Civilinė byla Nr. e3K-3-107-781/2025

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00726-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

A T S K I R O J I  N U T A R T I S

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės (pranešėja) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LNT“ ieškinį atsakovei D. S. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. S. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LNT“ dėl vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto agento veiklos reglamentavimo ir vartotojo teises pažeidžiančių sutarties nuostatų negaliojimo. 

2.       Ieškovė UAB „LNT“ (toliau – ir įgaliotinė) prašė teismo priteisti iš atsakovės D. S. M. (toliau – ir pardavėja, vartotoja) 1500 Eur skolą, 135 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio 7 d. šalys sudarė pavedimo sutartį Nr. REN311 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė pavedė ieškovei vykdyti paiešką asmens, kuris nupirktų du atsakovei priklausančius žemės sklypus už 43 000 Eur. Pažeisdama Sutartį atsakovė savarankiškai 2023 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3560 pardavė abu žemės sklypus UAB „Saleninkų karjeras“, todėl ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės skolą (komisinius) ir delspinigius. 

3.       Atsakovė priešieškiniu prašė teismo ieškinį atmesti ir pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 7 d. pavedimo sutarties Nr. REN311 6, 9.2, 11, 17 ir 23 punktų nuostatas, nes jos pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pagal šią teisės normą, teismo atskirosios nutarties priėmimo pagrindas yra teismo nagrinėjant bylą nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai, taip pat teismo nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 40 punktas).

5.       Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų; atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę (6 punktas); taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones (7 punktas); šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą (8 punktas). 

6.       Remiantis nurodytomis teisės normomis, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra įgaliota veikti vartotojų teisių gynimo srityje ir imtis atitinkamų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias vartotojų teisių pažeidimams, šalinti nustatytų pažeidimų pasekmes, taikyti vartotojų teisių pažeidėjams poveikio priemones ir kt. Ši valstybės institucija yra įgaliota imtis priemonių tam, kad vartotojų teises pažeidžiančios standartinės sutartys nebūtų naudojamos verslininko veikloje (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

7.       Šioje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 25 d. nutartimi panaikino teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės UAB „LNT“ ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 1500 Eur skolą, 135 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, o atsakovės priešieškinį tenkino – pripažino negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento 2022 m. spalio 7 d. pavedimo sutarties Nr. REN311 6, 9.2, 11, 17 ir 23 punktų nuostatas.

8.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad šalių sudaryta Sutartis yra standartinė, t. y. jos sąlygos nustatytos iš anksto ieškovės parengtoje sutartyje, jos nebuvo individualiai šalių aptartos; atsakovės ginčijamų Sutarties 6, 9.2, 11, 17 ir 23 punktų nuostatomis buvo pažeistos atsakovės, kaip vartotojos, teisės, taip pat CK normos.

9.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės byloje ginčyti Sutarties 6 ir 9.2 punktai, įtvirtinantys, jog Sutarties galiojimo metu atsakovė negalės atlikti jokių žemės sklypų pardavimo veiksmų, neatitiko realaus šalių susitarimo. Nuostata, kad atsakovė turės pareigą sumokėti ieškovei 2000 Eur atlyginimą net ir tuo atveju, jeigu ši nebus suradusi žemės sklypų pirkėjo ir šiam atsakovė nebus atsisakiusi parduoti žemės sklypus, t. y. pats žemės sklypų perleidimo (suvaržymo) be ieškovės pagalbos faktas lems atsakovei pareigą sumokėti ieškovei 2000 Eur atlyginimą, neatitinka skaidrumo reikalavimo, nes šios Sutarties sąlygos nesuformuluotos aiškiai ir suprantamai vartotojai – atsakovei, yra klaidinančios ir realiai galėjo būti atsakovės netinkamai suprastos, atsakovė galėjo neįvertinti iš šių sąlygų kylančių finansinių padarinių. Be to, Sutarties 9.2 punktas materialiniu sąžiningumo kontrolės aspektu preziumuojamas kaip nesąžininga sąlyga pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 16 punktą, nes atsakovė įpareigojama sumokėti atlyginimą ieškovei net ir tuo atveju, kai ši neįvykdo savųjų įsipareigojimų – nesuranda pirkėjo, kuris įsigytų atsakovės žemės sklypus.

10.       Sutarties 17 punkto sąlyga dėl 1500 Eur komisinių mokėjimo ne už suteiktas paslaugas, kaip reglamentuojama CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, 6.720 straipsnio 3 dalyje, o dėl to, kad nėra atsiskaitoma Sutarties 8 punkto pagrindu, t. y. atsakovė nesumoka 2000 Eur, neatitinka nurodytose teisės normose nustatytų reikalavimų, yra paini, neaiški ir šalių gali būti aiškinama nevienodai, taigi, yra pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojos nenaudai. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė būtų su tokia sąlyga sutikusi, t. y. kad jai būtų nustatytas atlyginimas už tai, kad ji nesumokėjo pagal Sutarties 8 punktą 2000 Eur, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Sutarties 17 punkto nuostata dėl 1500 Eur komisinių mokėjimo atitinka ir baudos požymius dėl prievolės atsiskaityti pagal Sutartį nevykdymo pagal CK 6.258 straipsnį, tačiau tokiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 15 punkte dar nustatyti ir delspinigiai. Vertinant kartu šias Sutarties nuostatas darytina išvada, kad atsakovei kaip vartotojai yra nustatyta gana griežta atsakomybė už prievolės atsiskaityti pagal Sutartį nevykdymą, o pačiai Sutartį parengusiai ieškovei atsakomybė už prievolių pagal Sutartį nevykdymą nenustatyta. Kita vertus, šioje byloje Sutarties 17 punkto pagrindu ieškovė prašė priteisti jai 1500 Eur komisinių už suteiktas paslaugas, taigi, pati šią nuostatą įvertino ne kaip baudą, o kaip atlyginimą už paslaugas. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovė suteikė paslaugas atsakovei, nenustatyta, kokios buvo ieškovės patirtos išlaidos. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Sutarties 17 punkto sąlygos nėra aiškios ir pakankamai suprantamos, t. y. neatitinka skaidrumo reikalavimo, pripažintinos nesąžiningomis įvertinus Sutarties turinį ir sutarties sudarymo aplinkybes, jomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojos nenaudai.

11.       Sutarties 11 punkte nustatytas draudimas (pardavėja įsipareigoja be įgaliotinės žinios nesiderėti, nebendrauti su įgaliotinės surastais ir pasiūlytais pirkėjais) yra neproporcingai apribojantis atsakovės veikimo laisvę ir neatitinka jos interesų, nes teisė bendrauti ir derėtis su ieškovės surastais ir pasiūlytais pirkėjais nedalyvaujant ieškovei negali būti prilyginama žemės sklypų pardavimui be ieškovės žinios, nesumokant jai priklausančio atlyginimo. Sutarties 23 punktu ieškovė, pati parengusi standartines Sutarties sąlygas, nenustatė savo atskaitomybės atsakovei už atliekamus darbus, net ir tuo atveju, jei ši to reikalautų. Tokia ieškovės atskaitomybę atsakovei panaikinanti Sutarties nuostata yra labai palanki ieškovei, kuri net negalėjo pateikti duomenų, kokius konkrečiai darbus (paslaugas) yra padariusi atsakovės naudai ir už ką prašo priteisti iš šios atlyginimą. Tokias Sutarties nuostatas teisėjų kolegija vertino kaip suteikiančias absoliučią naudą ieškovei, kaip paslaugų teikėjai, tačiau nenaudingas atsakovei, kaip vartotojai ir paslaugų gavėjai. Sutarties 23 punkte nustatyta, kad atsakovei nesuteikiama jokia sutarties vykdymo informacija, todėl ji ir negalėjo sužinoti, ar Sutartis vykdoma. Minėta, kad byloje nėra įrodyta, jog Sutartis ieškovės buvo vykdoma, o pagal Sutarties 17 punktą, ieškovė nustatė atsakovės pareigą sumokėti 1500 Eur komisinių, net nesuteikusi atsakovei informacijos apie suteiktas paslaugas ir nepasiekusi sutarties tikslo parduoti žemės sklypus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Sutarties 11, 23 punktuose įtvirtintomis sąlygomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai, lyginant Sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

12.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės, kaip paslaugų teikėjos, parengtos Sutarties 6, 9.2, 11, 17 ir 23 punktų nuostatomis buvo pažeistos atsakovės, kaip vartotojos, teisės, taip pat CK normos, į tai, kad Sutartis yra standartinė, buvo iš anksto parengta ir pateikta pasirašyti atsakovei, taip pat kad Sutarties turinys nevisiškai atitiko realų šalių susitarimą ir valios išraišką, konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog tokia standartinė sutartis galėjo būti sudaryta ar galės būti sudaroma ateity ir su kitais vartotojais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio ydingo pobūdžio paslaugų sutartys neturėtų būti sudaromos ieškovei teikiant nekilnojamojo turto agento paslaugas vartotojams, o jau sudarytos turėtų būti peržiūrėtos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja esant poreikį informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie galimus vartotojų teisių pažeidimus, ieškovei, kaip verslininkei, sudarant standartines sutartis su vartotojais dėl nekilnojamojo turto agento paslaugų teikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsniu ir 340 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie galimus vartotojų teisių pažeidimus ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LNT“ sudarant su vartotojais standartines sutartis dėl nekilnojamojo turto agento paslaugų teikimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                 Sigita Rudėnaitė        

                                                                                                       Jūratė Varanauskaitė        

                                                  Eglė Zemlytė