Civilinė byla Nr. 2S-181-440/2025
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00136-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-16504-1104/2024 priimtos išnagrinėjus klausimą dėl S. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-8025-1196/2023 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinterra“ priėmimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 pareiškėjo (ieškovo) S. B. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-643/2023, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Pareiškėjas (ieškovas) S. B. 2024 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir sustabdyti iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8025-1196/2023 vykdymą.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-699-614/2024 nurodyta, kad pareiškėjas gali kelis kartus kreiptis dėl proceso atnaujinimo iki sueis naikinamasis terminas byloje Nr. e2-1798-1124/2022. Pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjas akcentavo, kad teismai nepagrįstai atmetė jo argumentus, netinkamai aiškino sutartinius santykius tarp šalių ir ignoravo vartojimo teisinius aspektus, nors byloje esantys įrodymai įrodo, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis tarp pareiškėjo (ieškovo) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sinterra“. Be to, triplikas byloje Nr. e2-1798-1124/2022 buvo priimtas pavėluotai be tinkamo teismo motyvavimo, o tai pažeidė rungimosi principą. Proceso atnaujinimas negali būti vertinamas formaliai, teismai privalo įvertinti visus bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, ignoravo viešąjį interesą vartotojų bylose ir pažeidė jo teisę būti išklausytam.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-8025-1196/2023.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį priimant, kaip nurodo pareiškėjas, tikėtina buvo padaryta teisės normos taikymo klaidų, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas pareiškime cituodamas teismų praktiką, pabrėžia, kad pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Su tokia pareiškėjo pozicija ir jo cituojama teismų praktika teismas sutiko, tačiau kartu pažymėjo, kad šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra dėstomas atskleidžiant teisės normos taikymo klaidos aiškumą ir klaidos įtaką priimant neteisėtą sprendimą Todėl pareiškėjo (ieškovo) cituojama teismų praktika neturėtų būti suprantama, kaip galimybė teismui priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo pažeidžiant imperatyvią įstatymo nuostatą (dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neperžiūrėjimo apeliacine tvarka).
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui atnaujinus procesą pagal pareiškėjo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, susidarytų situacija, kai pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl padarytos teisės normos taikymo klaidos, tačiau teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą ir atnaujinęs procesą padarytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (imperatyvios teisės normos) taikymo klaidą ir nepaisytų teisinio apibrėžtumo (įstatyme aiškiai nustatyta, kad atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalimas dėl apeliacine tvarka peržiūrėtų sprendimų), teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme taip pat dėsto motyvus dėl apeliacinės instancijos teismo galimai nepilna apimtimi išnagrinėto apeliacinio skundo. Tačiau Lietuvos Respublikoje įtvirtinta instancinė teismų sistema neleidžia pirmosios instancijos teismui tikrinti apeliacinės instancijos teismo nutarčių, todėl dėl šių pareiškėjo motyvų pirmosios instancijos teismas bet kokiu atveju negalėtų pasisakyti.
8. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad „iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų civilinėse bylose sprendimo Nr. e2-1798-1124/2022 ir nutarties e2A-8025-1196/2023 vykdymą“. Taigi dėl šio prašymo teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog LITEKO duomenimis kasacinio skundo padavimo klausimas buvo išspręstas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, o informacinėje sistemoje nėra duomenų apie vėliau pateiktus kasacinius skundus, pareiškėjo prašymas laikytinas neaktualiu ir dėl jo nepasisakoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą duoti eigą pareiškėjo 2024 m. spalio 25 d. atskirajam skundui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Su prašymu atnaujinti procesą buvo pateikti du prašymai: a) prašymas kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl civilinės bylos Nr. e2-1798-1124/2022 perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo teritorijoje; b) prašymas stabdyti bylą iki bus išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo kitam teismui.
9.2. Dėl pirmojo prašymo Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos Nr. e2-1798-1124/2022 perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo teritorijoje. Dėl šios nutarties 2024 m. spalio 25 d. buvo pateiktas atskirasis skundas. CPK 334 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo veiksmai gavus atskirąjį skundą, ir nėra numatyta jokia išlyga, kuria remiantis galima nepriimti atskirojo skundo ir palikti jį nenagrinėtą. Dėl antrojo prašymo stabdyti bylą iki bus išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo kitam teismui – pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir šio klausimo neišsprendė.
9.3. Skundžiamoji 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis priimta neišsprendus pateikto atskirojo skundo ir prašymo stabdyti bylą iki bus išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo kitam teismui. Praėjus dviem dienoms po šios nutarties (2024 m. lapkričio 11 d.) priimta kita nutartis (2024 m. lapkričio 13 d.), kuria atsisakyta priimti 2024 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą. Dėl šios nutarties (2024 m. lapkričio 13 d.) buvo pateiktas atskirasis skundas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas nurodyto absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina atsižvelgiant į paminėtas CPK nuostatas.
10. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė UAB „Sinterra“ prašo ieškovo (pareiškėjo) atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas klaidingai interpretuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, nes jos yra blanketinės ir nukreipia į CPK 327 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus. Ieškovas nepagrįstai sutapatina ieškinio reikalavimus su procesiniais prašymais, nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi šie prašymai jau buvo atmesti.
10.2. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendimus grindė LITEKO duomenimis, kurie patvirtina, kad ieškovo ankstesni procesiniai skundai buvo nagrinėti apeliacine ir kasacine tvarka, o jų teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino aukštesnės instancijos teismai. Ieškovas nuolat inicijuoja naujus procesus tais pačiais argumentais, nors CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte aiškiai nustatyta, jog proceso atnaujinimas galimas tik esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai, kurios ieškovas nenurodo. Ieškovas siekia ne teisminės gynybos, o vilkinti civilinės bylos Nr. e2-1798-1124/2022 vykdymą ir trukdyti antstoliui vykdyti sprendimą, taip pažeisdamas atsakovės interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl pareiškėjo prašymo ištaisyti redakcinę klaidą jo pateiktame prašyme atnaujinti procesą
13. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 20 d., pateikė prašymo atnaujinti procesą patikslinimą, kuriame nurodo, kad pateiktame prašyme atnaujinti procesą įsivėlė redakcinė klaida, kurią prašo ištaisyti. Nurodo, kad prašymo atnaujinti procesą paskutinėje pastraipoje nurodyta: „Iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas“, o turėjo būti „Remiantis CPK 372 straipsnio 2 dalimi“. Pareiškėjas prašo įvertinti klaidos ištaisymą priimant procesinius sprendimus.
14. Konkrečiu atveju pažymėtina, jog CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad procesinių dokumentų trūkumai gali būti šalinami tik iki tol, kol jie nagrinėjami teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė skundžiamą nutartį ir išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo pateiktas prašymas dėl redakcinės klaidos ištaisymo procesiniame dokumente, kuris jau buvo išnagrinėtas, neturi teisinės reikšmės ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. CPK nenumato galimybės keisti ar tikslinti procesinio dokumento turinio po to, kai dėl jo jau priimtas teismo procesinis sprendimas, todėl pareiškėjo prašymas ištaisyti redakcinę klaidą pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1798-1124/2022 nagrinėjimą. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 pareiškėjo (ieškovo) S. B. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo kasacinį skundą atsisakyta priimti.
16. Pareiškėjas S. B. 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir priimti naują sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-8025-1196/2023 atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2347-855/2023 pareiškėjo (ieškovo) S. B. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
17. Pareiškėjas S. B. 2023 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir priimti naują sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-13862-804/2023 atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2740-861/2023 pareiškėjo (ieškovo) S. B. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
18. Pareiškėjas S. B. 2024 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-8025-1196/2023 ir priimti naują sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2452-920/2024 atsisakė priimti pareiškėjo S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-8025-1196/2023. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-699-614/2024 pareiškėjo (ieškovo) S. B. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
19. 2024 m. kovo 17 d. ieškovas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir priimti naują sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1086-880/2024 pareiškėjo (ieškovo) S. B. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
20. 2024 m. liepos 29 d. ieškovas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir priimti naują sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir jį lydinčius prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1076-889/2024 pareiškėjo (ieškovo) atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
21. Pareiškėjas (ieškovas) S. B. 2024 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir sustabdyti iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8025-1196/2023 vykdymą.
22. Pareiškėjas (ieškovas) S. B. 2024 m. spalio 22 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad kartu su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkei buvo pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl civilinės bylos Nr. e2-1798-1124/2022 perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo teritorijoje. Pareiškėjas prašė stabdyti civilinę bylą Nr. A2-16504-1150/2024 iki bus išspęstas klausimas dėl prašymo perduoti bylą kitam teismui.
23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-16504-1150/2024 pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Civilinė byla Nr. A2-16504-1150/2024 paskirta nagrinėti teisėjai M. A.-V. Civilinė byla Nr. e2-1798-1124/2022, dėl kurios prašoma kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl perdavimo kitam teismui nagrinėti, jau yra išnagrinėta ir saugoma Vilniaus regiono apylinkės teismo archyve.
24. Pareiškėjas 2024 m. spalio 25 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą. Nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. CPK nenumato galimybių skųsti teismo nutarčių dėl atsisakymo inicijuoti teisėjų veiklos patikrinimus ar atsisakymo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą.
Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų
25. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuria buvo išnagrinėtas 2024 m. spalio 18 d. apelianto prašymas dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo, atskirajame skunde argumentuoja, kad ši nutartis priimta neišsprendus jo 2024 m. spalio 25 d. pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimo ir 2024 m. spalio 22 d. prašymo stabdyti bylą iki bus išspręstas klausimas dėl jos perdavimo kitam teismui. Apelianto vertinimu, toks teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teisę į teisminę gynybą, todėl naikintinas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
26. Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, o jų negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja šios normos taikymo sąlygos.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas negali perimti pirmosios instancijos teismo funkcijų ir spręsti klausimų, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas gali įvertinti tik tai, ar pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka įstatymo reikalavimus, bet negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir išspręsti naujų reikalavimų ar procesinių klausimų, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020). Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, jog kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad sąvoka „byloje pareikšti reikalavimai“ sietina su materialiniais ieškinio reikalavimais, o ne su procesiniais prašymais (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018 38 punktas). Tai reiškia, kad procesiniai prašymai nelaikytini materialiais reikalavimais, todėl jie nepatenka į CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo sritį.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė 2024 m. spalio 25 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo, yra nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės. LITEKO duomenys patvirtina, kad šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti apelianto 2024 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą. Minėta nutartis buvo apskųsta, tačiau 2024 m. vasario 13 d. apeliacinės instancijos teismas ją paliko galioti, todėl ji įgijo res judicata galią, o tai reiškia, kad šis procesinis klausimas yra galutinai išspręstas. Pažymėtina, kad procesinės teisės normos nenumato teismo pareigos visus byloje pareikštus procesinius prašymus išspręsti viena nutartimi. Teismas turi diskreciją priimti atskirus procesinius sprendimus dėl skirtingų prašymų, atsižvelgdamas į bylos procesinę dinamiką ir nagrinėjamų klausimų pobūdį. CPK 290 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali priimti nutartis procesiniais klausimais, kurie neišsprendžia bylos iš esmės, o CPK 291 straipsnio 1 dalis įtvirtina teismo pareigą nutartyje išdėstyti motyvus ir laikytis procesinės teisės reikalavimų. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi išsprendė procesinį klausimą dėl proceso atnaujinimo, o 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi – procesinį klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad konkrečiu atveju procesas buvo pažeistas ar kitaip suvaržytos pareiškėjo teisės.
29. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė 2024 m. spalio 22 d. prašymo stabdyti bylą iki bus išspręstas klausimas dėl jos perdavimo kitam teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, todėl apelianto prašymas stabdyti bylą iki bus išspręstas klausimas dėl jos perdavimo kitam teismui prarado teisinę reikšmę. Kadangi klausimas dėl bylos perdavimo kitam teismui buvo išspręstas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi ir dėl jos 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto 2024 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą, o 2024 m. vasario 13 d. nutartimi apeliacinės teismas šią nutartį paliko galioti. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nesprendė pareiškėjo prašymo stabdyti bylą iki bus išspręstas klausimas dėl jos perdavimo kitam teismui, nes klausimas dėl bylos perdavimo buvo išspręstas ir nebeliko teisinio pagrindo stabdyti bylą šiuo pagrindu.
30. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria buvo išspręstas procesinis klausimas dėl bylos proceso atnaujinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas iš esmės neginčija skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo materialiąja prasme – jis nenurodo argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. Apelianto pozicija grindžiama procesinių veiksmų atlikimo eiliškumo ir formos kritika, tačiau tokie argumentai savaime negali paneigti skundžiamos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo.
31. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinami vien per procesinių veiksmų organizavimo aspektą, juolab kad apeliantas iš esmės nekvestionuoja teismo argumentacijos dėl proceso neatnaujinimo. Kadangi apeliantas neįrodinėja, jog skundžiama nutartis neatitinka teisės normų reikalavimų ar prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, nėra teisinio pagrindo ją naikinti vien remiantis deklaratyviais teiginiais apie teismo procesinių veiksmų seką. Apibendrinant aptartą situaciją, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų byloje pareikštų apelianto prašymų.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus pareiškėjo (ieškovo) atskirąjį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
34. Atsakovė UAB „Sinterra“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. gruodžio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 004/12/2024-1, patvirtinančią patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė taip pat suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad už procesinių dokumentų parengimą ji patyrė 439,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Apeliantas 2024 m. gruodžio 10 d. apeliacinės instancijos teismui, pateikė atsiliepimą į atsakovės pateiktą atsiliepimą į S. B. atskirąjį skundą. Nurodo, kad prie atsakovės atsiliepimo pateikta tik sąskaita už teisines paslaugas, tačiau nepateikta atstovavimo sutartis byloje Nr. A2-16504-1104/2024, kurioje būtų aiškiai nurodytos suteiktų teisinių paslaugų ribos ir dokumentai, patvirtinantys paslaugos apmokėjimo faktą. Todėl nėra pagrindo pripažinti 439,28 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
36. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovė 2022 m. kovo 22 d. pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. kovo 10 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu R. B.. Iš šios sutarties turinio matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-1798-1124/2022 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00136-2022-3), susijusioje su civiliniu ieškiniu dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra, taip pat visose administracinėse ir civilinėse bylose, visuose Lietuvos Respublikos teismuose, prokuratūroje, policijoje ir kitose valstybės ir savivaldybių institucijose atsakovė suteikė advokatui teisę atlikti visus procesinius veiksmus jos vardu. Sutartyje aiškiai įvardinta, kad advokatas yra įgaliotas teikti procesinius dokumentus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus žodžiu ir raštu, pateikti prašymus, skųsti teismo sprendimus, nutartis ir atlikti kitus procesinius veiksmus pagal CPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad prie atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta atstovavimo sutartis byloje Nr. A2-16504-1104/2024, kurioje būtų aiškiai nurodytos suteiktų teisinių paslaugų ribos. Byloje esanti atstovavimo sutartis įrodo, kad advokatas veikė atsakovės vardu ir turėjo teisę atlikti visus procesinius veiksmus, susijusius su nagrinėjama byla, įskaitant ir atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Todėl nėra pagrindo abejoti nei suteiktų teisinių paslaugų faktu, nei jų pagrįstumu.
37. Iš 2024 m. gruodžio 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 004/12/2024-1 turinio matyti, kad advokatas parengė procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. A2-16504-1104/2024 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00136-2022-3). Tačiau vien iš sąskaitos turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atstovavimo paslaugos nebuvo suteiktos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Sąskaitoje nurodytos paslaugos yra susijusios su procesinių dokumentų rengimu šioje civilinėje byloje, o advokato atstovavimo teisė yra pagrįsta byloje esančia atstovavimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pateikta sąskaita neapima būtent atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų.
38. Be to akcentuotina, kad kasacinis teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformulavo naują teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, t. y. tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidos nėra apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, šie išlaidų realumą pagrindžiantys dokumentai turi patvirtinti šalies ir advokato susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 102 punktas). Todėl įvertinus tai, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo faktą, tačiau yra pateikusi 2024 m. gruodžio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 004/12/2024-1 (kuri yra pasirašyta UAB „Sinterra“ direktoriaus A. T. (A. T.) elektroniniu parašu), spręstina, kad jos pateikti duomenys dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo yra pagrįsti. Atsižvelgiant į aptartą bylinėjimosi išlaidoms, konkrečiu atveju taikytinas koeficientas nustatomas pagal šios nutarties priėmimo datą.
39. Taigi CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. III ketvirtis – bruto 2 237,90 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 895,16 Eur (0,4 × 2 237,90 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į aptarta, iš pareiškėjo (ieškovo) atsakovei priteistina 439,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Netenkinti ieškovo S. B. 2024 m. lapkričio 20 d. prašymo atnaujinti procesą patikslinimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo (ieškovo) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinterra“, įmonės kodas 303003848, 439,28 Eur (keturi šimtai trisdešimt devyni eurai 28 ct.) bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Vilija Valantienė