(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigonza“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vigonza“,

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vigonza“.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui sudaro 9 317,99 Eur (8 797,99 Eur darbo užmokestis ir delspinigiai, 520 Eur bauda), kurių atsakovė nesumoka labai ilgą laiką. Be to, iš atsakovės šiuo metu yra vykdomas priverstinis įsiskolinimo išieškojimas kitam kreditoriui. Pareiškėjo įsitikinimu, realus skolos išieškojimas iš atsakovės negalimas, kadangi atsakovė neturi piniginių lėšų ir turto, be to, Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus. Iš 2022 metų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad jau 2022 metais atsakovės nuostoliai siekė 36 185 Eur, o pardavimo pajamos sudarė tik 26 070 Eur. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė yra nemoki, susiduria su itin dideliais finansiniais sunkumais.

3.       Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti į bylą duomenis, reikalingus bankroto bylai iškelti. Teismo nutartis atsakovės vadovui V. Ž. įteikta 2024 m. birželio 6 d., tačiau atsakovė UAB „Vigonza“ reikalaujamų duomenų ir atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Vigonza“ bankroto bylą, UAB „Nemokumo administratorius“ paskyrė bendrovės nemokumo administratore.

5.       Teismas iš Juridinių asmenų registrui pateikto atsakovės balanso už 2023 metus nustatė, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 31 d. disponavo 43 741 Eur vertės turtu, kurio 40 637 Eur sudarė atsargos, o bendrovės įsipareigojimai sudarė 164 908 Eur, t. y. ženkliai viršijo turimą turtą. Atsakovė 2021, 2022 ir 2023 metais veikė nuostolingai, t. y. kasmet patyrė po 22–36 tūkst. Eur nuostolių. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų, viešai prieinamų duomenų, registrų (Nekilnojamojo turto registro, Transporto priemonių registro) teismas nustatė, kad atsakovės vardu nėra registruota jokio turto. UAB „Vigonza“ įsiskolinimas pareiškėjui sudaro 9 317,99 Eur. Iš viešai prieinamų draudėjų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi 350,70 Eur sumos neįvykdytą prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui.

6.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką – atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovės susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir jos finansinė padėtis gali pagerėti, teismas nenustatė.  

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Vigonza“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovei UAB „Vigonza“ iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė laiku nevykdo prievolių – nepadengia 9 317,99 Eur skolos pareiškėjui, 350,70 Eur skolos VSDF biudžetui, antstolis išieško 5 812,38 Eur skolą UAB „Inovacijų ir verslo garantijos“. Tačiau teismo nutartyje neatsižvelgta į tai, kad šios skolos yra vieninteliai laiku neįvykdyti mokėjimai. Šių mokėjimų išieškojimo efektyvumas yra vykdomojo proceso, o ne bankroto bylos, dalykas. Pareiškėjas turi teisę teikti antstoliui prašymus ar skųsti vykdymo veiksmus, jei vertina, kad vykdymo procesas vyksta neefektyviai ir išieškojimas nenukreiptas į įmonės turtą.

7.2.                      Atsakovė neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovės pradelstų skolų suma (15 481,07 Eur) nėra reikšminga, lyginant su įmonės metinių pajamų dydžiu ir turto bendra verte, nurodyta 2023 m. finansinėje ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju nėra atsakovės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje.

8.       Pareiškėjas R. D. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

8.1.                      Atsakovė UAB „Vigonza“ nepagrįstai nurodo, kad jos pradelstų skolų suma nėra reikšminga, lyginant ją su įmonės metinių pajamų dydžiu ir įmonės turto bendra verte. Šį atsakovės teiginį paneigia jos balansas už 2023 metus, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

8.2.                      Atsakovė taikos sutartimi įsipareigojo iki 2023 m. spalio 23 d. sumokėti pareiškėjui jam priklausantį darbo užmokestį, kurio įsiskolinimas susidarė 2022 metais, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Per laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Vigonza“ iškėlimo pateikimo teismui iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo atsakovė įsiskolinimo pareiškėjui net nesistengė padengti bent iš dalies. Atsakovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių ir susiduria su ilgalaikėmis finansinėmis problemomis.

8.3.                      Atsakovė UAB „Vigonza“ skunde teigia, kad turi pakankamai turto, įtraukto į finansinę apskaitą, tačiau jokių duomenų apie turto sudėtį nepateikė. Vykdant priverstinį išieškojimą nebuvo rasta jokio UAB „Vigonza“ turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Kyla pagrįstos abejonės, ar UAB „Vigonza“ finansinės atskaitomybės duomenys atitinka tikrovę. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingą veiklą, gaunamas pajamas ir priemones, kurios gali padėti pašalinti finansinius sunkumus. Darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius iššūkius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė UAB „Vigonza“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

10.       CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16033-1191/2023, nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną teismui nebuvo žinomas skolos kreditoriui pagal pateikiamą galutinį sprendimą dydis.

12.       CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui teikiamas dokumentas yra procesinis teismo sprendimas, teismas su juo susipažinti ir įvertinti jo teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai gali pasinaudodamas Lietuvos teismų informacine sistema (LITEKO). Dėl šios priežasties atsakovės prie atskirojo skundo pateiktą Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16033-1191/2023 atsisakoma priimti.  

Dėl atskirojo skundo argumentų 

13.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

14.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

15.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

17.       JANĮ 20 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodyta, kad pateikiami kreditorių ir skolininkų sąrašai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai, finansinių ataskaitų rinkinys nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas JAR, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka, informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė (jos vadovas) 2024 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi buvo įpareigota per 5 darbo dienas pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus duomenis apie savo turtinę padėtį, taip pat paaiškinamąjį raštą apie įmonės turtinę padėtį ir ūkinę veiklą, nuomonę dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme.

18.       Kadangi atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė išsamių jos aktualią finansinę būklę apibūdinančių įrodymų, numatytų JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kitų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų JAR pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2023 metus bei kitų byloje surinktų duomenų.

19.       Iš paskutinio atsakovės JAR pateikto balanso už 2023 metus matyti, kad bendrovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 43 741 Eur, ilgalaikio materialaus turto buvo tik už 2 843 Eur, trumpalaikį turtą sudarė 40 673 Eur vertės atsargos. Atsakovės mokėtinos sumos sudarė iš viso 164 908 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 67 777 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 97 131 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad vien atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos 2023 m gruodžio 31 d. viršijo jos turimo turto vertę. Be to, atsakovės turimą turtą iš esmės sudarė trumpalaikis turtas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nesant duomenų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę, nelaikomas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).

20.       Iš viešų registrų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi. Jokių duomenų apie kitą atsakovės šiuo metu turimą turtą byloje nebuvo surinkta. Aplinkybę, kad atsakovė materialaus ar nematerialaus turto neturi, patvirtina ir tai, kad vykdomosiose bylose, kuriose R. D. yra išieškotojas, iš atsakovės nesėkmingai vykdomas priverstinis išieškojimas, be to, iš atsakovės priverstinis išieškojimas vykdomas ir kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

21.       Atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad jos laiku neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams yra šie: 9 317,99 Eur skola pareiškėjui, 350,70 Eur skola VSDF biudžetui, antstolio išieškoma 5 812,38 Eur skola UAB „Inovacijų ir verslo garantijos“. Tačiau atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog išvardintos skolos yra vienintelės laiku neįvykdytos atsakovės prievolės (pradelsti mokėjimai), o atsakovės pradelstų skolų suma (15 481,07 Eur) nėra reikšminga lyginant su įmonės metinių pajamų dydžiu ir su įmonės turto bendra verte, nurodyta 2023 metų finansinėje ataskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.  

22.       Šiuo atveju teisme yra pareikštas reikalavimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo. Jau minėta, kad juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą (ar pakanka turto įsipareigojimams padengti) kartu su likvidumo testu (ar skolininkas laiku vykdo prievoles). Todėl nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išskirtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių pradelstų skolų sumos ir per vienerius metus gautų pajamų arba į balansą įrašyto turto – santykį.    

23.       Kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje, viešuose registruose atsakovės vardu nėra įregistruotas joks turtas, 2023 metų balanso duomenimis, atsakovės turtą iš esmės sudarė trumpalaikis turtas, o atsakovė į bylą nepateikė duomenų apie savo turto sudėtį. Todėl aplinkybė, kad atsakovės pradelstų skolų suma yra mažesnė nei jos per 2023 metus gautos pajamos ir į jos balansą įrašyto turto vertė, nepagrindžia faktinės ir realios atsakovės galimybės laiku vykdyti prievoles.

24.       Be to, apie blogą atsakovės finansinę padėtį leidžia nuspręsti ir finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus: atsakovė šių metų pabaigoje turėjo turto už 59 619 Eur, o įsipareigojimai sudarė 158 413 Eur. Visą atsakovės turtą 2022 metų pabaigoje sudarė trumpalaikis turtas (atsargos) ir tik pagal 2023 metų balanso duomenis atsakovė įgijo 2 843 Eur vertės materialaus turto. Pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis, atsakovė 2022 metais gavo 26 070 Eur pajamų, o 2023 metais – 45 659 Eur. Tačiau tiek 2022, tiek 2023 metais atsakovė patyrė nuostolį (atitinkamai 36 185 Eur ir 22 372 Eur).  

25.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad atsakovės skola pareiškėjui pradėjo formuotis dar 2022 metais. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui yra susijęs su darbo teisiniais santykiais. Tai patvirtina atsakovės negalėjimą vykdyti savo prievolių darbuotojams jau nuo 2022 metų, o byloje surinkti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad atsakovės finansinės padėties dinamika išliko neigiama. 

26.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

27.       Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

28.       Viešais draudėjų duomenimis (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/), 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės įmonėje buvo 2 darbuotojai, įmonė VSDF biudžetui turėjo 198,95 Eur įsiskolinimą. Viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atsakovė mokestinių nepriemokų valstybės ir savivaldybių biudžetams 2024 m. rugpjūčio 8 d. neturėjo. Minėta, kad atsakovė pareiškėjui nevykdo įsipareigojimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie vykdomą veiklą, iš jos gaunamas pajamas. Pelno (nuostolių) už 2022 ir 2023 metus ataskaitų duomenimis, atsakovės gautos pajamos buvo nepakankamos padengti įsipareigojimams. Bylos duomenimis, atsakovė veikia nuostolingai nuo 2021 metų. 

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos pagrįsti įmonės gyvybingumą, leidžiantį jai veikti efektyviai, gauti pakankamą srautą pajamų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       Darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti mokia, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Kadangi atsakovė nepagrindė, kad jos įsipareigojimai yra mažesni nei turimas turtas, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės skolos nemokamos ilgą laiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemoki ir yra visos sąlygos jai iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „Vigonza“ iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 300 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų.

32.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

33.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

35.       Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2 161 Eur × 0,4 = 864,40 Eur), todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigonza“, juridinio asmens kodas 304917526, 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras