Civilinė byla Nr. e2-7022-1134/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02302-20211

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.  3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)         

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Deimantei Maigytei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ atstovei I. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mercell Lithuania“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mercell Lithuania“ dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl 2019-04-24 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytos dėl suklydimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo idėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2019-04-24 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia.

3.       Ieškovė nurodė, kad MB “Verslo idėja“ su atsakovė UAB „Mecell Lithuania“ yra pasirašiusi 2019-04-24 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). 2019 metų balandžio mėnesį, UAB “Mercell Lithuania“ pateikė pasiūlymą naudotis viešųjų pirkimų duomenų baze, bei atsiuntė 2019-04-15 prisijungimo duomenis prie jų valdomos sistemos, kad galima būtų nemokamai išbandyti platformą ir įvertinti per naudotojo prizmę. Prie sistemos buvo prisijungta vieną kartą, tačiau, naudojantis pirmą kartą nebuvo sistema aiški, todėl naršymas joje buvo trumpas. Nuo to laiko atsakovės darbuotoja R. B. ėmė nuolat skambinti ir primigtinai siūlyti sudaryti sutartį, telefonu darbuotoja taip pat žadėjo, kad apmokys naudotis sistema. Atsižvelgiant į didelį užimtumą laikotarpiu nuo 2019 metų balandžio iki 2019 metų gegužės pabaigos (kraustymasis į kitas patalpas, liga, mokymai kituose miestuose ir kita), su atsakovės minėta darbuotoja nebuvo laiko bendrauti ir įsigilinti į situaciją.

4.       Ieškovė ieškinyje taip pat paaiškino, jog atsakovės darbuotoja primigtinai skambino keletą kartų per dieną, taip darydama spaudimą dėl sutarties sudarymo. Neatlaikiusi nuolat daromo spaudimo, pasirašytą sutartį ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu, nurodydama, kad tai daro tik dėl to, kad yra nuolat to reikalaujama ir nebuvo duota pakankamai laiko įsigilinti į sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovė tik vieną kartą vedė apmokymus, t. y. minimaliai paaiškino, kur prisijungti ir nuo ko pradėti. Daugiau prie sistemos MB “Verslo idėja“ prisijungusi nebuvo ir sistema nesinaudojo. Be to, dar iki naudojimosi atsakovės sistema, buvo pareikštas noras atsisakyti naudojimosi paslaugų, dėl nuolatinio daromo spaudimo, vėliau šis prašymas buvo išreikštas raštu, nurodant, kad įmonė neketina naudotis paslaugomis. Galiausiai, atsakovė buvo paprašyta raštu, kad į įmonės paštą nebebūtų siunčiami jokie šios įmonės naujienlaiškiai ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) būtų panaikintas iš atsakovės duomenų bazės.

5.       Ieškovės teigimu, būtent šioje situacijoje, pasinaudodama ieškovės susidariusia padėtimi, darydama psichologinį spaudimą, atsakovės darbuotoja privertė ieškovę sudaryti sandorį, kuris ieškovei akivaizdžiai nenaudingas ir nereikalingas. Sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, nesudarant realių galimybių jos atsisakyti, juolab, kad ir pačiomis teikiamomis paslaugomis nebuvo naudojamasi.  Ieškovės MB “Verslo idėja“ direktorė su viešaisiais pirkimais turi net kelių metų patirtį. Dirbdama UAB “Autokurtas“ naudojosi (duomenys neskelbtini) sistema ir visus viešuosius pirkimus puikiai rasdavo naudodamasi nemokama viešųjų pirkimų sistema, todėl ieškovės nuomone, akivaizdu, kad naudotis atsakovės paslaugomis, gaunant tą pačią informaciją ir dar mokamai yra ne logiškas sprendimas.

6.       Atsakovė UAB „Mercell Lithuania“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7.       Nurodo, jog iš Sutarties objekto galima suprasti, kad ieškovė, sudariusi Sutartį su atsakove, gavo licenciją naudotis atsakovei priklausančia duomenų baze Sutarties 2 punkte apibrėžtą laiko tarpą t. y. nuo 2019-05-02 iki 2020-05-02 (Licencijos galiojimo terminas) t.y. už licencinį mokestį įgijo galimybę naudotis atsakovei priklausančia duomenų baze. Ieškovė savo ruožtu remiantis Sutarties 4 punktu įsipareigojo sumokėti 726 EUR licencinį mokestį ir sutiko su tuo, kad toks mokestis negražinamas, išskyrus Sutarties Bendrojoje dalyje nurodytą atvejį. Sutarties esmė buvo apibrėžta Specialiojoje dalyje - ieškovės galimybė naudotis atsakovei priklausančia viešųjų pirkimų duomenų baze apibrėžtą laiko tarpą už užmokestį. Ieškovė, pasirašydama Sutartį turėjo suprasti ir suprato, kad atsakovė negali įtakoti ieškovės valios, noro ir poreikio naudotis atsakovės duomenų baze, o suteikia tik tokią galimybę taip pat ir vykdydama pagalbines priemones – siųsdama naujienlaiškius su aktualia informacija apie viešuosius pirkimus. Taigi pagal Sutarties esmę laikytina, jog atsakovė tinkamai įvykdė Sutartį, suteikdama galimybę ieškovei naudotis duomenų baze ir dėl šios pareigos tinkamo įvykdymo ginčo byloje nėra.

8.       Vertindama ieškovės argumentus dėl ieškovės suklydimo, atsakovė taip pat pažymi, jog svarbu yra atkreipti dėmesį į šalių ikisutartinius santykius. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad gavo pasiūlymą iš atsakovės ir turėjo galimybę išbandyti atsakovės duomenų bazę prieš sudarant Sutartį, kas reiškia, jog ieškovei buvo aiškus ir suprantamas atsakovės siūlomas produktas. Vadinasi, ieškovė turėjo galimybę dar iki Sutarties sudarymo susipažinti su atsakovės siūlomu produktu, jį išbandyti ir nuspręsti dėl jo reikalingumo. Ieškovė teigia, kad Sutartį pasirašė dėl atsakovės darbuotojos raginimų ir spaudimo, tačiau, atsakovės vertinimu, ieškovė nepaaiškina ir neįrodo, ką neteisėto padarė atsakovės darbuotoja, siūlydama atsakovės paslaugas ir Sutarties pasirašymą.

9.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat pažymėjo, jog Sutartį sudarė du juridiniai asmenys, užsiimantys verslu. Ieškovės įmonė užsiima teisinių paslaugų teikimu, o ieškovės įmonės direktorė turi didelę patirtį dirbant su viešaisiais pirkimais. Šios aplinkybės, įrodo, kad ieškovė, kaip teisinių paslaugų specialistas, turėjo visas galimybes įvertinti Sutartį, jos sudarymo rizikas, pasekmes ir esmę. Taigi šiuo atveju ieškovės teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, nes tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad nebuvo spėta įsigilinti į Sutartį, ji buvo pasirašyta paskubomis yra vertintinos kaip ieškovės neapdairumas, neatidumas ir nerūpestingumas. Be to, ieškovė nėra vartotoja, o ieškovės vadovė yra teisinių paslaugų įmonės vadovė, kuri išmano teisės aktus, turi galimybę kvalifikuotai įvertinti teisinio pobūdžio dokumentus, tinkamai suvokia tokių dokumentų, kaip tam tikra sutartis, pasirašymo pasekmes. Ieškovė turėjo galimybę derėtis dėl Sutarties sąlygų, daryti Sutarties pakeitimus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

10.       Ieškovė teismui pateiktu dubliku iš esmės palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

11.       Papildomai paaiškino, jog atsakovės darbuotoja ikisutartiniuose šalių santykiuose vykdė agresyvią paslaugos reklamos ir komercinio siūlymo kampaniją. Ji darė tiesioginį spaudimą dėl Sutarties sudarymo ir paslaugų įsigijimo – tam tikru laikotarpiu ieškovės direktorė iš atsakovės atstovės kiekvieną dieną sulaukdavo po mažiausiai vieną skambutį. Ieškovės nuomone, atsakovės darbuotoja žinodama Sutarties nelygiavertiškas sąlygas, buvo tiesiogiai suinteresuota bet kokia kaina, neatsižvelgiant į kliento interesus ir reikalingumą, pasirašyti paslaugų teikimo sutartį. Dar prieš sudarant Sutartį, ieškovė informavo atsakovę, kad šios paslaugos nėra būtinos ir reikalingos. Ieškovės vertinimu, jau po šio informavimo, atsakovės darbuotoja privalėjo baigti paslaugų siūlymo kampaniją. Nepaisant to, atsakovės darbuotoja toliau darydama ieškovės direktorei spaudimą, inspiravo ydingos Sutarties pasirašymą,

12.       Atsakovės darbuotoja formaliai atliko apmokymus kaip naudotis programa. Ieškovės direktorei parodė kokiu būdu prisijungiama prie sistemos ir nuo ko yra pradedama, tačiau šie mokymai visiškai neparodė, ar sistema tikrai yra reikalinga ieškovei, ar siūloma paslauga tikrai atitiks kliento interesus. Ieškovo teigimu, toks atsakovės elgesys tik patvirtina faktą, kad atsakovė buvo suinteresuota bet kokiais būdais, nepaisant ieškovės valios ir interesų neatitikimo siūlomai paslaugai, pasirašyti ydingą paslaugų teikimo sutartį. Dėl šios priežasties, atsakovės veiksmai ikisutartiniuose santykiuose laikytini nesąžiningais.

13.       Tai, kad ieškovei paslauga buvo visiškai nereikalinga, įrodo faktas, kad ieškovė nuo Sutarties pasirašymo momento nė karto nesinaudojo atsakovės teikiama paslauga. Be to, po Sutarties sudarymo nepraėjus mėnesiui nuo Sutarties sudarymo, kelis kartus, tiek žodžiu, tiek raštu ieškovė išreiškė pakartotinį atsisakymą naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis. Buvo pareikalauta nutraukti Sutartį. Tačiau į šią ieškovės poziciją nebuvo kreipiama dėmesio ir atsakovė toliau siuntė naujienlaiškius bei reklaminius lankstinukus prieš ieškovės valią.

14.       Atsakovė UAB „Mercell Lithuania“ teismui pateiktu tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

15.       Atsakovė triplike nurodė, kad visa informacija apie atsakovės vykdomą veiklą ir viešųjų pirkimų duomenų bazę yra plačiai aprašyta atsakovės interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini). Ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su ieškovės duomenų baze ir nemokamai ją išbandyti 7 dienas. Ieškovė, nurodydama, kad jai nebuvo suteikta galimybė 7 dienas bandyti duomenų bazės, nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų ar įrodymų. Be to,  minėtoje atsakovės interneto svetainėje dar prieš pasirašant Sutartį galima susipažinti su duomenų bazės naudotojams taikomomis sąlygomis (pastaba: tokių sąlygų apimtis nedidelė, labai aiškiai ir nedviprasmiškai pateikiama informacija apie licencinį mokestį, jo mokėjimo sąlygas ir pan.). Ieškovė turėjo visas galimybes per kelias minutes susipažinti su esminėmis atsakovo duomenų bazės naudojimosi ir licencinio mokesčio mokėjimo sąlygomis dar iki Sutarties pasirašymo. Kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, besiverčiantis teisine veikla, preziumuotina, kad atsakovė dar iki Sutarties pasirašymo ieškovei tinkamai atskleidė ir ieškovė turėjo visas palankiausias sąlygas susipažinti su esminėmis atsakovės duomenų bazės naudojimosi sąlygomis.

16.       Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės darbuotojos spaudimo vykdymą, nepateikia jokių įrodymų apie kokius nors atsakovės neteisėtus veiksmus ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovė yra verslo subjektas, kuris už tam tikro dydžio licencinį mokestį suteikia licenciją naudotis jo sukurta duomenų baze, todėl atsakovė, vykdydama pardavimus, ieško potencialių klientų ir jiems siūlo sudaryti licencines sutartis. Skambučiai ieškovei ir siūlymas sudaryti licencinę sutartį, kaip dalis tiesioginės atsakovės verslo veiklos, negali būti pripažinti tam tikrais neteisėtais ar juo labiau spaudimą darančiais veiksmais. Be to, ieškovė, gavusi Sutartį, turėjo visas galimybes tokios Sutarties sąlygas, koreguoti, keisti, tam tikrų sąlygų atsisakyti, įrašyti kitas t.y. derėtis dėl Sutarties sąlygų ir teikti savo pageidavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepasinaudojo tokiomis savo teisėmis ir Sutartį pasirašė, tokiu būdu prisiimdama įsipareigojimus pagal Sutartį. Atsakovės nuomone, Sutarties pasirašymas iš ieškovės pusės patvirtino aplinkybę, jog ieškovei buvo reikalinga atsakovės duomenų bazė.

17.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkini. Papildomai pažymėjo, jog Sutartį pasirašė iki galo jos neperskaičiusi ir neįsigilinusi.

18.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Šalių paaiškinimais, išdėstytais teismo posėdžio metu ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. ieškovė (kaip naudotoja) ir atsakovė UAB „Mercell Lithuania (kaip duomenų bazės gamintoja) sudarė Licencinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šios Sutarties 1 punktu, duomenų bazės gamintojas (atsakovė) suteikė naudotojui (ieškovei) neišimtinę licenciją šioje Sutartyje nurodytais būdais ir apimtimi su verslu, prekyba ar profesija susijusiais tikslais naudoti prekių ir paslaugų pirkimų viešajame bei privačiame sektoriuje duomenų bazę, priklausančią duomenų bazės gamintojui (atsakovei). Licencijos galiojimo terminas 2019-05-02 - 2020-05-02 (Sutarties 2 punktas). Licencinio mokesčio dydis 726 EUR Licencinis mokestis negrąžinamas, išskyrus Sutarties Bendrojoje dalyje nurodytą atvejį (Sutarties 4 punktas). Duomenų bazės adresas – (duomenys neskelbtini). (Sutarties 5 punktas).

20.       Ieškovė nurodydama teisinį savo ieškinio pagrindą teigia, kad 2019 m. balandžio 24 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 straipsniu pagrindu. Nurodydama faktinį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad Sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, kadangi atsakovės darbuotoja primigtinai skambino keletą kartų per dieną ieškovės atstovei, taip darydama spaudimą dėl sutarties sudarymo. Neatlaikiusi nuolat daromo spaudimo, pasirašytą sutartį ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu, nurodydama, kad tai daro tik dėl to, kad yra nuolat to reikalaujama ir nebuvo duota pakankamai laiko įsigilinti į sutartį. Atsakovė tik vieną kartą vedė apmokymus, t. y. minimaliai paaiškino, kur prisijungti ir nuo ko pradėti. Daugiau prie sistemos MB “Verslo idėja“ prisijungusi nebuvo ir sistema nesinaudojo. Be to, dar iki naudojimosi atsakovės sistema, buvo pareikštas noras atsisakyti naudojimosi paslaugų. Ieškovės teigimu,  būtent šioje situacijoje, pasinaudodama ieškovės susidariusia padėtimi (kraustymasis į kitas patalpas, liga, mokymai kituose miestuose ir kita), darydama psichologinį spaudimą, atsakovės darbuotoja privertė ieškovę sudaryti sandorį, kuris ieškovei akivaizdžiai nenaudingas ir nereikalingas.

21.       Kaip galima spręsti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su ieškovės duomenų baze ir nemokamai ją išbandyti 7 dienas, kas reiškia, jog ieškovei buvo aiškus ir suprantamas atsakovės siūlomas produktas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės darbuotojos spaudimo vykdymą, bei apie kokius nors atsakovės neteisėtus veiksmus ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovė yra verslo subjektas, kuris už tam tikro dydžio licencinį mokestį suteikia licenciją naudotis jo sukurta duomenų baze, todėl atsakovė, vykdydama pardavimus, ieško potencialių klientų ir jiems siūlo sudaryti licencines sutartis. Skambučiai ieškovei ir siūlymas sudaryti licencinę sutartį, kaip dalis tiesioginės atsakovės verslo veiklos, negali būti pripažinti tam tikrais neteisėtais ar juo labiau spaudimą darančiais veiksmais. Be to, Sutartį sudarė du juridiniai asmenys, užsiimantys verslu. Ieškovės įmonė užsiima teisinių paslaugų teikimu, o ieškovės įmonės direktorė turi didelę patirtį dirbant su viešaisiais pirkimais. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė, kaip teisinių paslaugų specialistė, turėjo visas galimybes įvertinti Sutartį, jos sudarymo rizikas, pasekmes ir esmę. Be to, ieškovė, gavusi Sutartį, turėjo visas galimybes tokios Sutarties sąlygas, koreguoti, keisti, tam tikrų sąlygų atsisakyti, įrašyti kitas, t. y. derėtis dėl Sutarties sąlygų ir teikti savo pageidavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepasinaudojo tokiomis savo teisėmis ir Sutartį pasirašė, tokiu būdu prisiimdama įsipareigojimus pagal Sutartį. Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

Dėl suklydimo kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo

22.       Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis), prievoles asmenims sukuria ir jų sudarytos sutartys (CK 6.154 straipsnis). Šalims susitarus ir pagal įstatymą įforminus susitarimus, tokie sandoriai tampa privalomai vykdytinais – sandoris jos šalims įgyja įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).

23.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų yra valios išreiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais, nustatyta, kad iš esmės suklydus sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

24.       CK

25.       Pažymėtina, jog dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

26.       Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi, tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad ir teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas).

27.       Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Kitaip tariant, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

28.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė savo suklydimą (valios trūkumą) įrodinėjo tuo, kad 2019 m. balandžio mėnesį atsakovės vadybininkei pateiktus ieškovei pasiūlymą naudotis viešųjų pirkimų duomenų baze, bei atsiuntus 2019-04-15 prisijungimo duomenis prie atsakovės valdomos sistemos, kad galima būtų nemokamai išbandyti platformą, atsakovės darbuotoja ėmė nuolat skambinti ieškovės atstovei (direktorei) ir siūlyti sudaryti sutartį. Ieškovės teigimu, būtent šioje situacijoje, pasinaudodama ieškovės susidariusia padėtimi (kraustymasis į kitas patalpas, liga, mokymai kituose miestuose ir kita), darydama psichologinį spaudimą, atsakovės darbuotoja privertė ieškovę iki galo neperskaičius Sutarties, jos sąlygų ir į ją neįsigilinus, sudaryti ginčijamą sandorį, kuris ieškovei yra nenaudingas ir nereikalingas.

29.       Pažymėtina, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

30.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

31.       Nagrinėjamu atveju teismas išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė suklydimo faktą, kuriam esant būtų pagrindas pripažinti ginčijamą 2019-04-24 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia. Vien ta aplinkybė, kad ginčijamos Sutarties sudarymas, kaip kad teigia ieškovė, iš karto sukelia kitai šaliai neigiamas pasekmes, nepaisant to, ar teikiamos paslaugos paslaugų gavėjui duos teigiamų rezultatų ar ne, ar paslaugos gavėjas pasinaudos paslauga ar ne, ar paslaugos gavėjui paslauga de facto reikalinga ar ne, nepatvirtina ieškovės suklydimo. Kaip minėta, suklydimo atveju yra neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

32.       Remiantis ginčijamos Sutarties 1 punktu, duomenų bazės gamintojas (atsakovė) suteikė naudotojui (ieškovei) neišimtinę licenciją šioje Sutartyje nurodytais būdais ir apimtimi su verslu, prekyba ar profesija susijusiais tikslais naudoti prekių ir paslaugų pirkimų viešajame bei privačiame sektoriuje duomenų bazę, priklausančią duomenų bazės gamintojui (atsakovei). Licencijos galiojimo terminas 2019-05-02 - 2020-05-02 (Sutarties 2 punktas). Licencinio mokesčio dydis 726 EUR Licencinis mokestis negrąžinamas, išskyrus Sutarties Bendrojoje dalyje nurodytą atvejį (Sutarties 4 punktas). Duomenų bazės adresas – (duomenys neskelbtini). (Sutarties 5 punktas). Taigi jau iš Sutarties objekto galima suprasti, kad ieškovė, sudariusi Sutartį su atsakove, gavo licenciją naudotis atsakovei priklausančia duomenų baze Sutarties 2 punkte apibrėžtą laiko tarpą t. y. nuo 2019-05-02 iki 2020-05-02 (Licencijos galiojimo terminas). Kitaip tariant, ieškovė už licencinį mokestį įgijo galimybę naudotis atsakovei priklausančia duomenų baze. Ieškovė savo ruožtu remiantis Sutarties 4 punktu įsipareigojo sumokėti 726 EUR licencinį mokestį ir sutiko su tuo, kad toks mokestis negražinamas, išskyrus Sutarties Bendrojoje dalyje nurodytą atvejį. Pažymėtina, jog ginčijamos Sutarties esmė buvo apibrėžta Specialiojoje dalyje (Sutarties 1-8 punktai). Šios ginčijamos Sutarties nuostatos ( t. y. Sutarties 1-8 punktai), teismo vertinimu, yra aiškios ir akivaizdžios, be jokių dviprasmybių. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė nesuprato, jog sudaro sutartį, kurioje numatyta ieškovės galimybė už užmokestį naudotis atsakovei priklausančia viešųjų pirkimų duomenų baze apibrėžtą laiko tarpą, o sutartyje numatytas 726 EUR licencinis mokestis nėra grąžinamas ir privalo būti sumokėtas.

33.       Kaip aukščiau šiame teismo sprendime buvo minėta, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

34.       Iš bylos medžiagos bei viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovė MB „Verslo idėja“ nuo 2016 m. yra veikianti teisinių paslaugų įmonė, o ieškovės MB „Verslo idėja“ direktorė I. S. yra ir įmonės MB „Kontraktas“, kuri taip pat užsiima teisinių paslaugų teikimu, direktorė. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, ieškovės direktorė I. S. yra teisininkė, turinti beveik 6 metų teisinio darbo stažą, bei patirtį dirbant su viešaisiais pirkimais. Taigi, nėra jokios abejonės,  kad ieškovė turėjo atitinkamų sandorių sudarymo praktikos ir jai turėjo būti žinomos bei suprantamos ginčijamo sandorio esmė ir jo sudarymo pasekmės. Teismo vertinimu, šios ieškovę ir jos atstovę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad ieškovė, kaip teisinių paslaugų specialistė, turėjo visas galimybes įvertinti ginčijamą Sutartį, jos sudarymo rizikas, pasekmes ir esmę. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės reiškia, kad ieškovei yra keliami didesni atidumo standartai ir ji negali būti vertinama kaip silpnesnė teisinių santykių šalis. Ieškovė, be kita ko, nepaneigė ir aplinkybės, kad turėjo galimybę derėtis dėl sudaromos Sutarties sąlygų. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovės teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, nes tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies (šiuo atveju ieškovės atstovės (direktorės)) neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Pati ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nespėjo įsigilinti į Sutartį, Sutartis buvo pasirašyta paskubomis, iki galo neperskaičius ir nesusipažinus su pačia Sutartimi bei Sutarties sąlygomis. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra vertintinos kaip ieškovės neapdairumas, neatidumas ir nerūpestingumas. 

35.       Pažymėtina, jog faktas, kad ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu dėl savo galimo neapdairumo pasirašė tokio turinio sandorį, negali būti vertinamas kaip pagrindas sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį. Nėra jokių abejonių, kad ieškovė, būdama rūpestinga, apdairia sandorio šalimi, turėjo ir galėjo įvertinti tokio sandorio sudarymo pasekmes bei prisiimti tokio savo veikimo riziką.

36.       Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią.

37.       Sprendžiant klausimą, ar ieškovės valiai sudaryti ginčijamą sandorį galėjo turėti įtakos jos paties esminis suklydimas, turi būti vertinami, be kita ko, ir šalių ikisutartiniai santykiai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė neneigė aplinkybės, kad gavusi iš atsakovės pasiūlymą naudotis viešųjų pirkimų duomenų baze, priklausančią atsakovei, ieškovei buvo suteikta galimybė nemokamai išbandyti atsakovės siūlomą paslaugą (duomenų bazę) prieš sudarant Sutartį, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog ieškovei buvo aiškus ir suprantamas atsakovės siūlomas produktas. Ieškovė taip pat pripažino ir aplinkybę, kad gavo iš atsakovės mokymus dėl naudojimosi duomenų baze, tačiau, pasak ieškovės, atsakovės darbuotoja formaliai atliko apmokymus kaip naudotis programa. Ieškovės direktorei parodė kokiu būdu prisijungiama prie sistemos ir nuo ko yra pradedama, tačiau šie mokymai visiškai neparodė, ar sistema tikrai yra reikalinga ieškovei, ar siūloma paslauga tikrai atitiks kliento interesus. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius ieškovės teiginius, kadangi, kaip patvirtina bylos medžiaga, visa informacija apie atsakovės vykdomą veiklą ir viešųjų pirkimų duomenų bazę yra plačiai aprašyta atsakovės interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, jog ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su atsakovės duomenų baze ir nemokamai ją išbandyti 7 dienas. Ieškovė, nurodydama, kad jai nebuvo suteikta galimybė 7 dienas bandyti duomenų bazės, į bylą nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų ar įrodymų. Priešingai, ieškovė pati teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateikė nuorodą į atsakovės interneto svetainės puslapį, kuriame aiškiai nurodyta galimybė bandyti atsakovės duomenų bazę 7 dienas nemokamai. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į  tai, kad minėtoje atsakovės interneto svetainėje dar prieš pasirašant Sutartį galima susipažinti su duomenų bazės naudotojams taikomomis sąlygomis (duomenys neskelbtini). Teismas pastebi, tokių sąlygų apimtis nedidelė, labai aiškiai ir nedviprasmiškai pateikiama informacija apie licencinį mokestį, jo mokėjimo sąlygas ir pan. Vadinasi, ieškovė, kuriai, be kita ko, kaip verslo subjektui, užsiimančiam teisinių paslaugų teikimu, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo visas galimybes per kelias minutes susipažinti su esminėmis atsakovės duomenų bazės naudojimosi ir licencinio mokesčio mokėjimo sąlygomis dar iki Sutarties pasirašymo, tačiau to, kaip ir teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovė, ieškovė nepadarė.

38.       Taigi šios aukščiau išdėstytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes dar iki Sutarties sudarymo susipažinti su atsakovės siūloma paslauga, ją išbandyti ir nuspręsti dėl jos reikalingumo. Priežasčių, galimai sutrukdžiusių ieškovei pasinaudoti tokia teise, t. y. nemokamai išbandyti atsakovės duomenų bazę prieš pasirašant Sutartį, ieškovė teismui nenurodė ir neatskleidė. Vadinasi ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl turi prisiimti iš tokia kilusias neigiamas pasekmes.

39.       Ieškovė taip pat įrodinėja aplinkybę, kad ginčijamą Sutartį pasirašė dėl atsakovės darbuotojos vykdomo spaudimo. Tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie tokio spaudimo vykdymą, bei apie kokius nors atsakovės darbuotojos neteisėtus veiksmus ikisutartiniuose santykiuose. Kaip teisingai nurodė atsakovė, atsakovė yra verslo subjektas, kuris už tam tikro dydžio licencinį mokestį suteikia licenciją naudotis jo sukurta duomenų baze, todėl atsakovė, vykdydama pardavimus, ieško potencialių klientų ir jiems siūlo sudaryti licencines sutartis. Teismo vertinimu, skambučiai ieškovei ir siūlymas sudaryti licencinę sutartį, kaip dalis tiesioginės atsakovės verslo veiklos, negali būti pripažinti tam tikrais neteisėtais ar spaudimą darančiais veiksmais. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jau ikisutartiniuose santykiuose būtų atsisakiusi atsakovės siūlomos licencijos, ar bent nurodžiusi, kad tokios sutarties sudarymas visiškai nedomina ieškovės.

40.       Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovės darbuotoja pasinaudojo tuo metu egzistavusiu ieškovės dideliu užimtumu, t. y. ieškovės kraustymasis į kitas patalpas, ieškovės atstovės (direktorės) liga, mokymai kituose miestuose ir kt., tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, ieškovė teismui nepateikė. Teismas neturi pagrindo priimti tokius ieškovės paaiškinimus ir jais remtis, jų nepatvirtinant kitiems įrodymams byloje.

41.       Galiausiai, teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, ieškovė, gavusi Sutartį, turėjo visas galimybes tokios Sutarties sąlygas koreguoti, keisti, tam tikrų sąlygų atsisakyti, įrašyti kitas, t.y. derėtis dėl Sutarties sąlygų ir teikti savo pageidavimus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nepasinaudojo tokiomis savo teisėmis ir Sutartį pasirašė, tokiu būdu prisiimdama įsipareigojimus pagal Sutartį.

42.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

43.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog 2019-04-24 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dėl suklydimo. Byloje nenustatytos aplinkybės ir nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo neteisingai suvokiamas 2019-04-24 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti 2019-04-24 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas  pripažinti 2019-04-24 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

44.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

47.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 1000 EUR išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą 2021-05-12 teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

48.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

49.       Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei UAB „Mercell Lithuania“ iš ieškovės MB „Verslo idėja“ 1000 EUR  bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mercell Lithuania“ dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mercell Lithuania“, juridinio asmens kodas 300624668, iš ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“, juridinio asmens kodas 304414471, 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Marina Vladimircevienė