KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė,

sekretoriaujant Monikai Kavoliūnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ atstovui advokatui Martynui Antanaičiui,

nedalyvaujant pareiškėjai antstolei Redai Stašenienei,

suinteresuotam asmeniui V. A., jo atstovui,

suinteresuoto asmens 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Redos Stašenienės pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys V. A., 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“.

Teismas

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. priimtas antstolės Redos Stašenienės (toliau – ir pareiškėja, antstolė) prašymas, kuriuo ji prašo išspręsti Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024, neįvykdymo klausimą ir skirti baudą 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir atsakovė, skolininkė, bendrija) pirmininkui V. A. (b. l. 3).

Pareiškėja prašyme nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno butų ūkis“ (toliau – ir ieškovė, išieškotoja) (duomenys neskelbtini) pateikė vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024 dėl įpareigojimo perduoti ieškovei daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kaupiamąsias lėšas, perdavimo akte nurodant kiekvienos patalpos savininkų sukauptų lėšų likutį, pinigines lėšas pervedant į ieškovės depozitinę sąskaitą; įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini): 1) visus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4 punkte, susijusius su daugiabučiais namais: 1.1. Patalpų savininkų sąrašus; 1.2. Bendrojo naudojimo objektų aprašus; 1.3. Savininkų priimtų sprendimų protokolus; 1.4. Metinės veiklos ataskaitas už paskutinius metus (2023 m.); 1.5. Statinio apžiūros aktus; 1.6. Techninės priežiūros žurnalus; 1.7. Metinius arba ilgalaikio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus; 2) Namų valdos technines apskaitos (kadastro) bylas; 3) Šilumos punkto instrukcijas, jų priežiūros žurnalus, paskutinius šilumos sistemos praplovimo aktus, šilumokaičių cheminio valymo aktus, sistemos ir šilumos punkto įrenginių hidraulinio bandymo aktus, namo šilumos mazgo parengties aktus bei pastato šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos aprašus; 4) Namų valstybines vėliavas; 5) Raktus nuo šilumos punktų; 6) Raktus nuo elektros skydinių. Raginimas dėl įpareigojimo įvykdyti sprendimą atsakovei įteiktas (duomenys neskelbtini), raginime nurodytas įvykdymo terminas 30 d. nuo raginimo gavimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). Išieškotoja informavo, kad atsakovė teismo sprendimo nevykdo. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Aktas bendrijos pirmininkui išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jis neįvykdymo priežasčių nenurodė. Įpareigojimą gali atlikti tik pati skolininkė. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1, 6, 8 dalimis, prašo išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą ir skirti baudą bendrijos pirmininkui (b. l. 3).

Suinteresuoto asmens UAB „Kauno butų ūkis“ atstovas atsiliepimo į prašymą nurodė, kad antstolė išieškotoją informavo, jog skolininkė nevykdo jos teisėtų nurodymų ir nebendradarbiauja. Išieškotoja bandė susisiekti su bendrijos pirmininku. Teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ir nebuvo pateikta jokių priežasčių, kodėl jis nevykdomas. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdymo organas. Bendrija įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Nėra duomenų, jog skolininkė ir jos pirmininkas dėl rimtų objektyvių priežasčių neįvykdo teismo sprendimo. Išieškotojai kaip naujai daugiabučių administratorei neperdavus lėšų, dokumentų ir kt., ji negali tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareigų. Bauda skirtina bendrijos pirmininkui, tai turėtų būti ne vienkartinė bauda, kuri nepaskatins vykdyti sprendimo, o turėtų būti skiriama bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Budos dydis turėtų būti skatinantis iš tiesų kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, todėl bauda turėtų būti ne mažesnė kaip 50,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Bendrijos pirmininkas gali išvengti baudos įvykdęs teismo sprendimą. Dėl to prašo antstolės prašymą tenkinti (b. l. 21–26). 

Suinteresuoti asmenys V. A. ir 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Suinteresuoto asmens UAB „Kauno butų ūkis“ atstovas advokatas Martynas Antanaitis teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko antstolės poziciją. Vadovas veikia juridinio asmens vardu, nuo jo valios priklausė, ar teismo sprendimas bus įvykdytas. Buvo situacija, kai viename iš UAB „Kauno butų ūkis“ administruojamame daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sugedo šildymo sistema, dingo šildymas, reikėjo atlikti remontą, tačiau tam nebuvo kaupiamųjų lėšų, nes skolininkė jų neperdavė UAB „Kauno butų ūkis“. Be to, UAB „Kauno butų ūkis“ neperduoti apskaitos duomenys, kaupiamosios lėšos areštuotos, todėl nėra žinoma, kiek kiekvienas daugiabutis yra sukaupęs lėšų. UAB „Kauno butų ūkis“ pradėjo pats savo iniciatyva įgyvendinti tai, ką neatliko skolininkė: užsakė, pagamino raktus, užvedė savo dokumentus. Kadangi skolininkė išregistruota, reikėtų spręsti dėl baudos skyrimo buvusiam vadovui už laikotarpį nuo patvarkymo iki kol V. A. buvo pirmininku. Skolininkė neįvykdė sprendimo jokia apimtimi. Tarp UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojo ir V. A. vyko pokalbiai telefonu, jis žadėjo vykdyti sprendimą, bet to nedarė, nenurodė jokių priežasčių, kodėl nevykdo sprendimo (2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

CPK 771 straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Atsižvelgiant į nurodytą, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui V. A. nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš bylos rašytinės medžiagos, suinteresuoto asmens UAB „Kauno butų ūkis“ atstovo paaiškinimų, pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir v. b.) duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024, nusprendė:

1) ieškinį tenkinti visiškai.

2) Įpareigoti atsakovę 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją, juridinio asmens kodas 135379194, perduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kaupiamąsias lėšas, perdavimo akte nurodant kiekvienos patalpos savininkų sukauptų lėšų likutį, pinigines lėšas pervedant į uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini).

3) Įpareigoti atsakovę 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją, juridinio asmens kodas 135379194, perduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini):

1) visus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4 punkte, susijusius su daugiabučiais namais:

1.1. Patalpų savininkų sąrašus;

1.2. Bendrojo naudojimo objektų aprašus;

1.3. Savininkų priimtų sprendimų protokolus;

1.4. Metinės veiklos ataskaitas už paskutinius metus (2023 m.);

1.5. Statinio apžiūros aktus;

1.6. Techninės priežiūros žurnalus;

1.7. Metinius arba ilgalaikio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus;

2) Namų valdos technines apskaitos (kadastro) bylas;

3) Šilumos punkto instrukcijas, jų priežiūros žurnalus, paskutinius šilumos sistemos praplovimo aktus, šilumokaičių cheminio valymo aktus, sistemos ir šilumos punkto įrenginių hidraulinio bandymo aktus, namo šilumos mazgo parengties aktus bei pastato šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos aprašus;

4) Namų valstybines vėliavas;

5) Raktus nuo šilumos punktų;

6) Raktus nuo elektros skydinių.

4) Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, iš atsakovės 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135379194, 272,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) išlaidas už advokato pagalbą.

5) Priteisti iš atsakovės 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135379194, 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662 (Liteko duomenys).

Sprendimas už akių įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (Liteko duomenys). Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išdavė ieškovei vykdomąjį raštą atsakovės atžvilgiu pagal sprendimo už akių rezoliucinę dalį (v. b. l. 2). Ieškovė pateikė vykdomąjį raštą vykdymui antstolei (v. b. l. 3). Antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paragino atsakovę per 30 d. nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje ir vykdomajame rašte nurodytus įpareigojimus (v. b. l. 5–6). Raginimas įteiktas atsakovei (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 7). Todėl raginimo įvykdymo terminas buvo iki (duomenys neskelbtini) (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Ieškovė (duomenys neskelbtini) informavo antstolę, kad atsakovė vykdomojo rašto neįvykdė (v. b. l. 8). Antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad sprendimas už akių neįvykdytas (v. b. l. 9).

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300,00 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

Bylos medžiagoje ir vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie sprendimo už akių įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendimas už akių, kuris yra galiojantis, nėra įvykdytas. Bylos duomenys patvirtina, jog sprendimo už akių įvykdymo terminas (paskutinė įvykdymo diena (duomenys neskelbtini)) yra praleistas. Sprendimo už akių nevykdymas patvirtintas antstolės surašytu (duomenys neskelbtini) Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė į teismą dėl baudos skolininkės vadovui (pirmininkui) skyrimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad skolininkė neįvykdė sprendimo už akių, jokių veiksmų jį vykdyti nesiėmė. Todėl yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo skolininkės vadovui. Nustatyta, kad skolininkė po civilinės bylos iškėlimo, (duomenys neskelbtini), buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 47). Skolininkės vadovu (pirmininku) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas asmuo V. A. (b. l. 47). Todėl būtent V. A. iki (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už bendrovės veiklą, jis privalėjo užtikrinti, kad bendrovėje būtų vykdomi institucijų sprendimai (nagrinėjamu atveju – sprendimas už akių). Todėl V. A. kyla atsakomybė už sprendimo už akių neįvykdymą.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas sprendimas už akių, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos skyrimo, buvęs bendrovės pirmininkas turi pareigą įrodyti, jog sprendimo už akių negalėjo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

Buvęs bendrijos pirmininkas neginčijo aplinkybių, kad sprendimas už akių nebuvo įvykdytas nustatytu terminu, nepateikė į bylą duomenų, kodėl to neatliko. Suinteresuoto asmens UAB „Kauno butų ūkis“ atstovas paaiškino, kad tarp UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojo ir V. A. vyko pokalbiai telefonu, V. A. nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo sprendimo (2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismo vertinimu, byloje nenustatytas pagrindas atleisti V. A. nuo sprendimo už akių neįvykdymo pasekmių taikymo. 

Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

Teismas pažymi, kad parenkant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad sprendimas už akių įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (Liteko duomenys). Buvęs bendrijos pirmininkas, iki kol ėjo pareigas (iki (duomenys neskelbtini)), sprendimo už akių įvykdymui turėjo keturis su puse mėnesio, tačiau sprendimo už akių jokia apimtimi nevykdė. Šiai dienai dalis trūkumų pašalinta tik pačios išieškotojos iniciatyva ir lėšomis (užsakė ir pagamino raktus, pradėjo pildyti savo dokumentus). Tai reiškia, jog skolininkė visiškai nevykdė sprendimo u akių. Iš vykdomosios bylos ir Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje skolininkei (jos buvusiam pirmininkui) anksčiau būtų skirta baudų už analogiškų reikalavimų nevykdymą. Sprendimo už akių nevykdymas sukėlė neigiamus padarinius išieškotojai – įvykus šildymo sistemos gedimui daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), reikėjo atlikti remontą, tačiau tam nebuvo kaupiamųjų lėšų, nes skolininkė jų neperdavė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, į tai, kad įpareigojimų nevykdymas gali sąlygoti žalos atsiradimą išieškotojai kaip naujai daugiabučių administratorei, kad pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju skirtina 5,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną. 

Antstolė prašo baudą skaičiuoti už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo už akių dieną. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kurį skirti iki vykdymo proceso inicijavimo nėra teisinio pagrindo. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. Įvertinus tai, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkė neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos galėjo atlikti pati skolininkė, bauda skirtina nuo minėto akto surašymo dienos iki V. A. buvimo bendrijos pirmininku. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kur yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skiria 5,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą už akių, pradedant skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) imtinai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Bauda skiriama išieškotojos naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija išregistruota iš Juridinių asmenų registro (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, kad 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija yra pasibaigusi, ji neturi civilinio procesinio veiksnumo, jos teisių ir pareigų perėmimas nėra įvykęs, ji pašalintina iš bylos (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad išieškotoja patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27, 31; registracijos Nr. DOK-3476). Įvertinus tai, kad antstolės pareiškimas tenkinamas visiškai ir skolininkės buvusiam vadovui skiriama bauda, išieškotojai iš suinteresuoto asmens V. A. priteistina 605,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Iš suinteresuoto asmens V. A. valstybei priteistina 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 2, 14, 15, 39, 41) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalimi, 290–291, 771 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti pareiškėjos antstolės Redos Stašenienės pareiškimą visiškai.

Skirti buvusios 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135379194, buvusiam pirmininkui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,00 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą už akių Nr. Nr. e2-9283-1172/2024, pradedant skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, naudai.

Pašalinti iš bylos suinteresuotą asmenį 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją, juridinio asmens kodas 135379194.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, naudai 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Redai Stašenienei.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus išregistruotą 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                        Raminta Liubinienė