Civilinė byla Nr. e2A-626-863/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.7.5; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), H. S., G. B.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir 2024 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), H. S. ir G. B.-S. dėl įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją pažeidimo, įpareigojimo nutraukti ieškovės komercinių paslapčių naudojimą, uždraudimo pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydama: priteisti iš atsakovo H. S. 58 659,84 Eur netesybas, iš atsakovės G. B.-S. 52 615,32 Eur netesybas; įpareigoti atsakovus H. S. ir G. B.-S. nutraukti turimos ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas; įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus 2020 m. lapkričio 4 d. patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini)vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškovė nurodė, kad atsakovas H. S., nutraukęs su ieškove darbo santykius, veikdamas kartu su kita buvusia ieškovės darbuotoja ir savo sutuoktine atsakove G. B.-S., atskleidė savo naujajai darbdavei – savo broliui A. S. priklausančiai bendrovei atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės vykdomą vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą Lietuvoje: 1) atskirų ieškovės importuojamų vaistinių preparatų aktualius (2019 m.) prekybos rezultatus; 2) ieškovės tiekėjų eksporto valstybėse ir pirkėjų (klientų) Lietuvos Respublikoje sąrašus, jų atsakingų asmenų kontaktus, komercines sąlygas, 3) atskirų vaistų kiekio poreikį, transportavimo, pakavimo ir rinkodaros paslaugas teikiančių įmonių kontaktus, jų prekybines sąlygas, technines galimybes ir kitą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Apie atsakovų pažeidimus ieškovei tapo žinoma 2020 m. vasario mėnesį, kai atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ne tik pradėjo vykdyti vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą, bet ir šią veiklą pradėjo vykdyti ieškovės komercinės paslapties pagrindu. Ieškovės komercinės paslapties verte pripažintina didesnė dalis darbo užmokesčio, priskaičiuoto 8 lygiagretaus importo veiklą vykdžiusiems darbuotojams. Įvertinus vien 2014–2019 m. atsakovams H. S. ir G. B.-S. priskaičiuotą darbo užmokestį, akivaizdu, kad prašoma priteisti bauda yra kelis kartus mažesnė už išlaidas komercinei paslapčiai sukurti. Be to, ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie didžiausią apyvartą ir pelną teikiančius lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus (11 vaistų), kurią minėti atsakovai perdavė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), vien per 2019 m. ieškovei atnešė 1 588 502 Eur pajamų iš visų lygiagretaus importo gautų 2 807 064 Eur pajamų, bei iš šių pajamų atnešė 1 025 090 Eur dydžio pelno. Ieškovė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir KPTAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 3 dalyje bei 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintais teisių gynimo būdais prašė teismo įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

2.       Atsakovai atsiliepime į ieškinius prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų veikla turėjo neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo požymių. Anot atsakovų, informacija apie lygiagretaus importo vaistinius preparatus, jų tiekėjus bei kitas su šia veikla susijusias sąlygas neatitinka komercinės paslapties kriterijų, nes ši informacija nėra slapta, informacijos viešumas įtvirtintas teisės aktų imperatyvais, o lygiagretaus vaistinių preparatų importo sektoriuje informacija apie produkcijos kainas, importuotojus bei paklausą yra viešinama valstybės institucijų jėgomis. Lygiagretus vaistinių preparatų importas – specifinė sritis, kurioje valstybės, siekdamos sumažinti vaistinių preparatų kainas vartotojams bei nacionalinių sveikatos sistemų dalyviams, pasiekė susitarimus dėl informacijos prieinamumo ir veiklos neapsunkinimo, informacija, reikalinga lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklai pradėti, yra prieinama itin plačiam asmenų ratui – bet kuriems asmenims, kurie išreiškia valią apsilankyti viešosiose sistemose, prieinamose internetu, dažniausiai – be registracijos ir nemokamai. Todėl lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklą pradėti siekiantis asmuo gali pasirengti šios veiklos vykdymui neturėdamas komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją sudarančių duomenų. Atsakovas H. S. dar iki darbo pas ieškovę dirbo vaistinių preparatų registracijos vadybininku, farmacinės veiklos vadovo asistento ir paties vadovo pareigose, todėl savo profesinę kompetenciją ir patirtį apie farmacijos sektorių, farmacinės veiklos organizavimą, lygiagretų importą ir kitus susijusius klausimus įgijo žymiai anksčiau, negu ieškovė jį priėmė į darbą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius ir jų dydį.

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. ieškovės ieškinius atsakovams atmetė, tačiau sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino bei priteisė ieškovei iš atsakovo H. S. 58 659,84 Eur netesybų, iš atsakovės G. B.-S. – 52 615,32 Eur netesybų; įpareigojo atsakovus H. S. ir G. B.-S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas; įpareigojo atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; uždraudė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (padidinto) ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi“, ir įpareigojo atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, nusprendė paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą; taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų po 4 561,49 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota nutraukti dalykinius santykius su atitinkamais ieškovės nurodytais tiekėjais, uždrausta jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir ji įpareigota kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; 2) uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Ieškovė 2023 m. birželio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje surinkta medžiaga pateisina KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytų pažeistų teisės gynybos būdų taikymą atsakovei pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, todėl abu aptariami ieškinio reikalavimai turi būti patenkinti pilna apimtimi. Iš lygiagretaus importo leidimų skaičiaus matyti, kad ieškovė importavo kelis šimtus skirtingų vaistų, tačiau duomenys apie kiekvieno vaisto prekybos rezultatus atskleidžia, kad tik mažos dalies vaistų importas buvo sėkmingas, atnešė didelį pelną. Šie duomenys apie prekybos rezultatus leido ieškovei priimti ne prognozėmis, o realia situacija pagrįstus sprendimus dėl atskirų vaistų importo, ir tokiu būdu, sudarė sąlygas gauti didesnį pelną ir išvengti nuostolių, todėl šiuos duomenis ieškovė laikė komercine paslaptimi. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas sąlygojo, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo nesąžiningai konkuruoti Lietuvos rinkoje su tuo pačiu 51 vaistu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pradėtas vykdyti 51 ieškovės pelningiausio vaisto tiekimas į rinką ir jų įsigijimas iš 43 ieškovės surastų tiekėjų buvo pagrįstas ieškovės komercinės paslapties panaudojimu, neuždraudus atsakovei teikti šiuos vaistus ir neįpareigojus jos nutraukti dalykinius santykius su šių vaistų tiekėjais, neteisėtas komercinės paslapties naudojimas šioje apimtyje negalėtų būti nutrauktas ir iš šio neteisėto naudojimo kylantys padariniai sustabdyti kokiu nors kitu būdu, nes atsakovė jau panaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Akcentavo, kad neteisėtas komercinės paslapties naudojimas buvo ne atsitiktinis ar pavienis įvykis. Šia komercine paslaptimi atsakovė grindė iš esmės beveik visą pradėtą vykdyti lygiagretaus importo veiklą, žinodama, kad naudoja ieškovės komercinę paslaptį. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą importuoti 60 skirtingų vaistų, iš kurių 51 pasirinktas importuoti vaistas sudarė ieškovės komercinę paslaptį, t. y. pagal ieškovės prekybos rezultatus buvo pelningiausias iš visų 413 ieškovės importuojamų vaistų. Nors atsakovė žinojo, kad naudoja komercinę paslaptį, net ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovė nenutraukė pažeidimo, o tęsė neteisėtus veiksmus. Atsakovė neteisėtų veiksmų nenutraukė ir ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Tik teismams pripažinus atsakovų neteisėtus veiksmus su ieškovės komercine paslaptimi, atsakovė pradėjo nutraukinėti prekybą, bet iki galo jos dar nėra nutraukusi. Dar svarbiau, kad atskirų nutrauktų vaistų prekybą atsakovė atnaujina. Taigi, su komercine paslaptimi susijusių vaistų importą atsakovė faktiškai vykdo ir neteisėtą naudą gauna jau daugiau kaip 3 metus. Neteisėtas ieškovės komercinės paslapties panaudojimas turėjo esminį neigiamą poveikį ieškovės lygiagretaus importo veiklai ir jos finansiniams rezultatams. Komercinės paslapties panaudojimas nebuvo tik formalus ieškovės teisių pažeidimas, o faktiškai sukėlė realius ir sunkius finansinius padarinius ieškovei. Komercinės paslapties pagrindu atsakovei pradėjus importuoti 51 tą patį vaistą, kokį importavo ieškovė, ieškovė pradėjo prarasti reikšmingą dalį pajamų iš jos vykdytos importo veiklos. Jei 2019 m. iš pačių pelningiausių vaistų importo ieškovė gavo 1 588 502 Eur pajamų, tai 2020 m. – 504 459 Eur pajamų, o 2021 m. – tik 141 882 Eur. Krito ieškovės pajamos ir iš lygiagretaus importo: 2019 m. – 2 807 064 Eur, 2020 m. – 2 211 880 Eur, 2021 m. – 812 484 Eur. Krentant ieškovės pajamoms iš 51 jai pelningiausio buvusio vaisto importo, atsakovės pajamos iš tų pačių vaistų importo augo. Šią aplinkybę patvirtina viešų duomenų apie to paties 51 vaisto apie pardavimus (parduotų pakuočių skaičių) palyginimas. Eksponentinis atsakovės pajamų augimas atsispindi ir jos pelno (nuostolio) ataskaitose – 2019 m. atsakovė gavo 417 306 Eur, 2020 m. – 2 196 709 Eur, 2021 m. – 6 479 492 Eur pajamų. Tokia padėtis sąlygojo, kad ieškovė turėjo nutraukti dalies vaistų, kuriuos pradėjo importuoti atsakovė, tiekimą rinkai. Pasinaudojimas komercine paslaptimi lėmė, kad atsakovė galėjo importuoti vaistus nepatirdama sąnaudų, reikalingų paslaptį sudarančiai informacijai surasti, surinkti, išanalizuoti ir sukaupti, nerizikuodama nuostoliais dėl nepasiteisinusių vaistų importo, kurių ieškovė neišvengė. Esant tokiai situacijai, ieškovė negalėjo atlaikyti atsakovės konkurencinio spaudimo, todėl nuo 2021 m. pradėjo nutraukinėti dalies vaistų importą. Be to, mano, kad su ieškovės komercinės paslapties verte susijusios aplinkybės rodo, kad netesybų priteisimas iš abiejų atsakovų neeliminavo iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) gautos naudos ir ieškovei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytų teisių gynimo būdų taikymas atsakovei nėra perteklinis pažeistų teisių gynimo būdas. Ieškovės komercinės paslapties vertę, pirmiausia, sudaro teikiama finansinė nauda. Žinios apie vaistų prekybos rezultatus sudaro pagrindą priimti sprendimus dėl atskirų vaistų prekybos apimčių didinimo, mažinimo ir pan., kas savo ruožtu generuoja didesnį pelną, mažina nuostolių riziką. Žinios apie Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) valstybėse veikiančius tiekėjų turimus vaistus ir jų kainas, sudaro sąlygas įsigyti vaistus iš tų tiekėjų, kurių kainos užtikrina pelningumą. Kitą vertės elementą sudaro sukuriamas laiko pranašumas prieš šios informacijos neturinčius asmenis. Komercinei paslapčiai sukurti ieškovė turėjo skirti ne tik didelius finansinius ir žmogiškuosius, bet ir laiko resursus. Akivaizdu, kad duomenis apie prekybos rezultatus ieškovė galėjo surinkti tik faktiškai vykdydama vaistų importą, duomenis apie EEE tiekėjų vaistus ir kainas – atlikdama tiekėjų paiešką, apklausas ir pan. Didžiausių Lietuvos lygiagrečių importuotojų vaistų importo apimčių augimo analizė rodo, kad informacijai surinkti / sužinoti reikalingas laikas, t. y. sukuriamas laiko pranašumas, gali siekti net 4–7 metus. Taip pat svarbus ieškovės komercinės paslapties elementas yra jos sukuriamas derybinis pranašumas. Žinios apie EEE vaistų tiekėjų ir kitų importui vykdyti reikalingų paslaugų teikėjų komercines sąlygas, suteikia galimybę susiderėti su šiais asmenimis dėl geresnių tiekimo komercinių sąlygų, nei tuo atveju, kai tokiomis žiniomis nedisponuojama. Galiausiai, paslapties vertės elementą taip pat sudaro išlaidos (sąnaudos) komercinę paslaptį sudarančiai informacijai surinkti ir sukaupti. Bylos medžiaga patvirtina, kad vien per metus laiko ieškovė turėjo 200 000 Eur dydžio išlaidų 8 darbuotojų darbo užmokesčiui, kurie buvo atsakingi už informacijos apie lygiagretaus importo rinkos sąlygas, vaistų kainas ir kitas tiekėjų komercines sąlygas, prekybos rezultatus, verslo sprendimus priimančius asmenis ir t. t. paiešką, rinkimą, analizę, sisteminimą ir kaupimą duomenų bazėse, derybas dėl sutarčių ir pan. Mano, kad ieškovės prašomi taikyti teisių gynimo būdai neproporcingai nesuvaržytų ir neapsunkintų atsakovės galimybių vykdyti lygiagretaus importo veiklą Lietuvoje ir sąžiningai konkuruoti su kitais lygiagrečiai importuotojais. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje nustatyta, kad vaisto lygiagretus importas yra kitoje EEE valstybėje registruoto vaisto, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam vaistui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo platinimo tinklu. Taigi, į Lietuvos rinką lygiagrečiai importuojamas gali būti bet koks vaistas, jei jis jau yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre ir jo tiekėjas veikia vienoje iš EEE valstybių. Šio lygiagretaus importo apibrėžimo kontekste, įvertintina, kad ieškovė prašo uždrausti atsakovei pateikti į Lietuvos rinką 51 vaisto variaciją, panaikinant šioms variacijoms išduotus leidimus, o taip pat įpareigoti nutraukti dalykinius santykius su 43 didmeniniais vaistų tiekėjais, veikiančiais EEE valstybėse. Bylos medžiagoje pateikti duomenys apie Lietuvos Respublikoje vaistų sąraše įregistruotų vaistų skaičių ir EEE valstybėse veikiančių tiekėjų skaičių rodo, kad šie prašymai neapribotų atsakovės siekio vykdyti lygiagretų importą. Lietuvos Respublikoje yra įregistruota 4 935 vaistų, turinčių apie 30 000 skirtingų variacijų (skirtingas pakuotės dydis, farmakologinė forma, stiprumas ir pan.). Todėl potencialiai į Lietuvos rinką galima lygiagrečiai importuoti apie 30 000 skirtingų variacijų vaistų. Akivaizdu, kad draudimas pateikti 51 vaisto variaciją niekaip neapsunkina atsakovės galimybių vykdyti kitų apie 29 949 variacijų vaistų importą. EEE valstybėse veikia 12 824 skirtingi didmeniniai vaistų tiekėjai. Įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais neapriboja atsakovės galimybių užmegzti dalykinius santykius dėl importuojamų vaistų pardavimo su likusiais 12 781 tiekėjais. Aplinkybę, kad atsakovės galimybės vykdyti lygiagretų importą nebūtų suvaržytos patvirtina aplinkybė, jog atsakovė vykdė ir su komercine paslaptimi nesusijusių vaistų importą. Pritaikius KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose teisių gynimo būdus nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai, įskaitant viešąjį interesą užtikrinti pakankamą vaistų tiekimą ir vartotojų interesą užtikrinti adekvačias bei prieinamas vaistų kainas. Lietuvos vaistų rinkoje nėra ir nebuvo nei vieno iš 51 vaisto, kurį ieškovė prašo atsakovei uždrausti pateikti Lietuvos rinkai, trūkumo. Šiuos vaistus EEE rinkoje teikia ne tik 43 tiekėjai, su kuriais ieškovė prašo teismo atsakovę įpareigoti nutraukti dalykinius santykius, bet ir daugybė kitų tiekėjų. Nei vieno iš šių vaistų nėra Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-279 patvirtintame Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamų vaistų sąraše. Didesnę šių vaistų dalį rinkai teikia ne tik jų gamintojų platinimo tinklai, bet ir kiti lygiagretūs importuotojai. Taigi, Lietuvos vaistų rinkoje faktiškai veikia daugiau nei vienas šio ginčo 51 vaisto tiekėjas, kas užtikrina vartotojų interesus vaistus įsigyti mažesnėmis kainomis. Be to, pašalinus pažeidimą prašomu būdu, ieškovė galėtų atnaujinti vaistų tiekimą Lietuvos rinkai. Jei nagrinėjamo ginčo atveju teismas spręstų KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose priemonių netaikyti, tai sąlygotų ieškovės sprendimą nebeinvestuoti šiai veiklai vykdyti reikalingos informacijos paiešką, rinkimą, analizę ir kaupimą duomenų bazėse, kuri sąlygoja galimybę pateikti vaistus rinkai už mažesnes kainas, nei gamintojams priklausantys tinklai ar konkuruojantys importuotojai. Tokiu atveju, ilgalaikiu periodu nukentėtų Lietuvos vartotojai. KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymas gali būti terminuotas, tačiau tam teismui turi būti pateiktas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymas (KPTAĮ 7 straipsnio 5 dalis). Byloje nei ieškovė, nei atsakovė nėra pareiškusi prašymo nustatyti terminą įpareigojimui nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais bei uždraudimui teikti Lietuvos rinkai 53 vaistus, todėl, ieškovės vertinimu, ieškinio reikalavimams atsakovės atžvilgiu toks terminas neturėtų būti nustatytas. Vis tik, jei teismas spręstų tokį terminą nustatyti savo iniciatyva, teismas turėtų įvertinti, kad pagal KPTAĮ 7 straipsnio 5 dalį terminas turėtų būti pakankamas, jog būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti. Vienas iš tokių ekonominių pranašumų, kurį įgijo atsakovė, neteisėtai pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, yra laiko pranašumas. Dideles laiko išlaidas lygiagretaus importo veiklai vykdyti rodo ir Lietuvoje veikiančių lygiagrečių importuotojų plėtros analizė, vadovaujantis kuria sukuriamas laiko pranašumas yra didelis ir įprastai siekia 4–7 metus. Atitinkamai atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) turėtų būtų taikomi ne trumpesni kaip 4–7 metų terminai, jų pradžią skaičiuojant ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo ieškiniu prašomų taikyti teisių gynimo būdų įgyvendinimo pradžios, nes atsakovė atskirų vaistų, susijusių su ieškovės komercine paslaptimi prekybos, vis dar nėra nutraukusi. Dar svarbiau, kad nutraukusi su komercine paslaptimi susijusių atskirų vaistų prekybą, t. y. panaikinusi jiems išduotus lygiagretaus importo leidimus, atsakovė kreipiasi dėl naujų lygiagretaus importo leidimų išdavimo šiems vaistams, t. y. tik atsakovė imituoja šių vaistų importo ir dalykinių santykių su tiekėjais nutraukimą.

7.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį, kad šioje byloje tenka nagrinėti itin specifinę rinkos sritį – lygiagretaus vaistinių preparatų importą (toliau ir – LVPI). LVPI veikloje itin skatinama konkurencija su tikslu užtikrinti Europos Sąjungos viduje vaistinių preparatų prieinamumą pacientams. Kuo aktyvesnė LVPI veikla – tuo prieinamesni tampa vaistiniai preparatai. LVPI veikloje taikomas itin aukštas viešumo standartas – viešai skelbiama daugelis informacijos apie LVPI veiklą būtent tam, kad galėtų būti tinkamai (ir operatyviai) užtikrinamas aukščiau įvardintas tikslas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, kuriais įvykdė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, taip panaikindama pagrindą nustatyti bet kokius apribojimus tolesnei atsakovės veiklai ateityje. Akcentavo, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendime uždrausta pateikti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus Lietuvos rinkai. Tačiau vaistinių preparatų registravimas nėra lygus vaistinių preparatų pateikimui į rinką, t. y., vaistinis preparatas gali būti registruotas, tačiau nepateiktas į rinką. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) bei ieškovės 2019–2023 m. balandžio LVPI būdu importuotų vaistinių preparatų pardavimo duomenų palyginimas rodo, jog ieškovė nuosekliai bei nepatirdama atsakovės konkurencinio spaudimo mažino tiek su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų pardavimų apimtis, tiek kitų, su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nenurodytų vaistinių preparatų pardavimų apimtis: pavyzdžiui, 2020 m. ieškovės vaistinių preparatų pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 164 777 pakuočių vienetais (34,81 procentų), nors atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pardavimai tuo pačiu laikotarpiu išaugo tik 9 994 pakuočių vienetais; 2022 m. ieškovės vaistinių preparatų pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 444 307 pakuočių vienetais (93,85 procentų), nors tuo pačiu laikotarpiu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pardavimai išaugo tik 93 503 pakuočių vienetais. Tokia pat tendencija pastebima ir lyginant vien į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimus: 2020 m. ieškovė vaistinių preparatų, įrašytų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą, pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 135 781 pakuočių vienetais, nors atsakovės pardavimai tuo pačiu laikotarpiu išaugo tik 8 444 pakuočių vienetais, t. y., atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai sudarė vos 6,22 procentų ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pakuočių pardavimų sumažėjimo skaičiaus; 2022 m. ieškovės vaistinių preparatų pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 250 768 pakuočių vienetais (94,41 procentų), nors tuo pačiu laikotarpiu atsakovės pardavimai išaugo tik 23 582 pakuočių vienetais, tai yra, atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai sudarė vos 9,4 procentų ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pakuočių pardavimų sumažėjimo skaičiaus. Nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 12 d. ieškovė taip pat nutraukė į rinką tiekti 20 vaistinių preparatų, dalis iš jų išregistruoti nebuvo. Išanalizavus bei palyginus į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) skelbiamus duomenis apie LVPI rinkos dalyvių vaistinių preparatų pardavimų duomenis, tampa akivaizdu, jog didžiausią konkurencinį spaudimą ieškovė patyrė ne iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), bet iš kitų didžiausių LVPI rinkos dalyvių – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pardavimų duomenų analizė rodo, jog ieškovės vaistinių preparatų pardavimų duomenys, lyginant juos pamečiui, nuosekliai krito: 2020 m. parduotų vaistinių preparatų skaičius, palyginus su 2019 m., sumažėjo 164 777 pakuočių vnt., 2021 m., palyginus su 2020 m. – sumažėjo 215 623 pakuočių vnt., 2022 m., palyginus su 2021 m. – sumažėjo 63 088 pakuočių vnt. UAB (duomenys neskelbtini) vaistinių preparatų pardavimų duomenys, lyginant juos pamečiui, nuosekliai augo; UAB (duomenys neskelbtini) vaistinių preparatų pardavimo duomenys buvo paveikti staigios UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų plėtros, tačiau taip pat augo. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vaistinių preparatų pardavimų duomenys augo daug lėčiau nei mažėjo ieškovės pardavimai ar augo kitų rinkos dalyvių pardavimai: 2020 m. parduotų vaistinių preparatų skaičius, palyginus su 2019 m., išaugo 9 994 pakuočių vnt., 2021 m., palyginus su 2020 m. – išaugo 47 229 pakuočių vnt., 2022 m., palyginus su 2021 m. – išaugo 36 280 pakuočių vnt. Įvertinus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) užimamos rinkos dalies pasidalinimo duomenis, tampa akivaizdu, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nekūrė ieškovei konkurencinio spaudimo, nes atsakovės rinkos dalies augimas tarp šių keturių įmonių neviršijo 3 procentų per metus, tuo tarpu ieškovės rinkos dalis tarp šių keturių įmonių mažėjo. Šie duomenys įrodo, jog ieškovės patirtas į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimo apimčių sumažėjimas negalėjo būti nulemtas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įvykdytų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimų. Mano, kad ieškovė tikslingai mažina savo LVPI veiklos mastą, išregistruodama vaistinius preparatus, išparduodama turimus vaistinių preparatų likučius ir mažindama pardavimui įsigyjamų vaistinių preparatų pakuočių skaičių, nėra suinteresuota vykdyti LVPI veiklą, nededa pastangų į savo pozicijos LVPI rinkoje stiprinimą ar net išlaikymą. Atkreipė dėmesį, kad iš viso ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų, kuriuos ieškovė išskyrė kaip pelningiausius ir generuojančius didžiausią apyvartą, pardavimai nuo 2019 m. iki 2022 m. sumažėjo 93,04 procentų. Šių vaistinių preparatų pardavimų sumažėjimas yra beveik visiškai toks pat, kaip ir bendras ieškovės vykdomų vaistinių preparatų pardavimų sumažėjimas (93,85 procentų), todėl akivaizdu, jog ieškovė sumažino ir tebemažina ne vien vaistinių preparatų, kuriuos įvardino kaip tuos, kuriuos atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) neva lygiagrečiai importavo pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, pardavimus, tačiau ir visų kitų savo lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų pardavimus. Ieškovė siekia sumažinti savo įmonės vykdomos LVPI veiklos mastą, o galimai – ir ją nutraukti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) po Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimo įvykdė teismo sprendimą ir 2022 m. liepos 1 d. bei 2023 m. gegužės 5 d. išregistravo vaistinius preparatus (atitinkamai 43 ir 7 vaistinius preparatus), įtrauktus į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą, bei 2022 m. liepos 11 d. nutraukė dalykinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais. Minėti veiksmai buvo atlikti bendradarbiaujant su ieškove. Šių rašytinių paaiškinimų teikimo metu ieškovė nėra pareiškusi atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) papildomų reikalavimų ar pretenzijų dėl antros instancijos sprendimo vykdymo. Minėta atsakovė tinkamai įvykdė antros instancijos sprendime numatytus reikalavimus, nors šie reikalavimai nutartimi buvo pripažinti nepagrįstais ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė reikalauja neribotam laikui įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) nutraukti dalykinius santykius su ieškovės tiekėjų sąraše nurodytais teikėjais, nepriklausomai nuo to, kokius vaistinius preparatus iš jų pirktų, kokiu tikslu tai darytų ir už kokią kainą, bei neribotam laikui uždrausti atsakovei Lietuvos rinkai pateikti konkrečius ieškovės su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus, atšaukiant šių preparatų leidimų galiojimą. Šie ieškovės reikalavimai turėtų būti atmesti, nes (i) LVPI – viešajam interesui svarbi veikla, kurios vykdymas neturi būti nepagrįstai apribojamas; (ii) ieškovė neturi išskirtinių teisių vykdyti LVPI veiklą, importuoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus ar bendradarbiauti su ieškovės nurodytais tiekėjais; (iii) ieškovės komercinėmis paslaptimis įvardijamos informacijos apsaugos laikotarpis yra pasibaigęs, ieškovei buvo atlyginta už tariamus su atsakovais sudarytų konfidencialumo sutarčių pažeidimus; ir (iv) ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo apribojimų atsakovės veiklai taikymu. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – Direktyva), kurią įgyvendina KPTAĮ, 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės taikomos: a) proporcingai; b) taip, kad nebūtų sukurta kliūčių teisėtai prekybai vidaus rinkoje, ir c) numatant apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemones“. Taigi tiek KPTAĮ, tiek Direktyvoje nustatyta pareiga užtikrinti proporcingumą taikant komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdus ir įvertinti visas faktines aplinkybes, teisėtus šalių interesus bei viešąjį interesą. Ieškovės prašomos teisių gynybos priemonės yra neproporcingos. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos apribojimų nustatymas neribotam laikui nepagrįstai apribotų atsakovės galimybes vykdyti LVPI veiklą, tokiu būdu pažeidžiant ne tik teisėtus atsakovės interesus, bet ir viešąjį interesą – pacientų interesus laiku gauti vaistinių preparatų už konkurencingą kainą. LVPI leidžia padidinti į rinką tiekiamų vaistinių preparatų pasiūlą bei sumažinti šių vaistinių preparatų kainas pacientams pasinaudojant aplinkybe, jog skirtingoms EEE valstybių rinkoms vaistinių preparatų gamintojai nustato skirtingas kainas, todėl LVPI būdu tiekiant vaistinius preparatus į Lietuvos Respublikos rinką iš valstybių, kuriose šių vaistinių preparatų kainos yra žemesnės, nei Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pacientams suteikiama galimybė šių vaistinių preparatų įsigyti už žemesnę kainą. LVPI veikla turi išskirtinį teisinį statusą, kurį pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje. LVPI veiklai priskirtini šie išskirtiniai bruožai: (i) LVPI padidina konkurenciją vaistinių preparatų platinimo srityje, padeda sumažinti jų didmenines kainas, ir tokiu būdu atneša naudą tiek pacientams, tiek vaistinių preparatų įsigijimą finansuojančioms valstybinėms institucijoms, todėl jos vykdytojams suteikiamos platesnės teisės, nei kitų rūšių prekių eksporto ir importo vykdytojams; (ii) LVPI didina galutinių vartotojų gerovę ir leisdamas jiems gauti naudos iš LVPI vykdančių didmenininkų dalyvavimo konkurencijoje; (iii) prekių ženklų savininkų teisės yra apribojamos LVPI vykdančių didmeninių platintojų naudai, ir prekių ženklų savininkai gali prieštarauti vaistinių preparatų perpakavimui tik tuo atveju, jei šis perpakavimas sukelia žalą ar kelia realią grėsmę, jog kils žala prekių ženklo savininko geram vardui ar vaistinių preparatų būklei; (iv) LVPI veiklai valstybės narės negali nustatyti apribojimų, pagrįstų vien formaliaisiais kriterijais, bet kokie LVPI veiklos apribojimai (pavyzdžiui, susiję su leidimo prekiauti vaistiniu preparatu išdavimu ar panaikinimu) turi būti pagrįsti realiu galutiniams vartotojams (pacientams) galinčiu kilti pavojumi. Šie bruožai įtvirtina išskirtinį LVPI veiklos statusą, reiškiantį, jog aktyvus ir plataus masto LVPI veiklos vykdymas ne tik padidina konkurenciją vaistinių preparatų rinkoje, bet ir atneša naudą pacientams bei vaistinių preparatų įsigijimą finansuojančioms valstybinėms institucijoms. Todėl apribojimų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai nustatymas neribotam laikui būtų neproporcingas ir prisidėtų prie konkurencijos Lietuvos Respublikos LVPI rinkoje mažinimo bei pakenktų viešajam interesui. Ieškovė nėra vienintelė LVPI rinkos dalyvė, prekiaujanti vaistiniais preparatais, dėl kurių byloje iškilo ginčas, taip pat nebuvo pirmoji rinkos dalyvė, atlikusi visų VP sąraše išvardintų vaistinių preparatų lygiagretaus importo registracijas ir ne vienintelė rinkoje tiekia vaistinius preparatus iš konkrečių valstybių ar tiekėjų. LVPI veiklos sritis pasižymi itin dideliu duomenų viešumu – atviruose bei mokamuose informacijos šaltiniuose plačiam asmenų ratui yra pateikiama informacija, reikalinga LVPI veiklai pradėti ir vykdyti. Ši informacija yra viešinama dėl to, jog LVPI veikla pasižymi išskirtine svarba pacientams bei vaistinių preparatų įsigijimą finansuojančioms valstybinėms institucijoms, ir konkurencijos bei duomenų viešumo skatinimas LVPI veiklos sektoriuje priklauso viešajam interesui. Vertinant komercinės paslapties turėtojo teisų gynimo būdus, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kokį konkurencinį pranašumą suteikia komercine paslaptini laikoma informacija, todėl būtina įvertinti visus konkurencinio pranašumo komponentus, tokius, kaip: informacijos išskirtinumą (ar komercinė paslaptis yra išskirtinis mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatas, ar viešai prieinamos informacijos rinkinys, dėl savo ypatumų turintis komercinę vertę); informacijos suteikiamo konkurencinio pranašumo trukmę (ar komercinė paslaptis suteikia ilgalaikį pranašumą, pvz., taupesnių gamybos būdų taikymas, ar trumpalaikį – pavyzdžiui, žinios apie konkretaus laikotarpio prekių paklausą ir tiekimo kainas); informacijos prieinamumą (ar komercinė paslaptis įprastai nebūtų prieinama kitiems rinkos dalyviams – pavyzdžiui, informacija apie naują išradimą, ar informacija yra įprastai gaunama ar sukuriama ir kitų rinkos dalyvių vykdant konkrečiai rinkai būdingą veiklą, pavyzdžiui, sistemingas viešų duomenų bei paties rinkos dalyvio veiklos dalyvio duomenų rinkimas ir apibendrinimas). Atsižvelgiant į faktą, jog LVPI rinka pasižymi itin plataus rato LVPI veiklai pradėti ir vykdyti reikalingų duomenų viešumu, taip pat aplinkybes, jog tie patys vaistiniai preparatai dažnai tiekiami į rinką kelių tiekėjų, rinkos dalyvių LVPI būdu į rinką tiekiamų vaistinių preparatų asortimentai dažnai sutampa o ieškovė neturi jokių išskirtinių teisių prekiauti į VP sąrašą įtrauktais vaistiniais preparatais, akivaizdu, jog ieškovės komercine paslaptimi įvardijama komercinė informacija: nėra išskirtinė – tais pačiais vaistiniais preparatais (dažnai – ir iš tų pačių valstybių) prekiauja daugetas Lietuvos Respublikos LVPI rinkos dalyvių; nesuteikia ilgalaikio konkurencinio pranašumo – vaistinių preparatų kainų ir paklausos bei pasiūlos duomenys yra kintantys, tam tikru laikotarpiu pelningiausiais ar paklausiausiais buvę vaistiniai preparatai praėjus tam tikram laiko tarpui gali tapti nebe pelningiausiais ir paklausiausiais. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog kitų atsakovų pasirašytų konfidencialumo sutarčių galiojimo laikotarpis buvo ieškovės nustatytas dvejiems metams, t. y. ieškovė vertino, kad, praėjus dvejiems metams, informacija tampa komerciškai nebevertinga; yra prieinama – visi rinkos dalyviai gali šią informaciją sukurti savo jėgomis, vykdydami įprastą veiklą, rinkdami viešai prieinamus bei savo veiklos duomenis, informacijos atsiradimui nereikia vykdyti mokslinių tyrimų ar sukurti inovacijų. Atkreipė dėmesį, jog konkretūs vaistiniai preparatai gali būti įsigyjami iš skirtingų tiekėjų, o iš konkrečių tiekėjų gali būti įsigyjami skirtingi vaistiniai preparatai, todėl, neribotam laikui uždraudus atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) į rinką tiekti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus bei bendradarbiauti su ieškovės nurodytais tiekėjais, atsakovei būtų ne tik užkertamos galimybės naudotis ieškovės komercine paslaptimi vadinama informacija (informacijos, kokie vaistiniai preparatai ir iš kokių tiekėjų įsigyjami, visuma), bet ir sukuriami daug platesnio masto, nepagrįsti veiklos ribojimai. Ieškovės reikalavimas neribotam laikui įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) nutraukti dalykinius santykius su ieškovės nurodytais teikėjais, nepriklausomai nuo to, kokius vaistinius preparatus iš jų pirktų, kokiu tikslu tai darytų ir už kokią kainą, bei neribotam laikui uždrausti atsakovei Lietuvos rinkai pateikti konkrečius su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus, nepriklausomai nuo to, iš kokio tiekėjo jie įsigyjami, ir atšaukiant šių preparatų leidimų galiojimą, yra neproporcingi ir pertekliniai, nes kiti Lietuvos Respublikos LVPI rinkos dalyviai, savo įprastoje veikloje sukūrę ieškovės komercine paslaptimi vadinamą informaciją ar jos dalį, turėtų teisę ja naudotis neribotai. Atsižvelgiant į didelį su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų skaičių (51 vaistinis preparatas) ir didelį ieškovės nurodytų tiekėjų skaičių (43 EEE šalyse veikiantys tiekėjai), neriboto laiko ieškovės teisių gynimo priemonių pritaikymas nepagrįstai apribotų atsakovės veiklą ir pažeistų atsakovės teisėtus interesus ir galimybes pilnavertiškai konkuruoti Lietuvos Respublikos LVPI rinkoje ir atsakovės padėtis rinkoje taptų prastesnė, nei bet kurio į rinką siekiančio ateiti naujo rinkos dalyvio. Todėl, atsižvelgiant į LVPI veiklos ypatybes, Lietuvos Respublikos LVPI rinkos situaciją, didelį į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų skaičių, didelį ieškovės nurodytų tiekėjų skaičių ir pernelyg plataus masto teisėtos atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ribojimą, kuris atsirastų neribotam laikui pritaikius komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo priemones, ieškovės prašomas komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir negali būti taikomas. Be to atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatomis, asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakovų H. S. ir G. B.-S. pasirašytose konfidencialumo sutartyse nustatydama jų galiojimo laikotarpį du metus po darbo santykių pasibaigimo, ieškovė pripažino, jog komercinę paslaptį sudaranti informacija komercinę vertę galėjo išlaikyti ne ilgiau nei du metus nuo darbo santykių pasibaigimo, todėl šių rašytinių paaiškinimų teikimo metu, praėjus jau daugiau nei trims su puse metų nuo minėtų atsakovų darbo santykių su ieškove pasibaigimo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės komercine paslaptimi vadinama informacija turi bet kokią komercinę vertę ar gali suteikti konkurencinį pranašumą. Ieškovės komercine paslaptimi vadinamos informacijos komercinės vertės praradimą patvirtina ir faktas, kad ieškovė šia informacija naudojasi 94,41 procentų mažesne nei 2019 m. apimtimi (būtent tiek sumažėjo ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai). Ieškovė mažina savo LVPI veiklos apimtis tokiu mastu, kuris leidžia spręsti, jog ieškovė nėra suinteresuota dalyvauti LVPI rinkoje, įsigyti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus iš ieškovės nurodytų tiekėjų.

8.       Ieškovė atsikirtimuose į atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 20 d. rašytinius paaiškinimus, atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir jų teisinė reikšmė neatitinka įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatytų aplinkybių ir jų teisinės reikšmės. Negali būti taip, kad atsakovų H. S. ir G. B.-S. atsakovei atskleista informacija yra ieškovės komercinė paslaptis, ir dėl to jiems buvo taikyta teisinė atsakomybė (netesybos, draudimai ir įpareigojimai), tačiau ta pati informacija, kurią atsakovė sužinojo iš atsakovų ir panaudojo lygiagrečiam importui vykdyti, jau nebeturi komercinės paslapties statuso, todėl atsakovei teisinė atsakomybė netaikytina. Pripažįstant, kad įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatytos aplinkybės yra įgijusios prejudicinę galią, ir šias aplinkybes vertinant kartu su atsakovės teikiamais argumentais, matyti, kad šių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių kontekste atsakovės teikiami argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisingi. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas nenustatant termino nereikštų, kad apribojimai ir draudimai būtų neterminuoti, nes KPTAĮ 7 straipsnio 6 dalis numato jų panaikinimo procedūrą po jų pritaikymo. Nors ginčo nėra, kad lygiagretaus importo veikla svarbi konkurencijai ir vartotojų teisėms užtikrinti, atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad prašomais taikyti draudimais ir įpareigojimais šie gėriai būtų realiai neigiamai paveikti. Savo veikliąja medžiaga panašius ar tapačius vaistus, kurių atsakovės vykdomą teikimą prašo uždrausti ieškovė, gamina ne vienas, o keletas skirtingų gamintojų, daugumos šių skirtingų gamintojų vaistai yra tiekiami į Lietuvos rinką. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės prekybos duomenys, kai po teismų sprendimų išregistravusi kelis atskirus su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistus, atsakovė pradėjo importuoti jiems analogiškus (tos pačios paskirties) kitų gamintojų vaistus, nesusijusius su ieškovės komercine paslaptimi. Lietuvos vaistų rinkoje nėra ir nebuvo nei vieno iš šio 51 ginčo vaisto trūkumo, vaistai nėra įtraukti į svarbių, todėl vaistinėse privalomų turėti, vaistų sąrašą. Beveik visus šiuos ginčo vaistus tiekia ne tik jų gamintojų platinimo tinklai, bet ir kiti Lietuvoje veikiantys lygiagretūs importuotojai, kurių yra daugiau nei 27. Šių vaistų pardavimus EEE valstybėse užtikrina ne tik ieškovės surasti 43 tiekėjai, bet ir kiti tiekėjai. Lygiagretaus importo svarba negali būti suabsoliutinama tiek, kad paneigtų veiksmingą komercinių paslapčių teisinę apsaugą, kuri lygiai taip pat yra svarbi tam pačiam konkurencingumui, inovacijų plėtrai, naujų idėjų taikymui ir vartotojų poreikių tenkinimui. Ieškovės sukurta paslaptis tenkino ne tik jos interesus (nešė dideles pajamas ir pelną), bet taip pat tarnavo viešajam interesui, t. y. užtikrino žemas kainas, alternatyvią vaistų tiekimo grandinę ir kūrė konkurencinį spaudimą šių ar panašių vaistų gamintojų tinklams. Visos šios naudos lygiagretaus importo rinkai ir vartotojams nebūtų buvę, jei ieškovė nebūtų investavusi didelių resursų šiai komercinei paslapčiai sukurti. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtas ieškovės komercinės paslapties naudojimas sąlygojo, kad vaistų pasiūlai ir paklausai nesant neribotai, ieškovė neteko galimybės turėti verslo santykių, o atsakovė įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą, turėdama galimybę naudotis paslapties teikiama nauda, tačiau nepatyrusi jokių jai sukurti ir plėtoti būtinų sąnaudų, dėl ko ieškovė turėjo pasitraukti iš šių vaistų importo rinkos. Jei tokius veiksmus, kokius atliko atsakovė, leistų teisė, nei ieškovė, nei kiti ūkio subjektai neinvestuotų į komercines paslaptis. Papildomai pabrėžė, kad ieškovės komercinė paslaptis buvo atskleista ir naudojama nesibaigus jos 2 metų apsaugos terminui, o KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose teisių gynybos būtų taikymas nėra ribojamas tokios paslapties apsaugos terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai susieja susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos terminą ir draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpį, todėl nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas situacijas – situaciją, kai komercinė paslaptis išviešinama ir pradedama naudoti praėjus tokiuose susitarimuose nustatytam terminui, skaičiuojamam nuo darbo santykių pabaigos, ir situaciją, kai komercinė paslaptis išviešinama iš karto po darbo santykių nutraukimo ir naudojama neterminuotą laiką. Po apeliacinės instancijos teismo sprendimo (2022 m. liepos 4 d.) atsakovė pradėjo iš lėto nutraukinėti 51 ginčo vaisto importą ir aktyviai registruoti su ieškovės komercine paslaptimi nesusijusius vaistus. Šių atsikirtimų pateikimo dieną atsakovė vykdo lygiagretų importą 9 vaistais, kurie yra susiję su ieškovės komercine paslaptimi, ir 155 vaistais, kurie nėra susiję su ieškovės komercine paslaptimi. Taigi, akivaizdu, kad uždraudimas pateikti 51 vaisto importą ir įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su 43 šių vaistų tiekėjais, nepaveiktų atsakovės galimybių vykdyti lygiagretų importą į Lietuvos rinką, o taip pat kitų atsakovų judrumo. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turi ir naudojasi realiomis galimybėmis importuoti begalę kitų vaistų ir įsigyti juos iš kitų tiekėjų, nei tie kurie yra susiję su ieškovės komercine paslaptimi. Atsakovai yra visiškai laisvi patys savarankiškai ir nepriklausomai investuoti finansinius, žmogiškuosius ir laiko resursus ieškovės komercinę paslaptį sudarančiai informacijai surinkti, ko nagrinėjamu atveju, jie nedarė, ir tai yra konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalimi (39 punktas). Tvirtino, kad atsakovų H. S. ir G. B.-S. sumokėtos netesybos ir atsakovės nutrauktas dalies vaistų, susijusių su komercine paslaptimi, importas nepašalino viso komercinio/ekonominio pranašumo, kurį gavo atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) panaudojusi ieškovės komercinę paslaptį, todėl atsakovei turi būti taikoma atsakomybė. Ieškovės komercinės paslapties vertę sudaro jos teikiama finansinė nauda (vien tik 11 su komercine paslaptimi susijusių vaistų importas per 2019 m. ieškovei sugeneravo 1 025 090 Eur pelno), sukuriamas 4–7 metų laiko pranašumas ir derybinis pranašumas prieš šios paslapties nežinančius asmenis, o taip pat ieškovės išlaidos šiai komercinei paslapčiai sukurti (metinės išlaidos 8 ieškovės darbuotojų, dirbančių su lygiagretaus importo informacijos rinkimu, išlaidos siekia 200 000 Eur). Todėl iš atsakovų priteistų 111 272,19 Eur dydžio netesybos yra dešimtis kartų mažesnės nei ieškovės komercinės paslapties vertė ir jų sumokėjimu buvo kompensuota tik nedidelė ieškovės žala. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) importavo su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistinius preparatus nepertraukiamai viso teisminio ginčo iš esmės nagrinėjimo metu ir tik po Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties atsakovė pradėjo iš lėto nutraukinėti su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistų importą. Atsakovė ne tik nėra baigusi šio proceso, bet tuos pačius vaistus, kuriuos išregistravo registruoja iš naujo. Jeigu palyginti ne visų ieškovės ir atsakovės importuojamų vaistų, bet tik 51 vaisto, susijusio su jos komercine paslaptimi ir esančio nagrinėjamo ginčo objektu, prekybos apimtis (parduotų pakuočių skaičių), matyti, kad nuo 2020 m. atsakovei pradėjus vykdyti lygiagretų importą ir augant atsakovės prekybos apimtims, ieškovės prekybos apimtys mažėjo, kol 2022 m. atsakovės šių 51 vaisto prekybos apimtys aplenkė to paties 51 vaisto ieškovės prekybos apimtis. Akivaizdu, kad jei ne Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimas, po kurio atsakovė pradėjo stabdyti su komercinės paslapties atskleidimu susijusių vaistų prekybą ir po truputį ją nutraukinėti, 2022 m. atsakovės prekybos apimtys 51 vaistu, susijusiu su ieškovės komercine paslaptimi, būtų viršijusios 2021 m. ieškovės prekybos apimtis ir artimos jos 2020 m. prekybos apimtims. Taip pat iš šių duomenų akivaizdu, kad šio 51 vaisto apimtyje, būtent atsakovės prekyba buvo pagrindinė priežastis išstūmusi ieškovę iš šio 51 vaisto rinkos.

9.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsikirtimuose į ieškovės rašytinius paaiškinimus be kita ko atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nurodė, jog vaistinis preparatas ir jo tiekėjas patys savaime nėra komercinė paslaptis. Mano, kad ieškovės reikalaujamų jos teisių gynimo būdų taikymas, teigiant kad atsakovai H. S. ir G. B.-S. nesąžiningai naudojosi ieškovės komercine paslaptimi, prieštarautų šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai (dėl viešų duomenų ir informacijos naudojimo), o taip pat apribotų atsakovų galimybes vykdyti savo profesinę veiklą, naudotis jų įgytomis žiniomis ir patirtimi (įskaitant, bet neapsiribojant tomis žiniomis, kurios buvo įgytos iki darbo santykių pas ieškovę). Pažymėjo, kad ieškovės pateikiami argumentai apie tiekėjų duomenų konfidencialumą, šių duomenų išskirtinumą, neprieinamumą bei suteikiamą ilgalaikį konkurencinį pranašumą neatitinka nei faktinės rinkos situacijos, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. LVPI leidžia padidinti į rinką teikiamų vaistinių preparatų pasiūlą bei sumažinti šių vaistinių preparatų kainas pacientams pasinaudojant aplinkybe, jog skirtingoms EEE valstybių rinkoms vaistinių preparatų gamintojai nustato skirtingas kainas, todėl LVPI būdu tiekiant vaistinius preparatus į Lietuvos Respublikos rinką iš valstybių, kuriose šių vaistinių preparatų kainos yra žemesnės, nei Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pacientams suteikiama galimybė šių vaistinių preparatų įsigyti už žemesnę kainą. Ieškovė ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nėra vieninteliai LVPI rinkoje dalyvaujantys ūkio subjektai, todėl ieškovės padėtį ir jos pokyčius rinkoje įtakoja pačios ieškovės bei kitų LVPI rinkos dalyvių veiksmai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog beveik visa atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo vykdoma remiantis ieškovės komercine paslaptimi, bei kad šia paslaptimi atsakovė naudojosi sąmoningai. Ieškovės pateiktos nuorodos į viešųjų duomenų portalą www.rekvizitai.lt rodo ieškovės apyvartos (pajamų) sumažėjimą bei atsakovės apyvartos (pajamų) padėjimą, tačiau neįrodo priežastinio ryšio tarp šių dviejų procesų. Pabrėžė, kad ieškovės sąraše yra nurodytas 51 vaistinis preparatas, tačiau 35 iš 51 (69 procentai) vaistinių preparatų atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu neparduoda, 2019–2022 m. ieškovės į vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimai sumažėjo 94,41 procentų (atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai šiuo laikotarpiu sudarė vos 9,4 proc. ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pakuočių pardavimų sumažėjimo skaičiaus); iki 2022 m. vasario 10 d. ieškovė išregistravo 32 vaistinius preparatus iš vaistinių preparatų sąraše buvusių 51 (63 procentais sumažino savo tiekiamų į rinką preparatų sąrašą); nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 12 d. ieškovė taip pat nutraukė į rinką tiekti 20 vaistinių preparatų, dalis iš jų išregistruoti nebuvo; 2019–2022 metų laikotarpiu – 12 vaistinių preparatų atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė tiekė juos į rinką, tačiau procentinis santykis atsakovės išleidžiamų preparatų į rinką, lyginant su ieškove ir kitais rinkos dalyviais, kurie dalyvauja LVPI veikloje, yra nereikšmingai maži; 2019–2022 metų laikotarpiu – 12 vaistinių preparatų atsakovė iš viso nepateikė į rinką, tuo tarpu ieškovė jais prekiavo; 2019–2022 metų laikotarpiu – 7 vaistinių preparatų nei viena iš šalių į rinką netiekė; 2019–2022 metų laikotarpiu – 7 vaistinius preparatus į rinką tiekė atsakovė, tačiau ieškovė jų netiekė iš viso ir neturėjo jų atsargų. Šie duomenys rodo, jog didžiausią poveikį ieškovės veiklai turi ne atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai bei sprendimai, o kitų LVPI rinkos dalyvių veikla. Be to ieškovei traukiantis iš LVPI rinkos ieškovės reikalaujamų apribojimų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai nustatymas atliktų nebe ieškovės komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo funkciją, o tik sukurtų nepagrįstus ir neproporcingus ribojimus atsakovės veiklai bei pažeistų teisėtus atsakovės interesus. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) imituoja lygiagretaus importo ir dalykinių santykių su tiekėjais nutraukimą, kadangi 2022 m. liepos 11 d. atsakovė pateikė prašymą panaikinti vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus VVKT, leidžiant išsiparduoti likučius iki lentelėje nurodytos datos. Šio prašymo pagrindu VVKT panaikino vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus. Tai parodo, kad atsakovė vykdo savo įsipareigojimus panaikinti lygiagretaus vaistinių preparatų importo leidimus, numatytus Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendime ir vykdė juos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo, kuriuo šis įpareigojimas buvo panaikintas.

10.       Atsakovai 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose be kita ko nurodė, kad komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdai negali būti taikomi, kai informacija nebeatitinka komercinės paslapties požymių, todėl, atsižvelgiant į faktą, jog atsakovė nutraukė verslo santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais ir išregistravo į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus, apeliacinės instancijos teismas turi kompetenciją iš naujo spręsti ieškovės nurodytos informacijos atitikties komercinės paslapties kriterijams klausimą. Pažymėjo, kad bylos eigoje ieškovė nenuosekliai apibrėžė, ką laiko tariama komercine paslaptimi, ir dažnai prieštaravo sau teikdama skirtingus tariamosios komercinės paslapties apibūdinimus, nes procesiniuose dokumentuose komercine paslaptimi laiko visų jos nurodomų informacijos rinkinių visumą, tuo tarpu reikalavimai suformuluoti kiekvienam informacijos rinkiniui atskirai, kurių kiekvienas savaime nėra komercinė paslaptis dėl juos sudarančių duomenų viešumo. Todėl konfidencialios informacijos išskaidymas į atskiras dalis panaikina šios informacijos vertingumo, ir kartu – bet kokios atitikties komercinės paslapties kriterijams galimybę. Ieškovė netiksliai nurodė, kad vaistinių preparatų lygiagretų importą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdė konkrečiais laikotarpiais: 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. lapkričio 4 d. iš viso 60 vaistinių preparatų, 2020 m. lapkričio 5 d. – 2022 m. liepos 4 d. iš viso 118 vaistinių preparatų, 2022 m. liepos 5 d. – 2023 m. liepos mėn. iš viso 164 vaistinių preparatų, nes 2023 m. birželio mėnesį atsakovė buvo jau gavusi iš viso 217 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus, t. y., nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. birželio 19 d. – 3 metus 8 mėnesius – atsakovė gavo daugiau nei 3 kartus daugiau lygiagretaus importo leidimų, nei, ieškovės teigimu, „įprastai“ pasiekia įmonės per 4–7 metus. Net neskaičiuojant į VP sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų, per 3 metus 8 mėnesius atsakovės gautų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų skaičius sudaro 166, t. y., du su puse karto daugiau. Šie faktiniai duomenys prieštarauja ankstesniems ieškovės teiginiams apie „įprastą“ lėtą lygiagretaus importo veiklą pradedančių subjektų veiklos augimą ir pagrindžia atsakovų poziciją, jog spartų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos augimą nulėmė atsakovų sąžiningai įgyta patirtis, įgūdžiai, gebėjimai ir žinios. Nurodytojo 4–7 metų termino ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais ar faktais, todėl šis terminas vertintinas kaip neproporcingai ir nepagrįstai ilgas. Lygiagrečiai importuotų vaistinių preparatų pardavimų duomenys rodo, jog pardavimų duomenys dažnai smarkiai svyruoja, kiti rinkos dalyviai pradeda lygiagrečiai importuoti vaistinį preparatą, kai pastebi gerus konkretaus vaistinio preparato pardavimus, vykdomus konkurentų, tad dėl aktyvios bei greitos konkurencijos lygiagretaus vaistinių preparatų platinimo rinkoje (skirtingai nei, pavyzdžiui, rinkoje, kurioje pranašumą suteiktų technologinės gamybos metodų inovacijos) nėra įmanomas bet koks ilgalaikis konkurencinis pranašumas (šiuo atžvilgiu lygiagretaus vaistinių preparatų platinimo rinka yra artimesnė akcijų biržai, kurioje komercinę vertę turinti informacija bei rinkos dalyvių elgesys gali keistis itin dažnai ir greitai). Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdomų pardavimų struktūrą pagal vaistinių preparatų pirkėjus. Išanalizavus šiuos duomenis, būtų galima nustatyti, kokia atsakovės lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų dalis yra parduodama ne Lietuvoje. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė nėra įrodymais pagrindusi savo teiginių dėl neva komercinės paslapties kūrimui patirtų išlaidų, nėra įrodžiusi jokios neva komercinę paslaptį sudarančios informacijos vertės, todėl teiginiai apie tariamai patirtą žalą yra nepagrįsti. Turtinės žalos atsiradimo faktas ar jos dydis negali būti nustatomas remiantis įrodymais nepagrįstais bei su bylos turiniu argumentacija nesusietais duomenimis. Be to, faktas, kad ieškovės į su komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų pardavimų duomenys buvo neigiamai paveikti kitų rinkos dalyvių tokiu būdu, kad sumažėjo 94,41 procentų, kelia abejonių, ar ieškovės komercine paslaptimi įvardijama informacija būtų galėjusi turėti vertę, jei ieškovė ją būtų bandžiusi parduoti, nes pardavimų duomenys rodo, jog tokios informacijos pirkėjas, atkartojęs ieškovės elgesį, nebūtų galėjęs išplėsti savo vykdomos lygiagretaus vaistinių preparatų veiklos.

11.       Ieškovė atsikirtimuose į atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. rašytinius paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino ne visą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą, o tik jo dalį. Aplinkybė, kad ginčo informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovės reikalavimas iš naujo nustatinėti, ar informacija atitinka komercinės paslapties kriterijus, turi būti atmestas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovės pateikti duomenys apie galimą su paslaptimi susijusių vaistų importo ir santykių su tiekėjais nutraukimą, sudaro pagrindą laikyti, kad atsakovė pripažino ieškinį ir atitinkamai nustatyti trumpesnį apribojimų terminą ar jį skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo, bet ne pagrindą taikyti KPTAĮ 7 straipsnio 6 dalį. Nurodė, jog sutinka tiek su tuo, kad prašomiems KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose teisių gynimo būdams būtų nustatytas taikymo terminas, tiek su tuo, kad šis terminas būtų skaičiuojamas nuo faktinio apribojimų taikymo momento. Neatsižvelgiant į tai, atsakovė nesutinka patvirtinti, kad nutraukė visus santykius su tiekėjais, kaip yra nurodžiusi teismui, taip pat neginčija, kad nutraukusi dalies vaistų importą, jį iš karto atnaujino išsiėmusi naujus leidimus. Ieškovė įvertindama, kad atsakovė yra bent iš dalies įvykdžiusi ieškinio reikalavimus, nurodė, kad sutinka nustatyti trumpesnį ieškinio reikalavimų taikymo terminą, nei buvo nurodžiusi 2023 m. birželio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, 2 metų trukmės terminas būtų pakankamas panaikinti komercinį pranašumą, kurį įgijo atsakovė, taip pat sutinka, kad šis terminas būtų skaičiuojamas nuo faktinio reikalavimų įvykdymo momento. Ieškovė prašo ne žalos atlyginimo (KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas), bet neteisėto paslapties naudojimo ir su juo susijusių veiksmų nutraukimo (KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai), todėl jai nekilo pareiga įrodyti tikslų žalos dydį ir faktą (KPTAĮ 8 straipsnio 1–3 dalys).

12.       Atsakovai 2024 m. sausio 9 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas komercine paslaptimi pripažino ne atskiras ieškovės nurodytos informacijos rūšis (tokias, kaip konkrečių vaistinių preparatų pavadinimai, jų pelningumas, tiekėjų sąrašai su vaistų įsigijimo kainomis), o informacijos visumą. Todėl ši duomenų visuma (kokie konkretūs vaistiniai preparatai ir kokiomis sąlygomis įsigyjami iš kokių konkrečių tiekėjų) negali būti išskaidoma į jos sudėtines dalis (t. y., atskira komercine paslaptimi pripažįstant tiek vaistinių preparatų pavadinimus, tiek tiekėjų sąrašą). Tai reiškia, jog ieškovo komercine paslaptimi laikoma informacijos visuma negali būti išskaidoma atgal į jos sudėtines dalis, kiekvieną iš jų pripažįstant atskira komercine paslaptimi ir apribojant jos naudojimą. Komercine paslaptimi vadinamą informacijos visumą išskaidžius į jos atskirus komponentus būtų prarandami esminiai komercinės paslapties požymiai – slaptumas ir vertingumas, nes atskiri komercine paslaptimi vadinamos informacijos visumos elementai – tokie, kaip vaistinių preparatų pavadinimai ar tiekėjų duomenys – yra vieši, ir savaime nėra vertingi. Aplinkybė, kad 2023 m. kovo 16 d. registruoto Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 11, 15, 17, 24, 28, 30, 33, 39, 55-1, 57, 59, 59-2 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 20-15437(6) aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) Lietuvos Respublikos Seimas pasisakė, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turi ligoninės vaistinę ir yra prisijungę prie Lietuvos nacionalinės kaupyklos, suteikiama teisė įsigyti registruotų vaistinių preparatų ir iš asmenų, turinčių didmeninio platinimo ar gamybos licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, nes jos turi reikiamas (medicinines ir farmacines) kompetencijas tiekėjui ir vaistiniams preparatams įvertinti bei gali patikrinti įsigyjamų vaistinių preparatų pakuočių unikalių identifikatorių autentiškumą“, taip pat patvirtina, jog šiai veiklai vykdyti duomenys apie tiekėjų turimas vaistų laikymo sąlygas, jų turimas licencijas ir kt. yra vieši.

13.       Atsakovai 2024 m. balandžio 3 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydami, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pavieniai ieškovės komercine paslaptimi nepagrįstai vadinamos informacijos komponentai suteikia konkurencinį pranašumą ir yra vertingi. Ieškovės siekis, jog atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai būtų nustatyti apribojimai, yra ne siekis apginti ieškovės tariamai pažeistas teises, o pakenkti atsakovės veiklai ir ją apriboti, nes prašomų nustatyti apribojimų apimtis ženkliai viršija pačios ieškovės anksčiau įrodinėtą neva komercinės paslapties apimtį. LVPI veiklos vykdymo sąlygos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje pastaraisiais metais buvo palengvintos, sumažintas biurokratinių kliūčių kiekis ir padidintas viešai ir laisvai pasiekiamos informacijos kiekis. Ieškovė nutylėjo aplinkybę, jog nors LVPI veiklos pradžioje pirmųjų 60 lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų registracijai jai prireikė 4 metų, tačiau nutylėjo, jog per 2019 m. ieškovė gavo net 236 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus, taigi akivaizdu, jog ir ieškovė patyrė naudą dėl vis didėjančio viešai prieinamos informacijos apie LVPI veiklą kiekio, patobulinta teisinė aplinka leidžia įmonėms gauti lygiagretaus vaistinių preparatų importo leidimus greičiau nei tuo metu, kol teisinė aplinka nebuvo pakankamai ištobulinta. Tai pagrindžia UAB (duomenys neskelbtini) pavyzdys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 10 d. priėmė nutartį kitoje nagrinėtoje su lygiagrečiu vaistinių preparatų importu susijusioje byloje Nr. e3K-3-46-313/2024 ir konstatavo, jog lygiagretaus vaistų importo veikla yra susijusi su viešuoju pacientų (vartotojų) interesu, kad vaistų rinkoje vyktų veiksminga ir didesnė konkurencija, būtų užtikrinamas vaistinių preparatų prieinamumas. Todėl apribojimų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai nustatymas būtų neproporcingas, prisidėtų prie konkurencijos Lietuvos Respublikos LVPI rinkoje mažinimo, pakenktų viešajam interesui, tuo tarpu tokių apribojimų nenustatymas žalos ieškovės turtiniams interesams nepadarytų. Ieškovė negali ir negalėjo patirti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) konkurencinio spaudimo ir atitinkamai – nuostolių, žalos ar pardavimų apimties sumažėjimo dėl atsakovės vykdomos LVPI veiklos, nes 2019–2023 m. atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimai sudarė 0,751 procento visų lygiagrečiai į Lietuvą importuotų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų. Kitų LVPI vykdančių įmonių vykdyti pardavimai 2019–2023 m. sudarė 95,957 procentų visų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų. Nors ieškovės vaistinių preparatų, įrašytų į VP sąrašą, pardavimai 2019–2023 m. sumažėjo nuo 151,392 pakuočių iki 411 pakuočių pardavimų (-150,981 pakuotė), ieškovės ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) konkurentų pardavimai per tą patį laikotarpį išaugo nuo 1,276,939 iki 1,941,643 pakuočių (+664,704 pakuotės), todėl akivaizdu, jog ieškovės veiklai vienareikšmiškai didžiausią poveikį darė kitų rinkos dalyvių veiksmai. Ieškovės pardavimų duomenys kito nepriklausomai nuo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų. Skaičiuojant į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų duomenis, matyti, jog nuo 2019 m. pradžios iki 2021 m. pabaigos ieškovės pardavimai sumažėjo 130 594 vaistinių preparatų pakuotėmis, tuo tarpu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pardavimai tuo pačiu laikotarpiu išaugo 26 638 pakuotėmis, o kitų rinkos dalyvių pardavimai išaugo 308 234 pakuotėmis, taigi atsakovės pardavimų išaugimas sudarė 7,95 procentų bendro visų ieškovės konkurentų (įskaitant atsakovę) pardavimų išaugimo. Akivaizdu, jog tokia atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priskirtina pardavimų išaugimo dalis negali būti laikoma pagrindine ar net svarbia ieškovės traukimosi iš LVPI rinkos priežastimi. Be to, ieškovės finansiniai duomenys rodo, jog, nepaisant traukimosi iš LVPI rinkos, ieškovės pardavimo pajamos augo: 2018 m. ieškovės pardavimo pajamos sudarė 10 282 935,00 Eur, tuo tarpu 2022 m. – jau 19 944 084,00 Eur, tai yra, išaugo 93,95 procentų. Šie duomenys rodo, kad ieškovės veikla ir pajamos ne traukiasi, o atvirkščiai – plečiasi, vadinasi, galima spręsti, jog ieškovė priėmė verslo sprendimą mažinti LVPI veiklą Lietuvoje ir plėstis į kitas veiklos sritis ar valstybes. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) per nurodytą laikotarpį niekada neatliko nė vieno 32 vaistinių preparatų iš 51 su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše ieškovės nurodytų vaistinių preparatų pardavimo, t. y., atsakovė neįvykdė nė vieno 62,7 procentų sąraše nurodytų preparatų pardavimo. Ieškovė į Lietuvos rinką niekada neišleido 23 vaistinių preparatų iš 51 su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų, t. y. ieškovė neįvykdė nė vieno 45 procentų su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų preparatų pardavimo. Iš 23 į rinką išleistų preparatų, ieškovė net nebuvo gavusi lygiagretaus importo leidimų 10-čiai su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų, t. y., ieškovė niekada net nebuvo įgijusi teisės pateikti į rinką 19,6 procentų su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų preparatų. Be to, 18 iš 51 į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų nė vieno pardavimo neįvykdė nei ieškovė, nei atsakovė (vaistiniai preparatai su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše pažymėti numeriais 2, 4, 11, 12, 13, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 36, 40, 44, 46, 49, 50, 51). Darytina išvada, kad tariamas informacijos, kurią ieškovė įvardina komercine paslaptimi, naudojimas nepadarė poveikio ieškovei bei nepažeidė teisėtų ieškovės interesų ir nesuteikė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nesąžiningo konkurencinio pranašumo prieš ieškovę ar kitus rinkos dalyvius.

14.       Ieškovė atsikirtimuose į atsakovės 2024 m. balandžio 3 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad atsakovės įrodinėjamos faktinės aplinkybės dėl informacijos, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, apimties (turinio), jos atitikties CK 1.116 straipsnio kriterijams bei jos neteisėto atskleidimo ir panaudojimo faktų yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje pagal ieškinių reikalavimus atsakovams. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės negali būti nustatinėjamos iš naujo, nes yra įgijusios prejudicinių faktų galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Visos informacijos grupės, kuriomis ieškovė grindžia teisių pažeidimą, patenka į CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytą komercinės paslapties apibrėžtį, nes ieškovės yra saugomos, turi komercinę vertę, sudarančią pagrindą ieškovei veikti pelningai ir sukuriančią pranašumą prieš jos nežinančius asmenis. Įrodinėdama, kad ginčo informacijos grupės nepagrįstai pripažintos ieškovės komercine paslaptimi, nes neatitinka CK 1.116 straipsnio slaptumo ir komercinės vertės kriterijų, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pradėtai vaistų importo veiklai vykdyti atsakovai H. S. ir G. B.-S. naudojo tik savo įgūdžius ir patirtį, bet ne ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kad ieškovės komercine paslaptimi vadinama informacija nesuteikia 4–7 metų laiko pranašumo prieš šios informacijos nežinančius asmenis, kad atsakovei turi būti leidžiama naudotis duomenimis ieškovės sukauptoje EEE valstybių tiekėjų kainų duomenų bazėje ir jos kontrahentų sąrašuose, jei šie duomenys bus naudojami importuoti vaistams, kurių neimportuoja ieškovė, atsakovė iš esmės siekia, kad teismas iš naujo vertintų ir nustatinėtų aplinkybes, kurias nustatė Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. įsiteisėjusia sprendimo dalimi, tenkindamas ieškinių reikalavimus, pareikštus atsakovams H. S. ir G. B.-S. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) palyginimo pagrindu daromas vertinimas, kad ieškovę iš rinkos išstūmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, bet kiti konkurentai, iš esmės yra visiškai nelogiškas. Ginčo byloje nėra, kad 2020 m. iš Lietuvos vaistų rinkoje veikusių 27 lygiagrečių importuotojų ieškovė buvo antras pagal dydį importuotojas po pirmaujančio UAB (duomenys neskelbtini), lenkė 4–27 vietas užimančius importuotojus dešimtimis ar šimtais kartų pagal pajamas ir importo apimtis. Jei ieškovė būtų turėjusi pasitraukti iš rinkos dėl kitų didesnių rinkos dalyvių konkurencinio spaudimo, tai kartu su ieškove būtų turėję pasitraukti dešimtis ar šimtus kartų mažesni lygiagretūs importuotojai, įskaitant ir atsakovę, tačiau nagrinėjamu atveju iš rinkos buvo priversta pasitraukti tik ieškovė. Siekdama parodyti ieškovės pasitraukimo iš rinkos priežastis, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) lygino netinkamų laikotarpių duomenis, lyginimui naudojo netinkamus duomenis, todėl gavo rezultatą, kuris neatspindi tikrųjų ieškovės pasitraukimo iš rinkos priežasčių ir jas iškreipia. Siekiant įvertinti poveikio ieškovės sprendimui pasitraukti iš rinkos priežastis, turi būti vertinamas 2020–2021 m. laikotarpis, nes būtent šiame laikotarpyje įvyko aplinkybės, nulėmusios ieškovės sprendimą trauktis iš rinkos. 2021 m. ieškovė pradėjo matyti, kad jai tampa sudėtinga surasti pirkėjus tiems su komercine paslaptimi susijusiems vaistams, kurių importą pradeda vykdyti atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), kad pas ieškovę sandėliuose kaupiasi šių neparduodamų vaistų atsargos. Teismui 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetus visų ieškinių reikalavimus atsakovams, ieškovė nusprendė nerizikuoti nuostoliais ir pradėjo nutraukinėti šių vaistų importą, nors neabejodama savo teisumu, pasinaudojo teise į apeliaciją. Siekiant įvertinti poveikio ieškovės sprendimui nuo 2022 m. trauktis iš rinkos priežastis, būtina lyginti ne visų su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistų bendras importo apimtis, o tik tų atskirų vaistų, kurių importą atsakovė pradėjo vykdyti iki ieškovės pasitraukimo. Į ginčo vaistų importo apimčių pokyčio palyginimą įtraukiant ne tik kitus lygiagrečius importuotojus, bet ir šių ar panašių vaistų gamintojus, turi būti įvertinama, kad gamintojų importas turi minimalią įtaką lygiagretiems importuotojams, nes pastarieji naudojasi ne gamintojo tiekėjų tinklu importo valstybėje, jų ir gamintojų pirkėjai įprastai nesutampa. Pagrindinis lygiagretaus importuotojo ir gamintojo tarpusavio konkurenciją lemiantis faktorius, yra kitoje EEE valstybėje veikiančio tiekėjo, iš kurio lygiagretus importuotojas perka vaistus, kaina. Jei importuotojas nesugeba vaistų kitoje valstybėje įsigyti už tokią kainą, kuria leistų konkuruoti su gamintoju, lygiagretus importas tiesiog nevyksta. Taip pat svarbu įvertinti, kad į palyginimą įtraukiant ne tik ieškovę ir atsakovę, bet kitus lygiagrečius importuotojus, jų tarpusavio ryšiai, kiek susiję su ginčo vaistais, ir galimybės daryti konkurencinį spaudimą yra skirtingos. Jei galima laikyti, kad visi lygiagretūs importuotojai įprastinėmis sąlygomis vienodai konkuruoja dėl pirkėjų, tai konkurencija dėl tiekėjų EEE valstybėse skiriasi, nes įprastai tų pačių lygiagrečių importuotojų tiekėjai EEE valstybėse nesutampa. Argumentas, kad ieškovei nebenaudojant jos komercinės paslapties vaistų lygiagrečiam importui į Lietuvą vykdyti, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) turi būti leista naudotis ieškovės komercine paslaptimi vaistų lygiagretaus importo į Lietuvą tikslu, nes tokiomis aplinkybėmis ieškovė laikytina neturinti teisinio suinteresuotumo, nėra paremtas jokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovė galimai nenaudoja jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos lygiagrečiam importui vykdyti, nesuteikia atsakovei jokių teisių į ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie EEE valstybėse veikiančius tiekėjus, jų turimus vaistus ir kainas yra aktuali ne tik importuojant vaistus į Lietuvą, bet ir į kitas valstybes, ar vykdant vaistų didmeninį platinimą EEE rinkose. Toliau vykdydama vaistų didmeninį platinimą EEE rinkose bei vaistų lygiagretų importą į kitas EEE valstybes ieškovė naudojasi duomenimis, jos sukauptais tiekėjų EEE valstybėse kainų duomenų bazėje, bei jos kontrahentų sąrašuose su komercinėmis bendradarbiavimo sąlygomis, nes siekiant šias veiklas vykdyti sėkmingai, duomenys apie tiekėjus, kurie gali pasiūlyti vaistus parduoti geriausiomis komercinėmis sąlygomis, išlieka aktualūs. Terminuotas įpareigojimas nutraukti santykius su 43 tiekėjais EEE valstybėse ir draudimas importuoti 51 vaistą, susijusį su komercine paslaptimi, nepažeistų viešojo intereso ir nesumažintų sąžiningos konkurencijos, o priešingai – leistų pašalinti atsakovės padarytą nesąžiningos konkurencijos pažeidimą, nes KPTAĮ nustatytas teisinis reguliavimas neriboja lygiagretaus importo veiklos, o tik nustato sankcijas už pažeidimus, padarytus panaudojant kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, t. y. sankcijas už sąžiningos konkurencijos pažeidimus. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ignoruoja aplinkybę, kad ji pati savo tyčiniais ir neteisėtais veiksmais pažeidė šiuos teisinius gėrius pirmoje vietoje, ir būtent dėl šių veiksmų atsakovei turi būti taikoma teisinė atsakomybė. Šiai dienai atsakovė importuoja 18 vaistų, susijusių su ieškovės komercine paslaptimi, todėl šioje apimtyje apskritai ieškinio reikalavimų tenkinimas yra nutrūkęs. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad jos įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su konkrečiais 43 tiekėjais, kaip nors galėtų neigiamai paveikti Lietuvos vaistų rinką ar vidaus prekybą. Pabrėžė, kad atsakovai H. S. ir G. B.-S. yra neterminuotai įpareigoti nutraukti ginčo komercinės paslapties naudojimą įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalimi ir negalės naudoti ginčo komercinės paslapties nepriklausomai nuo šios bylos rezultato, kol jų atžvilgiu galiojantis teismo sprendimo vykdymas nebus pakeistas KPTAĮ nustatyta tvarka.

15.       Atsakovai 2024 m. gegužės 9 d. atsikirtimuose atsikirsdami į ieškovės atsikirtimus papildomai nurodė, kad ieškovės keliami klausimai dėl visų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimų duomenų analizės yra nepagrįsti, nes ieškovė teigė, jog visi į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtraukti vaistiniai preparatai buvo tarp pelningiausių ieškovės lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų, tad dalies iš šių preparatų pardavimų duomenų neanalizavimas bylos kontekste nebūtų pagrįstas. Ieškovės bandymas ignoruoti faktinius duomenis – teigimas, jog faktiniai į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimo duomenys turi būti vertinami selektyviai, atsižvelgiant tik į nežymią dalį vaistinių preparatų, kurių pardavimo duomenys palankūs ieškovės teiginių įrodymui ir ignoruojant apibendrintus pardavimų duomenis bei didžiąją dalį konkrečių vaistinių preparatų pardavimo duomenų – įrodo, jog ieškovė siekia tendencingai iškreipti jai nepalankius bylos duomenis ir ignoruoti objektyvius bylos faktus. Ilgesnio laikotarpio įvertinimas yra būtinas tam, kad būtų galima identifikuoti bendras ieškovės veiklos tendencijas. Atkreipė dėmesį, kad vaistinių preparatų gamintojai ir jų atstovai, kaip ir bet kurie kiti vaistinių preparatų platinimo rinkos dalyviai, turi galimybę keisti vaistinių preparatų kainą bei taikyti kitas vaistinių preparatų pardavimų skatinimo priemones. Vaistinių preparatų gamintojas, siekdamas iš rinkos tam tikram laikotarpiui išstumti LVPI vykdančius subjektus, gali pasirinkti tam tikram laikotarpiui ar visam laikui sumažinti konkretaus vaistinio preparato kainą (taip sumažindamas skirtumą tarp konkretaus vaistinio preparato kainos Lietuvoje ir užsienio valstybėse, iš kurių LVPI vykdantys subjektai šį vaistinį preparatą įveža į Lietuvą, taip sumažinant LVPI veiklos dalyvių pelno maržą ir mažindami to vaistinio preparato platinimo LVPI būdu patrauklumą). Būtent šis gamintojų ar gamintojų atstovų vykdomas tam tikrų vaistinių preparatų kainos sumažinimas yra vienas iš LVPI naudą pacientams įrodančių faktų: rinkoje didėjant konkurencijai (vaistinių preparatų gamintojams konkuruojant su LVPI vykdančiais subjektais), gamintojai ar gamintojų atstovai gali būti priverčiami sumažinti vaistinių preparatų kainas, tokiu būdu išlaikydami savo vaistinių preparatų konkurencingumą rinkoje. Jei gamintojų bei jų atstovų parduodamų vaistinių preparatų kainos visuomet ženkliai viršytų LVPI būdu platinamų vaistinių preparatų kainas ir gamintojai bei jų atstovai nekonkuruotų su LVPI veiklą vykdančiais subjektais, gamintojai bei jų atstovai ilgainiui būtų visiškai išstumti LVPI veiklą vykdančių subjektų, kadangi LVPI veiklą vykdantys subjektai galėtų pasiūlyti ženkliai žemesnes vaistinių preparatų kainas. Todėl faktas, jog atskirų vaistinių preparatų gamintojų ar jų atstovų pardavimai tam tikrais laikotarpiais auga, įrodo, jog gamintojai turi galimybes įvairiomis priemonėmis – įskaitant keičiant kainą – konkuruoti su LVPI vykdančiais subjektais. Ieškovė bando daryti prielaidą jog kitose valstybėse, iš kurių į Lietuvą vykdomas LVPI, vos po vieną tiekėją tegali siūlyti kainą, kuri leistų tam tikrą vaistinį preparatą LVPI būdu platinti Lietuvoje ir konkuruoti su gamintoju, tačiau vaistinių preparatų kaina skiriasi ne vien lyginant skirtingus tiekėjus, bet ir lyginant skirtingas valstybes, tai yra, skirtingi vienoje valstybėje veikiantys vaistinio preparato tiekėjai gali siūlyti žemesnes kainas, nei kitoje valstybėje veikiantys vaistinio preparato tiekėjai. Tam įtaką gali daryti tokie faktoriai, kaip pridėtinės vertės mokesčio dydis, pajamų lygis konkrečioje valstybėje ir nacionalinė reguliacinė aplinka. Todėl ieškovės konstatuotas faktas, jog LVPI vykdantys subjektai dažnai importuoja konkrečius vaistinius preparatus iš tų pačių valstybių, yra ne nesąžiningos veiklos įrodymas, o objektyvus faktas, galiojantis visiems LVPI rinkoje veikiantiems subjektams. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginius neva atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo vaistinius preparatus ir tų pačių tiekėjų ir pardavė juos tiems patiems pirkėjams. Todėl ieškovė neturi teisės naudoti šio teiginio byloje. Pabrėžė, kad didelio masto ieškovės ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) konkurentų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų augimas taip pat rodo, jog atsakovės pardavimai per visą 2019–2023 m. laikotarpį nė vienais metais nesudarę daugiau, nei 1,632 procento rinkos dalį, negalėjo būti veiksnys, nulėmęs ieškovės pasitraukimą iš LVPI rinkos, nes kitų rinkos dalyvių įtaka buvo dešimtis kartų didesnė, nei atsakovės. Atsakovai nevykdė neteisėtų veiksmų, o ieškovės vykdomos LVPI veiklos pokyčiai buvo nulemti pačios ieškovės ir (arba) kitų rinkos dalyvių veiksmų. Be kita ko pažymėjo, kad faktas, jog šiuo metu atsakovų H. S. ir G. B.-S. asmenų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, apribojant jų galimybę dirbti pas atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) nesukuria prielaidų šio pažeidimo tęsti, t. y., nepanaikinti neteisėtų apribojimų veiklai. Todėl būtina nuodugniai iš naujo įvertinti visas svarbias bylos faktines aplinkybes pagal KPTAĮ nuostatas. Akcentavo, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra įvykdžiusi Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą, kadangi lygiagretaus vaistinių preparatų importo leidimų gavimas nėra tolygus jų įvežimui į Lietuvos rinką, nes lygiagretaus importo leidimas yra tik paruošiamasis veiksmas lygiagretaus importo veiklos vykdymui.

16.       Ieškovė 2024 m. gegužės 31 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kasacinės instancijos teismas nesprendė, kad tik 4 duomenų rinkinių visuma sudaro ieškovės komercinę paslaptį, o bet kuris atskiras ieškovės duomenų rinkinys komercinės paslapties nesudaro. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vertinimas neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų esmės. Nurodydamas, jog informacija, kaip visuma, sudaro komercinę paslaptį, kasacinis teismas referavo į duomenų rinkinius sudarančios informacijos viešų ar lengvai prieinamų elementų (EEE valstybėse veikiančių tiekėjų pavadinimai, ieškovės importuojamų vaistų pavadinimai ir šalys, iš kurių ji vykdo importą, jos parduodamų vaistų pakuočių skaičius, mažmeninės vaistų kainos ir pan.) bei neviešų elementų (vaistų faktinis pelningumas, EEE valstybių tiekėjų turimi vaistai, jų kainos ir kiekiai, faktinio importo komercinės sąlygos, potenciali vaistų paklausa ir pan.) visumą, o ne į tai, kad tik visi 4 duomenų rinkiniai kartu sudaro komercinę paslaptį. Kadangi kiekvienas iš 4 duomenų rinkinių, o ne tik jų visuma, buvo pripažintas sudarantis ieškovės komercinę paslaptį, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) argumentais, kad ieškinio dalykas neatitinka ieškinio pagrindo, nes vaistų sąrašas nėra susietas su tiekėjų sąrašu. Akcentavo, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) argumentai dėl komercinės paslapties nedidelės komercinės vertės, motyvuojant jos lengvu sukūrimu, neturi jokio pagrindo, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis atsakovės motyvas buvo atmestas ir aiškiai konstatuota, kad komercinės paslapties vertė yra ženkli. Dėl lyginamų duomenų pažymėjo, kad sumarinių duomenų lyginimas negali atskleisti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) importo apimčių augimo poveikio ieškovei ir kitiems importuotojams. Sumarinių 2019–2023 m. laikotarpio duomenų lyginimas neparodo, kaip kito kasmetiniai vaistų pardavimai nuo tada, kai atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo importuoti pirmuosius vaistus (2020 m. gegužė), iki tada, kai ieškovė buvo priversta trauktis iš importo rinkos (2022 m. pradžia). Siekiant įvertinti atsakovės importo apimčių augimo poveikį, būtina lyginti kasmetines pardavimo apimtis. Aplinkybė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nespėjo pradėti visų 51 vaisto, susijusio su komercine paslaptimi importo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atskirų su komercine paslaptimi susijusių vaistų ieškovės importas nebuvo paveiktas. Tvirtino, kad aplinkybė, jog ieškovė nutraukė esminę vaistų lygiagretaus importo į Lietuvą dalį, nereiškia, kad ieškovė nenaudoja komercinės paslapties pagal pagrindinę paskirtį. Ieškovė naudoja komercinę paslaptį sudarančią informaciją vaistų didmeniniam platinimui bei lygiagretaus importo veiklai į kitas valstybes.

17.       Atsakovai atsikirtimuose į ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 31 d. rašytinius paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog komercine paslaptimi įvardija informacijos ir komercinę vertę gali turėti ne pavieniai informacijos rinkinio komponentai, o tik jų visuma. Tariamai konfidencialios informacijos išskaidymas į atskiras dalis (vaistinių preparatų sąrašą ir tiekėjų sąrašą) panaikina šios informacijos vertingumo, ir kartu – bet kokios atitikties komercinės paslapties kriterijams galimybę. Nurodė, kad jei tam tikri tiekėjai vaistinius preparatus parduoda geriausiomis komercinėmis sąlygomis, visi vaistiniai preparatai galėtų būti įsigyjami tik iš keleto geriausių tiekėjų, todėl nėra logiška, kad ieškovė siekia uždrausti bendradarbiavimą su 43 tiekėjais. Tačiau šis prieštaravimas išnyktų, jei tiekėjų sąraše pateikta informacija būtų naudojama tik kartu su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše pateikta informacija, nes tokiu atveju didelis tiekėjų skaičius būtų paaiškinamas faktu, jog konkretūs tiekėjai pasižymi geriausiomis komercinėmis sąlygomis tik konkrečių vaistinių preparatų atžvilgiu, t. y., skirtingi tiekėjai gali būti vertinami kaip geriausi tik tam tikrų konkrečių vaistinių preparatų tiekimo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės pajamų sumažėjimas negalėjo būti nulemtas atsakovų veiksmų, nes ieškovės LVPI būdu importuotų vaistinių preparatų pardavimai 2019–2020 m. laikotarpiu, kai ieškovė, savo pačios teigimu, nejautė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) poveikio „konkuruojant dėl vaistų, pirkėjų“, krito tiek pat, kiek jie krito 2020–2021 m. laikotarpiu. Ieškovė nenurodė, kokie duomenys, jos teigimu, yra netikslūs, taip pat nepateikė duomenų, kuriuos laikytų tiksliais. Atsakovai taip pat pateikė išsamią ieškovės, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų rinkos dalyvių pardavimų analizę tiek pamečiui, tiek vertinant visą laikotarpį, taip pat pardavimų analizę pamečiui pagal konkrečius vaistinius preparatus, ir kiekvienu iš šių būdų atliktų analizių duomenys vienareikšmiškai įrodė, jog atsakovės veikla nepaveikė ir negalėjo paveikti ieškovės veiklos. Pabrėžė, jog nuo ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos surinkimo praėjo jau daugiau nei 4 metai (per šį laikotarpį LVPI rinka ženkliai pasikeitė – atsirado naujų vaistinių preparatų, pakito paklausa, transporto kaštai ir kiti įtaką LVPI veiklai darantys veiksniai), todėl darytina išvada, jog komercine paslaptimi įvardijama informacija nebeturi vertės. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovė nepardavinėja savo komercinės paslapties kaip pramoninės nuosavybės objekto. Be to, akcentavo, kad didmeninio platinimo ir LVPI veikla užsienyje nėra tapati LVPI veiklai Lietuvoje, nes skiriasi vaistinių preparatų transportavimo, pardavimo kainos, kainų lygis rinkoje, paklausa, konkurentai, todėl su byla susijusios informacijos naudojimas kitoms veiklos rūšims vykdyti negali būti laikomas ieškovės komercine paslaptimi laikomos informacijos vertingumo įrodymu. Pažymėjo, kad viešojo intereso apsauga yra sudėtingesnė nei privataus intereso apsauga, nes dažnai jo apsaugos pakankamumas ar nepakankamumas gali būti patikrinamas tik šio intereso pažeidimo atveju. Tokiu atveju gali būti įsitikinama, kad iki tol taikytas viešojo intereso apsaugos ir užtikrinimo lygmuo buvo nepakankamas, tačiau tinkamas viešojo intereso užtikrinimas suponuoja situacijų, kai viešasis interesas pažeidžiamas, išvengimą: pavyzdžiui, susidarius vaistinių preparatų trūkumui gali atsirasti reali ir nepataisoma žala gyventojų sveikatai, todėl viešojo intereso užtikrinimas žmonių sveikatos apsaugos srityje reiškia aktyvios konkurencijos ir diversifikuotų tiekimo grandinių susidarymo skatinimą, kad galėtų būti išvengta viešojo intereso pažeidimo atvejų. Tad viešojo intereso žmonių sveikatos apsaugos srityje susideda ne vien iš faktiškai atsiradusių trūkumų šalinimo, bet ir iš prevencinio tvarumo užtikrinimo. Bylos aplinkybės – faktinės žalos ieškovės interesams neatsiradimas atsakovams neva pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi įvardijama informacija ir faktinės naudos ieškovui neatsiradimas pritaikius atsakovų veiklą ribojančias priemones – rodo, jog ir toliau taikant atsakovų veiklą ribojančias priemones nebūtų užtikrinama faktinio privataus intereso apsauga, tačiau būtų pakenkiama viešajam interesui. Todėl turėtų būti priimamas sprendimas atmesti ieškovės reikalavimus.

18.       Ieškovė 2024 m. spalio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita, ko akcentavo, kad atlikdama atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) poveikio ieškovės LVPI veiklai analizę pagrįstai įtraukė duomenis ir apie kitų gamintojų vaistus, kurie negamina 51 vaisto sąraše esančių vaistų, nes siekiant išnagrinėti gamintojų ir lygiagrečių importuotojų konkurenciją, pirmiausia būtina apibrėžti su ieškovės komercine paslaptimi susijusio 51 vaisto rinką, o tai atliekant būtina įtraukti vaistus, kuriai ginčo 51 vaistas, gali būti lengvai pakeistas. Todėl iš tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų pagaminti tie patys vaistai yra tarpusavyje lengvai pakeičiami, t. y. sudaro vieną atitinkamų vaistų rinką. Mano, kad nagrinėjant su ieškovės komercine paslaptimi susijusio 51 vaisto rinką ir konkurenciją joje, turi būti įtraukti ne tik tų gamintojų vaistai, kurie gamina su komercine paslaptimi susijusį 51 vaistą, be kitų gamintojų vaistai, kurie gamina analogiškus vaistus iš tos pačios veikliosios medžiagos, kaip ir 51 vaisto sąraše įtraukti vaistai.

19.       Atsakovai 2024 m. spalio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai akcentavo, kad ieškovė, įtraukdama kitų gamintojų vaistus, kurie gamina analogiškus vaistus iš tos pačios veikliosios medžiagos, kaip ir 51 vaisto sąraše įtraukti vaistai lyginant ieškovės ir atsakovės veiklą, nepagrįstai išplečia ginčo tarp šalių ribas. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl tam tikrų apribojimų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, susijusių su 51 į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktu vaistiniu preparatu, taikymo, todėl ginčo dalyku negali būti duomenys, nesusiję su minėtu sąrašu. Pateikdama į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą neįtrauktų vaistinių preparatų duomenis ieškovė ne siekia parodyti tam tikrus faktus apie bendrą ginčo šalių veiklą (kaip tai daroma atskiriant į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų ir į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą neįtrauktų vaistinių preparatų pardavimų duomenis siekiant parodyti tam tikrus faktus ar rodant bendras ginčo šalių veiklos tendencijas), o išplėsti ginčo dalyką, iškreipti faktines aplinkybes ir sukurti nepagrįstai didesnio masto apribojimus atsakovės veiklai. Priešingai negu teikia ieškovė, pateikti duomenys atskleidžia, kokią rinkos dalį sudaro lygiagretus importas (palyginus su gamintojų platinimo tinklu), tačiau niekaip neįrodo, kad gamintojai su LVPI vykdytojais nekonkuruoja.

20.       Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovai teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimų atsakovei UAB (duomenys neskelbtini)nutraukti dalykinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais ir nevykdyti ieškovės nurodytų vaistinių preparatų importo dėl neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi. Papildomai nurodė, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl UAB (duomenys neskelbtini) veikos vykdymo neteisėtai pasinaudojant kitos įmonės komercine paslaptimi, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pavyzdys nėra tinkamas pagrįsti paprastą LVPI veiklos vystymą.

21.       Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžių metu palaikė procesinę poziciją visiškai atmesti nurodytus ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

22.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė tenkinti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti 2 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; atmesti ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (padidinto) ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

22.1.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad nors šalys byloje nesutarė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytos ieškovės komercinės paslapties apimties, tačiau, teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje aiškiai nurodė, kad ieškovė pati nelaikė komercine paslaptimi informacijos, kuri yra vieša, nes tai buvo nurodyta jos komercinių paslapčių sąraše. Teismas atsižvelgė į minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktą vertinimą. Nurodė, jog kadangi atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašymo įpareigoti ją sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją pagal KPTAĮ 7 straipsnio 7 dalį neteikė, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytomis vertintinomis aplinkybėmis sprendžiant dėl ieškovės prašomų jos teisių gynimo būdų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovų dar kartą išdėstyti ankstesni ir papildomi argumentai bei įrodymai dėl ieškovų komercinės paslapties atitikimo minėtiems kriterijams iš naujo nevertintini ir apsiribotina ieškovės reikalaujamų KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytų komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų vertinimu pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kriterijus.

22.2.                      Spręsdamas dėl komercinės paslapties vertės teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovės nurodoma jos komercinę paslaptį sudaranti informacija turi tiek slaptumo, tiek vertingumo kriterijų. Įvertinęs šalių finansinius duomenis, teismas nurodė, kad ieškovės komercinę paslaptį sudarantys rinkiniai teikė pelną tiek ieškovei, tiek atsakovei ir teismas neturi pagrindo vertinti šių duomenų kaip nepatikimų, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė, taip pat ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingai ar aplaidžiai vestų buhalterinę apskaitą ar netinkamai sistemintų pirminių apskaitos dokumentų duomenis, dėl ko teismas neturėtų vadovautis ieškovės vedamos apskaitos pagrindu sudarytais dokumentais ar atsakovės viešai paskelbtais duomenimis apie jos veiklos rezultatus. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė didelį dėmesį skyrė ieškovės komercinę paslaptį sudarančių vaistinių preparatų pardavimo duomenų kitimui laike, tačiau turimos informacijos apie tiekimo sąlygas poveikis nebuvo atskleistas. Teismas sutiko su atsakove UAB (duomenys neskelbtini), kad LVPI veiklos pelningumui įtaką daro ir vaistinių preparatų gamintojai bei rinkodaros teisės turėtojai. Ši aplinkybė buvo konstatuota dar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. pranešimo apie atliktą vaistų lygiagretaus importo rinkos tyrimą 2 punkte aprašant tyrimo tikslus ir nurodant, jog vaistų lygiagretaus importo veikla užsiimančios įmonės bei vaistus platinantys rinkodaros teisės turėtojai konkuruoja tarpusavyje. Taigi, duomenys apie konkretaus vaistinio preparato pelningumą gali kisti priklausomai ne tik nuo LVPI veiklą vykdančių subjektų, bet ir nuo vaistinių preparatų gamintojų veiksmų. Vaistinių preparatų pelningumui įtaką daro ir pati vaistinių preparatų rinkos, kuri yra reguliuojama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 8–17 straipsniuose bei 57–592 straipsniuose nustatyta tvarka, specifika, taip pat šalies gyventojų sveikatos priežiūros kokybė ir sergamumas tam tikromis ligomis, galimų vaistinių preparatų pasiūla tai pačiai sveikatos būklei gydyti, sveikatos priežiūros prevencinės programos, ir kt. Teismas vertino, kad tai itin neapibrėžti kriterijai, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pasiūlytais komercinės paslapties vertės analizės kriterijais, tokiais kaip informacijos išskirtinumas ir suteikiamo konkurencinio pranašumo trukmė. Teismas sprendė, jog kadangi ieškovės komercinę paslaptį sudaro duomenų rinkiniai, o ne sukurtų inovacijų ar mokslinių tyrimų rezultatai, todėl atsižvelgiant į vaistinių preparatų rinkai įtaką darančių veiksnių kiekį ir įvairovę, laikytina, jog ieškovės komercinės paslapties komponento apie vaistinių preparatų pelningumą bei Lietuvos vaistinių preparatų rinkos ypatybes vertė šiai dienai yra sumažėjusi dėl trumpos šių duomenų pagrindu kuriamo konkurencinio pranašumo trukmės, dėl ko sumažėjusi ir pati ieškovės komercinės paslapties vertė. Ieškovei nebevykdant LVPI veiklos ieškovė turimų duomenų rinkinių nebegali atnaujinti tokia pačia apimtimi, kokia galėjo tai daryti vykdydama LVPI veiklą, kas irgi prisideda prie ieškovės komercinės paslapties vertės mažėjimo. Tikėtina, kad didžiausią įtaką ieškovės komercinės paslapties vertei daro ne duomenys apie vienokio ar kitokio vaistinio preparato pardavimo pelningumą, bet galimybė į rinką tiekiamą vaistinį preparatą gauti palankiausia kaina, dėl ko didžiausią komercinės paslapties vertės dalį kuria būtent kitas ieškovės komercinės paslapties komponentas, t. y. duomenų rinkiniai apie vaistinių preparatų tiekėjus ir tiekimo sąlygas. Be to, atsižvelgdamas į minėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimus, teismas nurodė, jog vertinat ieškovės prašomus taikyti jos teisių gynimo būdus, bus laikoma, jog ieškovė ėmėsi reikalingų pastangų apsaugoti savo turimą komercinių paslapčių sąraše nurodytą informaciją.

22.3.                      Teismas vertino, kad abu kriterijai, dėl atsakovų veiksmų gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį ir neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikio, turi būti analizuojami kartu, nes atsakovų veiksmai neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi neišvengiamai nulėmė tam tikras pasekmes, dėl ko šių kriterijų atribojimas neįmanomas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai vykdant LVPI veiklą buvo atsakovų H. S. ir G. B.-S. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartimi konstatuotų neteisėtų veiksmų pasekmė, t. y. įmonės pardavimo pajamų ir pelno augimą lėmė minėtų atsakovų neteisėtas ieškovės komercinės paslapties naudojimas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) LVPI veikloje. Teismas pabrėžė, kad vertinat su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistų pardavimų duomenis analizuotini duomenys apsiribojant su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše įrašytais konkrečiais vaistiniais preparatais identifikuojant juos ne tik pagal veikliąją medžiagą, bet ir pagal farmakologinį stiprumą bei pakuotės dydį. Sutiko su atsakove UAB (duomenys neskelbtini), jog vertinant minėtų vaistinių preparatų pardavimus tik pagal vaistinio preparato pavadinimą nepriklausomai nuo jo farmakologinio stiprumo ir pakuotės dydžio būtų iškreipiama kilusio ginčo apimtis. Juo labiau, kad pati ieškovė ne kartą savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog potencialiai į Lietuvos rinką galima lygiagrečiai importuoti apie 30 000 skirtingų variacijų vaistų ir draudimas pateikti 51 vaisto variaciją niekaip neapsunkina atsakovės galimybių vykdyti kitų apie 29 949 variacijų vaistų importą. Teismas nustatė, kad iš ieškovės nurodomo 51 vaistinio preparato, jais prekiaujant, ji turėjo konkuruoti dėl 24 vaistinių preparatų ne tik su atsakove UAB (duomenys neskelbtini), bet ir su kitais LVPI veiklą vykdančiais subjektais. Sugretinęs šalių atliktas analizes, teismas konstatavo, jog 15 ieškovės nurodomų su komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų prekybos nei ieškovė, nei atsakovė nevykdė. Teismas sutiko su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) argumentu, kad gautas leidimas lygiagrečiai importuoti vaistinį preparatą negali būti prilyginamas prekybai su ieškovės komercine paslaptimi siejamais vaistiniais preparatais, nes prielaida pradėti prekybą nėra tapati realiam prekybos veiklai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė turima ieškovės komercine paslaptimi naudojosi ne visa apimtimi, nors atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) buvo gavusi leidimus visų ieškovės nurodomų su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų lygiagrečiam importui. Teismas, sugretinęs ir įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovų atliktas su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų pardavimo analizes, pažymėjo, jog ieškovė pagrįstai nurodė, jog besikaupiantys neparduotų vaistinių preparatų likučiai rodo jos patiriamą konkurencinį spaudimą. Ieškovės nurodomas neparduotų vaistinių preparatų pakuočių likučių didėjimas 2019–2020 m. buvo stebimas šiems 6 vaistiniams preparatams: Nasonex 50 µg/dozėje 140 N1, Nizoral 20 mg/g 120 ml N1, Dexilant 30 mg N14, Clemastinum 1 mg/ml 2 ml N5, Heparinum 5000 TV/ml 5 ml N10, Loceryl 50 mg/ml 2,5 ml, iš kurių 4 buvo ieškovės pelningiausių lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir visais jais prekybą vykdė ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), o ieškovė apskritai net nepradėjo tiekti į rinką vaistinio preparato Dexilant 30 mg N14. Teismas vertino, kad ieškovės tam tikrų vaistinių preparatų prekybai verčiantis LVPI veiklai įtaka darė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai, kurių neteisėtumo faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas darė išvadą, jog tik dalies ieškovės pateiktame su jos komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų prekybą teko nutraukti dėl patiriamo konkurencinio spaudimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini). Tokią teismo išvadą patvirtina aplinkybė, jog likusių su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų, kuriais ieškovė prekiavo, likučiai nesikaupė, tačiau ieškovė vis tiek nutraukė prekybą šiais vaistiniais preparatais. Teismas sprendė, kad dėl dalies vaistinių preparatų ieškovė buvo priversta pasitraukti dėl patiriamo konkurencinio spaudimo, susijusio su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtais veiksmais, dėl kitos dalies vaistinių preparatų pati priėmė sprendimą nutraukti jų lygiagretų importą. Kadangi 15 vaistinių preparatų, kuriems ieškovė ir atsakovė buvo gavusios lygiagretaus importo leidimus, prekyba nepradėta, o prekybą 14 vaistinių preparatų ieškovė nutraukė nepaisant to, kad atsakovė nepradėjo prekybos jais, teismas sprendė, jog šios dvi aplinkybės darė panašų poveikį ieškovės LVPI veiklai. Mažėjant atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) su ieškovės komercine paslaptimi susijusio 51 vaisto daliai jos lygiagrečiai importuotuose vaistuose per 2019–2023 m. laikotarpį, būtų mažėjęs ir atsakovės neteisėtų veiksmų poveikis ieškovės LVPI veiklai, jei ji būtų ją tęsusi. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai leistų spręsti, kad ieškovės veiklos pelningumas sumažėjo nutraukus LVPI veiklą, tačiau teismas visiškai negali atmesti tokios galimybės. Teismas sprendė, jog atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atliktas neteisėtas ieškovės komercinės paslapties panaudojimas per jos darbuotojus atsakovus darė neigiamą poveikį ieškovės LVPI veiklai, tačiau šis poveikis nebuvo vienintelis veiksnys, nulėmęs ieškovės sprendimus dėl tolimesnės LVPI veiklos. Ieškovė sugebėjo didinti visos veiklos apimtis, nors ir sumažėjus jos pelningumui, o atsakovė geba ir toliau tęsti LVPI veiklą pasirinkdama ne su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų importą.

22.4.                      Dėl teisėtų šalių interesų ir galimo ieškovės prašomų taikyti jos teisių gynimo priemonių taikymo arba netaikymo poveikio šalims teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomų taikyti jos teisių gynimo priemonių atžvilgiu šalimis laikytinos ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini). Abi įmonės verčiasi vaistinių preparatų prekyba ir kitomis su vaistinių preparatų prekyba susijusiomis veiklomis, todėl abiejų jų interesas yra šias veiklas vykdyti pelningai. Sutiktina, kad šiame ginče ieškovė turi ir dar vieną teisėtą interesą, jog nebūtų neteisėtai naudojamasi jos komercine paslaptimi šalims konkuruojant tarpusavyje. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad nustačius neteisėtą jos komercinės paslapties naudojimo ir atskleidimo faktą būtent jos interesas, jog šis pažeidimas turi būti nutrauktas, turėtų būti ginamas, įvertinus, kad nustatytas ir neigiamas poveikis ieškovės kaip ūkio subjekto veiklai dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo. Teismas be kita ko vertino, kad trečiosiomis šalimis šiame ginče laikytini visi tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB (duomenys neskelbtini)įmonių darbuotojai. Šių asmenų darbo vietos išliks tik tokiu atveju, jei abi įmonės galės tęsti savo veiklą teisėtomis priemonėmis nepatiriant neigiamo poveikio dėl neteisėtų veiksmų. Šio ginčo kontekste sprendžiant dėl ieškovės prašomų taikyti jos pažeistų teisių dėl komercinės paslapties atskleidimo gynimo būdų būtina, kad abi įmonės sugebėtų tęsti savo veiklą pritaikius ieškovės prašomus jos pažeistų teisių gynimo būdus. Atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo nutartį, teismas pažymėjo, kad atsakovų H. S. ir G. B.-S. galimybės naudotis jų profesinėmis žiniomis ir gebėjimais apribotos tik tiek, kiek tai susiję su ieškovės 2014 m. gegužės 2 d. komercinių paslapčių sąrašu. Taip pat, atsižvelgdamas į minėtoje kasacinio teismo nutartyje akcentuotą lygiagretaus vaistų importo svarbą, teismas pažymėjo, kad toks viešojo intereso egzistavimas lemia poreikį taikant ieškovės prašomas jos teisių gynimo priemones įvertinti, kaip šios priemonės paveiks Lietuvos gyventojų galimybes gauti reikalingus vaistinius preparatus palankiausiomis kainomis, o valstybei taip pat nepatirti daugiau išlaidų negu reikia kompensuojant išlaidas vaistiniams preparatams įsigyti. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga reiškia visų pirma vaistinių preparatų prieinamumo užtikrinimą Lietuvos gyventojams palankiausiomis kainomis. Be to teismas akcentavo, kad ieškovei prašant taikyti tokius jos teisių gynimo būdus kaip draudimas atsakovei patiekti į rinką su ieškovės komercine paslaptimis susijusius vaistinius preparatus ir įpareigojimas nutraukti teisinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais lemia būtent šių pagrindinių teisių laisvo prekių judėjimo ir komercinių paslapčių apsaugos susidūrimą. Šiame kontekste vėlgi tampa svarbu, kokia apimtimi gali būti ribojama atsakovės veikla taikant ieškovės prašomus jos teisių gynimo būdus tam, jog būtų užtikrinama reikalinga pusiausvyra tarp šių abiejų teisių, kurių tinkamas naudojimas skatina ekonomikos augimą. Todėl ieškovės prašomos taikyti jos interesų gynimo priemonės neturėtų neproporcingai padarytam pažeidimui apriboti atsakovės galimybių verstis LVPI veikla.

22.5.                      Teismas sprendė, kad tenkintinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną ir atmetamas ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus 2020 m. lapkričio 4 d. patikslinto ieškinio priede Nr. 2, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo. Teismas nurodė, jog įvertino nustatytas aplinkybes, kad ieškovės komercinės paslapties vertė pakito laike ir sumažėjo, o pagrindinę vertės dalį sudaro būtent duomenų rinkiniai dėl vaistinių preparatų tiekėjų ir tiekimo sąlygų ir ieškovė ėmėsi protingų priemonių savo komercinei paslapčiai apsaugoti. Nustačius nurodytą terminuotą ribojimą atsakovės LVPI veiklai, nėra ribojama atsakovės galimybė importuoti visus vaistinius preparatus, kuriuos gali pasiūlyti kiti nei su ieškovės komercine paslaptimi susiję tiekėjai. Todėl teismas vertino, kad toks ribojimas sudarys galimybes atsakovei tęsti LVPI veiklą užtikrinant jos interesą vykdyti pelningą veiklą, trečiųjų šalių, šiuo atveju atsakovės darbuotojų, interesą išsaugoti darbo vietas, kai atsakovės veikla ribojama tik tiek, kiek reikalinga pašalinti su neteisėtų komercinės paslapties panaudojimu susijusius padarinius, bei viešojo intereso apsaugą, jog lygiagretaus importo dėka būtų užtikrinamos Lietuvos gyventojų galimybės gauti reikalingus vaistinius preparatus palankiausiomis kainomis. Dėl šių priežasčių ir trumpalaikio duomenų rinkinio apie Lietuvos rinkai tiekiamų vaistų pelningumą efekto, teismas vertino, kad nebėra tikslinga riboti atsakovės veiklą uždraudžiant ir su ieškovės komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistų importą. Tokio ribojimo taikymas neatitiktų ir viešojo intereso Lietuvos gyventojams gauti reikalingus vaistinius preparatus palankiausiomis kainomis. Nors ir nustatytas ieškovės komercinės paslapties pažeidimo faktas, tačiau vaistinių preparatų rinkai darančių veiksnių įvairovė lemia, kad šis komercinės paslapties elementas greitai kinta, o ieškovei nebevykdant LVPI veiklos būtų nepagrįstai papildomai ribojamas vaistinių preparatų tiekimas Lietuvos rinkai. Juo labiau, kad ieškovės pasitraukimą iš LVPI rinkos lėmė ir pačios ieškovės sprendimai, ne vien tik atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai. Teismo vertinimu, būtent vertingiausio ieškovės komercinę paslaptį sudarančio elemento – duomenų rinkinių apie vaistinių preparatų tiekėjų ir tiekimo sąlygas terminuota apsauga – leis užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą ir interesą vykdyti pelningą veiklą tuo pačiu apsaugant ir ieškovės darbuotojų, kaip trečiųjų šalių interesą, išsaugoti darbo vietas, dėl ko papildomas ribojimas atsakovės veiklai uždraudžiant tiekti su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistinius preparatus nebereikalingas, nes teismas jau pritaikė kitą priemonę vienos iš pagrindinių teisių – komercinių paslapčių apsaugos – gynimui. Teismo vertinimu, pritaikius terminuotą tik vieną iš ieškovės prašomų jos pažeistų teisių gynimo būdų bus geriausiai užtikrinti tiek šalių, tiek trečiųjų asmenų interesų, tiek pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyra nepakenkiant viešajam interesui, kuriam užtikrinti reikalinga LVPI veiklos plėtra Lietuvoje. Be kita ko nurodė, kad atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus į bylą su tiekėjais sudarytų sutarčių, teismas negali įsitikinti, kad atsakovės išsiųsti el. laiškai ieškovės nurodytiems tiekėjams atitiko sudarytose sutartyse numatytas sąlygas dėl jų nutraukimo. Dėl šių priežasčių teismas nustatė įpareigojimą nutraukti ryšių su atsakovės nurodytais tiekėjais 2 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat laikė, kad atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) netaikytina Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, jog asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo susijusi su ieškove jokiais sutartiniais santykiais, taigi, sprendžiant dėl įpareigojimo nutraukti dalykinius ryšius lemiamą reikšmę turi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytos aplinkybės, jog ieškovei ir kitiems LVPI veiklą vykdantiems subjektams prireikė 4–7 metų lygiagretaus importo veiklos apimtims pasiekti ir nagrinėjant bylą dėl likusios dalies reikalavimų nustatytos aplinkybės dėl ieškovės komercinės paslapties ypatybių bei pačios ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji sutinka, jog jos reikalavimų nulemti atsakovės ribojimai būtų nustatyti dvejiems metams.

22.6.                      Teismas nurodė, jog kadangi kiekvienam iš atsakovų tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl iš atsakovų valstybei šios išlaidos nepriteistinos.

23.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovų H. S., G. B.-S. ir UAB (duomenys neskelbtini) po 3 530,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 8 950,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškiniu tenkinta 5 iš 6 ieškinio reikalavimų, todėl teismas laikė, kad patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės vien dėl to, kad ieškovės didžioji reikalavimų dalis yra patenkintina, o nepatenkintas reikalavimas laikytinas mažiau reikšmingu ar neesminiu, nes ieškovė vienodai atkakliai gynė ir įrodinėjo visus ieškinio reikalavimus. Juo labiau, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nulėmė tiek ieškovės, tiek atsakovų veiksmai įgyvendinant jų turimas procesines teises. Teismas vertino viso proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas be kita ko sprendė, kad atsakovų H. S. ir G. B.-S. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes kasacinis skundas jų atžvilgiu buvo atmestas. Todėl spręstina tik dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi atsakovai jau yra sumokėję ieškovei 15 762,00 Eur, todėl, atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, likusi neatlyginta bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 10 591,64 Eur (26 353,64 Eur - 15 762,00 Eur) ir ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 3 530,55 Eur. Tuo tarpu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atlygintina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 8 950,59 Eur ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Atsakovai H. S., G. B.-S., UAB (duomenys neskelbtini) pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti 2 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, panaikinti ir šį reikalavimą atmesti. Atsakovai savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

24.1.                      Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai įvertinti ieškovės pateiktų teiginių ir reikalavimų nepagrindimo įrodymais faktą, ieškovės prieštaravimus sau pačiai, atsižvelgti į faktinę rinkos dinamiką bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir pripažinti, jog: ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad tiekėjų sąrašą sudaro ne vien vieši duomenys, bet ir viešai neprieinama informacija – ir nėra pagrindusi, kuo tiekėjų sąraše pateikta informacija apie vaistinių preparatų tiekėjus suteikė ieškovei konkurencinį pranašumą, todėl tiekėjų sąrašas negali būti laikomas savarankiška komercine paslaptimi; kadangi tiekėjų sąraše nurodyti 43 tiekėjai, darytina išvada, jog nė vienas iš tiekėjų nėra geriausias visais aspektais – vadinasi, konkretūs nurodyti tiekėjai gali būti geresni už kitus tik konkrečių vaistinių preparatų tiekimo sąlygų atžvilgiu, todėl tiekėjų sąrašas be papildomų duomenų negali būti laikomas savarankiška komercine paslaptimi; ieškovė, savo iniciatyva ir nesant faktinio poreikio atskleisdama į tiekėjų sąrašą įtrauktų tiekėjų duomenis ir nereikalaudamas jų saugoti, įrodė, kad nesiėmė veiksmų, kad informaciją išlaikytų slaptą; vertinant ieškovės ir atsakovės pardavimus, akivaizdu, jog ieškovės pasitraukimo iš Lietuvos LVPI rinkos nenulėmė ir negalėjo nulemti atsakovės veiksmai.

24.2.                      Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos sudėtį pagal byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė komercinės paslapties sąvoką. Pažymi, kad teismo cituojamas išaiškinimas, jog LVPI veikla užsiimančiam subjektui svarbu žinoti, kokiose valstybėse atitinkamo vaisto galima įsigyti pigiau ir kokį vaistą labiausiai apsimoka importuoti iš atitinkamos valstybės reiškia, jog informacija, kokį vaistinį preparatą apsimoka importuoti yra neatskiriama nuo to, iš kokios valstybės jį apsimoka importuoti. Savo ruožtu tai reiškia, jog informacija apie vaistinių preparatų tiekėjus savaime nėra komerciškai vertinga – komerciškai vertinga ši informacija gali tapti tik tada, kai yra susiejama su informacija, kokius vaistinius preparatus apsimoka įsigyti iš šių tiekėjų. Kadangi LVPI veikla gali būti vykdoma tik nustačius, kokius vaistinius preparatus ir iš kokių valstybių apsimoka lygiagretaus importo būdu parduoti Lietuvoje, darytina išvada, jog tiekėjų duomenys savaime, be duomenų apie tai, kokius vaistinius preparatus komerciškai apsimoka iš jų įsigyti, neturi komercinės vertės. Be to, jei informacija apie tiekėjus turėtų vertę savaime (pvz., dėl informacijos apie kainas, atsiskaitymo terminus, pristatymo terminus ir kt., kaip nurodė ieškovė), be papildomos informacijos apie iš konkrečių tiekėjų įsigyjamus vaistinius preparatus, nebūtų poreikio neva komercine paslaptimi įvardinti net 43 tiekėjų duomenų – ir juo labiau nebūtų poreikio komercine paslaptimi įvardinti informaciją apie skirtingus tiekėjus tose pačiose valstybėse. Kadangi ieškovė nurodė, jog savo komercine paslaptimi laiko visų 43 tiekėjų duomenis, kai didelė dalis šių tiekėjų veikia tose pačiose valstybėse, darytina išvada, jog tiekėjų duomenys gali būti vertingi ne patys savaime, o tik konkrečių vaistinių preparatų pardavimo atžvilgiu. Taip pat pažymi, jog kadangi ieškovė nenurodė jokių tariamo tiekėjų sąraše pateiktos informacijos atskleidimo ir panaudojimo pasekmių, darytina išvada, jog tiekėjų duomenys nėra savarankiška komercinė paslaptis, ir vertę galėtų turėti tik ją sujungus su informacija apie iš šių tiekėjų komerciškai palankiomis sąlygomis įsigyjamus vaistinius preparatus. Be to, kadangi teismas, atkartodamas atsakovų poziciją, įvardijo, kad tiekėjų sąraše įvardinta informacija negali būti savarankiška komercinė paslaptis, jei ji nėra sujungiama su VP sąraše pateikiama informacija apie vaistinius preparatus, darytina išvada, jog tiekėjų sąraše pateikta informacija, net ją papildant kita informacija apie tiekėjus (pavyzdžiui, apie komercines tiekimo sąlygas), negali būti pripažįstama savarankiška komercine paslaptimi. Mano, jog vaistinių preparatų tiekėjų duomenys (pateikti tiekėjų sąraše), jei jie nėra susiejami su vaistinių preparatų duomenimis (t. y., kokį vaistinį preparatą iš kokio tiekėjo labiausiai apsimoka įsigyti), neturi vertės ir negali būti pripažįstami savarankiška komercine paslaptimi. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame tiekėjų sąraše pateikta informacija buvo pripažinta savarankiška komercine paslaptimi, pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas (procesinės teisės normas) ir CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (materialinės teisės normas). Apeliacinės instancijos teismui patvirtinus, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė neva ieškovės komercinės paslapties sudėtį (apimtį), turi būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neatskleidęs jos esmės.

24.3.                      Nurodo, jog teismas neužtikrino rungimosi principo įgyvendinimo ir nepagrįstai nevertino, ar tiekėjų sąraše pateikta informacija atitinka komercinei paslapčiai taikomus kriterijus. Atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų pobūdį – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog komercine paslaptimi laiko informacijos visumą, o ne atskiras jos rūšis (kurios gali būti lengvai randamos ir viešuose šaltiniuose), taip pat į faktą, jog dėl bylos šalys nesutarė dėl komercinės paslapties apimties aiškinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą bylos aplinkybes išnagrinėti iš esmės, ir nustatyti, ar atskiros informacijos rūšys (pvz., tiekėjų sąraše pateikta informacija atskirai) galėtų atitikti komercinių paslapčių požymius, ar komercinių paslapčių požymius galėtų atitikti tik skirtingų informacijos grupių (pvz., tiekėjų sąraše ir VP sąraše pateiktos informacijos) visuma. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar ieškovės komercine paslaptimi įvardijama informacija – tiekėjų sąraše pateikti duomenys – sudaryti iš viešos (viešuose šaltiniuose pasiekiamos) ir neviešos informacijos. Be to, teismas nepatikrino fakto, ar ieškovė įrodė savo teiginius pateikdama įrodymus. Teismas neįvertino fakto, jog ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų bent vieną iš toliau išvardintų aplinkybių: jog ieškovė buvo užmezgusi komercinius santykius su tiekėjų sąraše nurodytais tiekėjais; jog tiekėjų duomenų naudojimas suteikė ieškovei komercinį pranašumą ar teikė naudą; jog viešai prieinamą informaciją apie vaistinių preparatų tiekėjus, pateiktą tiekėjų sąraše, papildytų ir kita, nevieša informacija. Ieškovė neįrodė, jog vaistinių preparatų tiekėjų duomenys (pateikti tiekėjų sąraše) turi komercinę vertę ir suteikia komercinį pranašumą, jog yra sudaryti ne vien iš viešų duomenų ir jog ieškovė su tiekėjų sąraše nurodytais tiekėjais turėjo komercinių santykių. Todėl tiekėjų sąraše pateikti duomenys negali būti pripažįstami savarankiška komercine paslaptimi, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame tiekėjų sąraše pateikta informacija, nenagrinėjant jos požymių, buvo pripažinta savarankiška komercine paslaptimi, pažeidė CPK 12 straipsnio nuostatas ir CK 1.116 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

24.4.                      Akcentuoja, kad teismas, spręsdamas dėl komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, neįvertino, jog ieškovė savo valia ėmėsi priemonių, kad atskleistų atsakovams tiekėjų sąraše pateiktą informaciją. Mano, kad nėra pagrindo atmesti ir nenagrinėti aplinkybių bei įrodymų, kurie turi esminę svarbą tinkamam bylos išnagrinėjimui, nes patvirtina, jog ieškovė nesiėmė visų priemonių komercine paslaptimi įvardijamai informacijai apsaugoti, bet atvirkščiai – ėmėsi aktyvių veiksmų, kad šią informaciją atskleistų atsakovams, nors to daryti neprivalėjo, ir nenurodė atsakovams, kad šią informaciją šie privalo saugoti ir jos neatskleisti. Be to, ieškovė, atskleisdama tiekėjų sąraše pateiktą informaciją atsakovams, savo veiksmais patvirtino, jog šios informacijos nelaiko komercine paslaptimi. Turi būti pripažinta, jog ieškovė nesiėmė reikalingų veiksmų, kad apsaugotų tiekėjų sąraše pateiktą informaciją ir išlaikytų ją slaptą, ir todėl tiekėjų sąraše pateikta informacija negali būti pripažįstama savarankiška komercine paslaptimi, kuri turėtų būti saugoma ar kurios turėtojo teisės turėtų būti ginamos.

24.5.                      Anot apeliantų, teismas taip pat neįvertino, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog ieškovė naudojo ar atskleidė jos komercine paslaptimi įvardijamą informaciją. Pažymi, jog teismas, vertindamas atsakovų veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant ieškovės komercine paslaptimi įvardijamą informaciją, nepagrįstai sujungė dviejų kriterijų nagrinėjimą į vieną sprendimo dalį ir nevertino aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nenaudojo ir neatskleidė ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos: atsakovė savarankiškai atliko tiekėjų paiešką; ji turėjo ribotų dalykinių santykių tik su dalimi iš ieškovės tiekėjų sąraše nurodytų tiekėjų (17 iš 43), iš daugumos jų užsakydama tik vaistinių preparatų pavyzdžius. Šios aplinkybės įrodo, jog atsakovė savarankiškai, panaudojant iš ieškovo pas atsakovę dirbti perėjusių darbuotojų įgūdžius, rado LVPI veiklos vykdymui reikalingus tiekėjų duomenis, todėl naudojimasis ieškovės komercine paslaptimi įvardijama informacija net nebūtų buvęs reikalingas. Be to, pati ieškovė pripažino, jog neturi išskirtinių teisių bendradarbiauti su tiekėjų sąraše nurodytais tiekėjais. Faktas, kad atsakovė turėjo ribotų dalykinių santykių tik su dalimi iš ieškovės tiekėjų sąraše nurodytų tiekėjų, įrodo, kad ieškovė, teikdama su tiekėjų sąraše pateiktais duomenimis susijusius reikalavimus, rėmėsi ne faktinėmis aplinkybėmis (pvz., duomenimis apie atsakovės faktiškai sudarytus sandorius dėl vaistinių preparatų įsigijimo LVPI veiklos vykdymui Lietuvos Respublikoje), o subjektyviais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais teiginiais.

24.6.                      Pažymi, kad spręsdamas dėl komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, teismas neįvertino, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog ieškovė patyrė neigiamą poveikį dėl atsakovų veiksmų. Bylos medžiagoje atsakovai išsamiai atskleidė, jog atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdyta LVPI veikla negalėjo paveikti ieškovės vykdomos LVPI veiklos ir nesuteikė atsakovei nesąžiningo konkurencinio pranašumo. Be to, teismas nors ir pripažino, kad atsakovės vykdoma LVPI veikla nebuvo vienintelis faktorius, dėl kurio ieškovė pasitraukė iš Lietuvos LVPI rinkos, tačiau neišaiškino šios aplinkybės svarbos: tokia aplinkybė reiškia jog, viena vertus, ieškovės traukimosi iš Lietuvos Respublikos LVPI rinkos negalima traktuoti kaip atsakovų veiksmų pasekmės, kita vertus, sprendžiant dėl bet kokių ribojimų atsakovės veiklai taikymo pirmiausia turi būti nustatyta, kokia apimtimi ribojimai galėtų būti taikomi, jei jos veikla nebuvo ieškovės vykdyto išėjimo iš Lietuvos Respublikos LVPI rinkos priežastis. Mano, kad byloje pateikti duomenys demonstruoja, jog atsakovės veikla negalėjo daryti įtakos ieškovės veiklai, nes nebuvo ryšio tarp ieškovės ir atsakovės pardavimų apimčių pokyčių, bet, kita vertus, buvo pastebima koreliacija tarp kitų rinkos dalyvių pardavimų ir ieškovės pardavimų: dažnai augant kitų rinkos dalyvių pardavimams, ieškovės pardavimų apimtys mažėjo; mažėjant visų rinkos dalyvių pardavimams mažėjo ir ieškovės pardavimai.

24.7.                      Apeliantų teigimu, teismas taip pat neįvertino, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir ribojamųjų priemonių atsakovės veiklai taikymu. Apribojimų atsakovės veiklai, kaip esą pažeistų komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdo, taikymo tikslas turėtų būti užtikrinti, kad ieškovė galės netrukdoma naudotis savo komercine paslaptimi laikoma informacija ir gauti iš tokio naudojimosi pajamas. Pažymi, jog iš bylos duomenų vienareikšmiškai aišku, jog ieškovė savo noru traukiasi iš Lietuvos Respublikos LVPI rinkos, mažindama vaistinių preparatų pardavimų apimtis, išregistruodamas LVPI vaistinius preparatus, nutraukdama vaistinių preparatų tiekimą į rinką. Taip pat, nepaisant fakto, jog atsakovė nutraukė į VP sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimus Lietuvos Respublikoje, ieškovė neatnaujino komercine paslaptimi įvardijamos informacijos naudojimo ir nesiėmė veiksmų, kad šią informaciją parduotų kitiems rinkos dalyviams kaip komercinę paslaptį. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ribojamųjų priemonių taikymu atsakovei, todėl ieškovės prašomas taikyti aptariamas komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdas negali būti taikomas.

24.8.                      Pažymi, jog teismas taip pat neįvertino, kad komercine paslaptimi įvardijama informacija yra praradusi vertę. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog yra pasibaigęs laikotarpis, kurį, ieškovės vertinimu, tiekėjų sąraše pateikta informacija galėjo išlaikyti komercinę vertę, ir ieškovės LVPI veiklos duomenys rodo, jog tiekėjų sąraše pateikiami duomenys nebėra panaudojami komercinei naudai gauti, nebėra pagrindo taikyti papildomų su tiekėjų sąrašu susijusių apribojimų atsakovės veiklai. Mano, jog apribojimų atsakovės LVPI veiklai taikymas būtų nepateisinamas, nes neprisidėtų prie teisėtų ieškovės interesų apsaugos, bet pažeistų teisėtus atsakovės interesus. Be to, tokių apribojimų taikymas būtų neproporcingas, nes neprisidėtų prie teisėtų ieškovės interesų apsaugos, bet pažeistų teisėtus trečiųjų šalių interesus (būtų ribojamos atsakovės darbuotojų (įskaitant iš ieškovės perėjusius dirbti darbuotojus) galimybės naudotis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais ir įgyvendinti komercinį bendradarbiavimą su tiekėjų sąraše nurodytais tiekėjais), viešąjį interesą (be teisėto pagrindo mažintų vaistinių preparatų prieinamumą), neigiamai paveiktų pagrindinių teisių apsaugą. Be kita ko akcentuoja, kad ieškovė byloje jau yra gavusi pakankamą satisfakciją – atsakovė nutraukė dalykinius santykius su tiekėjų sąraše nurodytais tiekėjais dėl į vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų, tai yra, buvo atlyginti tariami ieškovės, kaip darbdavio, nuostoliai, o atsakovė nutraukė tariamai ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą. Teismas turėjo įvertinti faktą, kad jei ieškovė ir buvo įgijusi teisę į savo teisėtų interesų gynybą, ši teisė jau buvo įgyvendinta, ir, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo taikyti papildomų ribojamųjų priemonių atsakovės veiklai. Taip pat pažymi, jog dažniausiai vaistinių preparatų tiekėjai su pirkėjais nesudaro ilgalaikių sutarčių (kiekvienam vaistinių preparatų įsigijimui sudaromi tik tai transakcijai įvykdyti reikalingi pirkimo dokumentai), todėl nėra nustatytos formos, pagal kurią turėtų būti nutraukti komerciniai santykiai. Todėl elektroninių laiškų išsiuntimas buvo vienintelis būdas, kuriuo atsakovė galėjo įvykdyti nutartyje numatytus įpareigojimus.

25.       Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) byloje pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir 2024 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo dalies, prašydama: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priede Nr. 2 vaistų apimtyje, kurių eilės numeriai 5, 7, 18, 19, 20, 27, 32, 33, 34, 41, 43 ir 51, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pateikti Lietuvos rinkai su ieškovės komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priede Nr. 2, kurių eilės numeriai 5, 7, 18, 19, 20, 27, 32, 33, 34, 41, 43, 51, 2 metų terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, o likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteista 8 950,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteisti 5 710,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

25.1.                      Pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra pakankama tik viena iš ieškovės prašomų pažeistų teisių gynybos priemonių, t. y. atsakovės įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius 2 metų terminui su 43 tiekėjais, pritaikius šią priemonę, papildomas ribojimas uždrausti atsakovei pateikti su komercine paslaptimi susijusį 51 vaistą Lietuvos rinkai yra nebereikalingas ir netikslingas. Kartu nurodo, jog įvertindama, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. atsakovė panaikino esminės dalies vaistų iš 51 vaisto, susijusio su jos komercine paslaptimi, lygiagretaus importo leidimus ir šios dalies vaistų importo iki šiol nebevykdė, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ne visoje 51 vaisto apimtyje, bet tik tų vaistų apimtyje, kuriems atsakovė išsiėmė naujus lygiagretaus importo leidimus ir atnaujino jų importą.

25.2.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad didžiausią įtaką ginčo komercinės paslapties vertei daro duomenys apie tai, kurie tiekėjai siekiamus importuoti vaistus gali pateikti mažiausiomis kainomis, o ne duomenys apie vaistų pelningumą ar perspektyvumą. Pažymi, kad galimybės gauti pelną priklauso ne tik nuo pasiūlos sąlygų (vaistų įsigijimo kainų, konkurentų kainų ir pan.), bet ir nuo paklausos sąlygų (kainų, kurias sutinka mokėti pirkėjai, jų poreikių, turimų įsipareigojimų ir pan.). Būtent tuo tikslu, ieškovė ne tik skyrė laiką rinkti, analizuoti, sisteminti ir kaupti duomenims apie EEE veikiančių tiekėjų turimus vaistus, jų kainas ir tiekimo sąlygas, bet taip pat vykdė Lietuvos vaistų rinkos tyrimus, kurie leistų spręsti, kokių vaistų importas gali būti potencialiai sėkmingas, rinko, analizavo, sistemino ir kaupė duomenis apie faktinius atskirų vaistų prekybos rezultatus, ir jų pagrindu priimdavo sprendimus, kurių vaistų importo apimtis didinti, kurių mažinti, o kurių importą nutraukti. Nors duomenys apie tai, kokius vaistus importuoja lygiagretūs importuotojai yra vieši, šių duomenų pagrindu negalima spręsti, kad importuojant tuos pačius vaistus bus gaunamas pelnas. Todėl nors ginčo komercinę paslaptį sudarantys duomenys apie tiekėjų kainas ir jų tiekimo sąlygas yra ypatingai vertingi, be duomenų apie perspektyviausius ir pelningiausius vaistus, jų suteikiama vertė būtų gerokai mažesnė, nes savaime negarantuotų vaistų pardavimų ir pelno.

25.3.                      Ieškovės vertinimu, nepagrįstai sumažindamas duomenų rinkinių apie perspektyviausius ir pelningiausius svarbą, lyginant su duomenų rinkinių apie tiekėjų kainas ir jų tiekimo sąlygas svarba, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įpareigojus atsakovę nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, draudimas importuoti 51 vaistą susijusį su komercinės paslapties pažeidimu tapo nebereikalingu ir netikslingu. Be kita ko pažymi, kad teismas neįvertino, kad reikalavimas terminuotai drausti importuoti 51 vaistą, susijusį su ieškovės komercinės paslapties pažeidimu, tiesiogiai gina tos dalies ieškovės komercinės paslapties vertingąsias savybes (duomenų rinkinius), kurių negina įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais. Įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais apsaugo nuo naudojimo ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenų rinkinius apie tiekėjų kainas ir jų tiekimo sąlygas, tačiau duomenų rinkinių apie pelningus ar perspektyvius vaistus nuo naudojimo tiesiogiai neapsaugo. Tik uždraudus atsakovei importuoti sąraše nurodytą 51 vaistą, būtų užtikrinta, kad duomenų rinkiniais apie pelningiausius ar perspektyviausius vaistus atsakovė negalėtų naudotis. Mano, kad šiuo atveju, aplinkybė, kad nuo 2024 m. vasaros ieškovė nebevykdo vaistų lygiagretaus importo į Lietuvą veiklos, nėra reikšminga. Tai, kad ieškovė nenaudoja komercinės paslapties dalies, kurią sudaranti informacija yra išskirtinai susijusi tik su vaistų lygiagrečiu importu į Lietuvos rinką (Lietuvos rinkos vaistų tyrimų, duomenų rinkinio apie faktinius importo rezultatus), nesudaro teisinio pagrindo be jos sutikimo leisti atsakovei ja naudotis. Tokį vertinimą patvirtina kasacinio teismo praktika.

25.4.                      Nurodo, jog negali sutikti ir su teismo vertinimu, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija apie 51 perspektyviausią ir pelningiausią vaistą sumažėjo reikšmingai ir visa apimtimi tiek, kad šią paslaptį sudarančios informacijos neliko prasmės saugoti. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. atsakovė gavo leidimus importuoti 51 vaistą, kurie vadovaujantis ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis buvo pelningiausi ar perspektyviausi, ir faktiškai pradėjo didžiosios šios vaistų dalies importą. Tik Kauno apygardos teismui 2022 m. liepos 4 d. sprendimu tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, atsakovė pradėjo iš lėto naikinti jų importo leidimus, ką užbaigė iš dalies 2023 m. gegužės 16 d. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad bent jau iki 2023 m. pati atsakovė nelaikė, kad duomenų apie šių vaistų pelningumą ir perspektyvumą vertė būtų sumažėjusi, nes priešingu atveju, pati atsakovė nebūtų tęsusi vaistų importo 3 metų laiką ir būtų anksčiau vaistų importą nutraukusi. Be to, kaip rodo ieškovės surinkti duomenys byloje, 2022–2023 m. panaikinusi esminės dalies iš 51 vaisto, susijusio su komercine paslaptimi importo leidimus, atsakovė iš karto kreipėsi dėl naujų importo leidimų suteikimo daliai tų pačių vaistų, ir gavusi importo leidimus, tęsė šių vaistų importą į Lietuvos rinką. Be to, kai kurių vaistų, tokių kaip Nizoral ar Heparinum, naujus leidimus atsakovė išsiėmė iki 2022 m. ir turi iki šiol. Mano, kad aplinkybė, kad vos tik nutraukusi su komercine paslaptimi susijusių vaistų importą, dalies šių vaistų importą atsakovė nedelsdama atnaujino, ką rodo naujų importo leidimų išsiėmimas, patvirtina, jog iki šiol yra išlikusi didelė dalies duomenų apie atskirų vaistų perspektyvumą ir pelningumą komercinė vertė. Atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje pateikti duomenys apie su komercine paslaptimi susijusius vaistus Lietuvos rinkai tiekiančius asmenis atskleidžia, kad be atsakovės ir ieškovės kiekvieną vaistą iš 51 vaisto Lietuvos rinkai tiekia nuo keleto iki keliolikos skirtingų didmeninių tiekėjų. Vadinasi, net atsakovei uždraudus laikinai pateikti dalį su komercine paslaptimi susijusių vaistų, negalima savaime konstatuoti, kad neliks konkurencijos, ir tai neigiamai įtakos vaistų kainas. Byloje nesant duomenų, kad draudimas importuoti 51 vaistą neigiamai paveiktų padėtį Lietuvos rinkoje, bei bylos medžiagai patvirtinant, kad kiekvieną iš ginčo vaistų Lietuvos rinkai teikia ne vienas, o keletas gamintojų ir lygiagrečių importuotojų, negali būti patvirtintas teismo vertinimas, kad draudimo taikymas kaip nors neigiamai paveiktų šių vaistų tiekimą Lietuvos rinkai ar sąlygotų jų kainų augimą. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės komercinės paslapties dalies vertė, susijusi su vaistų perspektyvumu ir pelningumu, yra nedidelė bei per 4 metus sumažėjusi, todėl atsižvelgiant į tai, kad ja atsakovė aktyviai nebesinaudoja ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą, prašymas uždrausti atsakovei importuoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistus yra perteklinis ir nereikalingas.

25.5.                      Ieškovės įsitikinimu, atsakovės išlaidos advokato pagalbai, patirtos bylą nagrinėjant antrą kartą iš naujo apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismuose, neatitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių ir kriterijų, todėl yra mažintinos. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės išlaidas už paslaugas, nesusijusias su atstovavimu posėdžiuose ir pasirengimu posėdžiams, turėjo vertinti ne pagal Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, o pagal kitus Rekomendacijų 8 punkto pateiktus maksimalius užmokesčio dydžius. Pažymi, kad pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus už rašytinių paaiškinimų ir kitų dokumentų rengimo paslaugas priteistinas maksimalus 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už Rekomendacijų 8.16 punkte nenurodytų dokumentų rengimą – 0,1 minėto užmokesčio, pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už įrodymų rinkimą – 0,01 užmokesčio. Bylą nagrinėjant antrą kartą iš naujo apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė priteisti 9 075,00 Eur išlaidų, patirtų rengiant skirtingus rašytinius paaiškinimus. Atlikus vertinimą pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus matyti, kad atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma, patirta bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, viršija maksimalų užmokesčio dydį 5 846,84 Eur suma. Bylą nagrinėjant antrą kartą iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė priteisti 21 901,00 Eur išlaidų, patirtų ne tik atstovaujant posėdžiuose ir rengiantis posėdžiams, bet rengiant skirtingus rašytinius paaiškinimus, įvairius kitus procesinius dokumentus, renkant įrodymus ir teikiant kito pobūdžio teisines paslaugas. Pažymi, kad atskiruose atsakovės prašymuose sugaištas laikas ir užmokestis nėra detalizuotas pagal atskiras paslaugų rūšis (atstovavimas posėdžiuose ir pasirengimas posėdžiams sujungti su dokumentų rengimo paslaugomis), todėl negalima tiksliai įvertinti visų išlaidų atitikties Rekomendacijų 8 punkte nustatytiems užmokesčio dydžiams. Vertinimo tikslu, ieškovė skaičiuoja, kad vienam posėdžiui pasirengti ir atstovauji jame atsakovės advokatas skyrė 10 val., t. y. tiek pat atsakovės advokatas nurodė, kad rengėsi ir atstovavo 2024 m. rugsėjo 20 d. posėdyje. Atlikus vertinimą pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus matyti, kad atsakovės prašoma priteisti išlaidų sumą, patirta bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, viršija maksimalų užmokesčio dydį 13 014,61 Eur suma. Anot ieškovės, atsakovės išlaidos advokato pagalbai, patirtos bylą nagrinėjant iš naujo antrą kartą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (30 976,00 Eur), reikšmingai viršija (18 861,45 Eur suma) maksimalaus užmokesčio dydį pagal Rekomendacijas. Be to, ieškovės vertinimu, neegzistuoja aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad byloje susiklostė išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą leisti minėta suma viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį. Be kita ko pažymi, jog sutinka, kad nagrinėjamo ginčo pobūdis yra sudėtingas, tačiau argumentų sudėtingumui pripažinti išskirtiniu nėra. Taip pat įvertintina, kad nagrinėjant bylą antrą kartą iš naujo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose ginčo apimtis sumažėjo daugiau kaip 3 kartus, lyginant su apimtimi bylą nagrinėjant pirmą kartą teismuose. Reikšminga taip pat tai, kad nagrinėjant bylą antrą kartą iš naujo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose reikšmingai susiaurėjo ginčo ribos. Be to, byla pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose antrą kartą iš naujo buvo nagrinėjama pakartotinai, todėl atsakovės advokatui nereikėjo iš naujo susipažinti su ieškovės ieškinio reikalavimais, įrodinėjamomis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais. Bylos pakartotinis nagrinėjimas sudaro pagrindą mažinti išlaidas, o ne jas didinti, viršijant rekomendacijų maksimalius dydžius. Mano, kad turi būti įvertintas ir nevisiškai tinkamas atsakovės procesinis elgesys. Kartu su 2024 m. balandžio 2 d. paaiškinimais atsakovė teikė didelės apimties įrodymus pakartotinai ar paaiškinimais iš naujo įrodinėjo aplinkybes, kurios turi prejudicinę galią. Be to, atsakovės išlaidų dydis advokato pagalbai bylą nagrinėjant iš naujo kelia pagrįstų abejonių išlaidų realumu lyginant su atsakovės išlaidomis advokato pagalbai nagrinėjant bylą iki kasacinės instancijos teismo. Ieškovės vertinimu, atsakovės išlaidų dydis advokato pagalbai, kurias atsakovė patyrė bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose yra mažintinas 18 861,45 Eur suma, todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje apimtyje turėtų būti pakeistas.

26.       Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir atsakovų apeliaciniu skundu skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.1.                      Ieškovė pažymi, kad jokioje proceso stadijoje nekėlė klausimo ir teismai nevertino, ar ieškinio priede Nr. 1 pateikta informacija yra ieškovės komercinė paslaptis (taip pat, ar 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškimo priede Nr. 2 pateikta informacija yra ieškovės komercinė paslaptis). Nurodydami, kad ginčo esmę sudarė ieškinio priede Nr. 1 ar minėto pareiškimo priede Nr. 2 pateiktos informacijos vertinimas, ar ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi, atsakovai siekia klaidinti dėl ginčo esmės. Mano, kad apibrėždamas komercinės paslapties sudėtį, teismas tinkamai vadovavosi bylą išnagrinėjusio kasacinio teismo išaiškinimais, o taip pat pagrįstai sprendė, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi pagal ieškinių reikalavimus H. S. ir G. B.-S., nagrinėjamoje bylos dalyje turi prejudicinių faktų galią. Spręsdamas, kad ne visi 4 ieškovės duomenų rinkiniai kartu, o bet kuris iš jų, kaip viešos ir neviešos informacijos visuma, sudaro komercinę paslaptį, teismas teisingai vadovavosi bylą išnagrinėjusio kasacinio teismo išaiškinimais.

26.2.                      Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai vertino, kad aplinkybės dėl ieškovės nurodytų informacijos grupių pripažinimo komercine paslaptimi, tame tarpe ieškovės protingų pastangų saugant jos komercinės paslapties slaptumą yra nustatytos, ir neatliko naujo šių aplinkybių vertinimo pagal atsakovų teikiamus paaiškinimus. Be to, teismas pagrįstai atsisakė iš naujo nustatinėti, ar organizuodami atsakovės didmeninės prekybos vaistais veiklą jos vadovai H. S. ir G. B.-S. naudojo (nenaudojo) ieškovės komercinę paslaptį, todėl pagrįstai nevertino atsakovų paaiškinimų. Atsakovų paaiškinimai nepatvirtina, kad atsakovė savarankiškai atliko tiekėjo paiešką, o paaiškinimus, kad atsakovė neužmezgė dalykinių santykių su ieškovės atrinktais geriausiais 43 tiekėjais paneigia bylos medžiaga. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad aplinkybės dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo yra nustatytos, ir neatliko naujo šių aplinkybių vertinimo pagal atsakovų teikiamus paaiškinimus.

26.3.                      Anot ieškovės, teismas tinkamai aiškino ir taikė KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalies kriterijus, todėl pagrįstai sprendė, kad siekiant apsaugoti vertingiausio ieškovės komercinę paslaptį sudarančio elemento, t. y. duomenų rinkinius apie EEE valstybėse veikiančių tiekėjų turimus vaistus, kainas ir kitas komercines sąlygas, būtina įpareigoti atsakovę terminuotai nutraukti santykius su geriausiais ieškovės tiekėjais. Atsakovų argumentai, kad tų pačių vaistų įsigijimas iš tų pačių tiekėjų ir pardavimas tiems patiems pirkėjams, kaip ieškovės, neturėjo ir neturi jokio poveikio jos veiklai, stokoja logikos, prieštarauja bylos medžiagai ir įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatytoms aplinkybėms. Atsakovų vertinimus, kad neteisėtas ginčo komercinės paslapties naudojimas atsakovei pradėjus vykdyti vaistų importą į Lietuvą, nedarė jokios įtakos ieškovės vaistų importui, bei kad ieškovės veiklą neigiamai veikė išimtinai tik vaistų gamintojų tinklų ir kitų importuotojų sukurtas konkurencinis spaudimas ar pačios ieškovės sprendimai, prieštarauja bylos medžiagai ir yra nelogiški. Taip pat atsakovų argumentai, kad konstatavęs, jog atsakovės neteisėtas ginčo komercinės paslapties naudojimas buvo vienas iš veiksnių, nulėmęs ieškovės pasitraukimą iš Lietuvos vaistų lygiagretaus importo rinkos, pirmosios instancijos teismas atsakovės veiklai taikė apribojimus, nenustatęs tikslaus kitų veiksnių masto, yra nepagrįsti. Mano, kad teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės atliktas neteisėtas ieškovės komercinės paslapties panaudojimas per jos darbuotojus – kitus atsakovus darė neigiamą poveikį ieškovės veiklai, todėl siekiant pašalinti šio poveikio padarinius, atsakovė įpareigotina terminuotai nutraukti santykius su ieškovės atrinktais 43 geriausiais tiekėjais.

26.4.                      Ieškovės įsitikinimu, atsakovų argumentai dėl jos teisinio suinteresuotumo nebuvimo reikalauti atsakovę nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, susijusiais su komercinės paslapties pažeidimu, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko vadovautis šiais atsakovų argumentais, pripažindamas, kad ieškovė turi teisėtą interesą reikalauti nutraukti jos komercinės paslapties naudojimą. Pažymi, kad komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojantys aktai ir jų aiškinimo praktika nesieja komercinių paslapčių savininko teisės reikalauti nutraukti naudoti komercinę paslaptį su teritorija, kurioje paslaptimi naudojasi pats savininkas, ar su pačiu paslapties naudojimo faktu. Be to, aplinkybė, kad ieškovė nutraukė vaistų lygiagretaus importo į Lietuvą veiklą, nereiškia, kad ieškovė nebenaudoja komercinės paslapties pagal pagrindinę paskirtį, ar kad ieškovė ir atsakovė nebekonkuruoja, ir todėl neturi teisinio suinteresuotumo reikalauti nutraukti jos paslapties naudojimą. Be kita ko pažymi, kad nėra ginčo, jog nuo 2024 m. vasaros ieškovė nebevykdo vaistų lygiagretaus importo į Lietuvą veiklos. Tačiau ieškovė nenutraukė ir toliau vykdo didmeninio vaistų platinimo veiklą bei kartu su seserine įmone AB (duomenys neskelbtini) lygiagrečiai importuoja vaistus į Skandinavijos rinkas, ką vykdė dar prieš vaistų lygiagretaus importo į Lietuvos rinką pradžią. Neįpareigojus atsakovės nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, iš kurių pagal duomenų rinkiniuose esančią informaciją vaistus galima įsigyti geriausiomis komercinėmis sąlygomis, atsakovė ne tik ir toliau galėtų neatlygintinai naudotis ieškovės atrinktais geriausiais tiekėjais, pati neinvestavusi laiko, finansinių ir žmogiškųjų resursų į geriausių tiekėjų paiešką, bet ir nesąžiningai konkuruoti su ieškove dėl vaistų iš šių tiekėjų įsigijimo. Tenkindamas minėtą ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės galimybę naudotis būtent tais komercinę paslaptį sudarančiais duomenų rinkiniais, kurie leidžia identifikuoti geriausius vaistų tiekėjus, tokiu būdu terminuotai apsaugodamas ieškovės įdirbį ir priversdamas atsakovę atlikti savarankišką tiekėjų atranką, siekiant tęsti prekybos vaistais veiklą.

26.5.                      Mano, jog aplinkybė, kad pasibaigė komercinės paslapties apsaugos terminas, nereiškia, kad negalima drausti atsakovei naudoti paslaptį sudariusią informaciją dėl paslapties statuso netekimo, kadangi šią informaciją atsakovė pradėjo naudoti nesibaigus apsaugos terminui, t. y. neteisėtai. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko vadovautis atsakovų argumentais, kadangi įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi konstatuota, kad organizuodami atsakovės vykdomą vaistų lygiagretaus importo veiklą H. S. ir G. B.-S. naudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją pažeisdami konfidencialumo sutarčių terminą. Teismas pagrįstai sprendė, kad terminuotas įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, susijusiais su ieškovės komercine paslaptimi, nepažeis atsakovės teisėto intereso užsiimti didmeninės prekybos vaistais veikla. Ieškovės vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo taikytas ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas neigiamai paveiks atsakovės darbuotojų interesus. Atsakovai nepateikė motyvų, kaip teismui taikius apribojimus terminuotai palaikyti santykius su ginčo tiekėjais, tačiau neribojant importuoti vaistų, susijusių su komercine paslaptimi, bus pažeistas viešasis interesas, kad Lietuvos rinkai vaistai būtų tiekiami už prieinamą kainą, ar kaip tai bus nesuderinama su laisvo prekių judėjimo principu. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jog taikant terminuotą ribojimą turėti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, susijusiais su komercine paslaptimi, tačiau papildomai nereikalaujant nutraukti 51 vaisto importo, susijusio su komercine paslaptimi, bus užtikrinama ieškovės, kaip komercinės paslapties savininko, ir pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyra. Atsakovų teiginys, jog ši pusiausvyra pažeidžiama, yra tiesiog deklaratyvus.

26.6.                      Ieškovė pažymi, kad nustatydamas draudimo naudoti komercinę paslaptį terminą, teismas pagrįstai vadovavosi KPTAĮ nuostatomis, nurodančiomis vertinti laiką, kurio reikia neteisėtai įgytam konkurenciniam pranašumui panaikinti, o ne atsakovės sugalvotą neaiškaus turinio satisfakcijos kriterijų. Ieškovės vertinimu, atsakovai neteisingai nurodo, kad teismas nevertino jų pateiktų elektroninių laiškų, kuriais atsakovai įrodinėjo dalykinių santykių nutraukimą su ginčo tiekėjais. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas šiuos įrodymus vertino, tačiau jais atsisakė vadovautis dėl atsakovų procesinio elgesio. Atsakovai nutyli, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl 2022 m. liepos 11 d. elektroninių laiškų patikimumo ir dalykinių santykių nutraukimo realumo. Laiškuose nurodyta, kad su komercine paslaptimi susijusiais 43 tiekėjams atsakovė pranešė apie visų verslo santykių nutraukimą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė toliau vykdo pirkimus iš šių tiekėjų, todėl reali situacija neatitinka elektroninių laiškų turinio. Taip pat mano, kad atsakovų prašomas taikyti neatskleisto turinio komercinės paslapties savininko satisfakcijos kriterijus neturi jokio teisinio pagrindo. Spręsdamas dėl apribojimo termino trukmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne kokią satisfakciją ieškovė gavo, o kiek laiko reikia atsakovės neteisėtai įgytam konkurenciniam pranašumui pašalinti. Spręsdamas dėl apribojimų termino, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė KPTAĮ nuostatas, reglamentuojančias tokio termino nustatymą, todėl įvertindamas įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatytą ir prejudicinę galią turinčią aplinkybę bei kitus duomenis, pagrįstai sprendė, kad 2 metų terminas yra pakankamas konkurenciniam pranašumui pašalinti.

27.       Atsakovai H. S., G. B.-S., UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, tenkinti atsakovų apeliacinį skundą pilna apimtimi.

27.1.                      Atsakovai be kita ko pažymi, jog tam, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai galėtų būti taikomi apribojimai, visų pirma turi būti nustatyta, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties sampratą, tuomet įvertinama, kokia yra šios informacijos vertė ir kitos konkrečios ypatybės, priemonės, kurių ieškovė ėmėsi šiai informacijai apsaugoti, kokiais būdais informacija buvo ar nebuvo atskleista, koks buvo šios informacijos atskleidimo ar naudojimo poveikis, ir koks galimas priemonių taikymo poveikis teisėtiems šalių ir trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinėms teisėms. Mano, kad šiuo atveju nėra abejonių, jog ieškovės komercine paslaptimi įvardijama VP sąraše pateikta informacija neturi komercinės vertės, ieškovės veikla nebuvo pažeista tariamo komercinės paslapties atskleidimo ir ieškovė nepagrindė ribojamųjų priemonių naudojimo pagrįstumo bei savo suinteresuotumo jų taikymu, todėl tolesnis poveikio priemonių taikymas ne užtikrintų teisėtų interesų apsaugą, o tik nepagrįstai ir neproporcingai ribotų atsakovės teises ir teisėtus interesus.

27.2.                      Atsakovai atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikė tikrovės neatitinkantį faktinių aplinkybių aprašymą, taip pat tam tikras faktines aplinkybes iškreipia ar nuslepia. Be kita ko pažymi, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir H. S. bei tarp ieškovės ir G. B.-S. buvo nutraukti ieškovės, o ne H. S. ir/arba G. B.-S. iniciatyva. Ieškovė sąmoningai nutyli, jog 2019 m. gruodžio 10 d. jos vadovas elektroniniu paštu H. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, perdavė tiekėjų sąraše nurodytų duomenų dalį, dalinosi su vaistų prekyba susijusiais duomenimis apie nesėkmingus vaistinių preparatų pardavimus nereikalaudamas šios informacijos nenaudoti ar laikyti paslaptyje. Taip pat akcentuoja, jog byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė niekada neatliko nė vieno 32 vaistinių preparatų iš 51 VP sąraše ieškovės nurodytų vaistinių preparatų pardavimo, t. y., atsakovė neįvykdė nė vieno 62,7 procentų VP sąraše nurodytų preparatų importo (vaistiniai preparatai VP sąraše pažymėti numeriais 2, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 33, 36, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 51). Ieškovė į Lietuvos rinką niekada neišleido 23 vaistinių preparatų iš 51 VP sąraše nurodytų vaistinių preparatų, t. y., ieškovė neįvykdė nė vieno 45 procentų VP sąraše nurodytų preparatų pardavimo (vaistiniai preparatai VP sąraše pažymėti numeriais 2, 4, 11, 12, 13, 14, 15, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 32, 36, 37, 40, 44, 46, 48, 49, 50, 51), todėl ieškovė neturi faktinio pagrindo teigti, jog šie vaistiniai preparatai buvo perspektyviausi ar pelningiausi. Nei ieškovė, nei atsakovė neįvykdė nei vieno 18 iš 51 į VP sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimo (vaistiniai preparatai VP sąraše pažymėti numeriais 2, 4, 11, 12, 13, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 36, 40, 44, 46, 49, 50, 51). Todėl atsakovė buvo pradėjusi tik 19 iš 51 VP sąraše nurodytų vaistinių preparatų importą, o ieškovė galėjo turėti realiais duomenimis pagrįstus duomenis tik apie 28 iš 51 VP sąraše nurodytų vaistinių preparatų pelningumą. Be to, atsakovės LVPI augimo sparta ne tik neviršijo kitų LVPI rinkos dalyvių veiklos apimčių augimo spartos „dešimtimis kartų“, bet vyko panašiu greičiu, kaip ir kitų rinkos dalyvių.

27.3.                      Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog potenciali ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos komponento, pateikiamo VP sąraše, vertė yra mažesnė, nei potenciali tiekėjų sąraše pateikiamos informacijos vertė. Nurodo, kad ieškovė, prieštaraudama byloje anksčiau savo išreikštai pozicijai, bando pakeisti savo komercine paslaptimi laikomos informacijos apibrėžimą (sudėtį), tačiau byloje nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų įvertinti, kokia yra ši sudėtis – kokius (ir ar) VP sąraše nurodytus vaistinius preparatus ieškovė įsigyja iš kokių tiekėjų sąraše nurodytų tiekėjų ir, atitinkamai, įvertinti, ar atsakovė pasinaudojo šia informacija. Ieškovė byloje nepateikė pirkėjų sąrašų su komercinėmis sąlygomis, kuriuos laikytų savo komercine paslaptimi, taip pat neįrodinėjo, jog atsakovė neteisėtai pasinaudojo informacija apie Lietuvos rinkoje veikiančius LVPI būdu importuojamų vaistinių preparatų pirkėjus nei remdamasi tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais. Tokiu būdu ieškovė pripažįsta, jog net ir VP sąraše, ir tiekėjų sąraše pateiktos informacijos visuma nėra pakankama pelningam LVPI veiklos vykdymui, nes tam būtina ir užmegzti ryšius su vaistinių preparatų pirkėjais Lietuvos Respublikoje bei išsiaiškinti jų poreikius, kurie sparčiai kinta dėl paklausos ir pasiūlos pokyčių, konkurentų (kitų vaistinių preparatų pirkėjų) veiksmų, gamintojų ir LVPI vykdytojų pasiūlos ir kainų, veiklos strategijų, tiekėjų diversifikacijos ir kitų faktorių. Todėl pati ieškovė, teigdama, jog LVPI veiklos vykdymo pelningumui būtina gauti informaciją ir iš LVPI būdu importuojamų vaistinių preparatų pirkėjų, pripažįsta, jog vien tiekėjų sąraše ir VP sąraše pateiktos informacijos vertė yra ribota, vadinasi, vien šios informacijos turėjimas negali jos turėtojui sukurti komercinės vertės. Tai taip pat reiškia, jog vien VP sąraše ir tiekėjų sąraše pateiktos informacijos turėjimas negali jos turėtojui suteikti galimybių vykdyti pelningą LVPI, ar, atitinkamai, suteikti nesąžiningą komercinį pranašumą. Atkreipia dėmesį, kad viešuose šaltiniuose prieinami ne vien duomenys apie tai, kokius vaistinius preparatus importuoja kiti LVPI rinkos dalyviai, bet ir daug kitų duomenų (apie ką atsakovai pasisakė ir 2024 m. balandžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose). Surinkus konkretaus konkurento pardavimų duomenis iš viešų ir nemokamų šaltinių net specifinių gebėjimų ir įgūdžių neturintis asmuo galėtų lengvai identifikuoti, kurių vaistinių preparatų pardavimai šiam subjektui yra pelningiausi. Mano, jog ieškovė nenuosekliai apibrėžia, ką laiko komercine paslaptimi, ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose teigė, jog VP sąrašas ir tiekėjų sąrašas sudaro atskiras ir savarankiškas komercines paslaptis, tačiau skunde ginčija, jog tiekėjų sąraše pateikta informacija vertę gali turėti tik šią informaciją sujungus su VP sąraše pateikta informacija, t. y., jog nei vien VP sąrašas, nei tiekėjų sąrašas atskirai negali turėti komercinės vertės (sudaryti galimybių pelningai vykdyti LVPI veiklą). Ieškovė klaidingai teigia, jog viešų duomenų apie tai, kokius vaistinius preparatus importuoja lygiagretūs importuotojai, pagrindu negalima spręsti, kokius vaistinius preparatus importuojant gali būti gaunamas pelnas, nors šie duomenys gali būti lengvai sisteminami, išskiriama, kokių vaistinių preparatų pardavimų įvykdoma daugiausiai, o naudojantis įvairių rūšių papildomais viešais duomenimis nustatoma, kurie vaistiniai preparatai potencialiai ar realiai yra pelningiausi. Todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas VP sąraše pateiktą informaciją pagal KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus – komercinės paslapties vertę ir konkrečias ypatybes – sprendime pagrįstai pripažino, kad VP sąraše pateikta informacija yra mažiau vertinga, nei tiekėjų sąraše pateikta informacija, nes VP sąraše pateikta informacija lengvai gaunama naudojantis viešais duomenų šaltiniais.

27.4.                      Anot atsakovų, teismas tinkamai įvertino, jog su VP sąraše pateikta informacija susijusių apribojimų atsakovės veiklai taikymas būtų nebereikalingas ir netikslingas. Mano, jog VP sąraše pateikiama informacija negali būti pripažįstama atskira ir savarankiška komercine paslaptimi bei negali būti saugoma kaip savarankiška ir atskira komercinė paslaptis. Ieškovės pasitraukimas iš rinkos, kai atsakovė niekada nebuvo įvykdžiusi nė vieno 32 vaistinių preparatų iš 51 VP sąraše ieškovės nurodytų vaistinių preparatų pardavimo, ir ieškovės į VP sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimai nuo 2019 m. pradžios iki 2021 m. pabaigos sumažėjo 130 594 vaistinių preparatų pakuotėmis, per tą patį laikotarpį atsakovės pardavimai tuo pačiu laikotarpiu išaugo 26 638 pakuotėmis, o kitų rinkos dalyvių pardavimai išaugo 308 234 pakuotėmis, vienareikšmiškai įrodo, jog ieškovė iš Lietuvos Respublikos LVPI rinkos pasitraukė ne dėl atsakovės veiksmų poveikio, o savo iniciatyva, tai yra, jog tariamas ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos panaudojimas neturėjo neigiamo poveikio ieškovės veiklai ir nesukėlė ieškovei neigiamų padarinių. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertinamas VP sąraše pateiktą informaciją pagal KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą kriterijų (neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikis), pagrįstai atsižvelgė į faktą, jog ieškovė galutinai pasitraukė iš Lietuvos Respublikos LVPI rinkos 2024 m. ir pripažino, jog vien atsakovės vykdytas dalies į VP sąrašą įrašytų vaistinių preparatų lygiagretus importas nenulėmė ieškovės pasitraukimo iš LVPI rinkos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog, ieškovei traukiantis ir pasitraukus iš Lietuvos Respublikos LVPI rinkos, ieškovė turimų duomenų rinkinių nebegalėjo atnaujinti tokia pačia apimtimi, kokia galėjo tai daryti vykdydama LVPI veiklą, kas prisidėjo prie ieškovės komercinės paslapties vertės mažėjimo. Anot atsakovų, ieškovės savanoriško pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos LVPI rinkos 2024 m. faktas vertintinas, ir įrodo, jog tariamas ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos VP sąraše pateiktos informacijos panaudojimas neturėjo ieškovei jokių neigiamų pasekmių, t. y., neturėjo poveikio, o VP sąraše pateikta informacija neteko komercinės vertės. Tai rodo, jog VP sąraše pateikta informacija nebeturi vertės (jei ją kada nors turėjo) ir nebėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti ribojimus atsakovės veiklai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovės veiklai nebetaikyti apribojimų, susijusių su VP sąraše pateikta informacija.

27.5.                      Atsakovai nurodo, jog teismas tinkamai įvertino, jog VP sąraše pateiktos informacijos vertė sumažėjo tiek, kad šios informacijos neliko prasmės saugoti. Mano, kad ieškovės skundo reikalavimas taikyti apribojimus tik 12 vaistinių preparatų atžvilgiu paneigia didžiąją dalį paties skundo argumentų dėl tariamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir reiškia, jog ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija dėl apribojimų atsakovės veiklai taikymo VP sąraše nurodytų vaistinių preparatų atžvilgiu nepagrįstumo. Pažymi, jog LVPI vykdytojai dažnai registruoja vaistinius preparatus, kurių tiekimo į Lietuvos Respubliką vėliau nepradeda, ir, kaip rodo pačios ieškovės veiklos pavyzdys, gali vykdyti nepelningą ar net nuostolingą lygiagretų vaistinių preparatų importą. Todėl atsakovės veiksmai, kai į VP sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų importas buvo nutrauktas ir lygiagretaus importo leidimai išregistruoti gali būti vertinami kaip įrodantys tik faktą, jog atsakovė įvykdė Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą. Be to, ieškovė klaidingai teigia, jog daugiau, nei 4 metus trukęs bylos nagrinėjimas nesumažino VP sąraše pateiktos informacijos vertės reikšmingai ir visa apimtimi tiek, kad šią informaciją neliko prasmės saugoti. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad ir pati ieškovė nurodė, jog be pelningiausių 11 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų (šių vaistinių preparatų importą ieškovė vykdė ir, jos teigimu, tai buvo pelninga) turėjo dar apie 400 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų, tačiau didžiosios dalies vaistinių preparatų, kuriems buvo gauti leidimai (307 vaistinių preparatų), ieškovė niekada neimportavo į Lietuvos Respubliką, o tų vaistinių preparatų, kurių importas buvo vykdytas, pardavimai, ieškovės teigimu, buvo nepelningi ar nuostolingi. Todėl vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo gavimas negali būti prilyginamas šio vaistinio preparato pelningumo ar perspektyvumo požymiui, nes tai paneigia pačios ieškovės veiklos duomenys. Be to, vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimai gali būti naudojami ne vien LVPI veiklos vykdymui, bet ir kitai farmacinei veiklai vykdyti – pavyzdžiui, užsisakyti vaistinių preparatų pavyzdžius. Todėl darytina išvada, jog pakartotinis lygiagretaus importo leidimų gavimas daliai į VP sąrašą įrašytų vaistinių preparatų negali būti tariamo VP sąraše išvardintų vaistinių preparatų pelningumo įrodymas.

27.6.                      Atsakovai atkreipia dėmesį, kad iš ieškovės skundo 57 punkte išvardintų 11 vaistinių preparatų iš VP sąrašo, kurių atžvilgiu ieškovė reikalauja taikyti apribojimus atsakovės veiklai (VP sąrašo eilučių numeriai 5, 7, 18, 19, 20, 27, 32, 33, 34, 41, 43) ir skundo prašymų dalyje papildomai nurodyto vaistinio preparato, kurio eilutės numeris 51, didžiosios dalies ieškovė ir (ar) atsakovė neteikė į rinką. Ieškovė į Lietuvos Respublikos rinką niekada neteikė 32 numeriu pažymėto vaistinio preparato (Nolpaza, 40 mg, N28); atsakovė į Lietuvos Respubliką niekada neteikė 18 (Kalio chloridas GSK, 750 mg, N30), 33 (Thiopental VUAB, 1 mg, N1), 41 (Nexium, 20 mg, N14) ir 43 (Nexium, 40 mg, N14) pažymėtų vaistinių preparatų; nei ieškovė, nei atsakovė į rinką neteikė 51 numeriu pažymėto vaistinio preparato (Canocord, 32 mg, N30). Be to, pažymi, kad tų ieškovės išvardintų vaistinių preparatų, kurių importą atliko tiek ieškovė, tiek atsakovė, pardavimų duomenys rodo, jog atsakovės pardavimai neturėjo poveikio ieškovės pardavimams. Atkreipia dėmesį į duomenis apie ieškovės išskirtus vaistinius preparatus, iš kurių, anot atsakovų, tampa akivaizdu, jog atsakovė nepradėjo 4 iš 11 ieškovės nurodytų VP sąraše esančių vaistinių preparatų tiekimo į Lietuvos Respublikos rinką, pati ieškovė nepradėjo vieno iš nurodytų vaistinių preparatų tiekimo į Lietuvos Respublikos rinką, o, įvertinus bendrus likusiųjų 6 vaistinių preparatų pardavimo duomenis ir jų dinamiką galima konstatuoti, jog ieškovė nepatyrė atsakovės konkurencinio spaudimo ir ieškovės pardavimų apimtys sumažėjo dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių: ieškovė iš kitų LVPI rinkos dalyvių ir vaistinių preparatų gamintojų patyrė daug didesnį (pardavimų apimtimis) konkurencinį poveikį, taip pat dalies vaistinių preparatų pardavimų atveju visų konkurentų pardavimai kartu kilo ar krito dėl nenustatytų priežasčių. Ieškovės išskirtos aplinkybės, neva įrodančios, jog informacija apie 11 iš 51 VP sąraše nurodytų vaistinių preparatų išlaikė nepakitusią komercinę vertę, remiantis tiek objektyviu jų vertinimu, tiek pačios ieškovės pateiktais duomenimis ir argumentais, neįrodo, jog ši informacija apie 11 vaistinių preparatų išlaikė komercinę vertę. Bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovės išskirti 11 iš 51 į VP sąrašą įrašytų vaistinių preparatų duomenys nėra išskirtinio pobūdžio, ir taip pat, kaip ir kitų į VP sąrašą įrašytų vaistinių preparatų duomenys yra netekę komercinės vertės. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovės veiklai nebetaikyti apribojimų, susijusių su VP sąraše pateikta informacija, nes VP sąraše pateiktos informacijos (jei ši informacija kada nors ir būtų galėjusi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą) vertė (jei būtų įrodyta, jog ši informacija turi vertę) dėl trumpos tokių duomenų galimo kurti konkurencinio pranašumo trukmės yra sumažėjusi. Atsakovai taip pat mano, jog teismas tinkamai įvertino, jog draudimas atsakovei pateikti VP sąraše nurodytus vaistinius preparatus Lietuvos Respublikos rinkai neigiamai paveiktų viešąjį interesą ir pagrindinių teisių apsaugą.

27.7.                      Atsakovų vertinimu, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme ir pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos ir neviršija maksimalių dydžių. Nurodo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, esą atsakovų 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. ir 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. spalio 2 d., 2024 m. spalio 14 d. prašymuose dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyti išlaidų dydžiai nepriskirtini Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytai kategorijai. Atkreipia dėmesį, jog minėtuose prašymuose detalizuotos išlaidos buvo patirtos po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Tai reiškė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė prejudicinę galią turintį sprendimą, ir dėl to atsakovai turėjo iš naujo suformuoti poziciją byloje. Be to, atsakovams savo teises bei teisėtus interesus ginti teko Lietuvos Respublikos teismų praktikoje precedentų neturinčioje byloje: nors Lietuvos Respublikos teismai yra nagrinėję daug įprasto pobūdžio bylų, susijusių su komercinių paslapčių apsauga, bylos ginčo dalykas yra LVPI veikla, nuo absoliučios daugumos ūkinės komercinės veiklos rūšių besiskirianti šiai veiklai vykdyti reikalingų duomenų atvirumu ir gausa. Atsakovų atstovas glaudžiai ir intensyviai bendradarbiavo su atsakovais, kartu su atsakovais iš pagrindų analizavo visas su byla susijusias aplinkybes, konsultavo atsakovus, ir kt. Šis procesas pareikalavo itin didelių atsakovų atstovo laiko sąnaudų, ir savo sudėtingumu neginčijamai peržengė įprasto procesinių dokumentų rengimo ribas. Atkreipia dėmesį, kad prašymuose buvo pateikti duomenys apie atsakovų atstovo patirtas laiko sąnaudas. Pažymi, kad ieškovė klaidingai teigia, jog atsakovų atstovo pasirengimo vienam teismo posėdžiui bei atstovavimo jame laiko sąnaudos turi būti tokios pat, kaip ir ieškovės atstovo. Atsakovai byloje yra sudėtingesnėje pozicijoje, nes ieškovė dažnai teikė klaidingus duomenis (pavyzdžiui, klaidingai apibūdindama faktines aplinkybes ar pateikdama realybės neatitinkančius duomenis), bandė išplėsti bylos ginčo ribas teikdama su byla nesusijusių vaistinių preparatų pardavimo duomenis, taip pat keisdama savo poziciją komercine paslaptimi įvardijamos informacijos atžvilgiu.

27.8.                      Be to, atkreipia dėmesį, kad ieškovė nekėlė atsakovų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors iki tokio nagrinėjimo ieškovas buvo supažindintas su 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. ir 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. rugsėjo 19 d. prašymų turiniu ir turėjo galimybę pateikti prieštaravimus pirmosios instancijos teismui. Todėl mano, kad būtų nepagrįsta atsakovų prašymuose detalizuotas bylinėjimosi išlaidas priskirti ieškovės nurodytoms Rekomendacijų 8.16, 8.17, 8.18 punktuose nurodytoms kategorijoms, nes atsakovų atstovo teisinės paslaugos savo pobūdžiu ir apimtimi viršijo minėtuose 8.16, 8.17, 8.18 punktuose apibrėžiamas paslaugas ir yra priskirtinos 8.19 punkte nurodytai kategorijai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

30.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bei 2024 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo dalyje dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

31.       Byloje nustatyta, kad atsakovai H. S. ir G. B.-S. buvo ieškovės darbuotojai (atsakovė nuo 2013 m. lapkričio 4 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. – generalinės direktorės pareigas, atsakovas buvo priimtas dirbti vaistų registracijos vadybininku). 2014 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovė G. B.-S. sudarė konfidencialumo sutartį, o 2014 m. gegužės 2 d. ieškovė ir atsakovas H. S. sudarė konfidencialumo nekonkuravimo sutartį. Be to, atsakovas H. S. taip pat susipažino ir pasirašė 2014 m. gegužės 2 d. konfidencialumo nekonkuravimo sutarties priedą – komercinės paslapties sąrašą, kurį patvirtino tuo metu ieškovės direktore buvusi minėta atsakovė. Darbo sutartys su atsakovais buvo nutrauktos 2019 m. spalio 23 d. šalių susitarimu nuo 2019 m. spalio 31 d. Atsakovai nuo 2019 m. lapkričio 15 d. pradėjo dirbti pas atsakovę UAB (duomenys neskelbtini), kuri, anot ieškovės, pasinaudodama komercinėmis ieškovės paslaptimis, pradėjo nesąžiningai konkuruoti su ieškove vaistinių preparatų lygiagretaus importo srityje.

32.       Ieškovei kreipusis į teismą dėl galimai savo pažeistų teisių gynimo (reikalaujant priteisti iš atsakovų H. S. ir G. B.-S. netesybas; įpareigoti minėtus atsakovus nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas; įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus 2020 m. lapkričio 4 d. patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo), Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, tačiau Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino bei priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo H. S. 58 659,84 Eur netesybų, iš atsakovės G. B.-S. – 52 615,32 Eur netesybų; įpareigojo atsakovus H. S. ir G. B.-S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas; įpareigojo atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; uždraudė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (padidinto) ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi‘, ir įpareigojo atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, nusprendė paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą; taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų po 4 561,49 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dar priteisė ieškovei iš atsakovų po 692,51 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

33.       Išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino minėtą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota nutraukti dalykinius santykius su atitinkamais ieškovės nurodytais tiekėjais, uždrausta jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir ji įpareigota kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; 2) uždrausti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34.       Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu iš esmės vertino dviejų ieškovės reikalavimų – dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojimo nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais ir uždrausti minėtai atsakovei patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus – pagrįstumą, nusprendęs šiuo atveju taikyti tik vieną iš ieškovės prašomų jos pažeistų teisių gynimo būdų – būtent įpareigojimą 2 metams nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, be kita ko spręsdamas, kad taip bus geriausiai užtikrinti tiek šalių, tiek trečiųjų asmenų interesai, tiek pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyra nepakenkiant viešajam interesui, kuriam užtikrinti reikalinga lygiagretaus vaistinių preparatų importo (anksčiau ir toliau – ir LVPI) veiklos plėtra Lietuvoje. Apeliacinius skundus dėl aptariamo pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovai, ginčydami tą sprendimo dalį, kuri neatitiko jų reikalavimų ar išreikštos pozicijos bylos nagrinėjimo metu, apeliantams atsakovams prašant panaikinti tą sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, o apeliantei ieškovei prašant panaikinti tą sprendimo dalį, kurią ieškinys buvo atmestas bei panaikinti papildomo sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija nemato pagrindo su jais sutikti.

Dėl apeliacinių skundų (ne)pagrįstumo

35.       Apeliantai atsakovai pirmiausia kvestionuoja skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo neva netinkamai atliktą faktinių bylos aplinkybių vertinimą ginčui aktualios minėtos kasacinio teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties kontekste, akcentuodami, kad teismas netinkamai vertino ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos sudėtį pagal byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė komercinės paslapties sąvoką, neužtikrino rungimosi principo įgyvendinimo, nepagrįstai nevertinęs, ar tiekėjų sąraše pateikta informacija atitinka komercinei paslapčiai taikomus kriterijus, ir pan.

36.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

37.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012, ir kt.).

38.       Aptariamu atveju, kaip minėta, ginčas dėl dalies ieškovės teisme pareikštų reikalavimų atsakovams jau yra išspręstas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartimi be kita ko palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovei iš atsakovo H. S. buvo priteista 58 659,84 Eur netesybų, iš atsakovės G. B.-S. 52 615,32 Eur netesybų, bei šie atsakovai buvo įpareigoti nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas. Šiuo atveju byloje jau yra išspręstas klausimas dėl ieškovės komercinės paslapties turinio. Ieškovei jos teisių pažeidimą dėl komercinės paslapties atskleidimo iš esmės siejant su jos komercinę paslaptį LVPI veikloje sudarančiomis aplinkybėmis, būtent ieškovės vaistų pelningumu, duomenų rinkiniu apie kiekvieno ieškovės importuoto/importuojamo vaisto faktinius prekybos rezultatus; jos kaupiama tiekėjų EEE valstybėse kainų duomenų baze, duomenų rinkiniu apie didmeninių vaistų tiekėjų EEE valstybėse turimus vaistus ir jų pardavimo komercines sąlygas; tiekėjų sąrašais su vaistų įsigijimo kainomis; ieškovės atliktais Lietuvos vaistų rinkos tyrimais (duomenų rinkinys apie tai, kokius vaistus galima sėkmingai lygiagrečiai importuoti į Lietuvą, t. y. Lietuvos vaistų rinkos konjunktūra, jos dalyvių prekybinės sąlygos), Kauno apygardos teismas minėtu 2022 m. liepos 4 d. sprendimu nustatė, kad nurodyti ieškovės ūkinės veiklos komercinę paslaptį sudarantys kriterijai patenka į CK 1.116 straipsnio 1 dalies komercinės paslapties apibrėžtį, nes ieškovės saugoma informacija turi komercinę vertę, sudarančią pagrindą ieškovei veikti pelningai ir sukuriančią konkurencinį pranašumą prieš tokios informacijos nežinančius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas minėtame sprendime vertino eilę ginčui aktualių aplinkybių, tai, kad atsakovai (buvę įmonės darbuotojai) buvo supažindinti su komercinių paslapčių sąrašu, konfidencialumo susitarimais buvo įsipareigoję užtikrinti įmonės komercinių paslapčių saugojimą, ieškovės saugoma informacija turi komercinę vertę, ir kt. Be to, pažymėtina, kad bylą kasacine tvarka patikrinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2023 m. kovo 31 d. nutartyje pritarė, kad Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ši informacija, kaip visuma, turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui – ieškovei ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Atsakovai jau tuomet byloje akcentavo, kad be kita ko buvo nepagrįstai ieškovės komercine paslaptimi pripažinta informacija, kuri yra viešai paskelbta (informacija apie importuotus vaistus, tiekėjus, ir pan.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje vėlgi pasisakė, jog tokie duomenys, kaip tiekėjų, importuojamų vaistinių preparatų pavadinimai, oficialiai skelbiamos kainos, kurie patys savaime yra viešai prieinami, nevertintini kaip komercinė paslaptis, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovės komercinių paslapčių sąrašo turinį, kuriame yra apibrėžta, kokia konkreti informacija yra laikoma komercine paslaptimi, atskirai išskiriant, kokie duomenys yra vieši, todėl nesaugomi, darytina išvada, kad ieškovė įvertino, jog tam tikra dalis jos turimos informacijos pavienių duomenų (pvz., viešai skelbiami tiekėjų, importuojamų vaistinių preparatų pavadinimai, oficialios kainos) yra vieša, todėl jos ir pati nelaikė komercine paslaptimi, kartu savo nutartyje pažymėdamas, kad tai, jog dalis ieškovės turimos informacijos, susijusios su vykdoma lygiagretaus importo vaistinių preparatų veikla (tiekėjų, importuojamų vaistinių preparatų pavadinimai ar kiti duomenys, oficialios kainos), yra pasiekiama viešai prieinamomis priemonėmis, savaime nepaneigia galimybės, jog tokie duomenys kartu su kita papildoma informacija, kaip visuma, gali būti laikomi komercine paslaptimi, jei atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, bei, kaip minėta, konstatavo, kad aptariama informacija buvo pagrįstai pripažinta ieškovės komercine paslaptimi. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo sprendimo dalimi) jau yra pasisakyta dėl ieškovės komercinės paslapties turinio, apimties, grąžinus bylą iš naujo spręsti tik dalyje dėl dviejų ieškovės reikalavimų taikyti pažeistų teisių gynybos būdus (priemones), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jokio pagrindo iš naujo vertinti jau nustatytas aplinkybes dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, ieškovės akcentuotų, teismo patvirtintų komercinę paslaptį LVPI veikloje sudarančių elementų, nėra (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl atsakovų apeliantų argumentai (neva teismui netinkamai įvertinus ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos sudėtį, netinkamai taikius komercinės paslapties sąvoką, ir pan.) atmestini kaip nepagrįsti. Atitinkamai dėl tų pačių priežasčių nepagrįstais laikyti ir tų pačių apeliantų argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) naudojo ar atskleidė ieškovės komercine paslaptimi įvardijamą informaciją, ir pan.

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), pradėjusi vykdyti naują LVPI veiklą, nevykdė tiekėjų su geriausiais pasiūlymais paieškos, o naudojosi būtent ieškovės komercinių paslapčių sąraše nurodyta informacija, bei konstatavo, kad dėl neteisėto ieškovės komercinės paslapties atskleidimo ir naudojimo turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovams taikytinos teisinės atsakomybės ir ieškovės teisių gynimo būdų, dėl ko, kasaciniam teismui pritarus apeliacinės instancijos teismo sprendimui dėl atsakovams H. S. ir G. B.-S. pritaikytų priemonių (netesybų bei įpareigojimo atsakovams nutraukti turimos ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti šios turimos informacijos kopijas) pagrįstumo, o dėl kitų ieškovės reikalavimų (dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojimo nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais bei uždrausti patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus) grąžinus bylą nagrinėti iš naujo (kasacinis teismas pažymėjo, jog konstatavęs neteisėtą komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo faktą, spręsdamas dėl ieškovo prašomų taikyti teisių gynimo būdų, teismas privalo juos įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kriterijus), būtent tai ir tapo šios bylos nagrinėjimo dalyku.

40.       KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti, be kita ko, nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą; uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti ar saugoti šiais tikslais (KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymu gali nustatyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymo terminą. Tokį prašymą pateikęs asmuo turi įrodyti, jog terminas yra pakankamas, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti. Pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalį, teismas, spręsdamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus ir į nurodytąsias šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Šios bylos atveju, kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyje išaiškino, kad abu aptariami ieškovės prašomi taikyti jos teisių gynimo būdai turi būti įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kriterijus. KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą.

41.       Iš bylos duomenų visumos nagrinėjamo ginčo dalyko kontekste matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino aptariamus ieškovės reikalavimus pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalies kriterijus. Apeliantai savo skundžiamoje sprendimo dalyje dėl komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų pagrįstumo, tikslingumo ir (ar) proporcingumo su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko, tačiau teisėjų kolegija jų pateiktus argumentus vertina kritiškai.

42.       Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, neįvertino, jog ieškovė savo valia ėmėsi priemonių, kad atskleistų atsakovams tiekėjų sąraše pateiktą informaciją ir nesiėmė reikalingų veiksmų, kad apsaugotų tiekėjų sąraše pateiktą informaciją ir išlaikytų ją slaptą, ir todėl tiekėjų sąraše pateikta informacija negali būti pripažįstama savarankiška komercine paslaptimi. Vėlgi, atkreipiant dėmesį į pirmiau išdėstytą poziciją dėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atskleisto ieškovės komercinės paslapties turinio ir tų momentų nekartojant, kartu būtina pažymėti, kad paminėtais teismų procesiniais sprendimais yra pasisakyta ir dėl aplinkybės apie ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimą atsakovams, be kita ko vertinant, jog ieškovė, patvirtindama komercinių paslapčių sąrašą, sudarydama su darbuotojais susitarimus dėl komercinių paslapčių apsaugos, nutraukiant darbo teisinius santykius su darbuotojais, vadovo įsakymais įpareigodama grąžinti darbo priemones, kuriose galėjo būti ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ėmėsi protingų pastangų apsaugoti savo turimą komercinių paslapčių sąraše nurodytą informaciją. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendime įvertino, kad ieškovės ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 15 d. jungtinės veiklos sutartis neapima šalių bendradarbiavimo ginčijamojoje vaistinių preparatų lygiagretaus importo srityje, bei sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad teismo nurodyta informacija suponuoja išvadą, kad pati ieškovė jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją perdavė atsakovams. Kasacinis teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje taip pat vertino aplinkybę apie ieškovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku pateiktus duomenis su tam tikrais vaistiniais preparatais ir tiekėjais, neva taip atskleidus komercinę paslaptį, tačiau iš bylos duomenų (atsakovų byloje pateiktų pozicijų) (kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodyto elektroninio laiško reikšmę aiškino kaip ieškovės žinojimą apie atsakovės ketinimą vykdyti didmeninio vaistinių preparatų platinimo veiklą, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai teigė, kad minėtu laišku ieškovė siekė nutraukti prekybą vardiniais vaistais ir pasiūlė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) perimti šią veiklą) kasacinis teismas, įžvelgęs atsakovų argumentų prieštaringumą, atsakovų pozicijos nenuoseklumą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad pati ieškovė jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją perdavė atsakovams ir tokiu būdu nepagrindė protingų pastangų šiai informacijai saugoti. Taigi, nors atsakovai šiuo metu apeliacinėje instancijoje vėl akcentuoja paminėtas aplinkybes dėl minėtu el. laišku jiems perduotos dalies informacijos, tačiau, vertinant, tai, kad, kaip minėta, šiuo aspektu jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, ir apeliantams jokiais objektyviais argumentais aptariamų aplinkybių nepaneigus, teisėjų kolegija nemato pagrindo kitokiam šių aplinkybių nagrinėjamame kontekste vertinimui.

43.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismo atliktam atsakovų veiksmų gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį bei neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikio įvertinimui, nesant pagrindo nesutikti ir su šių kriterijų tarpusavio sąryšiu, dėl ko teismas juos ir vertino kartu. Apeliantams akcentuojant netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, nevertinus aplinkybių, patvirtinančių, neva atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nenaudojo ir neatskleidė ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos, teisėjų kolegija pirmiausia vėlgi atkreipia dėmesį, kad minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimas buvo konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai, atskleidžiant ir naudojant informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų ir šalių pateiktų įrodymų visumos teismas turėjo galimybę išsamiai įvertinti atsakovų veiksmų poveikį ir jo reikšmę ieškovės reikalaujamų taikyti priemonių kontekste. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas be kita ko atliko su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų pardavimo analizę, įvertino, kokių vaistų importą šalys buvo pradėjusios, ir pan., be kita ko nustatė, kad iš ieškovės nurodomo 51 vaistinio preparato, jais prekiaujant, ji turėjo konkuruoti dėl 24 vaistinių preparatų ne tik su atsakove UAB (duomenys neskelbtini), bet ir su kitais LVPI veiklą vykdančiais subjektais, o štai 15 ieškovės nurodomų su komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų prekybos, nevykdė nei ieškovė, nei atsakovė (ginčijamo teismo sprendimo 38, 39 punktai), kaip atitinkamai teisingai buvo pastebėta, kad pati prielaida pradėti prekybą (gauti leidimai vaistų lygiagrečiam importui) nėra tapati realiam prekybos vykdymui. Iš byloje atlikto pateiktų duomenų vertinimo pagrįstai pripažintina, kad abi šalys (įmonės) turima ieškovės komercine paslaptimi naudojosi ne visa apimtimi. Be to, teismas skundžiamame sprendime įvertino ir neparduotų vaistinių preparatų likučių pokytį (2019 m. – 2020 m.), padarytos analizės kontekste nesant pagrindo nesutikti, jog besikaupiantys neparduotų vaistinių preparatų likučiai (ginčijamo teismo sprendimo 40 punktas) rodo ieškovės patiriamą konkurencinį spaudimą, įvertinus duomenis ir apie atsakovės vykdytą prekybą, tuo pačiu iš pateiktų duomenų, be kita ko įvertinus tai, kad kitų teismo sprendimo 41 punkte nurodytų su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų likučiai nesikaupė, pagrįstai pastebėta, jog tik dalies su ieškovės komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų prekybą teko nutraukti dėl patiriamo konkurencinio spaudimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pusės, o dėl kitos dalies vaistinių preparatų ji pati priėmė tokį sprendimą. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, byloje buvo įvertinti ir šalių (įmonių) finansiniai duomenys, pardavimo pajamų pokytis, atkreipiant dėmesį į abiejų įmonių pardavimo pajamų 2019–2022 m. augimą, nors 2020 m. ieškovės pajamos bei laikotarpiu nuo 2021–2022 m. ieškovės veiklos pelningumas ir buvo sumažėję, neatmetant galimybės, kad tai galėjo sąlygoti ir nutraukta LVPI veikla. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus aptariamu aspektu, be kita ko ir dėl ieškovės neva neturimo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (kai jau minėtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais patvirtintas ieškovės teisėtas interesas reikalauti nutraukti jos komercinės paslapties naudojimą), ir patvirtina, kad ieškovės komercinės paslapties panaudojimas per jos darbuotojus atsakovus padarė neigiamą poveikį ieškovės LVPI veiklai, ir nors tai ir nebuvo vienintelis faktorius, nulėmęs ieškovės pasitraukimą iš LVPI rinkos, tačiau tai, manytina, esminės reikšmės sprendžiamo klausimo kontekste ir nesudaro, nes byloje nebuvo keliamas ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo klausimas.

44.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su apeliantų atsakovų pozicija, kad teismas neva neįvertino, jog komercine paslaptimi įvardijama informacija yra praradusi vertę. Kaip jau minėta, skundžiamame sprendime be kita ko buvo vertinami ir abiejų įmonių finansiniai duomenys, tarp jų ir įmonių generuotos pajamos 2019–2021 m., kurie patvirtina, kad ieškovės komercinę paslaptį sudarantys rinkiniai pelną teikė abiem įmonėms. Tuo pačiu sutiktina, kad atsižvelgiant į vaistinių preparatų rinkai įtaką darančių veiksnių kiekį ir įvairovę (teismas šiuo aspektu be kita ko rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. pranešimo apie atliktą vaistų lygiagretaus importo rinkos tyrimą duomenimis), ieškovės komercinės paslapties komponento apie vaistinių preparatų pelningumą bei Lietuvos vaistinių preparatų rinkos ypatybes vertė šiai dienai yra sumažėjusi dėl trumpos šių duomenų pagrindu kuriamo konkurencinio pranašumo trukmės, dėl ko sumažėjusi ir pati ieškovės komercinės paslapties vertė, tam įtaką įžvelgiant ir dėl ieškovės nebevykdomos LVPI veiklos, nesant pagrindo nesutikti ir su teismo tikėtina išvada, jog didžiausią komercinės paslapties vertės dalį kuria būtent duomenų rinkiniai apie vaistinių preparatų tiekėjus ir tiekimo sąlygas, o ne vaistinių preparatų pardavimo pelningumas. Ir nors apeliantė ieškovė tokią teismo poziciją vertina kritiškai, akcentuodama duomenų apie perspektyviausius ir pelningiausius vaistus svarbą, visgi, net ir neneigiant šių duomenų reikšmės bendrame komercinės paslapties vertės suvokime, apeliantės pateikta nuomonė savaime nepaneigia paminėtos teismo išvados ir nedaro reikšmingos įtakos galutiniam teismo sprendimui. Kaip tam esminės reikšmės neturi ir apeliantų atsakovų argumentai apie pasibaigusį komercinių paslapčių saugojimo laikotarpį. Aptariamu atveju 2014 m. gegužės 2 d. ieškovės ir atsakovo H. S. sudarytos konfidencialumo nekonkuravimo sutarties ir 2014 m. balandžio 1 d. ieškovės bei atsakovės G. B.-S. sudarytos konfidencialumo sutarties nuostatomis atsakovai, kaip darbuotojai, įsipareigojo užtikrinti ieškovės komercinių paslapčių saugojimą darbo santykių laikotarpiu ir dvejus metus po darbo sutarčių nutraukimo. Visgi, paminėtos aplinkybės savaime nereiškia, kad atsakovei (įmonei) negali būti taikomos tam tikros atsakomybės priemonės, kai pats paslapties atskleidimas buvo neteisėtas (kas šioje byloje ir yra konstatuota), juo labiau, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo susijusi su ieškove jokiais sutartiniais santykiais, dėl ko ir sprendžiant dėl įpareigojimo nutraukti dalykinius ryšius lemiamą reikšmę turi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytos aplinkybės, jog ieškovei ir kitiems LVPI veiklą vykdantiems subjektams prireikė 4–7 metų lygiagretaus importo veiklos apimtims pasiekti ir nagrinėjant bylą dėl likusios dalies reikalavimų nustatytos aplinkybės dėl komercinės paslapties ypatybių, ir pan., apeliantams šių argumentų iš esmės nepaneigus. 

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sprendimu buvo tinkamai įvertinti ir kiti KPTAĮ nurodyti kriterijai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad abi šalys (ieškovė ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) verčiasi panašia veikla, žinoma, siekdamos pelno, tačiau kilusio ginčo kontekste ne mažiau svarbu yra užtikrinti, kad nebūtų neteisėtai naudojamasi ieškovės komercine paslaptimi, juo labiau, kai šalys konkuruoja tarpusavyje, taigi turi būti įstatymo nustatyta tvarka apginta ieškovės pažeista teisė. Be to, nors apeliantai atsakovai atkreipė dėmesį ir į trečiųjų asmenų, būtent, atsakovės (įmonės) darbuotojų teisių ribojimą (nustačius atsakovės veiklai apribojimus), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime buvo įvertintas ir šis aspektas, teismui nutarus, kad sprendžiant dėl taikytinos ieškovės teisių gynimo priemonės yra būtina užtikrinti, kad abi įmonės sugebėtų tęsti savo veiklą, tokiu būdu apsaugant ieškovę nuo neteisėto jos komercinės paslapties naudojimo ir kartu pernelyg neapribojant teisėtos atsakovės (įmonės) veiklos. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą įvertino bei atsižvelgė ir į viešojo intereso bei pagrindinių teisių apsaugos užtikrinimo svarbą. Neginčytina, kad LVPI veikla yra reikšminga ne tik ją vykdantiems pelno siekiantiems asmenims, tačiau ir viešojo intereso aspektu, ką savo jau minėtoje 2023 m. kovo 31 d. nutartyje akcentavo ir kasacinis teismas, atkreipdamas dėmesį, kad lygiagretus importas gali suteikti daugiau galimybių vartotojams, kuriems reikalingi vaistai, šių įsigyti už prieinamą kainą, didina konkurenciją vaistų rinkoje, taip pat skatina vaistų gamintojus ir pagrindiniame tiekimo kanale veikiančius subjektus didinti savo prekių konkurencingumą, stiprina ir diversifikuoja tiekimo grandinę. Be to, tokia veikla, žinoma, yra grindžiama ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principu, nors tuo pačiu, tai savaime nepaneigia komercinių paslapčių teisinės apsaugos galimybių ir svarbos užtikrinant asmenų pažeistų teisių gynimą, juolab, kad ir Komercinių paslapčių direktyvos 7 straipsnio 1 dalis numato, kad šioje direktyvoje nustatytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės taikomos: a) proporcingai; b) taip, kad nebūtų sukurta kliūčių teisėtai prekybai vidaus rinkoje, ir c) nustatant apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemones. Ir aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendžiamo ginčo kontekste yra svarbu užtikrinti pusiausvyrą tarp abiejų teisių (komercinių paslapčių apsaugos ir laisvo prekių judėjimo), kad ieškovės prašomos taikyti priemonės neturėtų neproporcingai padarytam pažeidimui apriboti atsakovės galimybių verstis LVPI veikla.

46.       Pažymėtina, kad aptariamų ieškovės teisių gynimo būdų neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atveju pasirinkimas yra išimtinai komercinės paslapties turėtojo diskrecija, tačiau vien tai nereiškia, kad ieškovės reikalavimai privalo būti tenkinami visa apimtimi. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančių duomenų visumą ir apeliantų nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos priemonės taikymo atsakovei (įmonei) pagrįstumo, įpareigojant atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti 2 (dvejiems) metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1 000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Manytina, kad nustatytas terminas, ieškovei taip pat išreiškus sutikimą, kad jos reikalavimų nulemti atsakovės ribojimai būtų nustatyti dvejiems metams, yra proporcingas padarytam pažeidimui ir pakankamas, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti. 

47.       Kartu, pirmosios instancijos teismo tinkamai atlikto teisinio vertinimo kontekste, sutiktina ir su teismo pozicija dėl paminėtos priemonės pakankamumo, netenkinant kito ieškovės reikalavimo dėl uždraudimo atsakovei (įmonei) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius nurodytus vaistinius preparatus. Apeliantė ieškovė, nesutikdama su teismo pozicija dėl minėtos vienos pritaikytos priemonės pakankamumo, akcentavo, jog teismas neįvertino, kad nepatenkintas reikalavimas tiesiogiai gina tos dalies ieškovės komercinės paslapties vertingąsias savybes (duomenų rinkinius), kurių negina įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, o tai, kad ieškovė nenaudoja komercinės paslapties dalies, kurią sudaranti informacija yra išskirtinai susijusi tik su vaistų lygiagrečiu importu į Lietuvos rinką (Lietuvos rinkos vaistų tyrimų, duomenų rinkinio apie faktinius importo rezultatus), nesudaro teisinio pagrindo be jos sutikimo leisti atsakovei ja naudotis. Visgi, neneigiant ieškovės teisės ginti savo teises ir reikalauti taikyti KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą priemonę, pažymėtina, kad nagrinėjamu gi atveju, priimtas sprendimas buvo nulemtas visų byloje esančių duomenų visumos įvertinimu, be kita ko įvertinus ir prašomų taikyti priemonių proporcingumą, atsakovės veiklą ribojant tiek, kiek reikalinga pašalinti su neteisėtu komercinės paslapties panaudojimu susijusius padarinius, atsižvelgus į tai, kad tokiu būdu nebus ribojama atsakovės (įmonės) galimybė importuoti visus vaistinius preparatus, kuriuos gali pasiūlyti kiti tiekėjai, taip užtikrinant ir šios atsakovės interesą vykdyti veiklą, užtikrinti darbuotojų interesą išsaugoti darbo vietas, be kita ko užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą (šios nutarties 45 punktas), šiuo aspektu kartu atmetant kaip visų įvertintų aplinkybių visumoje esminės reikšmės priimtam sprendimui neturinčius ir apeliantės ieškovės pastebėjimus apie su komercine paslaptimi susijusius vaistus Lietuvos rinkai tiekiančius kitus asmenis, dėl ko, anot apeliantės, negalima konstatuoti, kad neliks konkurencijos, ir tai neigiamai įtakos vaistų kainas. Pasirinktos priemonės pritaikymas, šalia kitų jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pritaikytų priemonių, šiuo atveju laikytinas pakankamu ieškovės pažeistoms teisėms apginti.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai taikė KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, ir šioje byloje bei aptartų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų nustatytų aplinkybių kontekste tinkamai sprendė dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.

49.       Apeliantė ieškovė apeliacine tvarka taip pat apskundė ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. priimtą papildomą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta priteisti ieškovei iš visų atsakovų po 3 530,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 8 950,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės vertinimu, atsakovės išlaidos advokato pagalbai, patirtos bylą nagrinėjant antrą kartą iš naujo apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismuose, neatitinka Rekomendacijų nustatytų dydžių ir kriterijų, atkreipdama dėmesį, kad atsakovės išlaidas už paslaugas, nesusijusias su atstovavimu posėdžiuose ir pasirengimu posėdžiams, turėjo vertinti ne pagal Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, o pagal kitus Rekomendacijų 8 punkto pateiktus maksimalius užmokesčio dydžius. Apeliantės skaičiavimu, pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus, atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma, patirta bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, viršija maksimalų užmokesčio dydį 5 846,84 Eur suma, o atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma, patirta bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, viršija maksimalų užmokesčio dydį 13 014,61 Eur suma. Be to, ieškovės vertinimu, neegzistuoja aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad byloje susiklostė išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą leisti minėta suma viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, todėl pirmosios instancijos sprendimas šioje apimtyje turėtų būti pakeistas, panaikinant skundžiamo papildomo sprendimo dalį, kuria atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteista 8 950,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteisiant 5 710,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50.       CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos, išmokėtos vertėjams, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose, kurių 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

51.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

52.       Aptariamu atveju apeliantė ieškovė, ginčydama teismo papildomo sprendimo dalies teisėtumą, iš esmės kvestionavo teismo netinkamai pritaikytas Rekomendacijų nuostatas. Ieškovės skaičiavimu, už 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. liepos 10 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. sausio 8 d. paaiškinimų rengimą, galimas bylinėjimosi išlaidų dydis pagal Rekomendacijų 8.16 punktą buvo viršytas 5 846,84 Eur suma, o bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – net 13 014,61 Eur suma, kai, anot ieškovės, už nurodytus bylos strategijos rengimą, įrodymų rinkimą, teisines konsultacijas, 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. birželio 28 d., 2024 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimų rengimą, baigiamųjų kalbų rengimą, ir pan., taip pat turėjo būti taikomas ne didesnis nei Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas 0,4 dydžio koeficientas. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, formaliu požiūriu iš esmės neneigiant aptartų teisinių paslaugų, pavyzdžiui, rašytinių paaiškinimų parengimo, apmokėjimui pagal Rekomendacijas taikytino koeficiento dydžio, teisėjų kolegija šiuo atveju visgi nemato pagrindo teismo papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Toks sprendimas šiuo atveju priimamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ką savo apeliaciniame skunde pripažino ir apeliantė, be kita ko tiek parengtų procesinių dokumentų, įrodymų rinkimo, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje aspektais, ir nors byla, kaip akcentuoja ieškovė, savo reikalavimų apimtimi (reikalavimų skaičiumi) ir sumažėjo, lyginant su apimtimi bylą nagrinėjant pirmą kartą teismuose, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad dėl byloje aptartų reikalavimų apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, šalys iš naujo teikė ir savo vertinimus byloje dar nenagrinėtų aplinkybių aspektais, ir tai iš esmės darė būtent rašytinių paaiškinimų forma. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, be to, teisinių paslaugų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, taip pat tai, kad ginčas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo byloje nebuvo keliamas, neprašant ir vertinti jų atitiktį Rekomendacijoms, įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidų detalizacijose nėra su byla nesusijusių bylinėjimosi išlaidų, teismas ir šioje dalyje apeliantės skundo netenkina.

53.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamo sprendimo, kaip ir papildomo sprendimo, naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantai, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantų pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų šiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56.       Ieškovė prašė priteisti jos naudai iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 4 598 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro 2 178 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą, 2 420 Eur suma už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą, bei 110 Eur sumokėto žyminio mokesčio, pateikė 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaitas faktūras už suteiktas teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimų nurodymus.

57.       Atsakovai taip pat prašė priteisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą bei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patirtas 7 441,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2025 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą įrodantį patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

58.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo netenkinti abiejų šalių apeliaciniai skundai, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų sąžininga ir tikslinga kiekvieną šalį palikti su jos bylinėjimosi išlaidomis, todėl jos jokia apimtimi nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), H. S., G. B.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir 2024 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir 2024 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Renata Volodko