jokio turto bei lėšų neturinti ir veiklos jau kelerius metus nevykdanti nemoki bendrovė, neturinti nei valdymo organų, nei akcininkų (vienintelė akcininkė UAB „Arvi kalakutai“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro ją likvidavus dėl bankroto), todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

19.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-302/2021; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-492-553/2024, 19 punktas).  Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Belor“ pareiškė ieškinį atsakovėms LUAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir LUAB „Baltkalis“, prašydama pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovių sudarytą žaliavų tiekimo sutartį, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei taikyti restituciją – priteisti BUAB „Arvi fertis“ iš UAB „APH“ 5 577 000 Eur, priteisti kiekvienai atsakovių jų turėtas reikalavimo teises, kurios buvo perleistos pagal negaliojančiais pripažintus sandorius. Pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl vienos iš atsakovių – UAB „APH“ – teisinio statuso, todėl ieškovės prašytos ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas VĮ Registrų centrui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „APH“ likvidavimu ir (ar) išregistravimu iš Juridinių asmenų registro – niekaip neužtikrina pareikštų ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Visiškai sutiktina su apeliante, kad tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės užtikrinami ne ieškiniu pareikšti materialiniai reikalavimai, o tik eliminuojama galimybė iš bylos nagrinėjimo pasitraukti vienai iš atsakovių, ją likviduojant, t. y. užtikrinamas ne būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas, o galutinis bylos išnagrinėjimas.

21.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-492-553/2024, 19 punktas).

22.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su byloje pareikštu reikalavimu ir neužtikrina būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl yra neteisėta ir naikintina.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju su ieškinio reikalavimais nesusijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrins nei status quo, nei sudarys galimybes kreditoriams bent iš dalies atgauti skolas. Nėra ginčo dėl to, kad UAB „APH“ yra nemoki ir veiklos jau keletą metų nevykdanti bendrovė, neturinti visiškai jokio turto ir piniginių lėšų, iš kurių būtų galima bent iš dalies padengti kreditorių reikalavimus. LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-863-413/2025, kurioje buvęs UAB „APH“ vadovas V. I. (su kuriuo darbo santykiai pasibaigė 2023 m. liepos 1 d.) prašė iškelti bendrovei nemokumo bylą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą ir nustatęs, kad atsakovės turto nepakanka net bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „APH“ nemokumo bylą, įpareigojęs Juridinių asmenų registro tvarkytoją inicijuoti UAB „APH“ likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar UAB „APH“ bus išregistruota ar ne, akivaizdu, kad formalus veiklos nevykdančio ir nemokaus juridinio asmens egzistavimas niekaip nepadidins nei bendrovės turto, kurio nėra, nei užtikrins ieškovės ir (ar) kitų bendrovės kreditorių reikalavimus atgauti skolas. Be to, pažymėtina ir tai, kad nemokaus ir veiklos nevykdančio juridinio asmens išregistravimas ir civilinės bylos jo atžvilgiu nutraukimas, neužkerta kelio ieškovei spręsti dėl taikytino restitucijos būdo pakeitimo ar reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš buvusių įmonės (įmonių) valdymo organų.

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė