Civilinė
byla Nr. 2-474-109/2009
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.,44.2.4.2,
44.5.2,44.5.2.16
(s)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,
dalyvaujant ieškovių K. S. ir V. S. atstovei
advokatei J. R. , atsakovui A. R. ,
jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. S.
ir V. S. ieškinį atsakovui A. R. ,
tretysis asmuo UAB DK ”PZU Lietuva” , dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo, ir
n
u s t a t ė :
ieškovės
K. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su
ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovo A. R. V. S. 1 300 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti, K. S. – 800 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinyje
nurodė, kad 2005-09-15 apie 19.30 val. M.Poškos g. prie namo Nr. 20 atsakovas A. R. , neturėdamas teisių vairuoti transporto priemonę ir
vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) ,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunkiai
sužalojo K. S. . Dėl eismo įvykio Kauno miesto apylinkės
teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas. Ieškovėms
pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl jo dydžio
perduotas išnagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl
atsakovo kaltų veiksmų ieškovei K. S. padarytas sunkus
sveikatos sutrikdymas, t.y. amputuota dešinė koja, viduriniame šlaunies
trečdalyje. Būdama 16 metų amžiaus, ieškovė neteko 70 procentų darbingumo,
negali laisvai judėti. Ieškovių gyvenimas pasikeitė per akimirką, ieškovė K. S. tapo neįgali, jai nustatytas nedarbingumas, ji be kitų
asmenų pagalbos iki protezo pagaminimo negalėjo laisvai judėti. Ieškovės gyvena
5-ame aukšte, todėl K. išėjimas į kiemą yra apsunkintas. Be to, nors ir
naudojantis pagamintu specialiuoju protezu, ieškovės K. S. fiziologinė
būklė bloga, nes nusilpus kojai, patyrė traumą, t.y. lūžo kita koja, dėl ko
nesibaigia gydymai, išgyvenimai.
K. S. po avarijos teko iškęsti šešias operacijas, buvo kilusi
grėsmė gyvybei. Atsakovo veiksmų pasėkoje teko lankytis pas psichologus, kitų
sričių gydytojus, specialistus.
Ieškovei
atsirado tokie neigiami reiškiniai: baimė automobiliams, gyvenimo pilnatvės
praradimas, atsirado didelis liūdesys ir slogios mintys dėl ateities. Ji
išgyvena daug emocinių sukrėtimų dėl prarastų svajonių išsipildymo- lankyti
šokių būrelį , atsirado perdėti kompleksai, sutriko kasdieniniai gyvenimo
džiaugsmo pojūčiai.
Atsakovas
neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesidomėjo K. S. sveikata.
Dėl
šių aplinkybių ieškovė K. S. prašė priteisti iš atsakovo
800 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė
V. S. nurodė, kad ji gyvena kartu su dukra, viena augina
ir išlaiko ją, todėl jos su dukra santykiai yra labai artimi ir glaudūs. Labai
išgyvena dėl dukters neįgalumo, jos ateities, po dukters operacijos slaugė ją
ir dabar jai tenka kasdieniniai dukros rūpesčiai. Jai dėl to tenka sunkiai
dirbti, gauna mažą atlyginimą, o ieškovė K. S. minimalią
pensiją. K. S. gydymui šiuo metu bei kitoms išlaidoms
(vaistams, kelionei į gydymosi įstaigą, būtiniems poreikiams ir kt.) tenka
skolintis pinigus iš giminių, draugų, pažįstamų.
Ieškovei
V. S. liko neatlyginta 1300 Lt turtinė žala, kuri
atsirado dėl ieškovės dukters K. antros kojos lūžio turėtų papildomų
išlaidų, vaistams ir medikamentams pirkti, kelionėms į gydymo įstaigas
apmokėti, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1300 Lt turtinei žalai ir 200 000
Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas
A. R. ieškinį pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad labai
gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir ieškovės K. S. sužalojimo.
Sutinka, kad iš jo būtų priteista 1300 Lt turtinė žala V.
S. , tačiau, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, prašo ieškinį
neturtinės žalos dalyje sumažinti, t.y. priteisti iš jo ieškovei V. S. 10 000 Lt, o ieškovei K. S. 50
000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą
jis atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau jo atsiprašymas buvo vertinamas kaip
nenuoširdus, o vėliau nukentėjusiosios atsisakė su juo visiškai kalbėti.
Tretysis
asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime
nurodė, kad tretysis asmuo išmokėdamas ieškovei V. S. 154,76
Lt gydymo išlaidoms, 1005,16 Lt kuro išlaidoms atlyginti bei 2006-02-09
išmokėdamas 1726,40 Lt (500 EUR) neturtinei žalai atlyginti savo sutartinius
įsipareigojimus dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai
įvykdęs. Trečiojo asmens nuomone, ieškovių reikalaujamos atlyginti neturtinės
žalos 200 000 Lt ir 800 000 Lt dydis iš atsakovo A. R. yra
nepagrįstai didelis (b.l. 135-138).
Ieškinys
tenkintinas iš dalies.
Byloje
nustatyta, kad 2005-09-15 apie 19.30 val. M.Poškos g. prie namo Nr. 20
atsakovas A. R. , neturėdamas teisių vairuoti transporto
priemonę ir vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) ,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunkiai
sužalojo K. S. .
Kauno
miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu atsakovas buvo
nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį ketveriems metams laisvės
atėmimo, pritaikius LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės
vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. R. be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
savo gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms.(b.l. 53-56)
Šiuo
teismo nuosprendžiu, kurį nuteistasis 2006 m. kovo 15 d. buvo apskundęs
apeliacine tvarka, o Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi
buvo atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, nukentėjusiosioms (ieškovėms)
pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, jų dydžio klausimą
perduodant civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2006-05-04.(b.l.
61-64).
Iš
baudžiamosios bylos matyti, kad atsakovas sužalojo ieškovę K.
S. vairuodamas A. J. nuosavybės teise priklausantį
automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurį savininkas buvo apdraudęs
įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju
draudimu UAB DK ”PZU Lietuva”(b.b. 64 l.). Draudimo liudijimas galiojo nuo
2005-01-21 iki 2006-01-20 ( b.b. 63 l.).
Civilinės
atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti
padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui)
neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu
nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo
atlyginimas , likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas
materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2,
3 dalys) .
Ginčo
santykių atsiradimo metu galiojęs LR Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2004-05-01 redakcija) numatė
Draudiko ribas- transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra
nukentėjusiųjų asmenų, yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 500 eurų
dėl neturtinės žalos. UAB DK ”PZU Lietuva” išmokėjo V. S. 2006
m. vasario 9 d. 1726,40 Lt (500 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat
išmokėta V. S. 154,76 Lt gydymo išlaidoms atlyginti ir
1005,16 Lt kuro išlaidoms atlyginti ( b.l. 28).
UAB
DK ”PZU Lietuva” 2007-05-15 į AB ”Ortopedijos technika ats. sąskaitą AB Sampo
banke pervedė 57343,52 Lt ieškovės K. S. šlaunies protezo
su valdomu mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariui C-Leg pagaminimui. (b.l.
44,45).
Kauno
miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimu priteisė iš atsakovo
A. R. ieškovui UAB DK ”PZU Lietuva” (šios bylos trečiajam
asmeniui) 60229,84 Lt žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos
iškėlimo teisme dienos – 2007-09-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,
2800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 1820,15 Lt bylinėjimo išlaidų valstybei (b.l.
139-141). Teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas dėl atsakovo sunkios
turtinės padėties.
Dėl prievolės atlyginti žalą apimties.
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui
padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi
būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra
konstitucinis principas.
Vienas
iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos
žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais
atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai
padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala
gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė
skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.
Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės
kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal
įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250
str. 2 dalis, 6.282 str). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas,
vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes,
atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra
nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį
neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip
subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl
teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui. Lietuvos aukščiausiojo
teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis turtinės žalos
dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu
(universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turtų būti teismo ištirti ir
įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.
Lietuvos
Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais
atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens
gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Ieškovės K. S. ir V. S. žalos atsiradimą kildina
iš atsakovo nusikaltimu padaryto ieškovės K. S. sveikatos
sužalojimo, todėl žala turi būti priteista.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,
nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos
pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti
pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala
padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus.
Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis
Civilinėje
atsakomybėje kreditorius (ieškovas) privalo įrodyti nuostolių dydį.
Kadangi
ieškovės K. S. išgyvenimai sukelti dėl jai gyvybiškai
svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, teismas
sprendžia, kad jos išgyvenimai yra ypač dideli. Dvasinius išgyvenimus ieškovė
patiria ir dabar dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą
ateityje. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad po autoįvykio jai
buvo amputuota dešinė koja, viduriniame šlaunies trečdalyje, o išryškėjus odos
nekrozei, buvo atliktos 5 etapinės nekrektomijos bei autodermoplastikos
operacijos.(b.l.41). Neįgalumo lygio pažyma patvirtina, kad ieškovei K. S. 2005-12-29 buvo nustatytas iki 18 metų sunkus neįgalumo
lygis.(b.l. 39). Dėl dešinės šlaunies amputacijos, jai bus reikalingas
nuolatinis protezavimas (b.l. 40). Nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2009-12-28 jai
nustatytas 60% netekto darbingumo laipsnis. (b.l.104, 108).
Dėl
2006-11-09 kairės kelio sąnario girnelės lūžimo, atlikta osteosintezė 2
strypais bei kaulinės vielos cirkliažu, 2007-07-30 pašalinti med. implantantai.(b.l.
107).
Teismas
sprendžia, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus
ieškovės K. S. sveikatą, yra sužalojimo pasekmės – dešinės
kojos amputacija, ieškovė K. S. tapo neįgali, iš dalies
pripažinta darbinga ir dėl to patirti jos dvasiniai išgyvenimai yra ypač
dideli.
Taip
pat pažymėtina, kad dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ieškovė patyrė didelį
fizinį skausmą, negali normaliai judėti, sėdėti, atlikti namų ruošos darbų,
nepatogumus patyrė visa šeima, visi nustatyti sveikatos ir funkciniai organizmo
sutrikdymai yra ilgalaikiai ir gali būti negrįžtami.
Socialinių reikalų skyriaus pažymos patvirtina, kad
ieškovei V. S. už dukrą K. nuo 2006m. kovo mėn. iki 2007
m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta ir mokama šalpos pensija neįgaliajam vaikui
iki 18 metų ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, o nuo 2007 m.
rugpjūčio 1 d. šalpos pensija neįgaliajam ir nuo 2007-07-19 transporto išlaidų
kompensacija mokama pačiai K. S. . (b.l. 42, 102,109).
Ieškovė nuo 2008-05-16 iki 2008-09-28 dirbo UAB
”Hungerdina” (b.l. 103).
Teismas
nustatęs, kad ieškovė V. S. gyvena kartu su dukra, po
dukters operacijos slaugė ją ir dabar jai tenka kasdieniniai dukros rūpesčiai,
sprendžia, kad jos su dukra santykiai yra labai artimi ir glaudūs, todėl
akivaizdu, kad ji labai išgyvena dėl dukters neįgalumo, jos ateities, dėl
dukters sužalojimo patyrė emocinius sukrėtimus ir dvasinius išgyvenimus.
Tačiau teismas mano, kad ieškovė V. S. prašydama
priteisti iš atsakovo 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai
vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartyje civilinės bylos Nr.3K-7-255/2005,
procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 44.8(S) suformuota teisės taikymo ir
aiškinimo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes šios ir
paminėtos bylos aplinkybės yra skirtingos. Be to, pažymėtina, kad ieškovės
reikalavimas priteisti 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti neatitinka CK 1.5
straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes
atsakovas pagal savo turtinę padėtį būtų nepajėgus sumokėti prašomo priteisti
žalos atlyginimo.
Vienas
iš kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens
kaltė, kaltės forma. Atsakovas nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, būdamas
devyniolikos metų amžiaus.
Iš
atsakovo pateiktų darbo sutarties Nr. 29 (b.l. 116,117) ir pažymos Nr. 09-2
(b.l. 115) matyti, kad atsakovas dirba nuo 2008 m. rugsėjo 1d. UAB ”Valvirta”
15 darbo valandų per savaitę ir uždirba 300 Lt per mėnesį. Atskaičius
mokesčius valstybei ir kitus išskaitymus, 2008 m. rugsėjo mėnesį jam buvo
išmokėta 92,59 Lt, 2008 m. spalio – gruodžio mėnesiais po 232,80 Lt, 2009 m.
sausio mėn. – 163,80 Lt darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad Kauno miesto
apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo priteista iš
atsakovo A. R. ieškovui UAB DK ”PZU Lietuva” (šios bylos
trečiajam asmeniui) 60229,84 Lt žalos atlyginimas, 5% dydžio metinės
palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007-09-12 iki visiško teismo
sprendimo įvykdymo, 2800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 1820,15 Lt bylinėjimo
išlaidų valstybei (b.l. 139-141), iki šiol neįvykdytas dėl atsakovo sunkios
turtinės padėties ir iš jo darbo užmokesčio atliekami išskaitymai draudimo
kompanijai.
Atsakovas
kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas giminaičius, todėl
pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o kitur įsidarbinti ir
gauti didesnį atlyginimą šiuo metu atsakovo galimybės yra ribotos, todėl
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas
atsižvelgdamas į ieškovės K. S. sveikatos sužalojimo
pasekmes - dėl sunkaus kūno sužalojimo ieškovė tapo neįgali, neteko 60 %
darbingumo, patirtą didelį fizinį skausmą, emocinius sukrėtimus, dvasinius
išgyvenimus dėl sužalojimo ir būsimų pasekmių, kaip sužalojimas paveiks
sveikatą ateityje, bendravimo galimybių sumažėjimą, ieškovės amžių- 19 metų 9
mėn., ieškovės V. S. glaudžius ir artimus santykius su
dukra, patirtus didelius išgyvenimus dėl dukters sužalojimo, nuolatinį
rūpinimąsi dukra, mano teisinga priteisti iš atsakovo ieškovėms K.
S. 70 000 Lt., V. S. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
(CK 6.250 str., 6.246 - 6.249 str.6.282 str. 3d.).
Atsakovui
pripažįstant, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.246-629 str. jo civilinei
atsakomybei atsirasti, ir neginčijant 1300 Lt turtinės žalos, kurią ieškovės
atstovės teigimu, sudaro transporto, vaistų įsigijimo išlaidos, susijusios
su ieškovės antros patirtos traumos- kojos lūžiu, pasekmių šalinimui, iš
atsakovo priteistina ieškovei V. S. 1300 Lt turtinei
žalai atlyginti.( CK 6.245- 6.249 str., 6.251).
Patenkinus
ieškinį iš dalies, iš atsakovo A. R. priteistina valstybei
2469,55 Lt bylinėjimosi išlaidų (2439 Lt žyminio mokesčio ir 30,55 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 str. 1d.
2 p., 83 str. 1d. 4 p. 88 str. 1 d. 3p.,).
Atsakovą
atstovavo Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Juzefa Brinevičienė. Tarnyba prašo priteisti iš ieškovių 576
Lt (480 Lt + 96 Lt), antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 114,144 ).
Kadangi
ieškovės įstatymu atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovui buvo
suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100%
antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 84), patenkinus ieškinį iš dalies, iš
šalių nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei. (CPK 96
str., 99 str.).
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 279, 307 straipsniais,
n
u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš
atsakovo A. R. (a/k. (duomenys
neskelbtini) priteisti ieškovėms: V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus
litų) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų)
neturtinei žalai atlyginti, likusioje ieškinio dalyje ieškinį atmesti.
K. S. (a/k. (duomenys neskelbtini) ) 70
000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje
ieškinio dalyje ieškinį atmesti.
Iš
atsakovo priteisti valstybei 2469,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti
skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno
apygardos teismą.
Teisėja
Birutė
Bobrel