Baudžiamoji byla Nr. AN2-136-851/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00098-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. C. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties.

Teismas,

n u s t a t ė:

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.               Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyr. patrulis A. Malinauskas 2017 m. gruodžio 1 d. surašė R. C. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 87ANP-132592149-17 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog R. C. 2017 m. gruodžio 1 d. 17 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,08 promilių (po paklaidos – 1,06 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė A. Šimulevičienė 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu pripažino R. C. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

2. 2018-01-02 R. C. surašė skundą dėl 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimo, prašydamas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti tik 3 mėnesiams.

3.              Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi R. C. skundas buvo atmestas, konstatavus, kad R. C. nutarimu paskirta nuobauda, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.               Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apylinkės teismo priimta 2018 m. sausio 29 d. nutartimi, pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriame prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A.Šimulevičienės 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANP-132592149-17 ir skundžiamą nutartį pakeisti, sutrumpinant paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. R. C. nuomone, šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dėl toliau nurodomų motyvų.

4.2. Pareiškėjas nurodė alkoholį vartojęs 2017-12-01 iki 12 val. dienos, po ko nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 17 val., jautėsi gerai, todėl nutarė nuvaryti automobilį į degalinės teritoriją, kurioje planavo jį palikti. Nurodė nuo pat pradžių neginčijęs pažeidimo, atsakomybės nevengė, o dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena, be to, dėl jo veiksmų niekas nenukentėjo, nebuvo sukeltas eismo įvykis, paskirtą baudą sumokėjo. R. C. turi 27 metų vairavimo stažą, per kurį nebuvo padaręs jokio šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nors dirba vairuotoju ir intensyviai dalyvauja viešajame eisme. Iš viso yra padaręs vos kelis administracinius nusižengimus, iš kurių paskutinis padarytas maždaug prieš 7 metus. Pareiškėjas dirba profesionaliu vairuotoju UAB „Transeye“, minėtas darbas yra vienintelis jo pajamų šaltinis, praradęs darbą negalėtų išlaikyti šeimos. R. C. nurodė turintis nepilnametę dukrą, kuri lanko mokyklą, esančią apie 4 km nuo namų. Mokyklos autobusu dukra ryte nuvyksta į mokyklą, tačiau po pamokų ji lanko užklasinius užsiėmimus, kurie baigiasi apie 16 val., kai tuo tarpu mokyklinis autobusas vaikus namo parveža iš karto po pamokų, apie 12.45 val. Viešuoju transportu sugrįžti taip pat sudėtinga, kadangi šis kursuoja tik ryte bei vėlokai vakare, dėl ko dukrą namo parsiveža jis pats. Skunde aptariama šeimos finansinė padėtis – sutuoktinės pajamos mažos (apie 175 Eur per mėnesį), šeima turi kreditorinių įsipareigojimų (1 730 Eur už išsimokėtinai įsigytus telefonus ir 14 415 Eur vartojimo paskolą), todėl R. C., neturint teisės vairuoti ir praradus darbą, šeima nebesugebės nei pragyventi, nei vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Be to, R. C. nurodė besirūpinantis motina, gyvenančia Kėdainiuose, kuriai nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat prižiūri kartu su jais kartu gyvenantį iš dalies darbingą svainį. Skundą padavęs asmuo nurodė dėl alkoholio problemų neturintis, yra pareigingas, teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Teisė vairuoti jam gyvybiškai reikalinga, siekiant išlaikyti šeimą. Gyvena kaime, o, neturėdamas teisės vairuoti ir praradęs darbą, kuris yra susijęs išimtinai tik su vairavimu, neturės realių galimybių gauti pajamas ir bus pasmerktas paprasčiausiam degradavimui.

4.3. Pažymi, kad išvardintomis pirmos instancijos teismui nutartimis norėta atkreipti teismo dėmesį ne į kitų pažeidėjų promilių dydį, o į tai, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda (kasacinė nutartis Nr. 2AT-4/2011) ir į tai, kad pažeidėjo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs su pažeidėjo teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, teismų praktikoje yra atsižvelgiama ir kartu su kitomis aplinkybėmis sudaro visumą aplinkybių leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo teisminę praktiką (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-545-319/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartys ATP-571-468/2015, ATPK-496-468/2015, ATP-656-190/2014), kuriose pažeidėjams, vairavusiems transporto priemonę neblaiviems, kai nustatytas didesnis promilių girtumas, nei buvo nustatytas pareiškėjui, skiriant nuobaudą teisė vairuoti transporto priemonę nebuvo atimta arba atimta trumpesniam terminui, nei atimta nagrinėjamu atveju R. C.. Vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi (Nr. ATP-571-468/2015) nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, papildomą nuobaudą už padarytą teisės pažeidimą sutrumpino. Teigia, kad teismų praktikoje, nors pažeidėjas anksčiau baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau tai nesutrukdydavo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų už pažeidimą ir skirti švelnesnę nuobauda (nutartis Nr. ATP-465-491/2014). Taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų nesutrukdo, kai pažeidėjas vienu padaro du KET pažeidimus ir net anksčiau būna bausti 14 kartų už kitus KET pažeidimus (nutartys Nr. ATP-258-519/2014; ATP-177-354/2013 ir kt.) ar pažeidimo metu turi dvi nuobaudas (nutartis Nr. ATP-155-309/2014 ir kt.). Nurodo, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, šiuo atveju trumpesnis, nei įstatyme numatytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas atitiks nuobauda siekiamus tikslus, teisingumo ir protingumo principus. R. C. pažymi, kad jis suvokia padarytą pažeidimą ir jo pavojingumą, alkoholio žalą, dėl to, jo nuomone, specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių yra neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes ir sutrumpinus šį terminą bus pasiekti tikslai.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

R. C. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau R. C. apeliaciniame skunde keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių) individualizavimo klausimas. Pareiškėjas R. C. skunde nesutinka su ta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties dalimi, kuria nepakeista Institucijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimo dalis, kuria jam už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, ir prašo atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Taigi pareiškėjas prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes, R. C. nuomone, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių nebuvimas, asmenybė, darbinė ir šeiminė padėtys yra pakankami spręsti, jog jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – yra neproporcinga padarytam nusižengimui ir jo asmenybei ir kad nuobaudos skyrimo tikslai gali būti ir bus pasiekti paskiriant trumpesnį nei įstatyme numatytas šios administracinio poveikio priemonės terminas. Būtent šiuo klausimu (dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybės) apygardos teismas ir pasisako.

6.              Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, skundą nagrinėjantis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu R. C. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, atsižvelgusi į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią baudą – 300 Eur – bei minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį, Institucijos 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimą bei administracinėn atsakomybėn patraukto R. C. apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju nėra.

7.1.               ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

7.2. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės, kad R. C. kaltę dėl nusižengimo pripažino iš karto, gailisi dėl savo poelgio, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinamos individualizuojant nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta R. C. atžvilgiu institucijos nutarimu paskiriant minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliam terminui. Tačiau šios aplinkybės nelaikomos išskirtinėmis ir ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo nelemia. Taip pat tokiomis aplinkybėmis nelaikytina ir tai, kad R. C. darbe charakterizuojamas teigiamai, o teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. R. C. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos teisinės pasekmės šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką,  pažeidėjo dirbamas darbas, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nelaikytinas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti įstatyme numatytą išimtį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nėra pagrindo pripažinti, kad institucija R. C. paskyrė per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad R. C. padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.

7.3.              Apygardos teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. R. C. apie savo gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus, padarydamas atsakingas išvadas.

8.              Atsižvelgiant į išdėstytą, institucijos nutarime ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartyje nagrinėjamo šio konkretaus atvejo duomenys yra individualūs ir nėra tapatūs kitų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų duomenims, todėl šios bylos aplinkybes kitų administracinių nusižengimų bylų kontekste nesudaro pagrindo išskirtinių aplinkybių aspektu jas taikyti besąlygiškai, o tuo pačiu ir galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, šiuo atveju, negali būti pripažįstamas pažeidžiantis nei teisingumo, nei protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.Šimulevičienės 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis paliekami nepakeisti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, visų būtinų formaliųjų specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindų nebuvimą, teismas daro išvadą, kad pagrindo sutrumpinti R. C. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl R. C. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą, ir R. C. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                Aiva Survilienė